Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajono savivaldybėje atstovei Rasai Giedrienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. N. ieškinį atsakovei A. N., trečiasis asmuo byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo, nustatytos globos/rūpybos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti. Ieškovė D. N. papildomai paaiškino, kad visuomet siekė susigrąžinti dukrą. Tačiau turėjo skolų, šiuo metu jų jau neturi. Taip pat dirba, nevartoja alkoholio, nuomojasi butą. Dukrą parsiveža pas save gyventi per vaiko atostogas. Mergaitė nori su ja gyventi. Tarp jos ir mamos, kuri šiuo metu globoja jos dukrą, konfliktų nėra.

Atsakovė A. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo jai buvo įteiktas tinkamai.

Teismo posėdžio metu atsakovė A. N. ieškinio patenkinimui neprieštaravo. Nurodė, kad globoja mergaitę nuo gimimo. Šiuo metu D. N. jautriai reaguoja į klausimus dėl jos persikėlimo gyventi pas mamą. Po susirašinėjimo su mama SMS žinutėmis, D. prireikė psichologo pagalbos. Po to kai pagyveno vasaros atostogų metu pas mamą, mergaitė pradėjo rūkyti. Prieš teismą kalbėjosi su anūke D., kuri jai pasakė, kad nori likti gyventi kaime su močiute. Lankėsi ieškovės namuose, ten tinkamos sąlygos vaikui augti. Ji nėra mačiusi, kad šiuo metu dukra vestų netinkamą gyvenimo būdą. Ji (atsakovė) turi draugą, kuris išgeria savaitgaliais, jie konfliktuoja dėl alkoholio vartojimo su draugu. Tai vyksta mergaitės D. akivaizdoje. Mano, kad ieškovė D. N. pakeitė savo gyvenimo būdą, šiuo metu jos dukra gali susigrąžinti mergaitę D.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir įvertinti šeimos aplinkos sąlygas, 2021 m. rugpjūčio 19 d. Skyriaus vyriausioji specialistė lankėsi D. N., gyvenančios (duomenys neskelbtini), šeimoje. Ieškovė gyvena nuomojamame vieno kambario bute. Butas su visais patogumas, su visais reikiamais baldais, buitine technika, būstas tvarkingas. Bute yra skirta atskira erdvė nepilnametei D., kurioje yra visi reikalingi baldai, ugdymosi priemonės. Apsilankymo metu ieškovė pasakojo, kad dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. balandžio 20 d. valytoja, gauna pastovias darbo pajamas, teikia išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Moteris su dukra bendrauja nuolat, domisi jos pasiekimais ir gyvenimu, kaip pati ieškovė nurodo – jos santykiai su dukra yra geri, su ja labai dažnai bendrauja, dažnai vyksta pas dukrą į jos gyvenamąją vietą ir praleidžia kartu laiką. 2021 m. rugpjūčio 20 d. Skyriaus vyriausioji specialistė lankėsi A. N., gyvenančios (duomenys neskelbtini), šeimoje. Atsakovė gyvena nuosavame name, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovės giminaičiui. Namas yra šalia miško, vienkiemyje. Namuose vietos nėra daug, mergaitei sudarytos minimalios sąlygos ugdymuisi. Namas be patogumų. Apsilankymo metu atsakovė pasakojo, kad ji nežinojo apie ieškovės ketinimus susigrąžinti dukrą. Pabrėžė, kad šioje situacijoje yra svarbiausia nepilnametės D. nuomonė, tačiau jeigu nutiktų taip, kad motina vėl pasuktų blogu keliu – atsakovė sakė, kad daugiau neaugins D. Apsilankymo metu atsakovės namuose buvo bendrauta ir su nepilnamete D. N.. Mergaitė komunikabili, draugiška, bendraujanti. Nepilnametė pasakojo, kad dažnai bendrauja su motina, pas ją lankosi, turi daug draugų, kur gyvena mama. Mergaitė nurodė, kad labai nori gyventi su „mamyte“ ir kad visada labai norėjo būti ir gyventi su mama. 2021 m. rugpjūčio 23 d. Skyriuje buvo gautas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma kad D. N. yra pakeitusi savo gyvenimo būdą – dirbanti, nuomojasi butą, išlaiko dukrą, dažnai su ja bendrauja ir matosi, tarp motinos ir dukros yra emocinis ryšys. Skyrius palaiko ieškovės prašymą susigrąžinti dukrą į šeimą ir tam neprieštarauja. Ieškovės nuomojamame bute yra skirta erdvė nepilnametei, o tai atitinka nepilnamečio vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas augti ir ugdytis. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė D. N. išreiškė norą gyventi su motina, be to, Skyrius neturi duomenų apie netinkamą ieškovės elgesį, mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Rasa Giedrienė palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad jei būtų tenkintas ieškinys, ieškovei būtų inicijuotas atvejo vadybos procesas. Su specialistų pagalba ieškovė tikrai gebės pasirūpinti savo nepilnamete dukra.

