Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), ir nuteista – 80 MGL, t. y. 4000 eurų, dydžio bauda.

Paskirtą baudą V. V. įpareigota sumokėti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Kardomosios priemonės neskirtos.

V. V. prašymas priteisti išlaidas, patirtas advokato paslaugoms apmokėti, netenkintas.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista Ž. L., tačiau jos atžvilgiu apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. V. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji padėjo pagaminti netikrą dokumentą šiomis aplinkybėmis: Ž. L., būdama valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – (duomenys neskelbtini) AVPK) (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau – (duomenys neskelbtini) r. PK) (duomenys neskelbtini) veiklos skyriaus vyriausiąja tyrėja ir, be kitų (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2020-02-06 įsakymu Nr. 20-V-87 patvirtintame (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, pagal kompetenciją vykdydama tarnybinės veiklos srityje bendradarbiavimo ir keitimosi turima informacija su kitomis institucijomis (6.6 punktas) ir dokumentų apskaitos ir tvarkymo reikalavimų vykdymo užtikrinimo funkcijas (6.8 punktas), ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip 2023 m. rugsėjo 26 d. ir ne vėliau kaip 2023 m. rugsėjo 28 d. apie 15:00 val., savo darbo vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), ant (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK firminio blanko tarnybiniu kompiuteriu surinko ir atspausdino (duomenys neskelbtini) universitetui adresuotą 2023 m. rugsėjo 26 d. Pranešimą „Dėl dalyvavimo/savanoriavimo prevenciniame renginyje „TAURAS 2023“, kuriame melagingai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kartu su socialiniais partneriais organizuojamose civilinės saugos pratybose „Tauras 2023“ 2023-09-22 nuo 8:30 val. iki 18:00 val. ir 2023-09-23 nuo 8:00 val. iki 15:00 val. dalyvavo (duomenys neskelbtini) 1 kurso studentė G. P. (visas savanoriavimo laikas – 17 valandų), nors minėta mergina tame renginyje iš viso nedalyvavo, o Ž. L. kartu su kitais bendruomenės pareigūnų funkcijas vykdančiais (duomenys neskelbtini) r. PK kolegomis dalyvavo tik (duomenys neskelbtini) įvykusiame minėtų pratybų oficialiame atidaryme ir tik 2023 m. rugsėjo 23 d. nuo apie 10:00 val. iki 12:00 val. Taip pat Ž. L. minėtame pranešime, kaip jį parengusį asmenį, melagingai nurodė savo kolegą – komisariato vyriausiąjį tyrėją L. R.. Šį jos parengtą netikrą dokumentą V. V. dirbdama (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – (duomenys neskelbtini) AVPK) (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau – (duomenys neskelbtini) r. PK) (duomenys neskelbtini) veiklos skyriaus specialistės pareigose, ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip 2023 m. rugsėjo 26 d. ir ne vėliau kaip 2023 m. rugsėjo 28 d. apie 15:00 val. savo darbo vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė, t. y. ant Ž. L. (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK firminio blanko tarnybiniu kompiuteriu surinkto ir atspausdinto (duomenys neskelbtini) universitetui adresuoto 2023-09-26 Pranešimo „Dėl dalyvavimo/savanoriavimo prevenciniame renginyje „TAURAS 2023“, kuriame Ž. L. buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kartu su socialiniais partneriais organizuojamose civilinės saugos pratybose „Tauras 2023“ 2023-09-22 nuo 8:30 val. iki 18:00 val. ir 2023-09-23 nuo 8:00 val. iki 15:00 val. dalyvavo (duomenys neskelbtini) 1 kurso studentė G. P. (visas savanoriavimo laikas – 17 valandų), pasirašė savo parašu ties minėtą pranešimą neva parengusio (duomenys neskelbtini) r. PK vyriausiojo tyrėjo L. R. pavarde. Po to Ž. L. aukščiau nurodytą dokumentą patvirtino (duomenys neskelbtini) r. PK apvaliu antspaudu Nr. 1 ir skaidrioje įmautėje laikė savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) ant šalia jos darbo stalo esančios palangės iki 2023 m. rugsėjo 28 d. apie 15:00 val., kai jį ten atsitiktinai surado ir apie tai savo vadovybei pranešė vyriausiasis tyrėjas L. R..

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad V. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta byloje ištirtų įrodymų visuma ir jokių abejonių nekelia. Pabrėžė, kad V. V., turinti išsilavinimą, ilgus metus dirbanti teisėsaugos srityje neabejotinai suvokė, kad tikrovės neatitinkančios informacijos į dokumentą įrašymas, pasirašymas už kitą asmenį, yra neteisėta, pavojinga veika, kad taip klastojamas dokumentas, suvokė, kad toks suklastotas dokumentas gali sukelti teisiškai reikšmingas pasekmes, t. y. nesant teisėto pagrindo sukurti asmeniui, apie kurį pateikiami tiesos neatitinkantys faktai, teisiškai reikšmingas pasekmes, to norėjo ir siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Skiriant bausmę, teismas vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Įvertino tai, kad V. V. veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, duomenų apie registraciją priklausomybės ligų centre, psichiatrinį gydymą negauta, dirba, turi šeimą, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, sprendė, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti tik paskyrus V. V. sankcijoje numatytą baudos bausmę, kurios dydį nustatė 80 MGL, t. y. 4000 eurų. Kadangi byloje priimtas apkaltinamasis nuosprendis, prašymas priteisti išlaidas, kurias V. V. patyrė advokato paslaugoms apmokėti atmestas.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistoji V. V. prašo jos skundą tenkinti: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 18 d. nuosprendžio dalį dėl V. V. pripažinimo kalta ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo - V. V. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) esant pagrindui apeliacinio proceso metu atlikti įrodymų tyrimą; 3) baudžiamąją bylą pagal apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 4) išteisinamojo nuosprendžio priėmimo atveju iš valstybės lėšų V. V. naudai priteisti visas bylinėjimosi ir gynybos išlaidas; 5) nepatenkinus 1 punkte pateikto prašymo, atleisti nuteistąją V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo.

3.1. Skunde nurodo, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką – oficialų dokumentą, bendrininkavimo ir padėjėjo sąvokas (BK 24 straipsnio 6 dalis), mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis) institutą, padarė esminius proceso pažeidimus vertindamas byloje esančius duomenis, kiek tai susiję su apeliantės kaltės, parodymų vertinimu. Esminis skundo argumentas, jog apeliantė V. V., pasirašydama savo parašu 2023 m. rugsėjo 26 d. pranešimą „Dėl dalyvavimo/savanoriavimo prevenciniame renginyje „TAURAS 2023" (toliau - pranešimas) neveikė tyčia, t. y. suvokė, kad savo parašu pasirašo ant netinkamos formos juodraštinio spausdinto teksto rašto, kuris neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų, taip pat kuris nėra netikras pagamintas dokumentas ir kuris nebus laikomas turint tikslą šį pranešimą perduoti tretiesiems asmenims.

