- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-07-13
- Bylos Nr.
- 1-141-865/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00433-2009-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- Ž. V.
- Nukentėjusysis
- P. Č., L. M., I. S., V. B.
- Advokatai
- Emma Domajeva
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, tautybė - lietuvis, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas: 1) 1992-05-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 3 d. – 3 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 47¹ straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 1993-01-15 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 3 d., 250 str. 2 d. – galutine bausme 4 metai laisvės atėmimo, pritaikius LR 1993-06-15 įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 straipsnį neatlikta bausmės dalis sumažinta 1/3 t.y. 1 metais 7 dienomis; 3) 1998-01-07 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 271 str. 3 d. – galutinė bausmė 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; 4) 2007-07-17 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu Lietuvos Respublikos BK 38 str. tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., -
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis Ž. V. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - 2008-09-20, apie 18.00 val., prie p/c „Maxima“, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, melagingai teigdamas, kad skolinasi, nors iš anksto žinojo, kad negrąžins, nes neturėjo jokių pajamų ir turto, paėmė iš P. Č. 5 000 Lt, gautų pinigų sutartu laiku negrąžino ir pradėjo vengti bet kokių kontaktų su P. Č..
Be to, kaltinamasis Ž. V. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - 2008-12-22, apie 19.00 val., prie PPC „Akropolis“, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, melagingai teigdamas, kad skolinasi, nes turi įmonę ir ketina pelningai įsigyti žemės sklypą o bankai jo įmonei nesuteikia paskolos dėl įsiskolinimų valstybei, nors jokios įmonės neturėjo ir iš anksto žinojo, kad gautus pinigus išleis kitoms savo reikmėms ir negrąžins, nes neturėjo jokių pajamų ir turto, paėmė iš L. M. 15 000 Lt, gautų pinigų sutartu laiku negrąžino ir pradėjo vengti bet kokių kontaktų su L. M..
Be to, kaltinamasis Ž. V. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą 2009 m. kovo mėn., tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, melagingai žadėdamas padėti išspręsti problemas, kilusias dėl buto dalijantis turtą su buvusia žmona, ir teigdamas, kad iš pradžių reikia pinigų sumokėti už dokumentų tvarkymą nors iš anksto žinojo, kad jokios pagalbos realiai negali suteikti, gautus pinigus išleis savo reikmėms ir negrąžins, nes neturėjo jokių pajamų ir turto, per kelis kartus paėmė iš I. S. 58 000 Lt, jokios realios pagalbos dėl buto nesuteikė, gautų pinigų negrąžino ir pradėjo vengti bet kokių kontaktų su I. S..
Be to, kaltinamasis Ž. V. 2009-10-11, apie 13.00 val., name, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, melagingai teigdamas, kad skolinasi įmokai bankui už namą, nors jokio namo neturi ir iš anksto žinojo, kad pinigus išleis kitoms savo reikmėms ir negrąžins, nes neturėjo jokių pajamų ir turto, paėmė iš V. B. 130 000 Lt, gautų pinigų sutartu laiku negrąžino ir pradėjo vengti bet kokių kontaktų su V. B..