Nepilnametė D. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad norėtų gyventi pas mamą. Su mama ryšys nėra nutrūkęs. Su mama bendrauja, kai mama dirba ir neturi laiko, tada bendrauja SMS žinutėmis. Paskutinį kartą su mama matėsi praeitą savaitgalį. Visas vasaros atostogas gyveno pas mamą. Mamos bute ją tenkina gyvenimo sąlygos. Nepastebėjo, kad mama vartotų alkoholį. Ji yra parūkiusi, tai padaryti jai pasiūlė draugai. Rūkė dvi ar tris dienas. Jai prireikė psichologo pagalbos, nes močiutė taip norėjo dėl to, kad grįždavo iš mokyklos nervuota. Pas močiutę nebūdavo gerai gyventi. Močiutė ant jos rėkdavo. Jei grįžtų pas mamą, močiutę lankytų, jai skambintų. Gyvendama pas mamą norėtų pabaigti savo mokyklą Vepriuose, į kurią vyktų viešuoju transportu, o vėliau lankytų Ukmergėje gimnaziją.

Liudytoja I. Z. paliudijo, kad ji dirba psichologe, bendrauja su D. Kiek teko bendrauti su D., jos močiute, jos mama visuomet matydavo, kad D. nori gyventi kartu su mama. Tačiau šių metų rugsėjo viduryje į ją kreipėsi socialinė darbuotoja, nes atsirado naujų faktų, kad D. nebenori gyventi pas mamą. Ji pasikvietė D. pasikalbėti ir tuomet mergaitė jai pasakė, kad susipyko su mama ir kad nori gyveni pas močiutę. Tiksliai apsisprendusi nebuvo, buvo dvejonių. Tačiau sakė, kad su močiute yra geriau. Mokyklai mergaitę apipirko močiutė. Mergaitė tuomet sakė, kad yra labai nusivylusi mama, norėtų, kad mama nemeluotų. Teigė, jog dažniau skambindavo ji mamai, nei mama mergaitei. Kitą dieną, vėl bendravo su D. ir tuomet D. jau sakė, kad pasiliko pas mamą. Mergaitė nurodė, kad norėtų dagiau bendravimo su mama. Minėjo, jog su močiute bendrauja daugiau. Vaikui mama yra reikšmingiausias asmuo. Butų tikslinga mamai ir jos dukrai teikti socialinę pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, moraliniu ir dvasiniu ugdymu, išlaikyti juos, sudaryti palankias visapusiškos ir darnios raidos sąlygas, kad jie būtų parengti savarankiškai gyventi visuomenėje yra tėvų pareiga. Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Įstatymas numato tėvų valdžios apribojimo panaikinimą, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.181 str. 2 d.).

CK 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatytos tėvų valdžios ribojimo panaikinimo sąlygos. Šios sąlygos yra įrodymai, kad: 1) tėvai (ar vienas iš jų) pakeitė savo elgesį; 2 ) tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje, tačiau tėvų valdžios ribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų – būtina įrodyti esant visas tris sąlygas. Jei įrodyta, kad tėvai pakeitė savo elgesį dėl vaiko auklėjimo teigiama linkme, būtina įrodyti, jog jie gali auklėti vaiką, taip pat tai, jog vaiko auklėjimas nekenks paties vaiko interesams.

Byloje nustatyta, kad nepilnametės D. N. motina yra ieškovė D. N., duomenų apie tėvą nėra, močiutė yra atsakovė A. N.; D. N. yra 14 metų amžiaus. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-829-675/2017, buvo neterminuotai apribota ieškovės D. N. motinos valdžia nepilnametei dukrai D. N., nepilnametei D. N. nustatyta nuolatinė globa, paskiriant jos globėja A. N., nepilnametės D. N. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su A. N., priteistas iš D. N. išlaikymas nepilnametei dukrai D. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2017 m. kovo 6 d iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant lėšomis uzufrukto teise disponuoti A. N..