3.2. Apeliantė sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo BK 300 straipsnio 1 dalies dalyką, t. y. dokumento sąvoką, išvadas apie V. V. kaltę grindė tik objektyviąją pusę nusakančiais duomenimis, visiškai nepakankamais kaltės įrodinėjimui. Teismo padarytos teisinės išvados dėl netikro dokumento pagaminimo neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Be to, teismas nukrypo nuo teisės taikymo taisyklių, apibrėžiančių dokumento sąvoką, jo baudžiamąją teisinę reikšmę ir pan. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas - ar galimai netikras dokumentas, t. y. 2023 m. rugsėjo 26 d. pranešimas, atitinka oficialiam dokumentui keliamus reikalavimus? Ar jis yra toks dokumentas, kuris yra tinkamas paliudyti juridinį faktą? Įstaigoje dokumentu įvardijama ne bet kokia rašliava, o užregistruotas, t. y. įtraukiamas į įstaigos dokumentų valdymo apskaitą raštas. Tai patvirtina ir teisminė praktika, kur nurodoma, kad „<...> dokumento registravimas nėra savitikslis, dokumento registracija įtraukiant jį į įstaigos dokumentų apskaitą ir suteikiant jam atskirą numerį užtikrina jo oficialumo įrodymą“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-15-648/2025). Šiuo atveju bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad šis dokumentas atitinka tinkamumo liudyti juridinį faktą reikalavimą, todėl toks dokumentas negali būti laikomas ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku.

3.3. Bylos duomenimis nustatyta, kad ant 2023 m. rugsėjo 26 d. pranešimo nėra herbo, rekvizituose nurodytas telefono numeris be reikalingo šalies kodo. Šiame rašte nurodytas adresatas, t. y. kam skirtas šis raštas, yra su rašybos klaidomis (pvz., „univeritetui“). Rašto pavadinime minimas prevencinis renginys savo turiniu neatitinka rašto dėstomajame tekste nurodyto renginio, kuris įvardijamas kaip „civilinės saugos pratybos“, o ne „prevencinis renginys“. Rašte nurodoma, kad „Visas savanoriavimo laikas 17 (septyniolika) valandų“, tačiau pačiame tekste nurodomas laikas, t. y. 2023 m. rugsėjo 22 d. nuo 8.30 val. iki 18.00 val. ir 2023 ml. rugsėjo 23 d. nuo 8.00 val. iki 15.00 val., kas bendrai sudaro 16,5 val. trukmę. Šį raštą pasirašančio asmens pareigybėje yra klaida, nes turi būti ne „Vyriausias tyrėjas“, o „Vyriausiasis tyrėjas“. Rašte nenurodytas rengėjas ir jo kontaktai. Raštui nesuteiktas registracijos numeris. Taigi šie rašto formos ir turinio trūkumai nagrinėjamu atveju rodo, kad šis raštas neatitinka nei tinkamumo paliudyti, nei funkcionalumo ir oficialumo reikalavimų. Apeliantės įsitikinimu, kaltinime ir nuosprendyje nurodomas 2023 m. rugsėjo 26 d. pranešimas neatitinka oficialiajam dokumentui keliamų reikalavimų - kadangi jis, be kita ko, nebuvo įtrauktas į apskaitą (neregistruotas) kaip to reikalauja norminiai aktai, reguliuojantys dokumentų valdymą ir apyvartą. Valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių vykdant teisės norminių aktų nustatytus įgaliojimus ir veiklą sudaryti ir gauti dokumentai turi būti užregistruoti dokumentų registruose arba nurodytuose naudojamuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ar kitose informacinėse sistemose, susisteminti pagal institucijos, įstaigos ar įmonės dokumentacijos planą, sutvarkyti ir įtraukti į apskaitą (Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 16 punktas, 11 straipsnis).

3.4. Pažymėjo, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. pranešimas, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-317 patvirtinta Bendrųjų dokumentų valdymo procesų dokumentacija, iš policijos įstaigos kitai institucijai galėjo būti siunčiamas tik per policijos DVS sistemą, e. pristatymo informacinę sistemą, el. paštą arba atitinkamai per Lietuvos pašto elektroninės savitarnos sistemos e. savitarną ir pan. Tokiu būdu paneigiama pirmosios instancijos teismo nuostata, kad šis pranešimas galėjo būti siunčiamas tiek per Dokumentų valdymo sistemą, tiek ir fiziškai.

3.5. Pastebėjo ir tai, kad baudžiamosios bylos duomenys nepatvirtina teismo išvadų, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. pranešimas apie studento dalyvavimą, atlikimą tam tikro kiekio socialinių valandų turi įtakos studentų ateičiai, nuo jų priklauso ir galutinis baigiamojo darbo pažymys, t. y. kad juo nustatomas teisiškai reikšmingas faktas. Liudytoja K. M.-N. (kuri yra tik lektorė ir nėra atsakinga už gaunamų ar siunčiamų universiteto dokumentų rengimą, siuntimą, apskaitą ir visą įstaigos dokumentaciją) parodė, kad formos trūkumai, registracijos žymos trūkumas, gramatinės klaidos nebūtų kliūtis šį dokumentą priimti. Pasak liudytojos, pažymos struktūra atitinka, kad būtų užskaityta kaip pažyma. Į klausimą dėl dokumento registracijos rekvizito ji atsakė, kad „turėtų būti pažymos numeris, tačiau sporto organizacijos dažnai tų numerių nerašo, nes vidiniuose dokumentuose neregistruoja. Tai priklauso nuo pačios organizacijos vidinės tvarkos“. Ši liudytoja, kalbėdama apie nebūtiną dokumentų registracijos numerį, kalbėjo apie tos pačios įstaigos vidaus dokumentų apyvartą, o ne apie gaunamus iš kitos valstybinės ar valdymo institucijos siunčiamus oficialius dokumentus. Be to, anot šios liudytojos, nesant tokios pažymos (t. y. byloje minimo pranešimo) studentas gali pabaigti universitetą, laikyti egzaminus. Nėra privaloma, bet jai studentas nori, tai per visus 4 studijų metus, savanoriškai už socialines valandas gali papildomai susirinkti iki 2,5 balo. Šis pažymys neįtrauktas į studijų programos modulį, jis gali atsirasti tik po 3-4 studijų metų, jeigu pats studentas turės noro ir dalyvaus įvairiuose viešuose renginiuose ir greta studijų programos, atskirame savo portfelyje savanoriškai talpins įvairią informaciją apie dalyvavimą viešuose renginiuose. Vertinant pačią „pranešimo“ kaip dokumento reikšmę tai teisine prasme ji nėra tokia reikšminga, nes universiteto modulyje yra tik papildomai sukurtas studento portfelis, kuris neįtrauktas į studijų programą ir nėra vertinamas pažymiu. Šiuo aspektu liudytoja K. M.-N. patvirtino, kad jeigu nesurenka valandų „skolos nėra“, todėl teismo vertinimas nusikalstamos veikos dalykui, klaidingam tiek forma, tiek turinio prasme „pranešimui“, nėra teisingas teismų praktikos kontekste, kaip pavyzdžiui, suklastoti kokį nors finansinės apskaitos dokumentą. „Pranešimas“ patvirtinantis socialines valandas savanoriškai dalyvaujant viešame renginyje nėra nei studento privalomos praktikos atlikimo patvirtinimas ar kaip policijos rėmėjo dalyvavimas renginyje, o tiesiog laisvas pasirinkimas dalyvauti ar nedalyvauti viešuose renginiuose. Nagrinėjamu atveju šie bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. pranešimas realiai negali sukelti jokių teisiškai reikšmingų padarinių studijų procese. Be to, liudytoja K. M.-N. taip pat nurodė, kad „gramatines klaidas sporto sektorius žiūri atlaidžiau. Kai yra grubesnės klaidos valandų neužskaito, jeigu turi įtarimų tada tikrina, bet pirmo pusmečio metu tikslas yra išmokyti užpildyti portfelį“, kas leidžia nedvejojant daryti išvadą, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. pranešimo formos esminiai trūkumai nebūtų leidę universitetui tokio dokumento užskaityti kaip patvirtinančio tam tikrus juridinius faktus.