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Ž. V. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad skolinosi iš žmonių, taip išėjo, kad pinigų jiems negrąžino. Skolinosi savo išlaidom. Blogai vertina šias veikas, gailisi. Pinigai, kuriuos ėmė buvo skirti konkrečiai jo išlaidoms. 2008 m. užsiėminėjo nekilnojamojo turto tarpininkavimu, pajamų turėjo. Registruotino turto savo vardu neturėjo nuo 2007 m., kai išsiskyrė, viską atidavė žmonai. Nežino iš ko žmona pragyvena. Ieškinius pripažįsta, tik nežino iš ko juos atiduotų, šiuo metu neturi galimybės jų atlyginti. Atsiprašo nukentėjusiųjų. Buvo jis kai kam irgi paskolinęs pinigų, tai dar skolinosi iš kitų. 130 000 lt. buvo anksčiau paimti. Laikotarpis apie du mėnesius, ne iš karto iš kitų skolinosi. Pirmoj eilėj, J. prašė pinigų iš M., M. pasakė, kad pasirašinėtų abu vekselį. Abu dirbo su J.. „Trente“ jis nedirbo.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis P. Č. parodė, kad kaltinamasis jam pažįstamas. Jo dukra bendravo su jo žmona, jie atvažiuodavo į svečius, paskui ir jis atvažiuodavo. Kitokių reikalų jis su juo neturėjo. Būdavo įvairiausių pokalbių su juo. Vieną dieną, jo draugas S., pasakė, kad jam reikalingi pinigai, reikia į banką kreiptis, nes pas jį ten vyko skyrybų procesas. Anksčiau Ž. buvo minėjęs, kad gali padėti, nes turi pažįstamų bankuose, pasakė apie tai S.. Susitikimas įvyko pas juos bute, jis padėjo S., o paskui, kiek žino, paėmė S. pinigus. O jam kažkada paskambino po darbo, pasakė, kad atsirado pas jį problemų, ir kad rado džipui padangas labai geras ir jam reikia 5000 lt., davė jam. Sakė po kelių dienų grąžins, tačiau nieko panašaus neatsitiko, nieko jam negrąžino. Palaiko ieškinį, jį sudaro gryni pinigai. Paskolos raštelio neėmė, pasitikėjo Ž., nes bendravo su juo. Skolą žadėjo grąžinti. Jis paskui jo paieškodavo, nes jis ir jo kaimyną S. apgavo.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis I. S. parodė, kad pažįsta V. per Č.. Skyrėsi su žmona ir pasižadėjo teisme, kad sumokės jai pinigus už butą. Kreipėsi į Č. ir jis suvedė su Ž.. Ž. pasakė, kad pats gali išpirkti šį butą, bet buto įforminimui reikia pinigų, apie 5000 lt. Ž. pasakė, kad padės su bankais. Nuėmė 60 000 lt., gautus pinigus perdavė Ž.. P. Ž. jam skirdavo susitikimo vietas, bet taip ir neatvažiuodavo. Žmona negavusi pinigų, kreipėsi į antstolius, tai papildomai turėjo sumokėti dar 10 000 lt. Ieškinys 60 000 lt., jį palaiko, tai tik gryni pinigai, turi raštelį 47 000 lt., o likusiems pinigams raštelio neturi. Patikėjo žmogum, kad jis gali jam padėti. Jis turėjo savo užrašus, kiek jam pinigų davė. Viso 60 000 lt. davė, neskaičiuojant procentų, kuriuos mokėjo bankui. Tyrimo metu teisingai nurodė.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji L. M. parodė, kad Ž. jos pažįstamas. 2008 m. išsiskyrė su savo vaikų tėvu, jis jam turėjo padėti. 2008 m. gruodžio 22 d. paskambino jai Ž. ir pasakė, kad reikia pinigų, nes susirado žemės sklypą, iš kurios uždirbs, tačiau jam paskolos neduoda, nes jo pareigos apiformintos minimumui. Jis pasakė, kad pinigus atiduotų jai gruodžio 31d. prašė nesakyti žmonai, nes jis darysiąs jai siurprizą, kai uždirbs, pirks kelionę į Tailandą. Ž. kalbėjo su jos buvusiu vyru M. J., nuvažiavo tą pačią dieną visi kartu į „Maximą“, „Akropolyje“. Ten nuėjo prie greitųjų kreditų, pasakė jai darbuotoja, kad galėtų daugiausia gauti 17 000 lt. paskolą, ji paėmė 15 000 lt. Pinigus pervedė tą pačią dieną vakare. Ž. kartu laukė paskolos, paprašė pasirašyti mašinoje raštelį, kad apsidrausti. J. surašė jų abiejų vardu raštelį, nors Ž. nenorėjo pasirašinėti, bet vis tiek paskui pasirašė. Pinigų