Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato (toliau – Institucija) 2023 m. spalio 30 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23211339686.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2023 m. spalio 30 d. Institucija priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23211339686. Nutarime nurodyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriuje gautas V. P. pareiškimas reg. Nr. 0123000320761 dėl jos atžvilgiu vykdomų galimai neteisėtų veiksmų. Pareiškime nurodyta, kad 2023 m. birželio 5 d., apie 9.20 val. išėjo iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), į darbą ir užrakino buto, kuriame gyvena, duris dvejomis spynomis, apatine ir viršutine. 2023 m. birželio 5 d. 22.30 val. grįžo į namus, tačiau negalėjo patekti į savo butą, nes viena iš dviejų buto durų spynų, tai yra apatinė spyna buvo pakeista. Viršutinė buto durų spyna senuoju raktu rakinasi, tačiau dėl pakeistos apatinės spynos į butą patekti negali. Buto durys neapgadintos. Šis butas nuosavybės teise priklauso jai, broliui G. R. ir mamos vyrui T. V. D.. Tačiau jame šiuo metu gyvena viena. Spyna buvo pakeista be jos žinios. Mano, kad spyną pakeitė G. R. ir T. V. D., ir jie turi spynos raktus, tačiau jai nedavė. Prašo išsiaiškinti, kodėl be jos žinios buvo pakeista buto durų spyna ir nebuvo duotas raktas. Šiuo metu yra priversta laužti buto durų spyną, kad galėtų patekti į butą.

Pagal gautą pareiškimą pradėta administracinė teisės nusižengimo teisena reg. Nr. 23211339686 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį.

Atliekant papildomą įvykio aplinkybių patikslinimą, V. P. apklausos metu nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Savo buto dalyje gyvena nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. Nuo tos dienos, kuomet gyvena, moka už komunalinius mokesčius. Butas pagal paveldėjimą nuo 2023 m. balandžio 26 d. priklauso trims asmenims t. y. G. R., jai ir T. V. D.. Išvardinti asmenys kartais atvyksta į butą. Jie atvyksta kuomet ji būna namuose, kartais ir jai nebūnant. 2023 m. birželio 5 d. apie 09.20 val. iš namų išėjo į darbą ir išeidama užrakino dvi spynas, 2023 m. birželio 5 d.. apie 22.20 val. po darbo grįžusi į namus, adresu (duomenys neskelbtini), bandė atrankini buto duris, tačiau viena spyna buvo pakeista ir įprastu raktu nepavyko atrakinti durų. 2023 m. birželio 5 d., apie 23.30 val. lauke sutiko kaimynę vardu A., iš (duomenys neskelbtini) buto, kurios anketinių duomenų nurodyti negali, nes nežino. Ji pasakė, kad kažkoks vyriškis (aukšto ūgio, vidutinio amžiaus) buvo jai priklausančiame bute atsidaręs duris, kažką darė prie buto rankenos. Mano, kad durų spyną galėjo pakeisti jos brolis G. R.. Dėl negalėjimo patekti į jai priklausančią buto dalį, patyrė 78 eurų žalą, kadangi norint patekti turėjo pasikeisti buto durų spyną ir apsimokėti už taksi paslaugas. Taip pat patyrė ir moralinę žalą, nes buvo labai emociškai sukrėsta, turėjo nepatogumų dėl darbo. Taip pat apklausos metu pateikė nekilnojamo turto išrašą bei pinigų priėmimo kvitą už pakeistą spyną, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą.

R. P. bylos papildomų įvykio aplinkybių patikslinimo metu paaiškino, kad su savo vyru G. R. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ten gyvena jau 20 metų. Buto dalis adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teise po vyro mamos mirties liko jam, 25 proc. priklauso G. R., 25 proc. priklauso V. P., 50 proc. priklauso J. P.. Bute adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. gyvena V. P., už komunalinius mokesčius iki šių metų balandžio 13 dienos, vėliau už viską pradėjo mokėti J. P.. 2023 m. birželio 5 d. ji, T. D. ir J. P. atvyko į butą adresu (duomenys neskelbtini). Atvyko sudaryti sutartį su „Mano Kaunas“ ir pamatė, kad buto spynos yra stipriai apgadintos, negalėjo patekti į vidų, todėl vieną spyną pakeitė nauja, vieną paliko nekeistą, nes žinojo, kad ta spyna naudojasi V. P., taip pat telefonu bandė su ja susisiekti ir pasakyti apie pakeistą vieną spyną, tačiau ji neatsiliepė. Išvažiuodami užrakino tik vieną spyną, kuria naudojasi V. P., kad ji galėtų patekti į vidų. Jiems nuvykus ir bandant patekti į butą, V. P. teigdama, kad butas priklauso jai, į vidų neįleidžia. Paskutinį kartą bute buvo su J. P. šių metų birželio pradžioje, po to kai jau visi dokumentai buvo sutvarkyti ir patvirtinti notaro, į butą tik užėjo pažiūrėti, kaip viskas atrodo viduje, pamatė, kad butas tuščias, apgadintas, tačiau dėl tokių V. P. veiksmų jai pretenzijų neturi.

