- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-09
- Bylos Nr.
- 1A-883-312-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00433-2009-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Virginija Švedienė, Stasys Punys
- Nukentėjusysis
- P. Č., I. S., L. M., V. B.
- Nuteistasis
- Ž. V.
- Advokatai
- Emma Domajeva
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.14.5.2Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)
- 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-883/2012
Teisėja Irma Randakevičienė Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00433-2009-5
2012 m. spalio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. V. nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 182 str. 1 d. (sukčiavimas nukentėjusiojo P. Č. atžvilgiu) laisvės atėmimu vieneriems metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas nukentėjusiosios L. M. atžvilgiu) laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (sukčiavimas nukentėjusiojo I. S. atžvilgiu) laisvės atėmimu dvejiems metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (sukčiavimas nukentėjusiojo V. B. (V. B.) atžvilgiu) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš Ž. V. priteista nukentėjusiojo P. Č. naudai 5000,00 Lt turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios L. M. naudai 20 014,50 Lt turtinės žalos bei 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo I. S. naudai 60 000,00 Lt turtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiojo V. B. naudai 130 000,00 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. V. nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. jis 2008 m. rugsėjo 20 d., apie 18.00 val., prie prekybos centro „Maxima“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, melagingai teigdamas, kad skolinasi, nors iš anksto žinojo, kad pinigų negrąžins, nes neturėjo jokių pajamų ir turto, paėmė iš P. Č. 5000,00 Lt, gautų pinigų sutartu laiku negrąžino ir pradėjo vengti bet kokių kontaktų su P. Č..
Taip pat nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. jis 2008 m. gruodžio 22 d., apie 19.00 val., prie PPC „Akropolis“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, melagingai teigdamas, kad skolinasi, nes turi įmonę ir ketina pelningai įsigyti žemės sklypą o bankai jo įmonei nesuteikia paskolos dėl įsiskolinimų valstybei, nors jokios įmonės neturėjo ir iš anksto žinojo, kad gautus pinigus išleis kitoms savo reikmėms ir negrąžins, nes neturėjo jokių pajamų ir turto, paėmė iš L. M. 15 000,00 Lt, gautų pinigų sutartu laiku negrąžino ir pradėjo vengti bet kokių kontaktų su L. M..
Taip pat nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. jis 2009 m. kovo mėn., tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, melagingai žadėdamas padėti išspręsti problemas, kilusias dėl buto, dalijantis turtą su buvusia žmona, ir teigdamas, kad iš pradžių reikia pinigų sumokėti už dokumentų tvarkymą nors iš anksto žinojo, kad jokios pagalbos realiai negali suteikti, gautus pinigus išleis savo reikmėms ir negrąžins, nes neturėjo jokių pajamų ir turto, per kelis kartus paėmė iš I. S. 58 000,00 Lt, jokios realios pagalbos dėl buto nesuteikė, gautų pinigų negrąžino ir pradėjo vengti bet kokių kontaktų su I. S..
Taip pat nuteistas už tai, kad jis 2009 m. spalio 11 d., apie 13.00 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, melagingai teigdamas, kad skolinasi įmokai bankui už namą, nors jokio namo neturi ir iš anksto žinojo, kad pinigus išleis kitoms savo reikmėms ir negrąžins, nes neturėjo jokių pajamų ir turto, paėmė iš V. B. 130 000,00 Lt, gautų pinigų sutartu laiku negrąžino ir pradėjo vengti bet kokių kontaktų su V. B..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendį ir jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vieneriems metams. Apeliantas nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, visiškai neatsižvelgė, kad 2011 m. balandžio 12 d. jis buvo paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus, pakeičiant kardomąją priemonę - suėmimą, į švelnesnę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir du kartus per savaitę žymėtis policijos komisariate. Apeliantas visus tuos mėnesius žymėjosi policijoje. Po dviejų mėnesių jis įsidarbino firmoje vadybininku. Nukentėjusiesiems pinigų nepradėjo grąžinti todėl, kad gaudavo nedidelį atlyginimą ir beveik viską nuskaičiuodavo antstoliai. Būdamas laisvėje, apeliantas turėtų galimybę dirbti ir tokiu būdu atlyginti jam priteistus civilinius ieškinius. Pasak apelianto, teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad iki nusikaltimų padarymo jis augino ir rūpinosi savo nepilnamete dukra, kuri prie jo yra labai prisirišusi. Paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, iš apelianto ilgam laikui atimta galimybė bendrauti ir auginti savo dukrą. Apeliantas skolinosi pinigus su paskolos vekseliais ir tai buvo galima spręsti civiliniu būdu per antstolius.
