- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-23
- Bylos Nr.
- 2S-745-856/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- D. P.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-754-772/2010, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 21 d. sprendimu už akių ieškovo D. P. ieškinį tenkino iš dalies, pripažino D. P. su atsakovu K. J. architektūros ir dizaino studija 2004-11-11 sudarytos darbo sutarties Nr. 2004-11-11 dėl darbo užmokesčio dydžio sąlygos pakeitimą neteisėtu, pripažino 2009-06-15 įsakymą Nr. 09-04 dėl drausminės nuobaudos - griežto papeikimo, paskyrimo ieškovui D. P. ir jo atleidimo iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. neteisėtu, pripažino, kad 2004-11-11 sudaryta darbo sutartis Nr. 2004/11/11 tarp K. J. architektūros ir dizaino studijos bei D. P. nutraukta nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, negrąžinant ieškovo į darbą pas atsakovą, priteisė ieškovui iš atsakovo K. J. architektūros ir dizaino studijos trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką dėl neteisėto atleidimo iš darbo, vidutinį darbo užmokestį už visą pravaikštos laiką už darbo dienas nuo 2009-07-21 iki teismo sprendimo įvykdymo, neišmokėtą iki 2009-07-21 darbo užmokestį ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas per laikotarpį nuo 2004-11-11 iki 2009-07-21, 3000,00 Lt neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2009-10-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmetė (53–55 b. l.).
Šiaulių apylinkės teisme 2016 m. kovo 2 d. gautas atsakovo K. J. architektūros ir dizaino studijos prašymas, kuriame atsakovas prašė ištaisyti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendime už akių padarytą rašymo apsirikimą dėl neteisingai nurodyto vidutinio darbo užmokesčio priteisimo termino ir įmonės kodo (111–113 b. l.). Prašyme nurodė, kad sprendime už akių priteisiant vidutinį darbo užmokestį už pravaikštos laiką, teismas neteisingai nurodė, jog vidutinis darbo užmokestis priteisiamas nuo 2009-07-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nors, vadovaujantis tuo metu galiojančia Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalies redakcija, vidutinis darbo užmokestis už pravaikštos laiką turėjo būti priteistas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Be to, teismas neteisingai nurodė įmonės kodą (111-113 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi tenkino atsakovo K. J. architektūros ir dizaino studijos prašymą, ištaisė rašymo apsirikimą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendime už akių ir rezoliucinės dalies 5 punktą išdėstė taip: priteisti ieškovui D. P. iš atsakovo K. J. architektūros ir dizaino studijos vidutinį darbo užmokestį už visą pravaikštos laiką už darbo dienas nuo 2009-07-21 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, ištaisė K. J. architektūros ir dizaino studijos įmonės kodą į 144359746.Teismas nurodė, kad, priėmus sprendimą už akių, pastebėti rašymo apsirikimai – sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodytas vidutinio darbo užmokesčio priteisimo laikas bei K. J. architektūros ir dizaino studijos įmonės kodas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas D. P. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties dalį, kuria teismas ištaisė 2010 m. sausio 21 d. sprendimo už akių rezoliucinės dalies 5 punktą, priteisdamas vidutinį darbo užmokestį nuo 2009-07-21 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
5.1. Ieškovas nesutinka su 2016 m. kovo 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarties dalimi, kuria teismas nutarė ištaisyti rašymo apsirikimą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimo už akių rezoliucinės dalies 5 punkte, nes tai nėra rašymo apsirikimas, o yra teismo sprendimo iš esmės pakeitimas.