V. P. bylos papildomų įvykio aplinkybių patikslinimo metu paaiškino, kad visų savo duotų parodymų duotų 2023 m. birželio 6 d. laikosi. Papildomai nurodo, kad įvykį matė I. G., kuris sakė, kad ėjo pas ją į namus, kai pastebėjo atidarytas duris, matė, kad po butą vaikšto vyras, tačiau į butą nenuėjo. Tada taip pat nurodo, kad buvęs vyras R. P. liepos 3 d. buvo su ja namuose, girdėjo, kaip namuose jai ir jam esant vaikščiojo giminaičiai (R. G. ir P.), sakė žodžius, kad reikia laužti spyną, kambario, kuriame ji gyvena. Toliau nurodo, kad kaimynė A. (gyvenanti (duomenys neskelbtini) bute), taip pat matė, kad buvo pradarytos buto durys birželio 5 dieną. 2023 m. liepos 21 d. bute buvo pakeista salono spyna, kad ji negalėtų patekti į savo kambarį. 2023 m. liepos 21 d. atvykusi į butą P. stumdė bute esančius baldus, tačiau ji negalėjo patekti, kadangi nėra savininkė, toliau į vietą kvietė policijos pareigūnus. Minėtą dieną išėjo iš buto, pareiškimo nerašė, tačiau norėjo parašyti. 2023 m. liepos 22 d. išėjo iš buto, pagalvojo, kad tikrai ateis G. R., o tada grįžus iš parduotuvės vėl rado jį bute, jis buvo išgirdęs jos su kaimynais pokalbį laiptinėje, jis sakė, kad ji yra „vagilka“. Kaimynai gyvenantys 5 aukšte ((duomenys neskelbtini) bute) gyvenantys, galėtų patvirtinti žodžius išsakytus ant jos. Ji į butą nebėjo, nuėjo į lauką ir laukė kol ateis buvęs vyras. Toliau apie tai pranešė bendruoju pagalbos centro numeriu, bendravo su įvykio vietoje atvykusiais pareigūnais, toliau P. ir R. išvyko iš buto ir jiems išėjus pastebėjo, kad buvo pakeista širdelė spynos. Kaimynas iš 3 aukšto (gyvenantis (duomenys neskelbtini) bute), gali paliudyti, kad buvo pakeista spyna.

T. V. D. nurodė, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), po jo žmonos mirties pagal testamentą liko tokiomis dalimis: G. R. priklauso 25 proc. buto dalis, V. P. 25 proc. buto dalies, o jam priklausė 50 proc., tačiau savo buto dalį padovanojo savo anūkei J. P.. V. P. yra jo žmonos dukra, kurią ji turėjo iki santuokos. Su V. P. jokių ryšių nepalaiko, nebendrauja. Buto naudojimosi tvarka yra padalinta testamentu procentais, pagal kuriuos yra padalinti kambariai ir bendro naudojimo patalpos. Su V. P. bandė tartis, dėl buto naudojimosi tvarkos, tačiau ji piktybiškai neįleidžia į jiems priklausančio buto dalį. Šiuo metu yra ruošiami dokumentai teismui, kuris įpareigos V. P. persikelti tik į jai priklausančią buto dalį, kadangi šiuo metu ji yra užėmusi visą butą.

Nutarime nurodoma, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Šiuo atveju, kaip matyti, bendro sutarimo, kaip valdyti, naudotis ir disponuoti turtu nėra. Be to, nei pareiškimo pateikimo dieną nei iki šios dienos aptariamas nekilnojamas turtas ir jame esančios patalpos nuosavybės teise priklausančios tiek pareiškėjai V. P., tiek kitiems asmenims. Taip pat šiai dienai nėra atidalintas ir nėra nustatyta turto naudojimo tvarka. Iš surinktų duomenų matyti, kad pareiškėjos V. P. pareiškime įvardintų asmenų elgesys jos atžvilgiu nebuvo piktybiškas ar neteisėtas. Tarp bendraturčių kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant civilinės teisės priemonių veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties. Pažymėtina, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos, ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad tarp pareiškėjos ir kitų asmenų yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Tik teismas civiline tvarka išnagrinėjęs ginčą dėl patalpų atidalijimo ir nustatęs valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką, nustatys, ar nebuvo pažeistos teisės. Taigi turtinio pobūdžio ginčai, kurie nėra asmenų išsprendžiami taikiai, yra nagrinėjami civilinio proceso tvarka, tačiau ne ANK nustatyta tvarka. Aplinkybių tikslinimo metu objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad tikslinamo įvyko metu buvo atlikti neteisėti priešingi teisei veiksmai, kuriuose būtų požymiai administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518straipsnyje, negauta.

