- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-03
- Bylos Nr.
- I-269-142/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Jolita Rasiukevičienė, Halina Zaikauskaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Trečiasis asmuo
- Neįgalumo
- Kategorijos
- 1.6.2Draudėjų, apdraustųjų asmenų ir socialinio draudimo išmokų gavėjų teisės, pareigos ir atsakomybė
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolitos Rasiukevičienės ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), dalyvaujant atsakovo atstovams Kristinai Bajoriūnaitei, Stasiui Mateliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. S. skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritorinis skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja M. S. (toliau – pareiškėja) padavė teismui skundą (t. I, b. l. 1–7), kuriame prašo: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT, atsakovas) Sprendimų kontrolės skyriaus 2015-07-24 sprendimą Nr. SS-2210 „Dėl M. S. darbingumo lygio“; 2) Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-11-19 sprendimą Nr. S-362 „Dėl M. S. darbingumo lygio“; 3) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus III teritorinio skyriaus 2015-06-01 darbingumo vertinimo aktą Nr. 1899; 4) įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo įvertinti pareiškėjos darbingumo lygį bei priimti naują sprendimą.
Šalies argumentai
Skunde paaiškina, kad į teismą kreipėsi todėl, kad NDNT pakeitė jai anksčiau nustatytą 40 procentų darbingumo lygį į 50 procentų darbingumo lygį. Nurodo, kad lėtinių ligų padaugėjo. Mano, kad NDNT be pagrindo neįvertino visų turimų negalavimų bendrai. Pareiškėja nesutinka su skundžiamuose sprendimuose esančia nuoroda, kad vertinimas atliekamas pagal siuntimus iš gydančio gydytojo, nurodo, kad pagal teisinį reglamentavimą NDNT turėtų išrašinėti siuntimus, bendrauti su gydymo įstaigomis. Pareiškėja nesutinka ir su skundžiamuose aktuose esančiu nurodymu, kad vertintas jos išsilavinimas kaip profesinis. Nurodo, kad pagal gautą išsilavinimą ji nedirbo, todėl reikiamos kvalifikacijos neturi. Nesutinka su širdies veiklos tyrimų įvertinimu, kadangi buvo atliktas tik vienas tyrimas ramybės būsenoje, o iš tiesų pareiškėja naudoja vaistus širdies veiklos ritmui sureguliuoti. Nesutinka su siuntimo įvertinimu skundžiamuose aktuose, kadangi laikoma, kad pagrindinė diagnozė yra tik viena. Mano, kad NDNT turėjo pasitikslinti gydymo įstaigoje, vertinti visas ligas. Nurodo bronchinę astmą, kuria serga, dėl jos buvo reanimacijoje, tačiau į šią ligą neįsigilinta. Nesutinka su rekomendacija darbui, kad nerekomenduojama dirbti saulėtoje karštoje aplinkoje. Nurodo, kad toks užrašas jau savaime yra klaidingas, be to, nurodo, kad jai draudžiama dirbti tokioje aplinkoje. Nesutinka su stuburo ligų vertinimu, regos problemų vertinimu, kojos giliųjų venų trombozės vertinimu, skirto gydymo vertinimu. Dėl pasikartojančių nurodymų, kad nebuvo atlikti tyrimai, teigia, kad tokiu atveju NDNT privalėjo siųsti pareiškėją papildomiems tyrimams atlikti. Taip pat pareiškėja kritiškai vertina tą aplinkybę, kad ji papildomai buvo siunčiama rentgenologo konsultacijai, nes tai papildomas jos švitinimas. Nurodo, kad buvo galimybė gauti reikiamą informaciją iš VšĮ Antakalnio poliklinikos. Pareiškėja teigia, kad atliko tą papildomą tyrimą. Tačiau pareiškėja atsisakė atlikti papildomą tyrimą pas neurochirurgą dėl savo sveikatos būklės, o ne dėl blogos savijautos. Teigia, kad buvo pažeistos pareiškėjos kaip paciento teisės, nes ji skubiai buvo nukreipta į Lazdynuose esančią gydymo įstaigą, nors jai buvo ypatingai sunku ten nuvykti.
Nesutinka su išvada, kad stuburo pakitimai nenustatyti. Teigia, kad pareiškėjos sveikata nebuvo tinkamai ištirta. Nesutinka, jog diagnozė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nevertinta pagrįstai, be to, ši diagnozė aprašyta painiojant su plaučių ligomis, ko būti negali. Mano, kad lėtinis bronchitas turėjo įtakos sveikatos būklei, tačiau ši diagnozė taip pat įvertinta neteisingai. Nurodo, kad toks diagnozių vertinimas ir aprašymas, koks pateikiamas skundžiamuose aktuose, rodo biurokratinį požiūrį ir galimą korupciją. Pareiškėja nesupranta, kodėl diagnozių aprašymui naudojama (duomenys neskelbtini), t.y. Australijos variantas, nes turėtų būti taikomas Europos variantas.
Pareiškėjai nesuprantamas ir vertinimas dėl darbinės veiklos. Pagal pateiktą aprašymą darbo paieška nėra galima. Nurodo, kad aprašant darbo stažą galimai norėta įžeisti pareiškėją, sumenkinti ir pažeisti jos privatų gyvenimą.
Mano, kad būtina įvertinti NDNT išduotas darbingumo lygio pažymas, kai buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis ir vėliau, kai buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Daro išvadą, kad didėjant ligų skaičiui, didėja ir darbingumas, kas rodo biurokratinį požiūrį, nenorą įsigilinti.