jis jai neatidavė tik per J. perduodavo, kad grąžins. Paskui nutrūko su juo kontaktai. Pasakė, kad neskambinėtų, nerašinėtų, nes pinigų neatgaus. P. Ž. nuo 2000 m., o jo žmoną nuo 1990 metų. Ž. jos pinigus paėmė po jos skyrybų. Ieškinį palaiko. Ieškinį sudaro 15 000 lt. tai yra, paskolos administravimo mokestis ir palūkanos, plius 10 000 lt. moralinė žala. Lindo į kitą banką, kad dengtų šią paskolą, nuo 2008 m. viskas pabrango. Ji viena su vaikais po to gyveno, dukrai 12 m., sūnui 7 m. pardavė mašiną nenaudingom sąlygom, vaikų interesai nukentėjo. Su jos vyru Ž. lygiai tiek pat pažįstamas. Mano, kaltinamasis taip elgėsi, nes mėgo labai prabangiai gyventi. Jų net skyrybos buvo fiktyvios. Pas juos paskolų tai ne viena paimta. Jos žiniomis Ž. žmona gyvena užsieny, dirbo lyg vištų fasuotoja, o dabar nežino. Moralinė žala todėl tokia, kad pragyvenimo lygis pabrango ženkliai, ir ką tuo metu būtų savo vaikams už tuos pinigus nupirkus, ir ką dabar gali. J. tų pinigų, kuriuos ji skolino Ž., nematė, nes Ž. paėmus pinigus J. ją parvežė namo.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. B. parodė, kad Ž. buvo jo pažįstamas. Jis turėjo sumokėti dalį pinigų už namą, 130 000 lt. Jis buvo pas jį namuose, pasirašė vekselį, sakė ryt pinigus atiduos, nes parduos namą. Nieko negrąžino, vaikščiojo iš paskos ir viskas. 130 000 lt. ieškinys. Žmogus, turbūt, sugebėjo taip nuteikt, kad jam paskolino tokią sumą. Paskui bendravo, žadėjo atiduoti, bet nieko nesulaikė. Yra užvesta vykdomoji byla. Važinėjo antstolis, jo laukė prie namų, bet jis slapstėsi. Antstolis sakė, kad V. turto neturi.
Teisiamajame posėdyje liudytoja J. Č. parodė, kad buvo geri pažįstami su Ž.. Labai nesigilino dėl jo visų darbų, bendravo šeimom. Paskui atsitiktinai iš tėvo išgirdo, kad toks nesusipratimas išėjo, vėliau sužinojo, kad ir daugiau tokių įvykių buvo su jo įsiskolinimais. Jai buvo visi tie įvykiai neaktualu. Jie bendravo su Ž. žmona ir vaikais. Kai bendravo, ji taip pat skyrėsi, dėl to nesigilino į jo darbo reikalus. Teisingai nurodė tyrimo metu. Iš tėčio sužinojo, kad jis skolinosi iš jo automobilio padangoms apie 5000 lt. Dėl S. tikslios sumos nežino, bet kažkas apie 60 000 lt. Ž. iš jo pasiskolino. Nežino, dėl ko tie pinigai buvo imti, gal dėl buto pardavimo. Kai ji bendravo su Vaitkevičiene ji dirbo, paskui Ž. ją išlaikė, tėvai padėdavo.
Teisiamajame posėdyje liudytoja L. S. parodė, kad vieną kartą matė V.. Vyras norėjo parduoti būtą, nes jie buvo išsiskyrę. Ji sakė savo dalės nepardavinės ir fotografuot neleido. 120 000 lt. jei vyras būtų sumokėjęs jai, ji būtų išsikrausčius. Ji laukė tris mėnesius, paskui padavė vyrą antstoliams.
Teisiamajame posėdyje liudytojas M. L. parodė, kad V. buvo pažįstamas. Jis nieko nepasirašinėjo. Jį apklausė tyrėja ir tiek. Žmogus pas juos nedirbo, jis buvo tik kaip tarpininkas. Be to M. L. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu iš kurių matyti, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jo įmonė užsiima nekilnojamu turtu. 2008 m. rudenį, tikslios datos neprisimena, į jo įmonės buveinę, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atėjo vyriškis, kuris prisistatė Ž. V. ir pasiūlė jo įmonei savo paslaugas, už atitinkamus procentus, gaunant bankinę paskolą. Tuo metu jau buvo prasidėjusi finansinė krizė Lietuvoje, todėl bankinės paskolos gavimas jo įmonei buvo ypač aktualus. Taip pat Ž. V. žadėjo padėti su turto vertinimais. Tačiau viskas liko pažadų lygyje. Iš pradžių jis su Ž. V. buvo susitaręs, kad bendradarbiaus, tačiau po kurio laiko jis suprato, jog Ž. V. tik žada, o nieko realaus nedaro, todėl nustojo su juo bendrauti. (t. 2, b.l. 55-56).
