Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei V. A. – (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, jog įsiskolinimo laikotarpis yra paskaičiuotas iki faktiško A. A. ir jos šeimos narių iškeldinimo iš socialinio būsto. Paaiškino, jog antstolė įvykdė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl A. A., V. A. ir A. Ž. iškeldinimo iš socialinio būsto 2010 m. rugsėjo 1 d., tačiau iškeldinimo dienai buvo susidaręs 300,11 Eur įsiskolinimas už butui suteiktą šildymo energiją ir karštą vandenį. Pažymėjo, jog ieškinio reikalavimą atsakovei grindžia įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir antstolės iškeldinimo protokolu. Atkreipė dėmesį, jog atsakovės gyvenamoji vieta buvo deklaruota ginčo bute, deklaravimo duomenys nebuvo pakeisti, pati atsakovė tokių duomenų pakeisti nesiekė, todėl ieškinys turi būti tenkinamas.

Atsakovei procesinių dokumentų įteikti nepavyko, tačiau teismui nusprendus, jog byloje negali būti priimtas sprendimas už akių ir paskelbus apie byloje paskirtą parengiamąjį teismo posėdį viešo paskelbimo būdu, su atsakove pavyko susisiekti elektroniniu paštu. Atsakovės prašymu jos dalyvavimas bylos nagrinėjime iš esmės buvo užtikrintas vaizdo konferencijos būdu.

Atsakovė savo poziciją dėl ieškinio išdėstė žodžiu parengiamojo teismo posėdžio metu ir ją palaikė bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje metu. Paaiškino, jog ginčo bute negyveno nė vienos dienos: nuo 1997 metų Vilniaus mero potvarkiu jai buvo įsteigta valstybės globa ir buvo apgyvendinta internate, o baigusi mokslus apsigyveno draugo ir vaiko tėvo šeimos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pažymėjo, jog tuo metu mokėsi profesinėje mokykloje, į visus tėvų susirinkimus ėjo jos anyta, nes motina nei ja nei jos jaunesniais broliu ir seserimi niekuomet nesirūpino. Šiuo metu ji rūpinasi jais (broliu ir seserimi), taip pat išlaiko savo nepilnametę dukterį, motinos skolų dengti nesutinka. Apie tai, jog jos gyvenamoji vieta buvo deklaruota kartu su motina, jai nebuvo žinoma, nes deklaravimo metu ji buvo nepilnametė.

Liudytoja apklausta T. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jos sūnus su atsakove V. A. susipažino mokydamasis 10 klasėje, tai buvo ar 2006 ar 2007 metais ir nuo to laiko ji gyveno jos bute. Iš jos buto atsakovė išsikėlė kai anūkei Adrianai (atsakovės ir liudytojos sūnaus dukrai) buvo 6 metai, tai yra 2009 metais. Paaiškino, jog pas savo motiną atsakovė niekuomet negyveno, pastaroji buvo narkomanė, piktnaudžiavo alkoholiu, sirgo ŽIV, jos niekada nebuvo namie. Pažymėjo, jog su motina gyveno tik jaunesni vaikai- Artur ir Karina, tačiau jie visuomet buvo vieni, todėl sužinojusi apie tai juos paėmė pas save ir kurį laiką prižiūrėjo, kol vaikus iš motinos paėmė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų ir iš teismo archyvo išreikalautos Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-397-808/2010 nustatyta, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perduotas valdyti patikėjimo teise savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“. 2002 m. spalio 28 d. Manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 19M pagrindu šis butas buvo terminuotai išnuomotas iki 2003 m. spalio 24 d. A. A. ir jos dviem vaikams. Suėjus nuomos sutarties terminui faktiniai nuomos santykiai buvo tęsiami iki 2010 m. rugsėjo 1 d., kuomet antstolė Irena Beliačic įvykdė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-397-808/2010, išduotą Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pagrindu dėl A. A., V. A. ir A. Ž. iškeldinimo iš ginčo buto. 2010 m. spalio 26 d. A. A. mirė.

