Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-11-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-3458-1054/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-08
Bylos Nr.
e2YT-3458-1054/2018
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-00296-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Kandratavičienė
Pareiškėjas
G. G.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3458-1054/2018Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00296-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.19 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 8 d.Skuodas
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Editai Rimgailienei,dalyvaujant pareiškėjos G. G. atstovui advokatui M. M.,

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų VĮ Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja G. G. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad po tėvo V. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimo priėmimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir prašo šį terminą atnaujinti. Nurodė, kad jos mama A. S. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas V. S. mirė (duomenys neskelbtini), sesuo A. S. mirė (duomenys neskelbtini), o sesuo O. S. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus tėvams, dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą į notarų biurą niekas nesikreipė ir palikimo priėmimo terminas praleistas, nes pareiškėja nesikreipė į notarą dėl nežinojimo, kad po tėvo mirties liko palikimas. 2017 m. liepos mėnesį sename gyvenamajame name, pareiškėjos dukra, peržiūrėdama senus daiktus, rado laikraštyje susuktą 1981 m. rugsėjo 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą pareiškėjos tėvo ir V. D., pagal kurį pareiškėjos tėvas už 1000 rublių nusipirko gyvenamąjį namą, medinį ūkinį pastatą ir kt. kiemo įrengimus, esančius (duomenys neskelbtini). Be to pareiškėjos duktė surado seną pareiškėjos tėvo sesers K. Z. naminį testamentą, kuriuo ji pareiškėjos tėvui paliko visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę. Pareiškėja neturėjo informacijos ir nežinojo, kad tėvo sesuo testamentu tėvui paliko nekilnojamąjį turtą. Nuo 1952 m. pareiškėja su tėvu nebegyveno ir mažai bendraudavo, nes jis buvo uždaro būdo, dėl to apie savo turtinius sandorius tėvas su pareiškėja nekalbėjo. VĮ Registrų centro Telšių filialo 2018 m. liepos 12 d. pažymoje nurodyta, kad pareiškėjos tėvas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi, todėl pareiškėja iš šio informacijos šaltinio apie tėvo sudarytą sutartį negalėjo sužinoti, nes mirusiojo vardu jokio nekilnojamojo turto nerasta.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, jog jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl V. S. palikimo pateikti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Kretingos skyrius) atsiliepimu prašo pareiškimą atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Nurodė, kad byloje nėra pateiktų duomenų, kad palikėjo V. S. vardu būtų įregistruotas nekilnojamasis turtas nekilnojamojo turto registre. Be to Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius neturi duomenų, kad K. Z. iki visuotinės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 4 ha žemės sklypą.

Liudytoja D. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. vasaros metu važiavo su mama į kapines ir užsuko į senus mamos tėvų namus (duomenys neskelbtini). Šiuose namuose po mamos tėvų mirties niekas nebegyveno, namas stovėjo negyvenamas, tačiau šį namą prižiūrėjo, važiuojant į kapines čia užsukdavo. Name peržiūrėdama senus daiktus rado už balkio užkištus, laikraštyje susuktus dokumentus – tėvo sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį bei tėvo sesers K. Z. naminį testamentą. Mirus mamos tėvui, dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė į notarą, nes tėvas nebuvo turtingas ir nebendravo su dukromis dėl to niekas nežinojo apie jo palikimą, tačiau mirus mamos tėvui, namas vienkiemyje, kuriame gyveno iki mirties tėvas, visada buvo pareiškėjos ir liudytojos prižiūrimas. K. Z. paliktą palikimą taip pat apžiūrėjo, minėto namo nebėra, tačiau yra likę namo pamatai ir 4 ha žemės sklypas, kaimynai nurodė, kad ten gyveno K. Z..

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas advokatas M. M. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti pareiškime išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais duomenimis, pareiškėjos atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu ir byloje apklaustos liudytojos parodymais nustatyta, jog pareiškėjos tėvas V. S. su V. D. 1981 m. rugsėjo 22 d. buvo sudaręs pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjos tėvas už 1000 rublių nusipirko gyvenamąjį namą, medinį ūkinį pastatą ir kt. kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini), be to pareiškėjos tėvo sesuo K. Z. sudarė naminį testamentą, kuriuo pareiškėjos tėvui paliko nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, tvartą ir daržinę. Po tėvo mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja dėl tėvo palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. 2017 m. liepos mėnesį pareiškėjos dukrai senoje sodyboje atradus minėtus dokumentus, pareiškėja sužinojo apie mirusio pareiškėjos tėvo palikimą, teismas netikėti šiais pareiškėjos ir byloje liudytoja apklaustos pareiškėjos dukros parodymais neturi pagrindo, byloje nėra priešingų duomenų, kad apie tėvo palikimą pareiškėja sužinojo anksčiau. Sužinojusi, kad tėvas turėjo palikimo, pareiškėja kreipėsi į advokatą, kuris surašė pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Atsižvelgiant į tai, kad palikimas, kuriam priimti terminą atnaujinti prašo pareiškėja, atsirado iki 2000 m. civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, ginčui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie likimo priėmimą. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalį veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalį terminas teismo gali būti prailgintas, jeigu teismas pripažįstą, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų įstatyme įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo tai, kad pareiškėja mirus tėvui nežinojo, jog tėvas turėjo paveldimo turto. Apie tai pareiškėja sužinojo tik 2017 m. liepos mėnesį, jos dukrai atradus dokumentus, iš kurių buvo nustatyta, kad pareiškėjos tėvas turėjo paveldimo turto. Sužinojusi apie tai, kad yra paveldimo turto, pareiškėja nedelsdama kreipėsi į advokatą dėl pareiškimo teismui surašymo. Teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą, pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti tai, kad pareiškėja laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą, o pareiškėjos elgesys rodo, jog ji turėjo valią priimti palikimą.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pareiškimo patenkinimui neprieštaravo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius pateiktam pareiškimui prieštaravo ir prašė jo netenkinti, nurodė, kad pareiškėja nepateikė oficialių dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad pareiškėjos tėvo vardu buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas ir, kad K. Z. asmeninės nuosavybės teise valdė testamentu paliktą turtą. Minėti suinteresuoto asmens motyvai nelaikytini svariais, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėja pateikė teismui valstybės institucijos Skuodo rajono savivaldybės administracijos Šačių seniūnijos išduotą oficialų dokumentą – 2018 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. (6.3)-ŠV5-140 –, kuriuo patvirtinama, jog namas su pagalbiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), yra išlikęs ir priklausė pareiškėjos tėvui V. S., P. (gimusiam (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini)), teismas netikėti šiais valstybės institucijos pateiktais oficialiais duomenimis neturi pagrindo. Teismo vertinimu, minėtas nekilnojamasis turtas dėl tam tikro tų metų laikmečio ar (ir) palikėjo nerūpestingumo galėjo būti neįregistruotas oficialiuose registruose. Pareiškėja teismui taip pat pateikė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais yra išlikęs, taip pat K. Z. buvusios sodybvietės žemės sklypo planą. Teismas vertina, jog nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos G. G. prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos tėvo V. S. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti.

atnaujinti pareiškėjai G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po jos tėvo V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.

Teisėja Giedrė Kandratavičienė