Mano, kad skundžiamos institucijos neteisingai vadovavosi Kriterijų ir Tvarkos aprašuose nustatytu teisiniu reguliavimu, sprendimus priėmė nesilaikydami procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nebuvo atsižvelgiama į pareiškėjos prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, todėl priimti sprendimai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Remiasi Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu ir jo pagrindu priimtas teisės aktais. Mano, kad skundžiamos institucijos dažnai ir grubiai painioja darbingumo lygį ir neįgalumo lygį. Teigia, kad NDNT sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, nes nemotyvuotas, neatitinka objektyvumo ir teisėtumo reikalavimų. Kadangi priimami sprendimai reikalauja specialių žinių, mano, kad jie turi būti surašomi taip, kad visada būtų aiškūs ir suprantami. Tik žinodamas priimto sprendimo faktinius ir teisinius motyvus pareiškėjas gali realizuoti teisę skųsti priimtą sprendimą, o institucija, kuri ikiteismine tvarka nagrinėja ginčą, ir teismas tik tada gali pasisakyti dėl priimto sprendimo pagrįstumo. Mano, kad šiuo atveju pažeisti tiek Kriterijų aprašo, tiek Tvarkos aprašo reikalavimai, be to, Konstitucijos 48 straipsnio 1 ir 3 dalys, kadangi mano, jog priimtais sprendimais daroma išvada dėl pareiškėjos priverstinio darbo galimybės. Taip pat mano, jog skundžiamais sprendimais pažeidžiamas ir Konstitucijos 52 straipsnis, garantuojantis kiekvienam piliečiui teisę į socialinę apsaugą.
Šalies argumentai
2016-08-24 pareiškėja pateikė prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą (t. II, b.l. 127-130). Šis prašymas grindžiamas ta faktine aplinkybe, kad į teismą kreipėsi su skundu ne tik pareiškėja, bet ir jos sutuoktinis A. S., tačiau teismas atsisakė priimti pareiškėjo A. S. skundą. Prašyme nurodyta, kad pareiškėja visas sveikatos paslaptis yra patikėjusi savo sutuoktiniui, jis kartu su pareiškėja vaikščiojo po visas institucijas, medicinines įstaigas, nes pareiškėjos sveikatos būklė tokia, kad ją reikia visur lydėti. Pareiškėjai, dėl jos sveikatos būklės sunku kalbėti, todėl ji vaikščiojo į NDNT su sutuoktiniu. Dėl to jie abu ir kreipėsi į teismą. Pareiškėja nurodo, kad jai dėl sveikatos būklės ir teisme būtinas sutuoktinio dalyvavimas. Nurodo, kad šeima yra valstybės ląstelė, jos pagrindas. Todėl joks įstatymas to negali paneigti, ta teisė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnyje. Todėl mano, kad pareiškėjos sutuoktinis taip pat galėjo kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista teisė, o tuo pačiu ir pareiškėjos pažeista teisė gintis ir turėti pagalbą gynyboje. Todėl mano, kad atsisakant priimti A. S. skundą neteisingai taikytas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kadangi tai prieštarauja minimomis prašyme Konstitucijos nuostatomis. Mano, kad pareiškėjos sveikata yra tiek jos, tiek A. S. bendras dalykas (bendra šeimos sveikata), atitinkantis jų tikslus ir reikalavimus. Pabrėžia, kad bendri yra ir jų piniginiai resursai. Nurodo, kad gavo teismo nutarti, kurioje motyvuojant ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi nuspręsta, kad ginčas yra tik tarp M. S. ir atsakovo. Mano, kad toks sprendimas prieštaravo konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės įstatymui ir teismui principams. Nebuvo užtikrinta konstitucinė teisė į gynybą, nustatyta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje. Todėl prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės akto, kuris taikomas nagrinėjamoje byloje, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Pareiškėja M. S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pareiškėjai buvo pranešta, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalimi, teismas neturėjo pagrindo atidėti bylą. Kadangi skundas teismui pateiktas 2016-02-29, teismas vadovaujasi ABTĮ redakcija, galiojusia iki 2016-07-01, kai ABTĮ 49 ir 50 straipsniai dar numatė galimybę atstovauti proceso šalį ne advokatui, o pagal įgaliojimą, išduotą ir įformintą Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kitam asmeniui, tame tarpe sutuoktiniui. Į bylą per elektroninių paslaugų portalą buvo gautas tik A. S. pasirašytas prašymas atidėti bylą, tačiau su prašymu nebuvo pateiktas pareiškėjos išduotas įgaliojimas atstovauti ją byloje, todėl apie gautą prašymą atsakovų atstovai tik buvo informuoti teismo posėdyje, bet toks prašymas, paduotas neįgalioto vesti bylą asmens, negalėjo būti nagrinėjamas ir sprendžiamas.
Atsiliepimas
Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, NDNT) atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka (t. I, b.l. 66-72). Atsiliepime paaiškina dėl darbingumo lygio vertinimo metodikos. Paaiškina, kad asmens darbingumo lygis vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – Kriterijų aprašas), jo 1 ir 2 priedais, ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Nurodo šių teisės aktų nustatytą teisinį reguliavimą ir teigia, kad darbingumo lygis nustatytas įvertinus medicininius, t.y. bazinį darbingumą, ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina dėl NDNT ir Ginčų komisijos sprendimų vertinant pareiškėjos darbingumo lygį. Nurodo, kad darbingumo lygio nustatymo aktas buvo skundžiamas, todėl NDNT Sprendimų kontrolės skyrius atliko 2015 m. liepos 7-24 d. pakartotinį vertinimą. Išsamiai išnagrinėjo asmens neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų byloje esančius dokumentus ir teritorinio skyriaus sprendimo nepakeitė. Pareiškėjos skundo netenkino ir Ginčų komisija.
Paaiškina dėl darbingumo lygio vertinimo vertinant medicininius kriterijus ir skiriant medicinines ekspertizes.
Medicininiai kriterijai, t.y. bazinis darbingumas, nustatomas vadovaujantis Kriterijų aprašo 4 p. Atkreipia dėmesį į tai, kad NDNT yra ne sveikatos priežiūros įstaiga, o viešojo administravimo įstaiga, priimanti sprendimus dėl asmenų darbingumo ir neįgalumo lygių, dėl specialiųjų poreikių nustatymo ir kt. Atlikdama asmens darbingumo lygio vertinimą, NDNT tiesiogiai netiria asmens sveikatos, bet remiasi asmeniui nustatytas diagnozes ir funkcinius sutrikimus patvirtinančiais gydančių gydytojų pateiktais dokumentais ir siuntimu į NDNT.