2020 m. sausio 7 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. A. dėl skolos priteisimo, nes kaip paaiškino ieškovės atstovė teismo posėdyje, buvo nustatyta, jog po pagrindinės nuomininkės iškeldinimo liko nesumokėta skola už butui laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. suteiktą šildymo energiją ir karštą vandenį, kadangi ieškinio senatis nėra suėjusi, reikalavimas reiškiamas atsakovei kaip nuomininkės šeimos nariui.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) gyvenamosios patalpos nuomos sutartį apibrėžia kaip sutartį, kuria nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia gyvenamąja patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (6.576 straipsnis). Nuomininkas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, kuris gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nors ir sudaro savo vardu, tačiau ne tik dėl savo, bet ir dėl savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų. Nuomininko šeimos nariais yra pripažįstami taip pat kartu gyvenantys jų nepilnamečiai vaikai (CK 6.588 straipsnio 1 dalis). CK 6.589 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas.

Atsakovė neigia apsigyvenusi ir gyvenusi bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovė šias aplinkybes įrodinėja įsiteisėjusiu teismo sprendimu Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-397-808/2010.

Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje 2-397-808/2010 buvo patenkintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinys dėl A. A. ir jos šeimos narių iškeldinimo iš ginčo buto.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 279 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos galutinio teismo sprendimo) galia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008). Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017, 16 punktas; kt.). Tinkamą teismo procesą atitiktų toks procesas, kai, be kita ko, asmenų materialiosios teisės ir pareigos vienų kitiems nustatomos užtikrinant jiems galimybę pasinaudoti visomis įstatymų įtvirtintomis procesinėmis teisinėmis priemonėmis ir garantijomis, o dėl asmens materialiųjų teisių sprendžiama pagal tokiame kitoje byloje priimtame teismo sprendime nustatytus prejudicinius faktus (išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims), dėl kurių šis asmuo turėjo galimybę pasinaudoti visomis įstatymų įtvirtintomis procesinėmis teisinėmis priemonėmis ir garantijomis, be kita ko, įrodinėti sau palankius faktus ir (ar) ginčyti oponuojančių asmenų įrodinėjamus faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018, 42 punktas).

Nagrinėjamu atveju iš minėto Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje 2-397-808/2010 matyti, jog teismas nusprendė nutraukti su A. A. sudarytą nuomos sutartį, nes pastaroji – nuomininkė ir jos šeimos nariai nemokėjo nuomos ir komunalinių mokesčių. Aplinkybės, ar sprendimu iškeldinta V. A. ir jos nepilnametė dukra – A. Ž. yra nuomininkės šeimos nariai, minėtoje byloje nebuvo tiriamos. Kaip paaiškino ieškovės atstovė teismo posėdžio metu, dėl V. A. ir jos nepilnametės dukters iškeldinimo buvo kreiptasi, nes pastarųjų gyvenamoji vieta buvo deklaruota ginčo bute.

Kadangi aplinkybės dėl V. A. gyvenimo ginčo bute, priimant sprendimą dėl jos iškeldinimo iš buto nebuvo tiriamos, o nagrinėjamai bylai ištirti būtina nustatyti, ar atsakovė ginčo bute gyveno konkrečiu laikotarpiu - nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. – teismas šias aplinkybes nustatinėja šioje byloje.

Iš atsakovės į bylą pateikto Vilniaus miesto mero 1997 m. rugpjūčio 27 d. potvarkio Nr. 341 matyti, jog remiantis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 136-137 ir 146 straipsniais bei Moksleivių priėmimo į bendrojo lavinimo internatines mokyklas tvarka atsakovei buvo įsteigta valstybės globa ir ji buvo apgyvendinta Vilniaus 3-ojoje internatinėje mokykloje bei skirtas visiškas išlaikymas.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 146 straipsnis numatė, jog esant gyviems nepilnamečio tėvams, kuriems neapribotos tėvystės teisės, globa arba rūpyba nepilnamečiui steigiama tik tuo atveju, jeigu vaikas teismo sprendimu paimtas iš tėvų.