Iš pagarsintų liudytojo M. J. parodymų matyti, kad 2008 m. gruodžio mėn., tikslios datos neprisimena, Ž. V. paprašė L. M. skubiai jam paskolinti 15 000 Lt. Jis girdėjo, kad Ž. V. aiškino, jog ketina investuoti pinigus į žemę ir kad paskola jam reikalinga trumpam laikui. 2008-12-22 po pietų, tikslios valandos neprisimena, jis L. M. ir Ž. V. atvežė į ppc „Akropolis“, esantį Vilniuje, Ozo 25. Ten L. M. paėmė 15 000 Lt vartojimo paskolą. Apie 18.00 val. jie vėl atvažiavo į ppc „Akropolis“ ir L. M. AB „Swedbank“ skyriuje išgrynino pinigus. Tiek sudarant vartojimo kredito sutartį, tiek gryninat pinigus banko skyriuje, visą laiką kartu su L. M. ėjo Ž. V., o jis tuo metu jų laukė L. M. a/m aikštelėje prie ppc „Akroropolis“. Jiems grįžus, L. M. paprašė Ž. V. surašyti paskolos raštelį ant vartojimo kredito sutarties kopijos. Ž. V. sutiko, bet sakydamas, kad jam rašyti ant užpakalinės a/m sėdynės nepatogu ir tamsu, paprašė, kad paskolos raštelį surašytų jis. Be to, Ž. V. pasiūlė surašyti raštelį, kad neva pinigus jie skolinasi kartu. Nepagalvojęs nieko blogo, jis surašė paskolos raštelį, kad jie abu skolinosi pinigus iš Loretos, nors iš tikrųjų pinigus skolinosi tik Ž. V.. Po to Ž. V. ant jo surašyto paskolos raštelio tik užrašė savo vardą, pavardę, asmens kodą ir pasirašė. Tuomet L. M. perdavė Ž. V. pinigus ir pastarasis išlipo iš a/m, o jis L. M. nuvežė į namus. Dėl negrąžintos paskolos L. M. jam jokių turtinių pretenzijų neturi, kadangi realiai pinigus skolinosi Ž. V., o jis tik surašė paskolos raštelį. Ž. V. žadėjo grąžinti pinigus iki 2008-12-31, tačiau to nepadarė. L. M. skambindavo Ž. V. ir prašydavo grąžinti pinigus, tačiau jis vis rasdavo pateisinamas priežastis, kodėl nepavyksta atiduoti pinigų ir žadėjo garantuotai grąžinti pinigus vis kitą savaitę. Vėliau jis su L. M. sužinojo, kad Ž. V. niekur nedirba. Jokios įmonės savo vardu Ž. V. neturėjo, nors kiekvieną dieną jis jį vežiodavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2009 m. sausio mėn., tikslios datos neprisimena, Ž. V. davė L. M. 500 Lt. Paskirties jis nepamena – arba už naudojimąsi a/m, arba už laukimą, kol bus grąžinta paskola. Be to, 2009 m. vasario mėn., tikslios datos neprisimena, Ž. V. jam davė 600 Lt ir paprašė šiuos pinigus perduoti L. M.. Jis nežino, už ką buvo šie pinigai. 2009 m. balandžio mėn., kai po eilinio L. M. reikalavimo telefonu grąžinti pinigus, pažadėjus kreiptis į teisėsaugos pareigūnus, jei nebus grąžinti pinigai, Ž. V. nesiteikė nei atrašyti žinutės, nei atsiliepti į skambučius, o paskambino jam ir liepė perduoti L. M., kad jeigu dar bus gąsdinamas, tai pinigų negrąžins. Kiek jam žinoma, Ž. V. iki šios dienos nėra grąžinęs L. M. pasiskolintų pinigų (t. 1, b.l. 60-61).
