Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB ,,Gelvora“ prašymą suinteresuotiems asmenims V. B., N. B., antstolei V. V. dėl skolininko turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad N. B. priklauso 1/2 dalis sutuoktinės V. B. darbo užmokesčio, gaunamo (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog antstolės V. V. kontoroje pradėta vykdomoji byla pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 280-2N/2009, kurioje išieškotoja – UAB ,,Gelvora“, skolininkas – N. B.. UAB ,,Gelvora“ gavo antstolės V. V. pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė V. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0162/11/00259, pradėtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-03 vykdomąjį dokumentą (nutartį) dėl priverstinio skolininko N. B. turto pardavimo išieškotojos AB banko „Snoras“ naudai (v. b. l. 6). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-02 nutartimi pradinė išieškotoja AB bankas „Snoras“ pakeista naująja išieškotoja UAB ,,Gelvora“ (v. b. l. 165). Atlikdama vykdymo veiksmus, antstolė realizavo įkeistą turtą (v. b. l. 119), paskirstė gautas lėšas (v. b. l 120) ir pagal pradinio išieškotojo prašymą tęsė išieškojimo veiksmus dėl likusios įsiskolinimo dalies išieškojimo iš skolininko (v. b. l. 124). Antstolė nustatė, jog skolininko vardu nėra registruota jokių transporto priemonių (v. b. l. 129), skolininkas neturi nekilnojamojo turto (v. b. l. 130), kito registruotino kilnojamojo turto (v. b. l. 133). 2014-02-10 antstolė areštavo skolininko pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose (v. b. l. 145–148). Iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2017-01-01 duomenų matyti, jog skolininkas nedirba (v. b. l. 168). Antstolė taip pat nustatė, jog skolininkas 2009-06-27 sudarė santuoką su V. B. (v. b. l. 65, 128, 134, 137, 139). Skolininko sutuoktinė V. B. dirba (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 166). 2017-01-05 antstolė patvarkymu areštavo skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: N. B. priklausančią turtinę teisę į 1/2 dalį sutuoktinės V. B. kiekvieną mėnesį gaunamo darbo užmokesčio ir kitų darbo užmokesčiui prilygintų išmokų sumos (v. b. l. 171) ir pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo (v. b. l. 170). Išieškotoja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad N. B. priklauso 1/2 dalis sutuoktinės V. B. darbo užmokesčio, gaunamo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“. Teismas šį išieškotojos prašymą tenkino. Suinteresuotas asmuo V. B. apeliacinės instancijos teismui pateikė 2017-04-24 tarp jos ir sutuoktinio N. B. Klaipėdos miesto 2-ajame notarų biure sudarytą Vedybų sutartį. Sutarties 4.1 punkte šalys numatė, jog kiekvienas sutuoktinis savo vardu įgyja turtą; visas turtas, kuris bus įgytas kiekvieno sutuoktinio vardu nuo šios sutarties sudarymo dienos jiems gyvenant santuokoje, bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal sutarties 4.2 punktą – sutartimi nustatytas turto teisinis režimas bus taikomas visam ateityje įgytam turtui. Kaip atlikęs užklausą nustatė apeliacinės instancijos teismas, šalių vedybų sutartis įregistruota Vedybų sutarčių registre.Taigi šioje byloje susiklostė situacija, kad jau po to, kai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 1/2 dalis V. B. darbo užmokesčio priklauso skolininkui N. B., šalys sudarė ir pateikė teismui Vedybų sutartį, kuria pakeitė santuokoje įgyto turtą režimą: sutartyje numatė, jog nuo jos sudarymo momento sutuoktinių įgytas turtas yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė, taip pat įskaitant ir V. B. gaunamą darbo užmokestį. Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vadovaujasi Civilinio kodekso trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (nors, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. Aleknienė v. A. Alekna, bylos Nr. 3K-P-186/2010).Šių nuostatų pagrindu Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi nustatė, kad skolininkui N. B. priklauso pusė jo sutuoktinės V. B. (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šalims sudarius Vedybų sutartį ir pasirinkus kitokį – ne bendrosios jungtinės nuosavybės, o asmeninės nuosavybės turto teisinį režimą, nebeliko teisinio pagrindo išvadai, jog N. B. priklauso 1/2 dalis V. B. darbo užmokesčio. Vadovaujantis CK 6.154 straipsniu, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) ir ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutartis sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina per se prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, taigi nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą. Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei, siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, būtų sudaryta povedybinė sutartis, į ją įtraukiant sąlygą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kurią sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016). CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Vertinant teisinę situaciją, susiklosčiusią šioje byloje, pažymėtina, kad skolininko ir jo sutuoktinės 2017 m. balandžio 24 d. sudaryta povedybinė sutartis, nustačiusi sutuoktinių turto režimą (statusą) taip, kad kiekvieno iš sutuoktinių įgytas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (povedybinės sutarties 4.1 ir 4.2 punktai), yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu. Šiai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte (tik šio turto teisinio režimo vertinimas aktualus nagrinėjamoje byloje), nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis).Vedybų (povedybine) sutartimi sutuoktiniams nustačius kitokį savo turto teisinį režimą ir pakeitus nuosavybės teisinį santykį, neįsiteisėjusi teismo nutartis, kuria vykdymo procese nustatyta skolininko fizinio asmens dalis bendrame turte, dėl pasikeitusių nuosavybės teisinių santykių praranda savo teisinę reikšmę ir išieškojimas iš skolininko nebegali būti nukreipiamas į nebeegzistuojančią skolininko dalį nebeegzistuojančiame bendrame turte.Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, vykdant skolininko prievoles pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-03 vykdomąjį dokumentą (nutartį), nuo sutuoktinių sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo momento išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gausimas V. B. pajamas, susijusias su darbo santykiais.Esant nurodytoms aplinkybėms, neįsiteisėjusi pirmosios instancijos teismo nutartis, pasikeitus faktinei situacijai, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – išieškotojos prašymas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors suinteresuotas asmuo V. B. atskirajame skunde prašė priteisti iš išieškotojos bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų faktą, todėl tenkinti prašymą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos UAB ,,Gelvora“ prašymą suinteresuotiems asmenims V. B., N. B., antstolei V. V. dėl skolininko turto dalies nustatymo atmesti.