Kauno apygardos teismo nutartis

2010-11-04 · Civilinė byla Nr. B2-3089-601/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-04
Bylos Nr.
B2-3089-601/2010
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00253-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Kreditorius
„Swedbank“, AB finansinio reikalavimo
Kategorijos
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. B2-3089-601/2010Proceso Nr. 2-56-3-00253-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 117.1; 126.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. lapkričio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant kreditoriaus atstovui R. Lelešiui,

viešame teismo posėdyje nagrinėdamas klausimą dėl kreditoriaus „Swedbank“, AB finansinio reikalavimo tvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. kovo 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Arena Interli“ iškelta bankroto byla.

2010 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi yra patvirtintas kreditoriaus „Swedbank“, AB finansinis reikalavimas 695 724,06 Lt sumoje, o ginčytino finansinio reikalavimo, dėl 116 659,34 Lt delspinigių ir patirtų išieškojimo išlaidų, pagrįstumo klausimas perduotas nagrinėti teismo posėdyje (b. l. 16-17, 58-60).

Kreditorius prašė patvirtinti ginčytiną finansinį reikalavimą priskaičiuotų delspinigių 115 573.34 Lt (102 922,30 Lt delspinigiai už negrąžintą kreditą, 4 334 Lt delspinigiai už nesumokėtas palūkanas, 8 316,76 Lt delspinigiai už negrąžintą kreditą) sumoje, kurie paskaičiuoti po 0,08 % už kiekvieną uždelstą dieną (pagal 2006-08-19 kredito sutartį Nr. 06-060242-IN) ir po 0,1% už kiekvieną uždelstą dieną (pagal 2006-06-29 verslo mokėjimų kortelių sąskaitos sutartį Nr. 06-046252-EG) (b. l. 17-18, 19-23, 47). Taip pat prašė patvirtinti ginčytiną finansinį reikalavimą dėl 1 086 Lt patirtų išieškojimo išlaidų (2010-03-22 sprendimu už akių priteistas sumokėtas žyminis mokestis – 815 Lt, žyminis mokestis hipotekai už skolos išieškojimą – 130 Lt, žyminis mokestis hipotekai už skolos išieškojimą – 131 Lt, už įspėjimo įteikimą atsakovui – 10 Lt).

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktuose prieštaravimuose nurodė, kad prašomų patvirtinti delspinigių dydis (0,08 % ir 0,1 % už kiekvieną uždelstą dieną) yra aiškiai per didelis, neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, o dėl patirtų išieškojimo išlaidų nėra pateikta pagrindžiančių jas dokumentų.

Finansinis reikalavimas tvirtintinas.

Byloje kilo ginčas, ar 0,08 % ir 0,1 % delspinigiai yra aiškiai per dideli ir turi būti mažintini.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą svarstytas „aiškiai per didelių“ netesybų klausimas ir, taikant CK 6.73 straipsnio 2 dalį, priimta sprendimų dėl jų dydžio nustatymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje L. A. Dumčienė v. Gyvenamųjų namų statybos bendrija “Krantas-2”, bylos Nr. 3K-3-721/2002; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB “Glass Market” v. UAB “Lygiakraštis”, bylos Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-316; kt.). Iš šių nutarčių galima daryti išvadą, kad sutartimi nustatytos 0,2 proc. ir didesnės netesybos paprastai yra aiškiai per didelės. Tačiau ši išvada nereiškia, kad yra suformuota Lietuvos teismų praktika, jog, mažinant „aiškiai per dideles“ netesybas, yra priteisiamos 0,02 proc. dydžio netesybos.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį yra nustatyta žemiausia netesybų mažinimo riba – jos neturi būti mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ši nuostata pakartota ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Nuostoliai gali būti sutartiniai arba nustatomi įstatymo. Pagal CK 6.261 straipsnį sutarčių ar įstatymo nustatytos palūkanos yra minimalūs nuostoliai. Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra civilinės atsakomybės forma. Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl, kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio. Teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir jis turi pakeisti netesybų dydį tais atvejais, kai nuostolių dydį reikia mažinti. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar nuostoliais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 2 dalis, 6.156 straipsnis).

Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73, 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, kt.) ir nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje byloje. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010).

Nagrinėjamu atveju, atsakovas nesutikdamas su delspinigių (netesybų) dydžiu, nurodo tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimą, kitų aplinkybių, dėl kurių reikėtų mažinti delspinigius nenurodo. Pažymėtina, kad sprendžiant ginčo klausimą svarbus yra sutarčių laisvės principas, apimantis ir sutarties sąlygų (taip pat ir delspinigių dydžio) nustatymą. Šalių susitarimu nustatytų delspinigių tikslas yra kompensuoti galimus kreditoriaus nuostolius, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl delspinigių dydžio reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Dėl to, mažinant delspinigių dydį, būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio delspinigiai pasirinkti šalių valia ir sulygti sutartimi. Šiuo atveju įvertinant, kad ginčo netesybos (delspinigiai) atsirado iš šalių sutartinių santykių, taip pat šių santykių pobūdį (abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas), į delspinigių dydį lyginant su įsiskolinimu, darytina išvada, kad sutartų delspinigių (0,08 % ir 0,1 %) mažinimas, iš esmės paneigtų šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, pakeistų sutarties nuostatas, pažeidžiant protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis).

Dėl 1 086 Lt patirtų kreditoriaus išieškojimo išlaidų, kreditorius teismo posėdžio metu pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, todėl šios išlaidos įtrauktinos į tvirtintiną finansinį reikalavimą.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad kreditoriaus „Swedbank“, AB prašymas, patvirtinti 116 659,34 Lt finansinį reikalavimą, dėl delspinigių ir išieškojimo išlaidų, tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., Įmonių bankroto įstatymo 26 str., teismas

nutaria:

Patvirtinti BUAB „Arena Interli“ bankroto byloje kreditoriaus „Swedbank“, AB papildomą finansinį reikalavimą 116 659,34 Lt (šimto šešiolikos tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt devynių litų 34 ct) dydžio.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Evaldas Burzdikas