V. P., nesutikdama su Institucijos priimtu nutarimu, pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, kad skundžiamame nutarime yra daug faktų iškraipymo, nes nepagrįsta dokumentais, nenurodytos datos. Nurodyti neteisingi, klaidinantys duomenys. Aprašymai nenuoseklūs, daug neaiškumų, nepaaiškinta apie kokį konkretų laikotarpį kas, ką sakė, kuo tai pagrįsta. Privelta daug įvairių klaidų. Tyrėja nekvietė ir neapklausė nurodytų liudytojų, kurių liudijimai turi svarbią reikšmę, kas bendro buto duryse savavališkai pakeitė spyną 2023 m. birželio 5 d., užrakino ją ir nedavė rakto, siekiant neleisti jai naudotis savo nuosavybe. Dėl tokio kito savininko savivaliavimo ji patyrė 78 Eur nuostolį, kurį siekia susigrąžinti, o taip pat, kad kompensuotų moralinę žalą. Pareiškėjos teigimu, visi įrodymai atskleidžia, kad spyną pakeitė G. R., nes liudininkai matė, kad minėtą dieną bute buvo jis. 2023 m. birželio 5 d., negalėdama įeiti į namus, kvietė policijos pareigūnus, kurie užfiksavo faktą nuotraukomis, parašė pareiškimą ir skambino buvusiam ½ buto dalies savininkui T. D..

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė teismui atsiliepimą į Pareiškėjos skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad iš bylos duomenų matyti, kad 2023 m. spalio 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnė atlikusi tyrimą, įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes įvertino byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumą, nuoseklumą ir priėmė pagrįstą sprendimą - nutarimą Nr. 24-ANR_N-1151-2023, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną nesant įvykyje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties požymių.

Pagal gautą V. P. pareiškimą buvo atliktas pareiškimo aplinkybių tyrimas, kurio metu buvo vykdomos apklausos bei renkami papildomi dokumentai. Skundžiamas nutarimas būtent pagrįstas tyrimo metu surinktais duomenimis, todėl yra pagrįstas ir motyvuotas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. ir kitus buto adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkus, tarp jų ir G. R., sieja civiliniai santykiai dėl buto naudojimosi tvarkos. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių įvyko dėl 2023 m. birželio 5 d. bendrasavininkų pakeistų buto durų spynų. Kaip matyti, tarp šalių ginčas dėl buto naudojimosi ir patekimo į jį vyksta ne pirmą kartą. Bendrasavininkai, kurie 2023 m. birželio 5 d. pakeitė buto spyną, apklausoje aiškiai išsakė savo poziciją dėl pakeistos spynos pagrįstumo, nes atvykus pamatė, kad buto spynos yra stipriai apgadintos, negalėjo patekti į vidų, todėl vieną spyną pakeitė nauja. Vieną spyną paliko nekeistą, telefonu bandė su V. P. susisiekti ir pasakyti apie pakeistą vieną spyną, tačiau ji neatsiliepė. Išvažiuodami užrakino tik vieną spyną, kuria naudojasi V. P., kad ji galėtų patekti į vidų. Spynos nusidėvėjimo vertinimas ir jos būtinumas keisti yra kiekvieno asmens subjektyvus vertinimas. Iš 2023 m. birželio 29 d. Nekilojamo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trims asmenims, skirtingomis dalimis, 1/2 priklauso J. P., 1/4 G. R. ir 1/4 V. P., taip pat byloje yra ir kiti dokumentai, pagrindžiantys nutarime nurodytus faktus, todėl V. P. argumentai dėl nutarime minimų neteisingų duomenų ir jų nepagrįstumo dokumentais vertinami kritiškai, kaip siekis suklaidinti teismą. Vien tai, kad priimtas Institucijos sprendimas neatitiko V. P. lūkesčių nereiškia, kad byloje tyrimas buvo neišsamus ar priimtas nutarimas yra nepagrįstas ar neteisėtas.