5.2. Atsakovas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimą už akių jau yra įvykdęs, t. y. sumokėjęs vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už darbo dienas nuo 2009-07-21 iki teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą, palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį. Nurodė, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas įstatymu, šiuo atveju teismas ištaisė 2016 m. kovo 2 d. nutartimi padarytą rašymo klaidą, todėl naikinti šios teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Panaikinus teismo nutartį, būtų pateisintas nepagrįstai priteistas vidutinis darbo užmokestis ieškovui už laikotarpį, kai jis įmonėje nedirbo, kai galėjo įsidarbinti kur kitur ir gauti darbo užmokestį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
7. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 str. 4 d.). Teismo sprendimo (nutarties) privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus. Sprendimas (nutartis) turi būti aiškus, jame turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti. Bet koks sprendime (nutartyje) esantis rašymo apsirikimas ar aritmetinė klaida gali tapti kliūtimi tinkamai suprasti ir vykdyti sprendimą (nutartį), todėl įstatymo leidėjas numatė galimybę sprendimą (nutartį) priėmusiam teismui ištaisyti klaidas ir apsirikimus. Sprendimą (nutartį) priėmęs teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, todėl CPK 276 straipsnio 2 dalis, numatanti rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų, padarytų sprendime (nutartyje), ištaisymą, pabrėžia, kad galimas tik toks padarytų sprendime klaidų ištaisymas, kuris nekeičia sprendimo (nutarties) esmės. Tai reiškia, kad taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime (nutartyje) nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų. Gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą (nutartį). Rašymo apsirikimais gali būti laikomi dalyvaujančių byloje asmenų vardų, pavardžių, pavadinimų iškraipymai, klaidos, nurodant valiutą, banko sąskaitos numerį, civilinės būklės akto įrašo numerį bei kiti panašaus pobūdžio netikslumai.
8. Nagrinėjamoje byloje atsakovas K. J. architektūros ir dizaino studija prašė ištaisyti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendime už akių padarytą rašymo apsirikimą, klaidingai nurodžius vidutinio darbo užmokesčio priteisimo terminą bei atsakovo įmonės kodą.
9. Ieškovas D. P. nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties dalimi, kuria ištaisyti rašymo apsirikimai dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo termino už priverstinės pravaikštos laiką, nurodydamas, kad teismas negalėjo ištaisyti rašymo apsirikimų, nes šis ištaisymas keičia priimtą sprendimą iš esmės, be to, teismo sprendimą atsakovas jau yra įvykdęs.
10. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas D. P. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtais darbo sutarties sąlygos pakeitimą bei 2009-06-15 įsakymą Nr. 09-04, panaikinti paskirtas drausmines nuobaudas – griežtą papeikimą ir atleidimą iš darbo, pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisiant ieškovui D. P. išeitinę kompensaciją, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 5000 Lt neturtinę žalą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (1–4 b. l.). Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2009-07-21 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (4 b. l.). Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 21 d. sprendimu už akių, formaliai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, tenkino šį ieškovo prašymą ir ieškovui D. P. priteisė iš atsakovo K. J. architektūros ir dizaino studijos vidutinį darbo užmokestį už visą pravaikštos laiką už darbo dienas nuo 2009-07-21 iki teismo sprendimo įvykdymo (55 b. l.). Nors pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką vadovaujasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalimi, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje priteisė vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį iki teismo sprendimo įvykdymo.
11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovo K. J. architektūros ir dizaino studijos nurodomos klaidos ištaisymas keičia sprendimo esmę, kadangi vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką turėtų būti skaičiuojamas ne iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, o iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kartu su atskiruoju skundu pateikta G. J. pretenzija įrodo, jog atsakovas reikalauja iš ieškovo grąžinti 10061,14 Eur sumą, kuri jo manymu yra nepagrįstai priteista 2010 m. sausio 21 d. sprendimu už akių. Taigi, akivaizdu, jog toks atsakovo prašymas nesusijęs su aritmetinių klaidų ar rašymo apsirikimų ištaisymu, kadangi jo tenkinimas iš esmės keistų priimto sprendimo rezoliucinę dalį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje naikintina.
12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendime už akių neteisingai nurodytas atsakovo įmonės kodas laikytinas rašymo apsirikimu, kuris nekeičia Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimo už akių esmės, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje paliktina nepakeista.
13. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties dalis, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimo už akių rezoliucinės dalies 5 punkte, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl nutartis šioje dalyje naikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovo prašymas atmetamas. Kitoje dalyje 2016 m. kovo 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties dalį dėl atsakovo K. J. architektūros ir dizaino studijos kodo ištaisymo palikti nepakeistą.
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties dalį, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimo už akių rezoliucinės dalies 5 punkte, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovo K. J. architektūros ir dizaino studijos prašymą šioje dalyje atmesti.