NDNT neturi įgaliojimų spręsti su asmens sveikata susijusių klausimų: stebėti asmens sveikatos būklę, atlikti reikalingus tyrimus, skirti gydymą. Vadovaujasi NDNT nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-06-18 įsakymu Nr. A1-242. Asmens sveikatos priežiūrą atlieka ir visus su paciento sveikata susijusius klausimus sprendžia asmenį gydantis gydytojas. Nurodo, kad remiantis Tvarkos aprašo 45 punktu, už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas. Dėl to, atlikdami vertinimą, NDNT specialistai vadovavosi asmenį gydančio gydytojo parengtais medicininiais dokumentais. NDNT teisės aktai nesuteikia teisės nustatyti ir (arba) vertinti pareiškėjos ligų ar būklių, kurios nėra nurodytos NDNT gautuose dokumentuose.
Todėl nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog NDNT turėtų patys siuntimus pildyti. Pasisako dėl pareiškėjos argumentų, jog nebuvo vertinama viena iš diagnozių – (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad šis sveikatos sutrikimas nesukelia nuolatinio funkcijos sutrikimo, turinčio įtakos darbingumo lygiui, todėl nustatant bazinį darbingumą ir nevertinamas. Paaiškina, kad darbingumo lygis vertinamas remiantis siuntimo ir visų kitų medicininių dokumentų duomenimis, todėl tik nustačius, kad pateikti dokumentai yra prieštaringi, neišsamūs ar jų nepakanka, NDNT turi teisę kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl vertinamojo sveikatos būklės patikslinimo (papildomų dokumentų pateikimo). Nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 13.1 punktu NDNT Vilniaus III teritorinis skyrius 2015-05-20 raštu Nr. R-17453 kreipėsi į VšĮ Antakalnio poliklinikos direktorių dėl pareiškėjos sveikatos būklės patikslinimo (gydytojo radiologo konsultacijos išvados pateikimo, nurodant stuburo rentgenologinių pakitimų stadiją). Papildomi medicininiai dokumentai NDNT gauti 2015-05-29 ir jais remiantis priimtas sprendimas.
Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-02-23 įsakymu Nr. V-164 nuo 2011-04-01 įteisintas Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, (duomenys neskelbtini)). Todėl jis taikomas visose sveikatos priežiūros įstaigose.
Nurodo, kad 2015-07-24 NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimas Nr. SS-2210 priimtas remiantis asmenį gydančio gydytojo 2015-05-12 parengtu siuntimu į NDNT Nr. 890 (toliau – siuntimas) ir byloje esančiais bei papildomai gautais medicininiais duomenimis.
Išvardina visas diagnozes, kurios buvo įrašytos siuntime. Toliau paaiškina detaliai apie įrašytas diagnozes ir nurodo, kaip joms gali būti taikomas Kriterijų aprašas ir jo I-as priedas.
Paaiškina dėl asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno. Nurodo, kad vadovaujantis Kriterijų aprašu, vertinant asmens darbingumo lygį pildomas asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynas. Kriterijai vertinami balais pagal Kriterijų aprašo 2 priedą. Klausimyną pildo NDNT darbuotojas pokalbio su asmeniu ar jo atstovu metu. Pildant 2-ą klausimyno dalį, vertinamos 5 pagrindinės asmens veiklos: mobilumas, pažinimas, bendravimas, savipriežiūra, kasdienė veikla. Pažymi, kad klausimynas pildomas ne pagal vertinamojo pageidavimus ar iš anksto paruoštus atsakymus, bet stengiantis kaip įmanoma objektyviau įvertinti asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Su užpildytu klausimynu asmuo supažindinamas pasirašytinai. Nagrinėjamu atveju 2015-05-19 užpildyto ir asmens parašu patvirtinto asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balų suma yra 26. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 10.3 papunkčiu, tokia klausimyno balų suma prilyginama koeficientui 1, todėl 48,60 procentų padauginus iš koeficiento 1 ir suapvalinus nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 6.3 punktu, asmuo pripažintas iš dalies darbingu. Darbingumo lygio priežastis „ligos arba būklės“ nustatyta pagal Tvarkos aprašo 27.1 punktą.
Dėl išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Paaiškina, kad įvertinus asmens funkcinius sutrikimus ir nustačius, kad asmuo iš dalies darbingas, išduodama rekomendacinė išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Išvados dėl darbo forma yra reglamentuota 2010-12-06 NDNT direktoriaus įsakymu Nr. V-116. Nurodo, kad pareiškėjai nustatyti kitus apribojimus, tiesiogiai nesusijusius su sveikatos būkle, nebuvo pagrindo.
NDNT išvadoje suformuojami rekomendacinio pobūdžio apribojimai, nurodantys, kokiems rizikos veiksniams esant asmuo dėl jam diagnozuotų susirgimų ir dėl to sumažėjusio darbingumo negali dirbti. Vadovaujantis Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-05-31 įsakymu Nr. 301, 10.4 ir 19.3 punktais, dėl asmenų, netekusių dalies darbingumo, galimybės dirbti konkretų darbą sprendžia šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas, įvertinęs tyrimų rezultatus, konsultavusių kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadas ir kontraindikacijas. Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nesieja neįgalaus asmens darbingumo su konkrečia darbo vieta ir konkrečiomis darbo sąlygomis. Darbuotojui pateikus išvadą, darbdavys su šia išvada turėtų siųsti darbuotoją tikrintis sveikatą, nurodydamas konkrečius kenksmingus darbo aplinkos veiksnius, esančius konkrečioje darbo vietoje. Tik gavęs atitinkamą išvadą, ja vadovaujasi darbdavys.