Pažymėtina, kad naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarka yra bendraturčių susitarimo reikalas. Šis susitarimas gali būti pasiektas tiek bendru sutarimu, tiek teismine tvarka, jeigu nepavyktų pasiekti geranoriško susitarimo. Jei bendru sutarimu yra nepasiekiamas turto disponavimo susitarimas, asmuo turėtų siekti valdymo, naudojimo ar disponavimo tvarkos bendrosios dalinės nuosavybės objektu nustatymo, ką šiuo metu ir inicijuoja kiti turto bendrasavininkai dėl V. P. įsikėlimo į jai priklausančią buto dalį. O V. P. manydama, kad dėl bendrasavininkų pakeistos buto spynos buvo pažeistos jos teisės ir dėl to atsirado žala, turi teisę kreiptis į teismą reikšdama civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Kaip matyti, tarp asmenų kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant civilinės teisės priemonių veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-417/2018). Pažymėtina, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos, ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011).

ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik pareiškėjo siekis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas, kilusios emocijos nesudaro pagrindo veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimo.

Be to, ANK 518 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia. Tad šiuo atveju turėjo būti nustatyta, kad bendrasavininkai tyčia sąmoningai siekė sukelti kliūtis V. P. netrukdomai naudotis daline nuosavybės teise valdomu butu, ir asmenys turėjo aiškiai suprasti savo veiksmų neteisėtumą. Kaip matyti iš tyrimo bylos, R. P. aiškiai nurodė spynos pakeitimo motyvus, kurie nebuvo tyčiniai siekiant apriboti V. P. galimybės patekti į butą. Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį.

Todėl, įvertinus aukščiau pateiktą institucija mano, kad 2023 m. spalio 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėja V. P., apklausta teismo posėdžio metu, nurodė, kad prašo nustatyti, kas pakeitė bendro buto bendrose duryse spyną, nors ji žino, kad tai padarė G. R. – yra įrodymų ir liudytojų, tai mačiusių, ir jį nubausti, nes pažeidė jos, kaip buto bendrasavininkės, teises naudotis savo buto dalimi. Bendro buto durys nei vienam iš buto savininkų atskirai nepriklauso ir nustačius buto naudojimosi tvarką, tai nieko nepakeis, nes durys yra bendros. G. R. ir J. P. tame bute negyvena ir neketina gyventi, jie yra buto bendrasavininkai kartu su Pareiškėja. 2023 m. birželio 5 d. buvo įvykis, Pareiškėja ryte išėjo į darbą, užrakino abi durų spynas. Grįžusi vakare po darbo namo, bandė atsirakinti buto duris, tačiau apatinė spyna visiškai nesirakino. Prieš tai spyna rakinosi normaliai. Grįžus iš darbo viršutinė spyna rakinosi, tačiau durys neatsidarė. Tada ji skambino T. V. D., paklausė, kas pakeitė spyną, o jis iškart pokalbį atjungė. Bandė dar skambinti, bet jis nekėlė ragelio. Tada iškvietė policijos pareigūnus. Jie nufotografavo viską, ji prie policijos pareigūnų rakinėjo spynas, parašė pareiškimą. Policininkė patarė ieškotis, kas išlauš spyną, bet niekas neatsiliepė. Pareigūnai pasakė, kad spynos nelauš, paėmė pareiškimą ir išvažiavo. Jos brolis G. R. yra žilais plaukais, aukštas, stambaus kūno sudėjimo. T. V. D. yra tamsių plaukų, tamsaus gymio. Įvykio metu T. V. D. jau nebuvo buto dalies savininkas.

Liudytojas D. J., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad pamena byloje nagrinėjamą įvykį, kuris buvo 2023 m. birželio 5 d., naktį. Butas nuosavybės teise priklausė keliems asmenims ir buto spyna buvo pakeista. Pamena, kad priėmė pareiškimą ir pasiūlė moteriai kreiptis į raktininką. Patikrino, ar buto durų spyna tikrai neatsirakina.

Liudytojas I. G., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad pažįsta Pareiškėją daug metų, santykiai normalūs, nesipyksta. Buvo atėjęs pas V. P. pasiskolinti pinigų, buvo 2023 m. vasara, rytas. Atėjęs pamatė, kad kažkoks vyras krapštosi prie V. P. buto durų spynos, keitė spynos širdelę. Liudytojas apsisuko ir išėjo, nenuėjo pas V. P.. Tas vyras buvo žilais plaukais, stamboko kūno sudėjimo.