Ieškovei motinos valdžia apribota motyvuojant tuo, kad pastaroji vartoja alkoholinius gėrimus, yra nusišalinusi nuo motinos pareigų atlikimo savo nepilnamečiui vaikui, nesidomi nepilnametės D. elgesiu, jos sveikata ir auklėjimu. Taip pat neturi sąlygų bei socialinių įgūdžių auginti vaikams.

Ieškovė nurodė, kad iš esmės pakeitė gyvenimo būdą – nebevartoja alkoholio, nuolat bendrauja su dukra, domisi mergaitės pasiekimais ir gyvenimu, jų tarpusavio santykiai yra geri. Be to, ji dirba, gauna pastovias pajamas, teikia dukrai materialinį išlaikymą, nuomojasi butą, kur vaikui yra užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos. Tvirtina, jog gali užtikrinti dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas, gali ją auklėti, rūpintis dukra tiek moraliai, tiek materialiai. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kurie patvirtina jos nurodytas aplinkybes: charakteristiką, iš kurios matyti, kad D. N., gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. balandžio 20 d., valytojos pareigose. D. yra atsakinga, darbšti, visuomet atlieka darbus laiku, sugeba priimti kritiką ir stengiasi tobulėti; pažymą, iš kurios matyti, kad D. N. gauna pastovias pajamas, kurios sudaro 302,85 Eur kas mėnesį, atskaičius mokesčius.

Iš 2021 m. rugpjūčio mėnesio Šeimos aplankymo sąlygų tyrimo akto matyti, kad nepilnametės D. N. rūpintoja A. N. gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovė gyvena nuosavame name, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovės giminaičiui. Namas yra šalia miško, vienkiemyje. Namuose vietos nėra daug, mergaitei sudarytos minimalios sąlygos ugdymuisi. Namas be patogumų. Apsilankymo metu atsakovė pasakojo, kad ji nežinojo apie ieškovės ketinimus susigrąžinti dukrą. Pabrėžė, kad šioje situacijoje yra svarbiausia nepilnametės D. nuomonė, tačiau jeigu nutiktų taip, kad motina vėl pasuktų blogu keliu – atsakovė sakė, kad daugiau neaugins D. Iš 2021 m. rugpjūčio 19 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 3TSD matyti, kad nepilnametė D. N., gimusi (duomenys neskelbtini), Skyriaus specialistei nurodė, kad labai nori gyventi su „mamyte“ ir kad visada labai norėjo būti ir gyventi su mama. Iš 2021 m. rugpjūčio 19 d. Šeimos aplankymo sąlygų tyrimo akto matyti, kad ieškovė D. N. gyvena nuomojamame vieno kambario bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Butas su visais patogumas, su visais reikiamais baldais, buitine technika, būstas tvarkingas. Bute yra skirta atskira erdvė nepilnametei D., kurioje yra visi reikalingi baldai, ugdymosi priemonės. Apsilankymo metu ieškovė pasakojo, kad dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. balandžio 20 d. valytoja, gauna pastovias darbo pajamas, teikia išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Moteris su dukra bendrauja nuolat, domisi jos pasiekimais ir gyvenimu, kaip pati ieškovė nurodo – jos santykiai su dukra yra geri, su ja labai dažnai bendrauja, dažnai vyksta pas dukrą į jos gyvenamąją vietą ir praleidžia kartu laiką. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Širvintų rajone, Ukmergės rajone patarėjos A. J. 2021 m. rugpjūčio 23 d. tarnybinio pranešimo Nr. 3TSD matyti, kad D. N. namuose – švaru ir tvarkinga. Butas nuomojamas, skolų nėra. Nors butas yra vieno kambario, tačiau yra padaryta erdvė dukrai D. mokytis ir ilsėtis. Pokalbio metu D. pabrėžė, kad labai nori gyventi su mama, nes dažnai svečiuojasi pas mamą, tarp mamos ir dukros yra šiltas emocinis ryšys. D. N. yra visiškai pakeitusi savo gyvenimo būdą, todėl Ukmergės skyrius neprieštarauja ir palaiko D. N. siekį susigrąžinti dukrą į šeimą.

Teismas pažymi, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ne tik nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, bet ir tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos.