Iš duomenų apie L. M. paskolą matyti, kad jie patvirtina L. M. parodymus. (t. 1, b.l. 42-43, 58-59).
Iš Ž. V. pasirašyto skolos raštelio matyti, kad jis patvirtina L. M. ir M. J. parodymus (t. 1, b.l. 43).
Iš duomenų iš kredito įstaigų apie I. S. paskolas matyti, kad jie patvirtina I. S. parodymus. (t. 1, b.l. 97-159).
Iš Ž. V. skolos raštelių I. S. matyti, kad jie patvirtina I. S. parodymus (t. 1, b.l. 63).
Iš Ž. V. pasirašyto vekselio matyti, kad jis patvirtina V. B. parodymus (t. 2, b.l. 52).
Iš duomenų apie Ž. V. turtą ir pajamas matyti, kad inkriminuotų nusikaltimų metu jis neturėjo jokio turto ir pajamų (t. 2, b.l. 93-189; t. 3 l. 1-76).
Surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamasis Ž. V. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis savo kaltę prisipažino visiškai, jo kaltę ir nusikalstamų veikų padarymą patvirtina nukentėjusiųjų P. Č., I. S., V. B., L. M. parodymai, liudytojų J. Č., L. S., M. L. parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Nustatyta, jog kaltinamasis Ž. V. skolinosi iš nukentėjusiųjų pinigus žinodamas, jog jų negrąžins, t.y. 2008-09-20, pasiskolinęs iš pirmojo nukentėjusiojo, vėl skolinosi iš kito nukentėjusiojo - 2008-12-22, iš trečiojo - 2009 m. kovo mėn., ir ketvirtojo - 2009-10-11. Pasiskolintos nemažos pinigų sumos, pasiskolinęs pinigus kaltinamasis vengė kontakto su nukentėjusiaisiais, pinigų taip ir negrąžino. Taigi, kaltinamojo Ž. V. nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo Ž. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl visų nusikalstamų veikų pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Nukentėjusysis P. Č. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš Ž. V. prašo priteisti 5000 Lt turtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 16; 17). Nukentėjusysis P. Č. nurodo, kad turtinė žala jam padaryta paskolinus Ž. V. 5000 Lt. Palaiko ieškinį, jį sudaro gryni pinigai. Padaryta turtinė žala nėra atlyginta, jos dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nusikalstamais Ž. V. veiksmais. Kaltinamasis Ž. V. su civiliniu ieškiniu dėl 5000 Lt turtinės žalos ir jo dydžiu sutiko. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 5000 Lt suma iš Ž. V. priteistina P. Č. naudai.
Nukentėjusioji L. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš Ž. V. prašo priteisti 20014,50 Lt turtinei ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 54). Nukentėjusioji L. M. nurodo, kad turtinė žala jai padaryta paskolinus Ž. V. 15000 Lt, tai yra, paskolos administravimo mokestis ir palūkanos. Tai patvirtina byloje esanti vartojimo kredito sutartis (t. 1, b.l. 43). Padaryta turtinė žala nėra atlyginta, jos dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nusikalstamais Ž. V. veiksmais. Kaltinamasis Ž. V. su civiliniu ieškiniu dėl 20014,50 Lt turtinės žalos ir jo dydžiu sutiko. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 20014,50 Lt suma iš Ž. V. priteistina L. M. naudai.
Neturtinės žalos turinį apibrėžia Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekelia abejonių tai, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, nes ji prarado nemažą sumą pinigų, įvykis nutiko pio skyrybų, turi vaikų, tačiau teismo manymu, prašomos priteisti 10000 Lt neturtinės žalos suma yra neadekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui ir jos pasekmėms nukentėjusiajai, todėl L. M. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį: tyčios rūšį, nusikalstamos veikos baigtumą – veika baigta, padarinius, kaltinamojo turtinę padėtį, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 2000 Lt.