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu negalėjo pasakyti, kada ir kokio sprendimo pagrindu buvo paimta iš motinos, tačiau nurodė, jog su motina niekuomet negyveno, ją visiškai išlaikė valstybė minėto Vilniaus mero potvarkio pagrindu.

Atsakovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus – Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą, iš korio matyti, kad mokslus ji baigė 2007 m. birželio 15 d.

Iš Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-397-808/2010 medžiagos matyti, jog tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog ginčo bute niekuomet nebuvo apsigyvenusi, nes pastarasis motinai buvo suteiktas jos mokslų ir gyvenimo internate matu, o nuo mokyklos baigimo – 2007 metų ji gyveno su sugyventiniu jo tėvų bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl buto (duomenys neskelbtini), Vilnius likimas jos nedomino; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyrius teikdamas išvadą byloje, nurodė, jog V. A. su dukra A. Ž. gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje; skyriaus inspektore (...) 2010 m. sausio 12 d. lankėsi nurodytu adresu ir nustatė, kad V. A. kartu su nepilnamete dukra gyvena dviejų kambarių bute su visais patogumais, kuris nuosavybės teise priklauso V. A. sugyventinio motinai T. Ž. (...), todėl Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vertinimu ieškinys dėl iškeldinimo neprieštarauja nepilnametės interesams ir nepažeidžia vaiko teisės į gyvenamąjį būstą, nes A. Ž. ginčo bute (duomenys neskelbtini), Vilnius, negyvena.

Iš minėtos civilinės bylos medžiagos bei joje priimto 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo taip pat matyti, jog ginčo bute gyveno trys nepilnamečiai A. A. vaikai - K. A., gim. 2002 m. rugsėjo 16 d., A. A., gim. 2004 m. vasario 18 d. ir M. A., gim. 2005 m. birželio 8 d., kuriems po ginčo buto nuomos sutarties sudarymo ir iki sprendimo dėl iškeldinimo priėmimo atitinkamais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais (2009 m. balandžio 29 d. Nr.40-595 ir Nr.40-594 bei 2007 m. lapkričio 9 d. Nr. 40-1183) nustatyta laikinoji globa.

Kaip jau minėta, ginčo butas pagrindinei nuomininkei buvo išnuomotas 2002 metais, kuomet atsakovė mokėsi ir gyveno internate. Nuomos sutartyje buvo nurodyta, jog butas nuomojamas A. A. ir jos dviem vaikams. Byloje nustatyta, jog bute tam tikru laiku gyveno A. A. vaikai A. A., K. A. ir M. A., tačiau jiems iki iškeldinimo bylos buvo nustatyta laikinoji globa. Duomenų, kad atsakovė būtų apsigyvenusi ir gyventų ginčo bute, nei nagrinėjamoje byloje nei Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-397-808/2010 nenustatyta, todėl vertinti ją mirusiosios nuomininkės šeimos nariu, kuriam tenka pareiga prisidėti prie nuomojamo buto išlaikymo ir komunalinių mokesčių mokėjimo nėra jokio pagrindo.

Kartu pažymėtina, jog situacija, kuomet gindama savo kaip buto savininkės teises Vilniaus miesto savivaldybė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-397-808/2010 siekė iškeldinti A. A. ir jos šeimos narius iš ginčo buto, ir tuo pačiu įgyvendindama jai pavestas funkcijas vaikų teisių apsaugos srityje, ištyrė V. A. ir jos nepilnametės dukters gyvenimo sąlygas bei nustatė, jog pastarosios negyvena ginčo bute, tačiau po dešimties metu į teismą kreipėsi Vilniaus miesto savivaldybės turto patikėtinis, nurodydamas priešingas aplinkybes, yra žalinga ir neatitinkanti Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto principo, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms bei viešojo administravimo „vieno langelio“ principo, nes vietos savivaldos funkcijas atliekantys padaliniai ir / ar savivaldybės įmonės skirtingai vertina tas pačias aplinkybes.

Įvertinus nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetą ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.