3.6. Kritiškai vertina nuosprendyje esančius pamąstymus apie tai, kad bet kokio fizinio rašto formos trūkumai ir gramatinės klaidos pačios savaime jo kaip dokumento turinio negaliojančiu nedaro ir esminės reikšmės turinio teisingumui ar neteisingumui, o kartu ir tokio dokumento juridinei reikšmei, neturi, kadangi tai prieštarauja Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo reikalavimams (Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 13 punktas).

3.7. Daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nurodomas 2023 m. rugsėjo 26 d. pranešimas neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų, todėl baudžiamąja teisine prasme negali būti laikomas klastojimo dalyku. Atitinkamai, apeliantė V. V. savo parašu pasirašydama šį raštą suvokė, kad pasirašo ant juodraštinio su formos ir turinio klaidomis rašto, todėl buvo įsitikinusi, kad tai nėra dokumento projektas, kurio pasirašymas šalia kito asmens pavardės gali reikšti netikro dokumento pagaminimą. Kitaip sakant, suvokimas, kad pasirašomas ne dokumentas, bet su klaidomis ir jokiai apyvartai neskirtas raštas eliminuoja apeliantės tyčią padėti kitai nuteistajai pagaminti netikrą dokumentą. Šią tyčią eliminuoja ir dar vienas faktorius - būtent tai, kad apeliantei nebuvo inkriminuojama tai, kad ji žinojo, kad minėtame 2023 m. rugsėjo 26 d. pranešime yra nurodyta žinomai tikrovės neatitinkanti informacija.

3.8. Nesutinka su teismo nuosprendžio argumentai apie tai, kad V. V. suvokė, kad pasirašo ant netikro dokumento savo parašu prie kito asmens pavardės, kad žinojo, jog šis pranešimas yra tinkamas paliudyti juridiškai reikšmingus faktus ir to norėjo. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. V. neturėjo tikslo padėti pagaminti netikrą dokumentą, jos veiksmai buvo nulemti netinkamo subjektyvaus vertinimo. V. V. pasirašė minimą pranešimą siekdama pamokyti kolegas, kadangi tarp kolegų Ž. L. ir L. R. buvo susiklostę konfliktiški santykiai, ką patvirtino ir L. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme. Nors nuteistosios elgesys iš tikrųjų nebuvo atidus bei rūpestingas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad tokį nuteistosios elgesį lėmė savanaudiška paskata. V. V. neturėjo jokio tikslo padėti suklastoti dokumentą. Pagal darbo funkcijas jai policijos bendruomenės koordinavimo veikla nepriklausė, jos nesiejo jokie pavaldumo santykiai nei tarp Ž. L., nei tarp L. R.. Tai pagrindžia V. V. parodymai, kurie bylos duomenimis nėra paneigti.

3.9. V. V. apklausiama teisme nurodė, kad darbe ji daugiausiai bendraudavo su bendruomenės pareigūnais, t. y. tuo metu dirbusiais L. R., G. K., Ž. L. ir I. K., nes jų darbo kabinetai buvo greta jos darbo vietos. Į jų tarpusavio nesutarimus V. V. nesikišdavo, nors kartais jie būdavo nemalonūs. Pamena byloje nagrinėjamą atvejį, kuomet Ž. L. būdama kabinete, taip pat laikas nuo laiko praeidama koridoriumi keletą kartų garsiai reiškė nepasitenkinimą sakydama, kad tik jai turi rūpėti, kad eilinį kartą kiti užsiėmę nežinia kuo ir kad ji turi rūpintis, turi kažką padaryti ar surašyti, kad jai nesigauna ar neturi kažkokių duomenų ir pan. Prisimena, kad Ž. L. turėjo du ar tris lapus su kažkokiu spausdintu tekstu, kuriame vizualiai matėsi, kad rengiamo rašto forma netinkama, tekstas surašytas negerai, t. y. ne pagal raštų rengimo tvarką. Suprasdama, kad tai kažkokio rengiamo rašto juodraščiai, dėl kurių surašymo Ž. L. ir rodė nepasitenkinimą, V. V., būdama nuoširdžiai įsitikinusi, kad vis tiek ji ar kiti bendruomenės pareigūnai turės raštą parengti tinkamai, siekdama apraminti kolegę, kad ši baigtų bambėti ir eitų dirbti, ant tų juodraščių, kurie neatitiko įstaigos rašto formos, ir kurių V. V. įdėmiai neskaitė, juokaudama pasirašė savo parašu. Tai ji padarė be jokio pagrindo visiškai nesidomėdama kam ir kieno vardu jie yra surašyti, nes V. V. nieko nežinojo apie renginį pavadinimu „Tauras“, jame dalyvavusius asmenis. Taigi apeliantė pasirašydama savo parašu ant byloje minimo pranešimo neveikė tiesiogine tyčia, t. y. nesuvokė, kad padeda gaminti netikrą dokumentą ir nori taip elgtis arba kitaip tariant - V. V. nesuvokė, kad jos veiksmai sukels ar gali sukelti juridinę reikšmę turinčius faktus.

3.10. Anot 2025 m. kovo 28 d. teismo posėdyje apklaustos Ž. L., nebuvo jokio susitarimo su V. V. dėl pranešimo pasirašymo, kadangi šio dokumento projektą ji pagamino siekdama išsiaiškinti, ar toks dokumentas tiktų (duomenys neskelbtini) universitetui. Nurodė, kad tokio pobūdžio raštai fiziniais parašais nepasirašinėjami. Šis pranešimas tiek turinio, tiek formos prasme yra su esminėmis klaidomis. Kaltinamoji patvirtino, kad ji garsiai reiškė pasipiktinimą dėl to, kad reikia parengti tokį dokumentą ir visa tai matė V. V.. Todėl mano, kad V. V., siekdama ją apraminti, greičiausiai pati to nesuprasdama, kad pasirašo ant nefunkcionalaus dokumento, tai ir padarė. 2025 m. gegužės 30 d. teisme liudytoja M. P. taipogi nurodė, kad V. V. pasirašydama ant minėto pranešimo nesuprato šio dokumento reikšmingumo ir svarbos. Pasak liudytojos, V. V. dėl to ką neapgalvotai padarė labai išgyvena. Liudytoja pastebėjo, kad jau kuris laikas jai buvo žinomi nuolatiniai Ž. L. nesutarimai su L. R. ir kita netinkama atmosfera jos darbo vietoje. Visa tai, patvirtina, kad V. V. poelgį lėmė ne siekis padėti pagaminti netikrą dokumentą ar klastoti tikrą dokumentą, bet siekis numalšinti nepasitenkinimus dėl šio rašto rengimo. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad šitaip V. V. pasielgė būdama įsitikinusi, kad pasirašo ant „žalio juodraštinio“ rašto varianto, kadangi net neskaitant turinio plika akimi buvo matyti šio rašto neatitikimai net minimaliems tokio pobūdžio dokumentams keliamiems reikalavimams. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad V. V. suvokė, kad minėtas pranešimas nėra juodraštis, o jame nurodyta informacija yra neteisinga, juolab, kad jos darbo funkcijos net nebuvo su tuo susijusios. Priešingai pirmosios instancijos teismo teiginiams, V. V. darbo patirtis, t. y. kad daugybę metų dirbo prie dokumentų rengimo ir yra buvusi tyrėja, rodo, kad jai iš tikrųjų vien iš pirmo vizualaus pažiūrėjimo buvo galima susidaryti įspūdį, kad dokumentas yra netinkamas, t. y. nebuvo herbo. Dokumente padarytos esminės formos ir turinio klaidos.