Iš pateiktų įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog iš esmės pakeitė gyvenimo būdą, rūpinasi savo dukra, su dukra nuolat bendrauja, teikia vaikui išlaikymą, įveikė priklausomybę alkoholiui, dirba ir gauna stabilias pajamas, gyvena nuomojamame bute, kur vaikui užtikrintos tinkamos sąlygos. Taigi, teismas daro išvadą, kad nuo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-829-675/2017 priėmimo faktinė ieškovės padėtis ir gyvenimo būdas yra iš esmės pasikeitę ir šio sprendimo priėmimo metu nėra išlikusių pagrindų apriboti ieškovei jos valdžią dukrai D. N. (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga motinos parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad ji mamai yra svarbi. Šiuo atveju ieškovė nuolat bendrauja su savo dukra, tarp jų yra artimas ryšys. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pakeitė savo elgesį, gyvenimo būdą, išsprendė alkoholio vartojimo problemą, gauna pastovias pajamas, tarp jos ir vaiko yra susiklostęs artimas ryšys, pati nepilnametė dukra tiek Skyriaus specialistams, tiek teismo posėdžio metu išsakė norą gyventi kartu su mama, nėra duomenų apie tai, kad motina negalėtų ar nesugebėtų tinkamai auklėti ir ugdyti vaiko, užtikrinti jam tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas, laikytina, kad D. N. grąžinimas motinai geriausiai atitiktų vaiko interesus ir užtikrintų vaiko ir motinos teisę bei interesą gyventi kartu. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai.

CK 3.258 straipsnio 2 punkte numatyta, kad vaiko nuolatinė globa (rūpyba) baigiasi, kai vaikas grąžinamas tėvams. Remiantis CK 3.246 straipsnio 1 dalimi, jei nepilnametis grąžinamas tėvams, nepilnamečio globėjas ar rūpintojas gali būti atleistas nuo globėjo ar rūpintojo pareigų. Dėl to, panaikinus neterminuotą motinos valdžios apribojimą yra pagrindas panaikinti vaikui paskirtą nuolatinę globą, atleisti atsakovę A. N. nuo nepilnamečio vaiko D. N. globėjos (rūpintojos) pareigų, nustatant vaiko gyvenamąją vietą su ieškove D. N.. Atsižvelgiant į tai, nebėra pagrindo išieškoti išlaikymą iš ieškovės vaikui, todėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-829-675/2017, iš ieškovės D. N. priteistas išlaikymas D. N. panaikinamas.

Ieškovei D. N. išaiškintina, jog įsiteisėjus teismo sprendimui dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo, jai yra atnaujinamos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu.

Už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Jeigu šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. (8.1) TP-20-T-2828-14038 ieškovei byloje teikiama antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 50 proc. nuo bylinėjimosi išlaidų. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 10 d. pažymos Nr. (12.32Mr) PT-5314 matyti, kad valstybė patyrė 324,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalys)

Nagrinėjamu atveju būtinybė reikšti ieškinį ir, atitinkamai, bylinėjimosi išlaidos, atsirado dėl to, kad ieškovė, siekia susigrąžinti vaiką į šeimą. Tuo tarpu atsakovė teismo sprendimu buvo paskirta vaiko globėja, prižiūrėjo ir auklėjo nepilnametę ieškovės dukrą. Abi šalys į teismo posėdį atvyko, atsakovė pripažino jai reiškiamus reikalavimus, sutiko, kad vaikas būtų grąžintas motinai, procesas buvo trumpas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutiko su ieškinio reikalavimais, dalyvavo teismo posėdžiuose, konstatuotina, kad jos procesinis elgesys buvo tinkamas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir į šalių procesinį elgesį, šalių turtinę padėtį, yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės A. N.valstybės naudai nepriteisti (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Byloje susidariusi pašto išlaidų suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos CPK 96 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 408-409 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės D. N. ieškinį tenkinti.

Panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-829-675/2017, nustatytą ieškovės D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) neterminuotą motinos valdžios apribojimą nepilnametei dukrai D. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-829-675/2017, nepilnametei D. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nustatytą nuolatinę globą/rūpybą ir atleisti jos nuolatine globėja/rūpintoja paskirtą A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo nepilnamečio vaiko D. N., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) globėjos/rūpintojos pareigų.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. N., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina D. N., a.k. (duomenys neskelbtini).

Grąžinti nepilnametį vaiką D. N., gimusią (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) motinai D. N., a.k. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-829-675/2017, priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti ieškovei D. N., jog, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo, jai yra atnaujinamos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.