Liudytojas R. L., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad pažįsta Pareiškėją, anksčiau buvo kaimynai, santykiai normalūs. Įvykis buvo 2023 m. birželio 5 d., V. P. skambino jam apie 23 val., bet jis negalėjo atsiliepti, nes dirbo. Dieną tada susiskambino, ji pasakė, kad negalėjo patekti į namus, sakė, kad spyna pakeista, ją pakeitė brolis. Žino, kad V. P. nesutaria su broliu, yra kažkoks ginčas dėl turto.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja V. P. 2023 m. birželio 6 d. su pareiškimu kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kadangi 2023 m. birželio 5 d., 22.30 val. negalėjo patekti į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), nes apatinė buto durų spyna buvo pakeista be jos žinios, buto raktų jai niekas nedavė.

2023 m. spalio 30 d. Institucija priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, nesant administracinio nusižengimo požymių pagal ANK 518 straipsnį (savavaldžiavimas), motyvuojant tuo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso trims asmenims, butas nėra atidalintas, nėra nustatyta naudojimosi juo tvarka, tarp Pareiškėjos ir kitų buvo savininkų yra susiklostę konfliktiniai santykiai.

Tačiau teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, išklausęs Pareiškėjos ir liudytojų paaiškinimus, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad G. R. galimai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje.

ANK 518 straipsnyje nurodyta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia baudą asmenims nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

ANK 518 straipsnio dispozicija suformuota kaip blanketinė, o jos esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) bei kituose įstatymuose, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 518 straipsnį, privaloma nustatyti, kokio konkretaus teisės akto reikalavimai buvo pažeisti asmens veiksmais.

CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog įgyvendinami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, taip pat veikti sąžiningai, laikytis protingumo bei teisingumo principų. Minėto straipsnio 3 dalyje yra numatytas draudimas piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims ar prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, tokie atvejai, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, privaloma nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais iš esmės pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, G. R. savo veiksmais galimai pažeidė nurodytą teisinį reglamentavimą.

Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. balandžio 26 d. priklauso trims asmenims – G. R., V. P. ir T. V. D.. Bute gyvena tik V. P.. V. P. nurodė, kad 2023 m. birželio 5 d. grįžusi vakare iš darbo negalėjo patekti į namus, nes apatinė buto durų spyna buvo pakeista. Apie tai jai niekas nepranešė, buto durų naujo rakto taip pat nedavė. Tai, kad V. P. iš tikrųjų negalėjo patekti į jai nuosavybės teise priklausantį butą, patvirtina teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Liudytojas D. J. – į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas – patvirtino, kad V. P. buto durų spyna buvo pakeista, tikrino, ar durys tikrai neatsirakina. Liudytojas R. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2023 m. birželio 5 d. apie 23 val. jam skambino V. P., tačiau jis neatsiliepė, nes dirbo, o perskambinus kitą dieną ji papasakojo, kad jos buto durų spyna buvo pakeista ir ji negalėjo patekti į namus. Taip pat negalėjimo patekti į butą faktą patvirtina V. P. pateiktos jos mobilaus ryšio telefono ekrano nuotraukos, iš kurių matyti, kad naktį iš 2023 m. birželio 5 d. į 2023 m. birželio 6 d. V. P. skambino T. V. D., trumpuoju pagalbos numeriu 112, asmeniui, galinčiam išlaužti buto durų spyną. Taip pat V. P. rašė SMS žinutes T. V. D., kuriose buvo kalbama apie spynos pakeitimą, 01.43 val. kvietė taksi (b. l. 51–93).

Aplinkybę, kad durų spyną galimai pakeitė G. R., patvirtina liudytojas I. G., kuris apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dienos rytą buvo atėjęs pas V. P., matė, kad jos buto durų spyną keičia žilas, stamboko kūno sudėjimo vyras. V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad tai buvo jos brolis G. R., kadangi jis ir buvo žilų plaukų, stambaus kūno sudėjimo. Taip pat pažymėtina, kad ½ buto dalis, priklausiusi T. V. D., nuo 2023 m. gegužės 24 d. dovanojimo pagrindu priklauso J. P., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), todėl galima daryti išvadą, kad T. V. D. neturėjo jokio suinteresuotumo pakeisti buto durų spyną.

Taigi, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, įvertinęs įrodymus kompleksiškai, teismas daro išvadą, kad surinktų įrodymų pagrindu yra visiškai įrodyta, jog administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, galimai padarė G. R.. Tačiau nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad G. R. (duomenys neskelbtini) mirė. Atsižvelgiant į tai, kad nebėra asmens, kurį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn, o ANK 565¹ straipsnio 9 punkte išaiškinta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai mirė asmuo, kuriam buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, Institucijos 2023 m. spalio 30 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23211339686 paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 9 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. P. skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2023 m. spalio 30 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23211339686 nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylos ROIK: 23211339686 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.