Nukentėjusysis I. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš Ž. V. prašo priteisti 60000 Lt turtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 75; 76). Nukentėjusysis I. S. nurodo, kad turtinė žala jam padaryta, nes Ž. V. žadėdamas išspręsti problemas, kilusias dėl buto dalijantis turtą su buvusia žmona, paėmė iš jo 60000 Lt. Ieškinys 60000 Lt., jį palaiko, tai tik gryni pinigai. Padaryta turtinė žala nėra atlyginta, jos dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nusikalstamais Ž. V. veiksmais. Kaltinamasis Ž. V. su civiliniu ieškiniu dėl 60000 Lt turtinės žalos ir jo dydžiu sutiko. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 60000 Lt suma iš Ž. V. priteistina I. S. naudai.
Nukentėjusysis V. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš Ž. V. prašo priteisti 130000 Lt turtinei žalai atlyginti (t. 2, b.l. 49; 50). Nukentėjusysis V. B. nurodo, kad turtinė žala jam padaryta paskolinus Ž. V. 130000 Lt. Jis buvo pas jį namuose, pasirašė vekselį, sakė ryt pinigus atiduos, nes parduos namą. Tai patvirtina byloje esantis paprastasis neprotestuotinas vekselis (t. 2, b.l. 52). Padaryta turtinė žala nėra atlyginta, jos dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nusikalstamais Ž. V. veiksmais. Kaltinamasis Ž. V. su civiliniu ieškiniu dėl 130000 Lt turtinės žalos ir jo dydžiu sutiko. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 130000 Lt suma iš Ž. V. priteistina V. B. naudai.
Skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. V. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytos keturios nusikalstamos veikos, veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos, dvi – nesunkios, dvi – sunkios, veikos nukreiptos prieš nukentėjusiųjų turtą. Atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į pareikštų civilinių ieškinių dydžius, į tai, jog neatlyginta padaryta turtinė žala, į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis Ž. V. 43 metų amžiaus, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, išsiskyręs, turi dukrą, tirtas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 1990-10-05 iki 1990-11-14, diagnozė – psichoorganinis sindromas organinio CNS pakenkimo pasekoje, psichopatinis variantas (4 t., b.l. 118), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (4 t., b. l. 116), baustas ATPK tvarka (4 t., b.l. 81-83), teistas 3 kartus (4 t., b. l. 84-85). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam už visas padarytas nusikalstamas veikas tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę. Paskirtis bausmės bendrintinos, jas iš dalies sudedant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir skirtina subendrinta bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2009-09-16 8.00 val. iki 2009-09-16, 13.30 val. (t. 3, b.l. 111, 118), bei suėmime išbūtas laikas nuo 2010-11-12, 15.25 val. iki 2011-04-12 (t. 3, b.l. 192, t.4, b.l. 8-9, 67) ir nuo 2012-06-09, 23.50 val. (t. 4, b.l. 184, 187-188) iki nuosprendžio paskelbimo momento.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
pripažinti Ž. V. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti:
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas nukentėjusiojo P. Č. atžvilgiu)– laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas nukentėjusiosios L. M. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams;
pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas nukentėjusiojo I. S. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir skirti kaltinamajam Ž. V. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 2 (dvejiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 20009-09-16 8.00 val. iki 2009-09-16, 13.30 val. bei suėmime išbūtą laiką nuo 2010-11-12, 15.25 val. iki 2011-04-12 ir nuo 2012-06-09, 23.50 val. iki nuosprendžio paskelbimo momento.
Iki tol, kol įsiteisės teismo nuosprendis kardomąją priemonę - suėmimą palikti nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo momento.
Nukentėjusiojo P. Č. civilinį ieškinį dėl 5000 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti minėtą turtinę žalą atlyginti iš kaltinamojo Ž. V..
Nukentėjusiosios L. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo Ž. V. nukentėjusiosios L. M. naudai 20014,50 Lt jos patirtai turtinei žalai atlyginti bei 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo I. S. civilinį ieškinį dėl 60 000 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti minėtą turtinę žalą atlyginti iš kaltinamojo Ž. V..
Nukentėjusiojo V. B. civilinį ieškinį dėl 130 000 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti minėtą turtinę žalą atlyginti iš kaltinamojo Ž. V..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.