3.11. Nors teismas ir nenustatė, kad nuteistoji Ž. L. prašė apeliantės V. V. pasirašyti pagamintą netiktą dokumentą ir iš kaltinimo šią faktinę aplinkybę pašalino, tačiau vis tiek teismas daro išvadą, kad šios dvi nuteistosios bendrininkavo, nes Ž. L. veikė padedama V. V.. Tokios teismo nuosprendžio formuluotės yra prieštaringos, nenuoseklios ir neaiškios. Teismas, darydamas išvadą apie nuteistųjų bendrininkavimą, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) pažeidimus, taip pat netinkamai aiškino ir taikė BK 24 straipsnio nuostatas. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos apeliantės V. V. veiksmus kaip esą neteisėtus ir atitinkančius bendrininkavimo su kita nuteistąja požymius tik preziumavo, o ne nustatė. Skundžiamame nuosprendyje nėra jokių duomenų apie tai, kad Ž. L. ir V. V. veikė bendrai, buvo sutariusios ir kartu veikė tyčia. Tuomet kyla klausimas - ką teismas turėjo omenyje nustatomojoje nuosprendžio dalyje rašydamas, kad „Ž. L. padedama bendrininkės V. V. pagamino netikrą dokumentą ir jį laikė“? Ką reiškia formuluotė „padedama V. V.“? Apie tai, koks buvo V. V. kaip padėjėjos vaidmuo „padedant“ pagaminti netikrą dokumentą nuosprendyje neaprašoma. Ir tai akivaizdu – teismas nustatė, kad jokie įrodymai nepatvirtina, kad Ž. L. prašė pasirašyti V. V.. Kokiu kitu būdu V. V. galėjo veikti kaip padėjėja nuosprendyje taip pat neįvardijama. Norint padaryti išvadą, kad V. V. veikė bendrai, susitarus su Ž. L., būtina nuosprendyje aiškiai aprašyti ir tai, kad apeliantė, pasirašydama ant pranešimo, esą žinojo, kad šiame pranešime pateikti duomenys yra melagingi ir tai suvokdama apeliantė, veikdama bendrai su kita nuteistąja šį dokumentą pasirašė savo parašu. Tačiau nagrinėjamoje byloje taip nėra, nes V. V. nebuvo kaltinama tuo, kad žinojo, kad minėtame pranešime pateikta informacija yra aiškiai neatitinkanti tikrovės.

3.12. Analizuojant ir vertinant, ar V. V. veikoje esama nusikalstamo veikimo požymių, ar ji suvokė savo veiksmų pavojingumą ir to siekė, būtina nustatyti šiuos faktus: a) aplinkybę, kad įvyko susitarimas su Ž. L. dėl minėto pranešimo pasirašymo arba kitaip - bendrininkavimo faktą; b) aplinkybę, kad V. V. suvokė, kad pasirašydama ant minėto pranešimo tai daro su įrašu, kuris sukels ar gali sukelti juridinę reikšmę turinčius faktus; c) aplinkybę, kad V. V. suvokė, kad pasirašydama ant minėto pranešimo, tai daro ant tokios dokumento formos, kuri atitinka tinkamumo paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą reikalavimą. Taigi bylos duomenimis nepaneigta, kad V. V., net ir žinodama, kad pranešimą parengė Ž. L., galėjo žinoti, kad šiame pranešime esanti informacija žinomai neatitinka tikrovės. Be to, iš apeliantei inkriminuotos veikos formuluotės nėra aišku, ar apeliantė buvo kaltinama netikro dokumento pagaminimu, ar tikro dokumento suklastojimu.

3.13. Teigia, kad skundžiamame nuosprendyje padaryta duomenimis nepagrįsta išvada, kad V. V. bendrininkavo su Ž. L. šiai galimai pagaminant netikrą dokumentą. Taip pat jokiais duomenimis nėra pagrįstas kaltinimo teiginys, kad nuteistoji Ž. L. veikė padedama V. V.. Esant tokiai situacijai neabejotinai galima teigti, kad bylos duomenimis nebuvo paneigti V. V. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duoti paaiškinimai ir parodymai apie tai, kad pasirašydama minėtą pranešimą ji neveikė tyčia ir nesuvokė, kad pasirašo ant galimai netikro dokumento.

3.14. Visgi, tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingas išvadas, atitinkančias byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl nusikalstamos veikos sudėties požymių ir jų įrodytumo, apeliantė V. V. prašo įvertinti jos teisinės atsakomybės pobūdį ir proporcingumą mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis) aspektu. Apeliantės įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje yra visi formalieji ir vertinamieji pagrindai atleisti nuteistąją V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės veikos mažareikšmiškumo pagrindu.

3.15. Nagrinėjamu atveju prašo įvertinti baudžiamojoje byloje išryškėjusius ypatumus, turinčius įtakos mažareikšmiškumo instituto taikymui. Pvz.: jeigu kaltinime minimas pranešimas (suklastotas dokumentas) nebūtų patekęs į trečiųjų asmenų rankas, jeigu šis pranešimas būtų buvęs laiku paimtas kaip galimas reikšmingas daiktas sprendžiant šį pranešimą parengusio asmens teisinę atsakomybę, tuomet neabejotinai būtų kitaip vertinamas ir V. V. asmenybės ir jos veikos pavojingumo klausimas. Baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas. Nors baudžiamajai atsakomybei už minėtą veiką kilti nebūtina, kad dėl to atsirastų konkretūs neigiami padariniai, teismų praktikoje pabrėžiama, kad gali pasitaikyti tokių atvejų, kai disponavimas dokumentu, kuriame įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai, yra formalaus pobūdžio, nes realiai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių. Tokiais atvejais gali būti konstatuota, kad veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