Apeliantas pažymi, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo. Pripažindamas savo kaltę jis nesiekė palengvinti savo padėties, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Kadangi savo kaltę pripažino ir atsakomybės už nusikalstamą veiką išvengti nesiekė, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Apeliantas taip pat pažymi, kad atsiprašė nukentėjusiųjų ir pas jį yra išnykę ankstesni teistumai. Nurodo, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių, todėl mano, kad realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas yra neadekvatus jo padarytai nusikalstamai veikai ir prieštarauja teisingumo principui, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė neturi pozityvios, žvelgiant į ateitį, paskirties. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas suvokė savo veiksmų neteisėtumą, tinkamai įvertino šiuos savo veiksmus, dėl jų labai gailisi, buvo pakankamas pagrindas teismui padaryti išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas jam prieštarautų teisingumo principui. Apeliantas mano, kad jo atžvilgiu turėjo būti taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti jo atžvilgiu be realaus bausmės atlikimo. Nors praeityje apeliantas yra teistas tris kartus, bet nei viena iš nusikalstamų veikų nebuvo susijusi su sukčiavimu, tai tik patvirtina, kad apeliantas nėra sukčius ir nepiktnaudžiauja kitų žmonių pasitikėjimu.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Apeliacinį skundą nagrinėjančios kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo Ž. V. kaltės yra padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. įtvirtintų reikalavimų. Skundą nagrinėjanti kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuteistojo atžvilgiu priimto nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina ir tai, kad savo apeliaciniame skunde nuteistasis iš esmės ginčija tik jam paskirtos bausmės dydį bei aplinkybę, kad jo atžvilgiu nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas.
Vis dėlto apeliacinį skundą nagrinėjančios kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. ir 61 str. reikalavimų nepažeidė. Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino ir gailisi, įvertino kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų stadiją, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę.
Kaip jau buvo nurodyta, teismas laikė nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir gailisi. Dar kartą pripažinti šios aplinkybės jo atsakomybę lengvinančia nėra jokio pagrindo. Apelianto nurodomi faktai, kad jis vykdė jam paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje, sąlygas, neturi jokios reikšmės bausmės dydžio parinkimui, nes kardomosios priemonės baudžiamajame procese skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, todėl paskirtų kitų kardomųjų priemonių laikas, skirtingai nei suėmime išbūtas laikas, į bausmės laiką neįskaitomas. Akcentuotina ir tai, kad civilinių ieškinių atlyginimas nukentėjusiesiems yra tik viena iš nuteistajam skirtos bausmės paskirčių, kurios išraiška yra teisingumo įgyvendinimas. Tačiau be šio yra ir kitos nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės paskirtys, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Būtent pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta realia laisvės atėmimo bausme ir siekiama minėtų tikslų.
Pažymėtina, kad rūpintis savo nepilnamečiais vaikais yra kiekvieno tėvo pareiga, įtvirtinta įstatyme, o ne pagrindas dėl šios pareigos tinkamo vykdymo švelninti už padarytas nusikalstamas veikas paskirtai bausmei. Be to, Ž. V. nuteistas už keturias baigtas, tiesiogine tyčia padarytas nusikalstamas veikas - dvi nesunkias ir dvi sunkias, nukreiptas prieš nukentėjusiųjų turtą. Nors Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. dalis ir numato alternatyvių bausmių skyrimo galimybę arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmę, antroji minėto straipsnio dalis numato už šios nusikalstamos veikos padarymą tik realią laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų. Taigi, nuteistajam paskirta subendrinta trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra ir adekvati ir teisinga, o apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir labai švelni. Jos švelninti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jo atžvilgiu turėjo būti taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti jo atžvilgiu be realaus bausmės atlikimo.
Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. numato, kad paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus. Ž. V. skundžiamu nuosprendžiu be dviejų nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.) yra nuteistas ir už su sunkius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.). Tokiu būdu, nuteistojo atžvilgiu taikyti bausmės, paskirtos už sunkių nusikaltimų padarymą, vykdymo atidėjimą nenumato baudžiamasis įstatymas.
Be to, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos BK 75 str. numatyta bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybė yra teismo teisė, bet ne pareiga. Bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik tuomet, kai teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai galės būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad net iš dalies neatlyginta padaryta turtinė žala nukentėjusiesiems, nuteistasis baustas ATPK tvarka (4 t., b. l. 81-83), nors teistumas ir išnykęs, tačiau Ž. V. anksčiau yra teistas tris kartus (4 t., b. l. 84-85). Visos šios aplinkybės liudija, kad nuteistajam nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas. Dėl to keisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo Ž. V. apeliacinį skundą atmesti.