Teigia, kad NDNT nepadarė jokių procedūrinių pažeidimų ir tinkamai atliko savo funkcijas. Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovai palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkinamas.
Ginčas kilęs dėl darbingumo lygio nustatymo, todėl šiai bylai reikšminga aplinkybė yra tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjos neįgalumo lygio. Pareiškėja šias dvi sąvokas sutapatina, nors teisinio reguliavimo prasme jos yra skirtingos, jų nustatymo kriterijai ir tvarka reglamentuojami skirtingais teisės aktais. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (redakcija, galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu) 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad neįgalumas – dėl asmens kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas; pagal šio straipsnio 7 dalį neįgalumo lygis – kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdienėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas, o pagal 8 dalį neįgalusis yra asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis. Pagal šio įstatymo 18 straipsnį neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Tarnyba). Šio straipsnio 3 dalyje išvardinami sprendimai, kuriuos priima Tarnyba, tame tarpe atskirai išvardinami sprendimai dėl neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino ir sprendimai dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatomas darbingumo lygis. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnyje nurodyta, kokiems asmenims nustatinėjamas neįgalumo lygis (asmenims iki 18 metų), nurodyti tris galimi neįgalumo lygiai (sunkus, vidutinis ir lengvas), terminai. Darbingumo lygio nustatymą reglamentuoja Įstatymo 20 straipsnis, kurio 1-je dalyje nustatyta, kad darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus, o šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais, 7 dalyje nustatyta, kad darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais, pagal šios dalies 2 punktą, jei asmeniui nustatomas 30-55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t.y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos. Pagal šią straipsnio dalį asmuo laikomas nedarbingu tik jeigu jam nustatomas 0-25 procentų darbingumo, o visiškai darbingu, jei asmeniui nustatoma 60-100 procentų darbingumo. Šiame straipsnyje taip pat reglamentuojami darbingumo lygio nustatymo terminai bei tai, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Todėl, įvertinant šios bylos faktines aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjai nustačius 40 procentų, vėliau 50 procentų darbingumą, bet kuriuo atveju ji pagal Įstatymą būtų laikoma iš dalies darbinga. Iš pareiškėjos skundo teiginių sektų, jog ji mano, jog dirbti negali ar negali dirbti bent jau rekomenduojamomis sąlygomis.
NDNT vadovavosi Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Kriterijų aprašu ir Tvarkos aprašu (redakcija, galiojusia sprendimų priėmimo metu). Iš skundo turinio daroma išvada, kad pareiškėjai šie teisės aktai buvo žinomi, jie aptarinėjami skunde. Kriterijų aprašo 3 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl asmens darbingumo lygio NDNT priima įvertinusi šiuos kriterijus: medicininius, t.y. asmens bazinį darbingumą pagal Kriterijų aprašo 1 priedą, ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti, pagal Kriterijų aprašo 2 priedą. Medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vadovaujantis Kriterijų aprašo 4 punktu, vertinami atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę ir į visas jo darbingumui darančias įtaką ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Sąvokos „sveikatos būklė“ ir „darbingumo lygis“ yra susijusios, tačiau ne tapačios. NDNT vertina ne kiekvieną asmeniui diagnozuotą ligą ar asmens patirtą trauma atskirai, bet jų sukeltus organizmo funkcinius sutrikimus. Kriterijų aprašo 4 punkte nurodyta, kad bazinis darbingumas vertinamas ne tik atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, bet ir į su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Kaip toks vertinimas turi būti atliekamas yra nurodyta Kriterijų aprašo 6 punkte: šiame punkte nustatyta koeficientų taikymo tvarka. Visi organizmo funkciniai sutrikimai vertinami procentais pagal Kriterijų aprašo 1-me priede išvardintų diagnozių sąrašą ir jų įvertinimą bazinio darbingumo procentais, nustatomas koeficientas ir tik padauginus iš šio koeficiento, gaunamas bazinis darbingumas, tačiau 6 punkte yra sąlyga – jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų atitinkama tvarka, pagal kuria kiti funkciniai sutrikimai įvertinami darbingumo procentais, o pagal šiuos procentus taikomas 6 p. nurodytas koeficientas. T.y. pirmiausia vertinamas sunkiausias organizmo funkcijos sutrikimas, po to atsižvelgiama, ar kitos ligos sustiprina šį sunkiausią organizmo funkcijos sutrikimą, ir tik tada kiti funkciniai sutrikimai vertinami pagal 1-me priede detaliai išvardintas diagnozes ir jų sukeliamus funkcinius sutrikimus bei nurodytus prie jų darbingumo procentus (jie nurodyti tiksliai arba duodant tam tikrą intervalą). Atitinkami koeficientai nustatyti ir pagal Kriterijų aprašo 2-ą priedą (dėl asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti gauti balai). Šie balai gali padidinti ar sumažinti bazinį darbingumą. Pritaikius visus nurodytus įvertinimus ir gaunamas bazinis asmens darbingumas.
Nagrinėjant šį ginčą teismas atsižvelgia į tai, kad iš esmės pareiškėja neginčija jokios jai nustatytos sveikatos sutrikimo diagnozės, tačiau mano, kad tos diagnozės NDNT buvo netinkamai įvertintos, nes kai kurios šalutinės diagnozės buvo įvertintos kaip neturinčios jokios įtakos pagrindiniam sveikatos sutrikimui, su kuo pareiškėja nesutinka, pavyzdžiui, ji mano, kad liga, kurios diagnozė (duomenys neskelbtini)– kita (duomenys neskelbtini), - turėjo būti įvertinta, kaip mažinanti darbingumo lygį, nes pareiškėja dėl jos negali būti karštyje, negali maudytis. Pareiškėja šį argumentą sieja su darbingumo lygiu ta prasme, kad dėl darbo sąlygų sprendimuose jai duodama rekomendacija, nenurodant šių aplinkybių.