3.16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vyriausiasis tyrėjas L. R. 2023 m. spalio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad jis 2023 m. rugsėjo 28 d. apie 15.00 val. šalia Ž. L. darbo vietos ant palangės pamatė ir rado vieno lapo dokumentą, kuris, pasak L. R., buvo suklastotas. Tada jis pasidarė šio dokumento kopiją ir suklastoto dokumento originalą paliko ant palangės. Tarnybiniame pranešime taip pat rašoma, kad L. R. kelias dienas analizavo šio dokumento kopijos turinį, vėliau ją perdavė viršininko pareigas ėjusiai M. P.. Taigi bylos duomenys parodo, kad L. R. 2023 m. spalio 11 d. tarnybinis pranešimas - tai pirmasis nuo įvykio (kaltinime nurodomas veikos laikas - ne anksčiau kaip 2023 m. rugsėjo 26 d. ir ne vėliau kaip 2023 m. rugsėjo 28 d.) praėjus 14 dienų dokumentas, kuriame atskleidžiamas galimos veikos faktas. Liudytojas L. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad suklastotą dokumentą jis rado 2023 m. rugsėjo 28 d. apie 15.00 val. Jis nurodė, kad kai pasidarė kopiją „<...> originalą padėjau ten kur jį radau, kad kolegei Ž. nesukelti jokio įtarimo. Aš jai apie tai nieko nesakiau.“ Be to, jis kurį laiką galvojo kaip jam geriau pasielgti - ar informuoti savo viršininkus, ar bandyti aiškintis su kolegomis kas tai galėjo padaryti. Jis šią informaciją perdavė viršininkei. Taip pat apklausiamas L. R. nurodė, kad tarp jo ir Ž. L. dažnai išsiskirdavo nuomonės, dėl ko diskusijos pereidavo į ginčus, nes Ž. niekada nepriimdavo kritikos, elgėsi tarsi būtų (duomenys neskelbtini) raj. bendruomenės pareigūnų vadovė. Apklausiamas 2025 m. gegužės 30 d. teisme liudytojas L. R. paaiškino, kad po to, kai jis pasidarė galimai suklastoto dokumento kopiją, jis laukė kol Ž. L. jam pasakys, bet ji nieko jam nesakė. Todėl po kelių dienų M. P. pasakė apie šį įvykį. Liudytoja M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tik 2023 m. spalio pradžioje jai užėjus pas L. R. į kabinetą šis ant stalo prieš ją padėjo galimai suklastotą dokumentą. 2025 m. gegužės 30 d. teisme liudytoja negalėjo paaiškinti, kodėl reikėjo laukti kone dvi savaites, kol L. R. surašė tarnybinį pranešimą. Taip pat ji negalėjo paaiškinti, kodėl apie tai L. R. jos neinformavo iš karto. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroro 2024 m. birželio 20 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje nutraukiamas įtariamosios G. P. atžvilgiu. Nutarime nurodoma, kad „<...> bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato <...> tyrėjas L. R. kolegės Ž. L. pagamintą galimai suklastotą dokumentą surado 2023 m. rugsėjo 28 d. <...> bei, pasidaręs jo kopiją, ją perdavė <...> komisariato viršininkei M. P., o originalą paliko ten, kur jį ir rado. Tokiu būdu, būdamas policijos pareigūnas ir suvokdamas, kad galimai padaryta ir toliau daroma nusikalstama veika, jis neužkirto tam kelio bei sudarė sąlygas Ž. L. toliau neteisėtai veikti, galimai įtraukiant į tai ir kitus asmenis <...>. <...> tokia situacija, kai dėl netinkamų pareigūnų veiksmų nuo 2023 m. spalio 16 d. pradėto ikiteisminio tyrimo metu neužkertant kelio daromos nusikalstamos veikos vystymuisi, trečiajam asmeniui buvo sudarytos sąlygos šios veikos objektyviuosius požymius <...>“. Šis nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje patvirtina, kad jei ne policijos pareigūnų pasyvumas minėtasis pranešimas nebūtų patekęs G. P. į rankas ir taip niekada nebūtų kilusi grėsmė normaliai, teisingai dokumentų apyvartai.

3.17. Taigi L. R. tarnybinį pranešimą surašė tik spalio 11 d., t. y. praėjus 14 dienų nuo šio galimai suklastoto dokumento radimo. Be to, jokio aktyvumo nerodė ir M. P., pasak kurios ji apie tai pranešė (duomenys neskelbtini) apskr. VPK vadovui, tačiau apie tai oficialios informacijos nagrinėjamoje byloje apskritai nėra. Nors pirmosios instancijos teismas minėtą pranešimą vertina kaip itin svarbų dokumentą, tačiau liudytojos K. M.-N. parodymais nustatyta, kad toks dokumentas realiai negali sukelti jokių teisiškai reikšmingų padarinių studijų procese.

3.18. Be to, teismas nepasisakė dėl paties dokumento surašymo datos, kada jis buvo surastas ir dėl to, kad juo nebuvo pasinaudota. Liudytoja G. P. patvirtino, kad šį pranešimą laikė pas save namuose stalčiuje, t. y. šio dokumento nepanaudojo nors tokią galimybę realiai turėjo, ką patvirtina 2023 m. spalio 20 d. kratos protokolas, kuriame nurodytas 2023 m. rugsėjo 26 d. parengtas pranešimas. Šios aplinkybės rodo, kad G. P. pranešimo kone per mėnesį laiko net nepanaudojo. Atkreipė dėmesį į kasacinio teismo praktiką nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-345-699/2017, kurioje kaip ir nagrinėjamu atveju dokumentas nebuvo panaudotas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis.

3.19. Mano, kad įvertinus apeliantės įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei aplinkybes, taip pat apeliantę charakterizuojančias aplinkybes (neteista, dirbanti, turinti šeimą, charakterizuojama tik teigiamai) spręstina, kad pats dalyvavimas ikiteisminiame tyrime bei teisminiame bylos nagrinėjime turėjo padaryti pakankamą poveikį apeliantei, kad ji ateityje laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Daro išvadą, kad V. V. padaryta veika nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas. Atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą apeliantė atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Nuteistoji ir jos gynėjas palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, t. y. išteisinti V. V., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba tenkinti alternatyvų prašymą ir V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios V. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Kaip matyti iš nuteistosios V. V. apeliacinio skundo, jame nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl nuteistosios V. V. kaltės padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, tuo pagrindu teigiama, kad nuteistosios atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, arba ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistosios apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog V. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Visgi, įvertinusi visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 37 straipsnį. Tokiu būdu apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis V. V. atžvilgiu naikinama ir byla jai nutraukiama esant pagrindui atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo (BPK 327 straipsnio 2 punktas).

Dėl įrodymų vertinimo ir kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje

8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, visų pirma pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Kolegija, ištyrusi esminius bylos faktinius duomenis, teisės taikymo praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant apeliantės kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino, jog V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

9. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai. Todėl suklastotais ar netikrais dokumentais turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami melagingam faktui paliudyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213-511/2023, 2K-40-813/2025).

10. Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatytos faktinės aplinkybės, jog Ž. L. ne vėliau kaip 2023 m. rugsėjo 28 d. apie 15.00 val., savo darbo vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), ant (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK firminio blanko tarnybiniu kompiuteriu surinko ir atspausdino (duomenys neskelbtini) universitetui adresuotą 2023 m. rugsėjo 26 d. Pranešimą „Dėl dalyvavimo/savanoriavimo prevenciniame renginyje „TAURAS 2023“, kuriame melagingai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kartu su socialiniais partneriais organizuojamose civilinės saugos pratybose „Tauras 2023“ 2023-09-22 nuo 8.30 val. iki 18.00 val. ir 2023-09-23 nuo 8.00 val. iki 15.00 val. dalyvavo (duomenys neskelbtini) 1 kurso studentė G. P. (visas savanoriavimo laikas – 17 valandų), kaip jį parengusį asmenį, melagingai nurodė savo kolegą – komisariato vyriausiąjį tyrėją L. R., tuo tarpu V. V. šį dokumentą pasirašė savo parašu ties minėtą pranešimą neva parengusio (duomenys neskelbtini) r. PK vyriausiojo tyrėjo L. R. pavarde. Po ko, Ž. L. aukščiau nurodytą dokumentą patvirtino (duomenys neskelbtini) r. PK apvaliu antspaudu Nr. 1 ir skaidrioje įmautėje laikė savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) ant šalia jos darbo stalo esančios palangės iki 2023 m. rugsėjo 28 d. apie 15.00 val., kai jį ten atsitiktinai surado ir apie tai savo vadovybei pranešė vyriausiasis tyrėjas L. R.. Šios faktinės aplinkybės nustatytos baudžiamojoje byloje surinktais bei ištirtais objektyviais įrodymais ir jokių abejonių nekelia.

11. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje tai, kad dokumente nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija apie G. P. dalyvavimą renginyje „Tauras 2023“, nustatyta tiek pačios G. P. parodymais, jog tokiame renginyje ji nedalyvavo, tiek kitais liudytojų, bendruomenės pareigūnų G. K., I. K., M. P., L. R. parodymais, jog tame renginyje ne tik nepadėjo ir nedalyvavo studentai ar rėmėjai, bet tame renginyje jie patys, kaip bendruomenės pareigūnai, dalyvavo tik vieną dieną, ir tik apie 4 val., o ne 17 val. kaip nurodyta parengtame pranešime. Taigi akivaizdu, jog jokių prieštaravimų dėl to, kad analizuojamo dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, kuriuos nurodė Ž. L., nėra. Tuo tarpu V. V. šiuos objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino savo parašu, pasirašydama už neva pranešimą parengusį asmenį, t. y. L. R.. Tokie apeliantės veiksmai baudžiamosios teisės požiūriu yra akivaizdžiai neteisėti.

12. Baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo turinys rodo, kad V. V. iš esmės neneigia pasirašiusi minėtą dokumentą, tai betarpiškai patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada iš kurios matyti, kad parašą, esantį 2023 m. rugsėjo 26 d. pranešime „Dėl dalyvavimo/savanoriavimo prevenciniame renginyje „TAURAS 2023“, pasirašė V. V. (2 t., b. l. 130–133). Visgi, V. V. apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, jog ji neveikė tyčia, t. y. suvokė, kad savo parašu pasirašo ant netinkamos formos juodraštinio spausdinto teksto, kuris neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų ir kuris nebus laikomas turint tikslą šį pranešimą perduoti tretiesiems asmenims, o šį dokumentą pasirašė tik dėl to, kad Ž. L. neaštrintų konfliktinės situacijos dėl neva jai tenkančių papildomų pareigų. Tokie V. V. subjektyvaus pobūdžio pasiteisinimai apie dokumento pasirašymo aplinkybes, įvertinus jos amžių, išsilavinimą, sukauptą darbinę patirtį, atmestini kaip logiškai nepagrįsti, greičiau įtakoti siekio išvengti baudžiamosios atsakomybės bei sušvelninti savo teisinę padėtį. Būtent tai buvo akcentuota ir skundžiamame nuosprendyje. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui toks V. V. elgesys, pasirašant pranešimą, kai jo rengėjas nurodytas kitas kolega negali būti pateisinamas legvabūdiškumu, „pajuokavimu“ ar deklaruojamu situacijos nesuvokimu. V. V. ilgus metus dirbanti teisėsaugos srityje neabejotinai suvokė, kad pasirašymas už kitą asmenį yra neteisėta, pavojinga veika, kadangi parašu patvirtinama, kad dokumente pateikti duomenys yra tikslūs ir teisingi, o dokumentą pasirašęs asmuo prisiima teisinę ir moralinę atsakomybę už dokumento turinį. Šiuo gi atveju V. V. sąmoningai ir valingai atklikdama pasirašymo veiksmą ten, kur jos parašo net neturėjo būti, iš dalies savo asmenybę slėpdama už tariamo dokumento rengėjo, negalėjo nesuvokti pasirašomo dokumento turinio ir šiuo dokumentu liudijamų faktinių aplinkybių visumos. Taigi neabejotina, kad V. V. veikė tyčia, bei suprato savo atliekamų veiksmų pavojingumą. Parašo dėjimo už kitą asmenį įstaigos vardu parengtame dokumente neteisėtumas suvokiamas net ir elementaraus mąstymo žmogui, tuo tarpu V. V. nuo (duomenys neskelbtini) metų dirba (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, turi teisės magistro ir psichologijos išsilavinimą, įvykio metu 2023 m. dirbo specialistės pareigose - tvarkė archyvines bylas, rengė raštus išsiuntimui ir pan. Visos pirmiau aptartos aplinkybės neleidžia sutikti su apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, kuriais parašo uždėjimas dokumente prie kolegos vardo ir pavardės iš esmės siejamas su V. V. aplaidumu.

13. Nors skunde bandoma grįsti, jog parengtas pranešimas buvo tik juodraštinis, kuriuo buvo siekiama patikrinti ar tokio pobūdžio informacijos išdėstymas yra tinkamas, tačiau bylos duomenų visuma šias aplinkybes paneigia. Visų pirma, jei dokumentas yra pavyzdinis (šabloninis, juodraštinis, demonstracinis ir pan.), tai ant jo nededamas nei parašas, nei antspaudas, kadangi tokio pobūdžio dokumentas nėra skirtas teisiniam ir oficialiam jo naudojimui. Gi šiuo atveju, G. P. buvo perduotas paruoštas dokumentas tiek su parašu, tiek su antspaudu, kas iš esmės paneigia tokio dokumento juodraštinio pobūdžio buvimą. Be to, liudytoja G. P. patvirtino, kad L. L. perdavęs jai pranešimą neminėjo, kad tai yra tik pavyzdys, ji suprato, jog tai galutinė šio dokumento versija. Apie tai, kad šis pranešimas yra tik pavyzdys neužsiminė ir Ž. L. pokalbių su I. K. ir G. K. metu. Priešingai, Ž. L. stengėsi įtikinti kolegas, jog pranešime nurodyta informacija apie studentės dalyvavimą renginyje yra teisinga. Visa tai leidžia spręsti, kad Ž. L. parengtas, V. V. pasirašytas ir G. P. perduotas dokumentas nebuvo pavyzdinis, kaip tai bandoma traktuoti apeliaciniame skunde.

