Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Žemesnės instancijos teismas

iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio A. S. žinioje yra vykdomosios bylos: Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2017 m. birželio 13 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) nutarimą administracinių nusižengimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu dėl 40 Eur skolos; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2017 m. liepos 18 d. VMI prie FM sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 115,35 Eur skolos ir vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2020 m. gruodžio 16 d. VMI prie FM nutarimą administracinių nusižengimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu dėl 30 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojos VMI prie FM naudai.

2020 m. gruodžio 28 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis (jo padėjėja) areštavo skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą skolininko sutuoktinei (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. psl. 34-37). 2020 m. gruodžio 28 d. antstolis (antstolio padėjėja) pasiūlė skolininkui pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar pasidalijimo bendru skolininko ir bendraturčių susitarimu, parengė 2020 m. gruodžio 28 d. sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. psl. 38-40;)), kuriuos skolininkui ir jo sutuoktinei kartu su turto arešto aktu išsiuntė registruotąja pašto siunta. 2021 m. sausio 26 d. antstolis (antstolio padėjėja) priėmė siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pasiūlė išieškotojai per 1 mėnesį nuo siūlymo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, nurodė, jog skolininkui buvo išsiųsta sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu forma, skolininkas per nustatytą terminą antstoliui nepateikė notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. psl. 41).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CK 3.82 straipsnis įtvirtina, jog sutuoktinių turtui taikomas įstatymo nustatytas turto teisinis režimas, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties.

Antstolis 2021 m. vasario 9 d. teismui pateikė 2021 m. vasario 4 d. tarp skolininko ir jo sutuoktinės Palangos miesto savivaldybės 2-ojo notarų biure sudarytą Povedybinę sutartį (toliau – Sutartis). Sutarties 3.1 punkte šalys numatė, jog pajamos, gautos kiekvieno iš Sutuoktinių atskirai po šios Sutarties sudarymo, t. y., pajamos iš Sutuoktinių darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, draudimo išmokos, loterijų prizai, patirtos žalos kompensacijos, pajamos, gautos pardavus įmonių akcijas arba verslo dalį, iš įmonių veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos arba turtas, taip pat pajamos iš privačių pensijų fondų arba gyvybės draudimo fondų, yra šias pajamas ar turtą gavusio Sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Šioje byloje susiklostė situacija, kad jau po prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo priėmimo šalys sudarė Sutartį, kuria pakeitė santuokoje įgyto turtą režimą: sutartyje numatė, jog nuo jos sudarymo momento sutuoktinių įgytos pajamos yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė. Šalims sudarius Povedybinę sutartį ir pasirinkus kitokį – ne bendrosios jungtinės nuosavybės, o asmeninės nuosavybės turto teisinį režimą, nebeliko teisinio pagrindo išvadai, jog A. S. priklauso ½ dalis sutuoktinės D. S. gaunamo darbo užmokesčio, mokamo MB „(duomenys neskelbtini)“ (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1094-513/2017).