Dėl kitų diagnozių teisingumo pareiškėja ginčo nekelia, priešingai, ji nurodo, jog NDNT vietoj to, kad siųstų ją papildomiems tyrimams, galėjo gauti trūkstamą informaciją iš sveikatos priežiūros įstaigų, kur ji gydėsi, ką realiai atsakovas ir jo teritorinis skyrius ir padarė, gavo papildomą dokumentą iš VšĮ Antakalnio poliklinika.
Atsižvelgiant į nurodytas ginčo aplinkybes, teismas vertins tik tai, ar NDNT tinkamai, teisėtai ir pagrįstai įvertino turimą medicininę dokumentaciją, teisingai taikė Kriterijų aprašą ir Tvarkos aprašą, o tuo pačiu šiame ginče būtina nustatyti, dėl kokios priežasties pareiškėjos darbingumo lygis, palyginus su prieš tai nustatytu, padidėjo (nors 2013 m. taip pat buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis; tokie duomenys yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-08-21 sprendime administracinėje byloje Nr. I-7856-208/2014, taip pat šioje byloje).
Pirmiausia teismas konstatuoja, kad pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, tame tarpe ir esantį Įstatyme, pats pradinis ir svarbiausias dokumentas pradedant darbingumo vertinimą pagal Tvarkos aprašo 8 punktą yra gydančio gydytojo išduotas pagal asmens prašymą siuntimas į NDNT ir prie jo pridedami medicininių tyrimų išrašai, patvirtinantys ligos sunkumą ir diagnozę, prireikus pridedami ir išrašai iš Gydymo stacionare ligos istorijos ir Asmens sveikatos istorija, o priklausomai nuo asmens organizmo funkcijų sutrikimo pobūdžio turi būti pateikiami ir kiti medicininiai dokumentai, nurodyti 8.4.1 iki 8.4.4 punktuose. Pareiškėja visai nepagrįstai teigia, kad siuntimą gali išrašyti ir pati NDNT. NDNT nėra sveikatos priežiūros įstaiga ir negali nustatinėti jokių asmens sveikatos sutrikimų ir jų diagnozių, o tuo labiau, jeigu to imtųsi NDNT specialistai, po to NDNT negalėtų vertinti pačios sudarytų dokumentų, t.y. darbingumo lygio, kas patenka į šios įstaigos kompetenciją. NDNT yra leidžiama tik tam tikrais, Tvarkos aprašo 13 punkte nurodytais atvejais, iš sveikatos priežiūros įstaigų ar tas paslaugas teikiančių specialistų gauti papildomus dokumentus (bet NDNT negali tokių dokumentų surašyti pati). Be to, tokia pareiga NDNT atsiranda tik tuo atveju, jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka. Taip pat NDNT gali nuspręsti, kad yra asmens apžiūros poreikis ir tada tas asmuo apie tai informuojamas. Nagrinėjamu atveju papildomi duomenys gauti, juos įvertino savo sprendime ir Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas vertina konkrečius skundžiamus dokumentus ir kitas faktines aplinkybes. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai pagal 2014-06-27 darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. 2534 buvo išduota Darbingumo lygio vertinimo pažyma Nr. 0834608 (pakartotinė), kurioje pareiškėjai nustatomas 40 procentų darbingumo lygis 2014-05-29 – 2015-06-05 terminui (t. I, b.l. 48). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjai dar anksčiau, nuo 2013-05-29 iki 2014-05-28 buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (Liteko duomenys apie Vilniaus apygardos administracinio teismo bylą Nr. I-7856-208/2014, teismo sprendimas 2014-08-21, LVAT 2015-04-08 nutartis administracinė byla Nr. A-858-525/2015).
Nagrinėjamu atveju VšĮ Antakalnio poliklinika 2015-05-15 išdavė pareiškėjai siuntimą į NDNT Nr. 890 (t. I, b.l. 128-129). Siuntime nurodyta pagrindinė diagnozė (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini)– juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija. Toliau siuntime vardinamos kitos diagnozės – kodai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Siuntimą išdavė šeimos gydytoja. Pareiškėja pateikė 2015-05-19 prašymą nustatyti darbingumo lygį (t. I, b.l. 136). 2014-05-19 pareiškėjai buvo išduotas ankstesnis siuntimas į NDNT Nr. 958 (t. II, b.l. 57-58). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2014 m. siuntime buvo nurodyta ne viena pagrindinė diagnozė, kaip 2015 m. siuntime, (7 punktas siuntimuose): kodai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), stuburo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). L/S radikulopatija. Taip pat nurodytos kitos diagnozės (siuntimo 8 punkte). 2013-04-24 išduotame siuntime į NDNT (t. II, b.l. 68-69), kaip ir 2015 m. siuntime, nurodytos pagrindinės diagnozės, nurodyta ir (duomenys neskelbtini). Pagal šį siuntimą taip pat buvo nustatytas 50 procentų darbingumas. Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. ir 2015 m. išduoti skirtingi siuntimai, atitinkamai ir darbingumo lygio vertinimo aktuose nustatytas skirtingas darbingumo lygis (2014 m. – 40 procentų, 2015 m. - 50 procentų). Gretutiniai sveikatos sutrikimai ir jų įtaka darbingumo lygiui taip pat priklauso nuo pagrindinio sveikatos sutrikimo, nes taip nustatyta Kriterijų aprašo 5, 6 punktuose.
Atitinkamai, NDNT Vilniaus II teritorinio skyriaus 2014-06-27 Darbingumo lygio nustatymo akte Nr. DL-2534 (14 punkte) išvardinamos 3 pagrindinės diagnozės, o NDNT Vilniaus III teritorinio skyriaus 2015-06-01 Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-1899 (14 punkte) viena pagrindinė diagnozė – (duomenys neskelbtini). Vertinant pagrindines ir gretutines diagnozes funkcijų sutrikimai 2014 ir 2015 m. įvertinti skirtingai: 2014 m. nurodyti 3 vidutiniai ir 1 lengvas funkcijos sutrikimas, o 2015 m. nurodyti 4 vidutiniai funkcijų sutrikimai. Tačiau pagal Kriterijų aprašą ne vien funkcijų sutrikimai įtakoja darbingumo lygį.