14. Apeliaciniame skunde taip pat kritikuojamos pirmosios instancijos teismo išvados, jog minėtas pranešimas atitinka BK 300 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimo dalyką, t. y. dokumento sąvoką, ir jam keliamus reikalavimus, apeliuojant į pranešime stebimas gramatines klaidas (žodis universitetas, vyriausias tyrėjas), tam tikrus oficialiam dokumentui keliamus trūkumus (blankas be herbo, nėra registracijos žymos, rekvizituose nurodytas telefono numeris be reikalingo šalies kodo), bei kitus netikslumus (neteisingai nurodytas savanoriavimo valandų skaičius). Tačiau visi šie netikslumai jau buvo įvertinti apylinkės teismo priimant skundžiamą nuosprendį kaip neturintys įtakos dokumento oficialumo ir jo galimo panaudojimo melagingam faktui paliudyti vertinimui. Šios išvados nekeičia ir skunde akcentuojami Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo reikalavimo pažeidimai. Dar kartą akcentuojant tai, jog analizuojamas pranešimas šiuo atveju buvo parengtas ir surašytas ant blanko, turinčio visus įstaigos rekvizitus, t. y. nurodytas įstaigos pavadinimas, kontaktiniai duomenys, įmonės kodas ir pan. Nurodytas adresatas – (duomenys neskelbtini) universitetas, tik žodis universitetas parašytas su gramatinėmis klaidomis. Dokumentas turi pavadinimą, nurodyta surašymo data, vieta, turinys. Nurodytas dokumentą pasirašantis asmuo L. R., ir pareigos – vyriausias tyrėjas (nors turėtų būti vyriausiasis tyrėjas). Taigi aukščiau minėti dokumento formos trūkumai ir gramatinės klaidos pačios savaime dokumento turinio negaliojančiu nedaro ir esminės reikšmės turinio teisingumui ar neteisingumui, o kartu ir tokio dokumento juridinei reikšmei, neturi. Šią išvadą sustiprina ir teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos (duomenys neskelbtini) universiteto dėstytos K. M. – N. parodymai apie tai, jog nėra nustatyta griežta forma dokumentui, kuris patvirtintų studentų socialines valandas, į formos trūkumus, gramatines klaidas jie žiūri atlaidžiai, o šiuo atveju analizuojamo dokumento trūkumai nebūtų kliūtis šį dokumentą priimti. Nors apeliaciniame skunde bandoma menkinti šio rašto teisinę reikšmę, akcentuojant tai, kad socialinių valandų rinkimas studentui nėra būtinas ir privalomas, tačiau liudytoja K. M.-N. aiškiai nurodė, kad tokio pobūdžio pažymos dėl socialinių valandų suteikia teisę gauti papildomų balų prie baigiamojo darbo ir jei tų valandų nėra, studentas tiesiog gauna mažesnį balą. Be to, iš (duomenys neskelbtini) universiteto 2023 m. spalio 23 d. rašto matyti, kad studentai modulyje „kritinis mąstymas ir akademinė komunikacija“ pažymas turėtų pridėti prie atsiskaitymo „Darbų aplanku (portfolio)“, kuris sudaro 25 proc. modulio vertinimo (2 t., b. l. 68-72). Taigi, šiuo atveju byloje analizuojamo, Ž. L. parengto netikro dokumento pagrindu, kuris pasirašytas V. V., būtų sudarytos sąlygos teisiškai reikšmingiems padariniams kilti, t. y. G. P. baigiamojo darbo aukštesnio rezultato vertinimui įgyti, tokiu būdu netikro dokumento pagrindu asmeniui suteikiant nepagrįstas privilegijas. Todėl abejoti aptariamo dokumento oficialumu, jo funkcionalumu ir tinkamumu paliudyti jame išdėstytą informaciją, galinčią turėti juridinę reikšmę, bei sukuriančia teisiškai reikšmingus padarinius, aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Skundo argumentai, jog 2023 m. rugsėjo 26 d. pranešimas realiai negali sukelti jokių teisiškai reikšmingų padarinių studijų procese, atmestini kaip prieštaraujantys byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai.

15. Sutiktina, jog V. V. nerengė viso dokumento, ne ji nurodė klaidingą dokumento turinį, tačiau jos vaidmuo šio dokumento suklastojime neabejotinai buvo reikšmingas, nes ji pasirašė šį dokumentą kolegos vardu, tokiu būdu palengvindama Ž. L. realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį, t. y. padėdama pagaminti netikrą dokumentą. Svarbu tai, kad parašo rekvizitas yra vienas esminių ir būtinų dokumentų rekvizitų, nes tokiu būdu yra tvirtinamas dokumento turinio tikrumas. Jei minėtas dokumentas nebūtų pasirašytas, jis net nebūtų laikomas dokumentu, nes būtų be parašo rekvizito, kas reiškia, jog niekas dokumento turinio tikrumo nepatvirtina ir už jo turinį neprisiima atsakomybės. Tai, kad dokumentas be parašo nebūtų tinkamas patvirtinti studento savanoriavimą atitinkame renginyje pažymėjo ir (duomenys neskelbtini) universiteto lektorė liudytoja K. M.-N.. Nors byloje nenustatytos aplinkybės tiesiogiai ar netiesiogiai galinčios patvirtinti, jog V. V. pasirašė dokumentą Ž. L. prašymu, tačiau neabejotina tai, kad V. V. žinojo, kad ji pasirašo būtent Ž. L. parengtą dokumentą ir šį dokumentą pasirašo savo parašu vietoje klaidingai nurodyto dokumento rengėjo L. R.. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiai – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91-511/2022, 2K-133-489/2023). Šiuo atveju, V. V. atliktų veiksmų pobūdis rodo, kad ji konkliudentiniais veiksmais pritarė Ž. L. inicijuotiems neteisėtiems veiksmams (dokumento mokslo įstaigai parengimui kaip įrodymui apie G. P. savanoriavimą renginyje) ir savo aktyviais veiksmais (parašo uždėjimu) sudarė palankias sąlygas nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje įvykdymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu savo elgesiu V. V. suvokė savo atliekamų veiksmų esmę, kad ji kartu su Ž. L. dalyvauja rengiant netikrą dokumentą ir prie jo rengimo prisidėjo veikdama kaip padėjėja. Dėl ko, V. V. veika pagrįstai kvalifikuota ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį.

16. Be kita ko, skunde akcentuojamos aplinkybės, jog minėtas dokumentas iš policijos įstaigos kitai institucijai galėjo būti siunčiamas tik per policijos DVS sistemą, e. pristatymo informacinę sistemą, el. paštą arba atitinkamai per Lietuvos pašto elektroninės savitarnos sistemos e. savitarną ir pan., kas apeliantės požiūriu patvirtina, jog šiuo atveju dokumento pateikimas fiziškai nebuvo galimas. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos dokumentų siuntimo pasirinkimo galimybės neturi jokios reikšmės nagrinėjamos veikos V. V. atžvilgiu kvalifikacijai. Bylos aplinkybės rodo, jog nusikaltimo dalykas – 2023 m. rugsėjo 26 d. pranešimas dėl dalyvavimo prevenciniame renginyje analizuojamu atveju buvo įteiktas tiesiogiai G. P., akivaizdu, jog apie jokį kitą šio netikro dokumento siuntimo būdą net nebuvo svarstoma, kadangi tikslas buvo būtent tiesioginis dokumento perdavimas, kas ir buvo padaryta. Šiuo atveju dokumentas buvo rengiamas ne kaip atsakymas į kažkokį (duomenys neskelbtini) universiteto paklausimą, o pildomas laisva forma, kurią vėliau būtent pats studentas privalo suskaitmeninti (nuskenuoti) bei įkelti į universiteto elektroninę sistemą savo iniciatyva, savarankiškai. Akivaizdu, kad G. P. turėjo galimybę pasinaudoti jai perduotu netikru dokumentu, tačiau to nepadarė.

17. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje detaliai aptarti duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią V. V. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Tad išteisinti V. V. dėl jai inkriminuotos veikos, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas nuteistąją V. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

18. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarytą nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu, jeigu veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153-942/2016, Nr. 2K-413-895/2016, Nr. 2K-93-788/2017, Nr. 2K-87-696/2018).

19. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. BK 37 straipsnis netaikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Nagrinėjamu atveju dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu, už kurį BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, pagal BK 11 straipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, todėl tokios veikos gali būti pripažįstamos mažareikšmėmis.

20. Pagal teismų praktiką konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir koks jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta, kaltininko kaltės turinys ir forma, jo tikslai ir motyvai. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77-489/2022, Nr. 2K-84-387/2023, Nr. 2K-59-628/2025).

21. Vertinant BK 300 straipsnio 1 ir kitose šio straipsnio dalyse nurodytų veikų pavojingumą yra pažymėta, kad nusikalstama veika kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą. Straipsnyje uždraustos veikos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019).

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. V. nusikalstamas veikimas pasireiškė tuo, jog ji padėjo Ž. L. pagaminti netikrą dokumentą, patvirtindama Ž. L. nurodytą informaciją dokumente, jog G. P. dalyvavo civilinės saugos pratybose „Tauras 2023“, savo parašu, vietoje klaidingai nurodyto jį rengusio asmens L. R.. Nekyla abejonių, kad V. V. veiksmai sudarė palankias sąlygas parengto netikro dokumento tolimesniam realizavimui. Akivaizdu, kad be dokumente esančio parašo jo panaudojimo galimybės būtų ribotos. Visgi, V. V. veiksmai buvo antraeiliai, kadangi patį dokumentą parengė ne ji. Dėl ko padėjėjos vaidmuo rodo mažesnį indėlį bendrai nusikaltimo apimčiai. Nepaisant to, kad pagamintas netikras dokumentas (2023 m. rugsėjo 26 d. pranešimas dėl dalyvavimo prevenciniame renginyje „Tauras 2023“) buvo realizuotas, t. y. perduotas G. P., tačiau joks tolesnis šio dokumento panaudojimas, bylos medžiagoje nefiksuojamas. Iš 2023 m. spalio 20 d. kratos protokolo matyti, kad minėtas nusikaltimo dalykas rastas G. P. gyvenamojoje vietoje, jos kambaryje esančio rašomojo stalo stalčiuje (1 t., b. l. 136–140). Tiek G. P., tiek (duomenys neskelbtini) universiteto atstovai patvirtino, kad analizuojamas pranešimas nebuvo patalpintas universiteto elektroninėje sistemoje (2 t., b. l. 68-72), taigi realiai pagal dokumente nurodytą jo paskirtį kaip atsiskaitymas už surinktas savanoriavimo valandas šis dokumentas panaudotas nebuvo. Iš to seka išvada, jog analizuojamo netikro dokumento sukūrimas jokių realių teisinių pasekmių suinteresuoto asmens G. P. atžvilgiu nesukėlė (nespėjo sukelti, kadangi nusikaltimas buvo užkardytas) ir joks neteisingas sprendimas dėl šiame dokumente išdėstytos netikros informacijos nebuvo priimtas. Dėl to darytina išvada, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje saugomam teisiniam gėriui esminė žala nepadaryta.

23. Be to, baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, kad V. V. padėjo pagaminti netikrą dokumentą atlygintinai, t. y. siekdama asmeninės naudos sau, o toks netikro dokumento padėjimo pagaminti atvejis yra vienkartinio pobūdžio. Atitinkamai skundžiamame nuosprendyje konstatuota ir tai, kad nenustatyta didelė neturtinė žala valstybei sprendžiant klausimą dėl Ž. L. galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, kas iš esmės betarpiškai susiję tiek su Ž. L., tiek ir V. V. tyčiniais veiksmais šiai padedant pagaminti netikrą dokumentą.

24. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad V. V. veika, nors ir atitinka BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, jog, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų tikslinga V. V. už padarytą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn, todėl ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

25. Pagal baudžiamąjį įstatymą pilnamečiam asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 37 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, V. V. charakterizuojančius duomenis – anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, turi šeimą, ne kartą skatinta darbinėje srityje, charakterizuojama išimtinai teigiamai, daro išvadą, kad jau pats baudžiamasis procesas turėjo auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, todėl baudžiamojo poveikio priemonės neskiria.

Dėl išlaidų patirtų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme

26. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, V. V. gynėjas advokatas R. Jurka išreiškė prašymą teismui panaikinus apkaltinamąjį nuosprendį ir priėmus išteisinamąjį iš valstybės kompensuoti apeliantei jos patirtas išlaidas apeliacinio proceso metu. Pateikti išlaidas pagrindžiantys duomenys, t. y. PVM sąskaitos – faktūros, kuriose detalizuotas suteiktų paslaugų pobūdis, bei apmokėjimą patvirtinantys dokumentai – mokėjimo nurodymai (5 t. b. l. 32-35).

27. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą baudžiamajame procese reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 106 straipsnyje yra nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį baudžiamajame procese atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

28. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (baudžiamoji byla Nr. 2K-103-1214/2024), šiuo metu galiojančios BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl kaltinamojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms baudžiamajame procese apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų taikytinos tais atvejais, kai dėl asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, priimamas teismo išteisinamasis nuosprendis, kuriuo šis asmuo baudžiamojoje byloje yra išteisinamas (BPK 303 straipsnio 5 dalis).

29. Nagrinėjamoje byloje V. V. pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, nuspręsta panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl V. V. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį bei, pritaikius BK 37 straipsnį, atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, bylą jos atžvilgiu nutraukti. Taigi toks nuosprendis nelaikytinas išteisinamuoju (BPK 303 straipsnio 1, 5 dalys), o tai yra atskira nuosprendžio rūšis – nuosprendis, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla (BPK 303 straipsnio 1 dalis), šiuo konkrečiu atveju – dėl veikos mažareikšmiškumo (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad V. V. gynėjo advokato R. Jurkos prašymas atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas iš valstybės pagal šioje byloje priimto sprendimo pobūdį yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Dėl rašymo apsirikimo klaidos

30. BPK 308¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės.

31. Nagrinėjamu atveju V. V. ir jos gynėjas atkreipė dėmesį, kad nuosprendyje painiojamos Ž. L. ir V. V. pavardės, jų nuomone tai rodo, jog teismas tinkamai neįsigilino į bylos medžiagą.

32. Iš tiesų, nuosprendžio aprašomojoje dalyje I skyriuje „Nusikalstamos veikos aplinkybės“ suklysta du kartus vietoje Ž. L., nurodant Ž. V.. Visgi, šis skundžiamo nuosprendžio netikslumas vertintinas kaip akivaizdus rašymo apsirikimas, kurio ištaisymas skundžiamo nuosprendžio esmės nekeičia, todėl jis ištaisytinas apeliacinės instancijos teismo iniciatyva, nurodant teisingą asmens pavardę, t. y. Ž. L.. Priešingai apeliantės ir jo gynėjo pozicijai, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog šis rašymo apsirikimas rodo pirmosios instancijos teismo aplaidų ar nekompetentingą bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 18 d. nuosprendžio dalį, kuria V. V. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) paskiriant jai 80 MGL, t. y. 4000 eurų, dydžio baudą;

- V. V., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą V. V. atžvilgiu nutraukti.

V. V. gynėjo advokato Raimundo Jurkos prašymo priteisti išlaidas, patirtas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme, netenkinti.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 18 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje, I skyriuje „Nusikalstamos veikos aplinkybės“ padarytą rašymo apsirikimo klaidą, vietoje Ž. V., nurodant Ž. L..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.