Ginčijamą šioje byloje darbingumo lygio nustatymo aktą pareiškėja skundė NDNT, kurios Sprendimų kontrolės skyrius 2015-07-24 sprendimu nepakeitė teritorinio skyriaus sprendimo. NDNT įvertino turimą medicininę dokumentaciją ir surašė 2015-07-24 NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-2027. Iš NDNT sprendimo ir Darbingumo lygio vertinimo akto duomenų nustatyta, kad dalis pareiškėjos gretutinių diagnozių turėjo įtakos sumažinant jai bazinį darbingumą. Pritaikytas koeficientas 0,81 ir bazinis darbingumas buvo sumažintas nuo 60 procentų iki 50 procentų (60x0,81 yra 48,6 procentai, suapvalinama iki 50 procentų), t.y. gretutinės diagnozės turėjo įtakos sumažinant darbingumo lygį, tačiau jas įvertino, aprašė gydantis gydytojas, specialistai, tyrimų duomenys įrašyti medicininiuose dokumentuose, kuriuos ir privalo vertinti NDNT, kuri negali pakeisti gautos informacijos turinio. Nevertintos kitos gretutinės ligos, kurių kodai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)kodai). Dėl šių sveikatos sutrikimų nevertinimo, kaip jau buvo minėta, svarbu, kad jie vertinami kai turi įtakos funkciniams sutrikimams, pagal kuriuos nustatomas darbingumo lygis. Be to, jų vertinimui reikia vadovautis Kriterijų aprašo 1-u priedu. Sveikatos sutrikimas kodu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Kriterijų aprašo 1-o priedo III skyrius nenumato šio sveikatos sutrikimo, kaip vertintino bazinio darbingumo procentais, todėl jis ir negalėjo būti vertinamas. Sutrikimas kodu (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini), nepatikslinta, (duomenys neskelbtini). Kriterijų aprašo 1-o priedo VI skyriuje nenumatytas sveikatos sutrikimas, todėl negalėjo būti vertinamas. Sutrikimas kodu (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) III stadija). Kriterijų aprašo 1-o priedo VI skyriuje, 42.4.2.1 ir 42.4.2.2 punktuose nurodyta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) liga kodu (duomenys neskelbtini) yra tik (duomenys neskelbtini) sindromas, be pasekmių odoje, o tai reiškia, kad tokia diagnozė neatitinka nurodytų 1-o priedo punktų, todėl nevertinta pagrįstai. Tam, kad venų liga būtų vertinama, turėjo būti nurodyta kitokia jos diagnozė, t.y. liga turėjo sukelti 1-me priede 42.2 punkte nurodytas pasekmes, pasireiškiančias odos pakenkimu. Sveikatos sutrikimas, kurio diagnozės kodas yra (duomenys neskelbtini) reiškia paprastą lėtinį (duomenys neskelbtini). Vertinant darbingumo lygio aktuose (teritorinio skyriaus ir NDNT) kvėpavimo funkcijų sutrikimas funkcijų sutrikimų lentelėje nenurodytas, nes jis nenurodytas medicininiuose dokumentuose. NDNT funkcinius sutrikimus nustatyti gali taip pat tik iš gautų su siuntimu ar papildomai medicininių dokumentų. Tuo tarpu Kriterijų aprašo 1-o priedo V skyriuje kvėpavimo sistemos ligos vertinamos išimtinai pagal kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimų lygius – lengvą, vidutinį ir sunkų. Tik tokie funkcijų sutrikimai leidžia vertinti papildomai bazinio darbingumo procentą, pagal kurio dydį gaunamas taikytinas koeficientas. Dėl sutrikimo kodu (duomenys neskelbtini), tai reiškia kita (duomenys neskelbtini) (nesukelia nuolatinio funkcijos sutrikimo). Pareiškėja ypatingai akcentuoja šią diagnozę, mano, kad ši liga iš vis daro ją nedarbinga. Pagal Kriterijų aprašo 1-o priedo X skyrių odos ir poodžio ligos vertinamos bazinio darbingumo procentais taip pat tik tuo atveju, jeigu sukelia funkcijos sutrikimą, be to, dar vertinama ir pagal tai, kiek procentų kūno paviršiaus apima liga. Iš skundžiamų Darbingumo lygio nustatymo aktų 18 p., kur yra funkcijų sutrikimo lentelė, daroma išvada, kad nėra pažymėta, jog ši odos liga sukelia funkcijos sutrikimą, todėl ši liga ir negalėjo būti vertinama pagal Kriterijų aprašo 1-o priedo X skyriaus 62-66 punktus. Pareiškėja skunde nenurodo, kokie medicininiai dokumentai patvirtina, kad nuo paminėtų ligų jai nustatyti kokie nors funkcijų sutrikimai. Pareiškėja pagrįstai skunde teismui nurodo klaidą, esančią Ginčų komisijos 2015-11-19 sprendime Nr. S-362 (9 lapas), kadangi šiame sprendime, teismo nuomone, padaryta techninė klaida, nes prie diagnozės (duomenys neskelbtini) nepagrįstai yra prierašas apie plaučių ligas, šis prierašas turėjo būti prie diagnozės (duomenys neskelbtini). Diagnozės šiame sprendime išvardinamos 5 lape, kuriame teisingai nurodyti kodai ir jų paaiškinimai (pagal (duomenys neskelbtini)), todėl akivaizdu, kad sprendimo 9 lape yra techninė klaida. Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą paaiškinimą, kuris padarytas pagal Kriterijų aprašo 1-o priedo reglamentavimą, daroma išvada, kad ši techninė klaida nekeičia sprendimo esmės, nes abi ligos (odos ir plaučių) nepatenka į Kriterijų aprašo 1-ą priedą, todėl pagrįstai nevertintos, kaip galinčios sustiprinti pagrindinį funkcijos sutrikimą, kuris ir buvo pagrindu nustatyti dalinį darbingumą.
Pareiškėja skunde teismui nurodo, kad ji nepagrįstai buvo siunčiama į sveikatos priežiūros įstaigas papildomam tyrimui. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja tų tyrimų neatliko, tačiau NDNT ir Ginčų komisija vadovavosi VšĮ Antakalnio poliklinikoje 2015-05-26 atliktu radiologiniu tyrimu, buvusiu asmens byloje Nr. 84872. Pagal gautus duomenis nustatė, kad degeneraciniai stuburo pakitimai nenustatyti, kas atitiko I rentgenologinę stadiją. Turėti šiuos 2015 m. duomenis buvo poreikis, nes ankstesni tyrimai buvo atlikti 2010 - 2013 m. Patikslinus NDNT nustatė, jog mažesnę bazinio darbingumo vertę atitinkantis Kriterijų aprašo 1-o priedo XIII skyriaus 76.2.2 punktas netaikytinas, nes asmens byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjai būtų diagnozuota II rentgenologinė stadija.
Pareiškėja skunde nepaaiškina, kodėl mano, kad Kriterijų aprašo 6 punktas kartu su 1-u priedu taikyti netinkamai. Tie gretutiniai susirgimai, kurie buvo vertinami pagal 1-ą priedą bazinio darbingumo procentais, po to taikant Kriterijų aprašo 6 punktą, taikyti taip, kaip numato Kriterijų aprašas ir dalis kitų sveikatos sutrikimų įtakojo bazinio darbingumo sumažinimą taikant koeficientą 0,81. NDNT vadovavosi gautais medicininiais dokumentais, kuriuose buvo duomenys apie diagnozuotas ligas, funkcijų sutrikimus ir tyrimus. NDNT neprivalėjo ieškoti dar papildomų medicininių duomenų, nes gautoje medžiagoje nebuvo prieštaravimų, medicininiai duomenys apie ligų diagnozes, tyrimus, buvo gauti su siuntimu, jie atitiko siuntimo duomenis. Tiesiog jeigu pareiškėjai buvo siūloma atlikti papildomus tyrimus, ji iš dalies tuo pasiūlymu pasinaudojo, tie duomenys buvo gauti iš VšĮ Antakalnio poliklinika. Todėl nagrinėjamu atveju nesvarbu tai, kad pareiškėja atsisakė dalies rentgenologinių tyrimų dėl stuburo, nors galimai tie tyrimai būtų pareiškėjai naudingesni (pareiškėja skunde teigia, kad jos sveikata ne gerėja, bet prastėja). Pareiškėjos atsisakymas atlikti kokius nors tyrimus neįtakojo skundžiamų sprendimų išvadų, kadangi NDNT turėjo medicininę dokumentaciją, kuria ir vadovavosi. Bet kuriuo atveju, pablogėjus pareiškėjos sveikatos būklei (nustačius naujas diagnozes ir pan.), tiek, kad tai nulemtų darbingumą pagal Kriterijų aprašą, pareiškėja gali kreiptis į gydantį gydytoją dėl naujo siuntimo į NDNT išdavimo.
Kriterijų aprašo 3 punktas nustato, kad sprendimą dėl asmens darbingumo lygio NDNT priima įvertinusi šiuos kriterijus: medicininius, t.y. asmens bazinį darbingumą pagal 1-ą priedą ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti pagal 2-ą priedą. Pareiškėja ginčija sprendimus ir šioje dalyje.
Kriterijų aprašo 9 p. nustatyta, kad asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną. Pagal 10 p. klausimyno balai prilyginami atitinkamiems koeficientams nuo 0,7 iki 1.2. Pagal 11 p. apskaičiuojant asmens darbingumo lygį bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento. Pareiškėja 2015-05-19 pasirašė Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyne (t. I, b.l. 108-110), kurio duomenų reikšmės nurodytos ir įvertintos balais Kriterijų aprašo 2-me priede. Iš administracinės bylos medžiagos seka, kad pareiškėjai NDNT padėjo jos sutuoktinis, toks atstovavimas leidžiamas Tvarkos aprašu, todėl nėra pagrindo išvadai, kad klausimynas pildytas nepaisant pareiškėjos valios. Pagal 1-ą lentelę „Profesinė, darbinė veikla bei aplinkos prieinamumas“, surinkta 13 balų. Iš šios lentelės užpildymo duomenų (t. I, b.l. 103-104) matyti, kad paryškinti balai yra 3, 4, 4, 2. Priešingai nei skunde teigia pareiškėja, nebuvo įvertinta, kad pareiškėja turi kvalifikaciją, nes pažymėta, kad ji neturi profesinės kvalifikacijos arba negali jos panaudoti (4 balai), taip pat priešingai nei skunde teigia pareiškėja, nurodyta, kad ji neturi darbo patirties ar darbinių įgūdžių ir negali jų įgyti (4 balai). Taigi dėl kvalifikacijos ir darbo įgūdžių neturėjimo pareiškėjai suteikti didžiausi galimi balai, viso 8. Tačiau iš pareiškėjos skundo turinio negalima daryti išvados, kad pareiškėja negali dirbti jokio darbo, todėl pagrįstai šioje lentelėje nurodyta, kad jai būtinas nesudėtingas fizinės ar darbinės, ar informacinės aplinkos pritaikymas, kas pagrįstai įvertinta 2 balais. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ji gali būti verčiama dirbti karštyje, nes jeigu jokios papildomos darbo sąlygos jai nebūtų reikalingos, pagal šią lentelės grafą būtų nurodyta 0 balų. Daugelis šios lentelės duomenų yra visiškai objektyvūs – amžius, profesinė kvalifikacija, jos netekimas. Kriterijų aprašo 2-o priedo 2-je lentelėje pildomi duomenys apie veiklą ir gebėjimą dalyvauti (mobilumas, pažinimas, savarankiškumas, kasdienė veikla), gauta taip pat 13 balų suma. Taigi, surinkus pagal klausimyną 26 balus, atsakymai įvertinami pagal po šių dviejų lentelių nurodytą bendrą visų sričių įvertinimų sumą. Pagal šią nuorodą, surinkus nuo 19 iki 37 balų taikomas koeficientas – 1, kuris nekeičia nustatyto darbingumo lygio. Be jau paminėtų neva padarytų klaidų dėl kvalifikacijos ir darbo patirties, daugiau jokių klaidų pildant klausimyno lenteles pareiškėja nenurodo. Tai, kad ji negali būti karštyje, negali daug vaikščioti ir maudytis, klausimyne įvertinta. Klausimyno 2-je lentelėje nurodyta, kad vaikščiodama sunkumų pareiškėja beveik niekada neturi (1.3 2-os lentelės punktas), kas atitinka pareiškėjos skunde nurodomas aplinkybes (ji nurodė, kad vaikščioti negali tik karštyje).
Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas ir jo išvados neva įpareigoja ją dirbti atitinkamą darbą. Taip nėra, pareiškėja laisva pasirinkti, kokį darbą, kiek laiko jai dirbti ar nedirbti visai, tačiau Darbingumo lygio vertinimo akte nurodyta, kokių darbų (veikiant kokiems rizikos veiksniams) pareiškėja negali dirbti, tai vertintina kaip rekomendacijos tiek jai, tiek galimam darbdaviui.
Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad darbingumo lygis pareiškėjai nustatytas tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl panaikinti skundžiamus sprendimus pagrindo nėra, o tuo pačiu nėra pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo nustatinėti pareiškėjos darbingumo lygį pagal tą patį siuntimą.
Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir sustabdyti šią bylą.
Pareiškėja prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) nuostatų konstitucingumo ta prasme, kad teismui leidžiama įvertinti, ar asmuo turi suinteresuotumą dėl keliamo ginčo kreiptis į teismą. Pateikti tokį prašymą iš esmės pagrindu buvo ne ginčo esmės klausimai, o procesiniai klausimai, kilę priimant skundą. Skundą teismui dėl to paties dalyko padavė ne tik pareiškėja M. S., bet ir jos sutuoktinis A. S., kuris įvardino save ne pareiškėjos įgaliotu atstovu, o taip pat pareiškėju. Teismo 2016-03-03 nutartimi A. S. skundą priimti atsisakyta (t. I, b.l. 41-42), teismas tokį atsisakymą motyvavo ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, o skundą, paduotą A. S. vardu, atsisakyta priimti taikant ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Ši nutartis buvo skundžiama, tačiau tinkamai atskirasis skundas nebuvo paduotas, todėl teismo nebuvo priimtas, o minėta nutartis įsiteisėjo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Prašymams kreiptis į Konstitucinį Teismą išspręsti administracinėje byloje taikomos ABTĮ 4 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, t. y. jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi pagrindo manyti, jog nagrinėjamoje konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, kreipiasi į Konstitucinį Teismą ir stabdo bylą kol Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą (ABTĮ 99 straipsnio 3 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl bylos proceso dalyvių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą yra išaiškinęs, kad tokie prašymai individualią bylą nagrinėjančiam teismui yra tik vada vertinti, ar yra pagrindo manyti, jog konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) gali prieštarauti Konstitucijai. Pagrindas konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą jo kompetencijai priskirtais klausimais priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, kurią lemia tai, ar bylą nagrinėjančiam teismui kyla teisiškai pagrįstų abejonių dėl sprendžiant bylą taikytino norminio teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1645/2012; kt.). Taigi teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Įvertinus minėtas bylos proceso aplinkybes, pirmiausiai teismas daro išvadą, kad ABTĮ nuostatos nesutrukdė pareiškėjai kreiptis į teismą ir ginčyti viešojo administravimo institucijos aktus, kurie jai sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Kadangi skundas gautas 2016-02-29, byla buvo nagrinėjama pagal ABTĮ nuostatas, galiojusias iki 2016-07-01. Prašyme kreiptis į Konstitucinį Teismą pareiškėja aiškiai nenurodo, kokios ABTĮ nuostatos galimai neatitinka Konstitucijos, todėl teismas pasisako ir dėl galimybės atstovauti pareiškėją šioje byloje, nes prašyme kreiptis į Konstitucinį Teismą keliamas ir šeimos kaip konstitucinės vertybės klausimas, kuri šioje byloje, pasak pareiškėjos, nebuvo tinkamai įvertinta neleidus pareiškėjos sutuoktiniui paduoti skundą teismui. Įvertinant minėto prašymo argumentavimą, teismas daro išvadą, kad atstovavimas šioje byloje dar buvo galimas pagal nurodytos redakcijos ABTĮ 49 ir 50 straipsnių nuostatas, t.y. pareiškėja galėjo įgalioti kitą asmenį (šiuo atveju sutuoktinį) atstovauti ją byloje tiek išduodama jam notaro patvirtintą įgaliojimą, tiek žodžiu, teismo posėdžio metu įgaliodama šį asmenį atstovauti pareiškėją teisme. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad ABTĮ nuostatos neleido pareiškėjai turėti įgaliotą atstovą šioje byloje ne advokatą, o šeimos narį (sutuoktinį). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijai teisiškai pagrįstų abejonių dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai nekyla. Juo labiau, kad nuo 2016-07-01 galiojančioje ABTĮ 47 straipsnio redakcijoje tokio pobūdžio atstovavimui (šeimos nario) jau keliami aukštesni reikalavimai – tokie asmenys turi turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Todėl teismas, pasinaudodamas savo diskrecijos teise, į Konstitucinį Teismą dėl pareiškėjos nurodomų ABTĮ nuostatų atitikties Konstitucijai nesikreipia.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
netenkinti pareiškėjos M. S. prašymo sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Pareiškėjos M. S. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.