- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-13
- Bylos Nr.
- e2A-502-252/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29499-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- Č. T.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos ir Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, viešame teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-37-466-2020 pagal ieškovės I. R. ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atsakovui Č. T., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu E. R. (duomenys neskelbtini) sudarytą oficialų testamentą.
2. Nurodė, kad ieškovės tėvas E. R. (duomenys neskelbtini) buvo rastas negyvas. Jis (duomenys neskelbtini) buvo paveldėjęs nekilnojamąjį turtą – butą ir žemę, esančius (duomenys neskelbtini). Netrukus pas jį ėmė sistemingai lankytis atsakovas Č. T., o galiausiai ir apsigyveno.
3. E. R. (duomenys neskelbtini) oficialiuoju testamentu visą savo turtą paliko atsakovui. Šiuo laikotarpiu ieškovė gyveno užsienyje ir apie testamento sudarymą jai nebuvo žinoma.
4. Mano, kad testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu, nes jį sudarydamas E. R. nesuprato savo veiksmų reikšmės, negalėjo jų valdyti, kadangi sirgo psichine liga, kuria susirgti galėjo po (duomenys neskelbtini) patirtos sunkios galvos traumos. Be to, E. R. sunki psichinė būklė neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto ir jo atžvilgiu panaudotos apgaulės bei smurto iš atsakovo pusės.
5. Pagrindinė atsakovo priemonė, šiam siekiant paveikti E. R. buvo pastarojo įtraukimas į girtavimą, kuris truko iki pat jo mirties. Būdamas didelėje atsakovo įtakoje, E. R. (duomenys neskelbtini) sutiko sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Taip jo visas turtas perėjo atsakovui. Be to, likus dviem savaitėms iki jo lavono aptikimo jis buvo stipriai sumuštas. Č. T. galimai būdamas ne tiek teisiškai išprusęs, nežinojo tos aplinkybės, kad pagal CK 6.442 straipsnio 4 dalį, sutartis, kurioje nustatytas rentos mokėjimas mirusiam asmeniui arba, kuris miršta praėjus ne daugiau kaip trisdešimčiai dienų nuo sutarties sudarymo, negalioja. Tokiu būdu Č. T. neteko jam perėjusio E. R. turto, tačiau tai neužkirto kelio jam įgyti turtą testamento pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-02-12 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės I. R. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo Č. T. naudai ir 55,96 Eur valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nutarė sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-28 nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą (duomenys neskelbtini) išduoti Č. T. paveldėjimo teisės liudijimą.
7. Teismas pasisakė, kad liudytojų V. R., L. R., A. S. R., A. M., P. T., M. N., M. M. ir V. M. paaiškinimais E. R. po savo tėvų mirties nuolat vartojo alkoholį ir jo priklausomybę alkoholiui patvirtina ekspertizės išvada. (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus daugiau kaip 12 mėnesių nuo ginčijamo testamento sudarymo, buvo sudaryta Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Tačiau dėl E. R. valios trūkumų ją sudarant, abejonių nei ieškovė, nei jos atstovas nereiškė.
8. Teismas pažymėjo, kad minėta sutartis neteko galios tik dėl E. R. mirties. E. R. suprato savo veiksmus, nes sudarė (duomenys neskelbtini) patvirtintą sandorį (duomenys neskelbtini), neužilgo iki savo mirties, todėl prieš daugiau kaip metus (duomenys neskelbtini) sudarydamas testamentą, teismo vertinimu, E. R. galėjo ir turėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
9. Teismas pripažino, kad E. R. galėjo pasiduoti Č. T. tam tikrai įtakai, tačiau dėl to nėra negaliojantys E. R. apsisprendimai. Liko nepaneigti atsakovo teiginiai, kad jis rūpinosi E. R. buitimi, sveikatos priežiūra, aprūpino jį maistu ir pan. Teismas vertino, kad palikėjo giminaičiai realiai neatliko jokių veiksmų tam, kad pakeisti E. R. gyvenimo būdą ir nei su vienu iš jų E. R. nesiejo glaudus ryšys. Dėl to, labai tikėtina pripažino tai, kad atsakovas rūpindamasis palikėju, įgijo pastarojo pasitikėjimą.
10. Teismas konstatavo, kad I. R. (duomenys neskelbtini) rašytiniai parodymai neįrodo artimų E. R. santykių su dukra, kuri su tėvu paskutinį kartą matėsi (duomenys neskelbtini). Juolab, kad ginčijamą testamentą patvirtinusiai (duomenys neskelbtini), jis paaiškino, kad yra visiškai vienas. Teismas ieškovei nepateikus įrodymų apie artimą ryšį su tėvu, sprendė, kad apie (duomenys neskelbtini) metus iki savo mirties E. R. iš esmės nebendravo su dukra.
11. Teismas laikė neįrodytu ieškovės argumentus, kad E. R. testamentą sudarė dėl atsakovo apgaulės, grasinimų ar kitų neteisėtų veiksmų (CK 1.91 straipsnis). Atsakovo teistumas praeityje, teismo vertinimu, nesusijęs su palikėjo ir atsakovo pažintimi ar palikėjo pasirinktu gyvenimo būdu.
12. Teismas vertino, kad E. R. santykiai su Č. T. buvo normalūs ir jų tarpusavio ryšys atsirado ne staiga, o esant tam tikriems reikalams ir E. R. poreikiams. Teismas pasisakė, kad antstolės D. P. (duomenys neskelbtini) Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad po palikėjo mirties, bute yra daromas remontas, o šalia namo esantis žemės sklypas yra prižiūrimas. Liudytojų M. M., A. M. ir P. M. parodymai patvirtino, kad bute dar esant gyvam E. R. buvo pakeistas virtuvės langas, įrengtas stogelis virš įėjimo į rūsį, buvo remontuojamos durys. Teismas sprendė, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nuotraukos, darytos (duomenys neskelbtini) (po E. R. mirties), nesudaro pagrindo teigti, kad jis gyveno labai netvarkingoje aplinkoje. Toks įspūdis nesusidarė ir kriminalinės policijos vyr. tyrėjui T. O. apžiūrint (duomenys neskelbtini) įvykio vietą.
Šalies argumentai
13. E. R. pusseserės J. C., paaiškinimus apie nelaimingą atsitikimą su jos broliu A. C., galimai suorganizuotą atsakovo, kad A. C. negalėtų liudyti šioje byloje, teismas laikė neįrodytais.
Žemesnės instancijos teismas
14. Tai, kad VĮ „Regitra“, vairuotojo pažymėjimo neturėjusio E. R. vardu (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota 12 transporto priemonių ir, kad jos galimai įregistruotos atsakovo, teismo vertinimu tik labiau patvirtina buvusius mirusio testatoriaus ir atsakovo glaudžius santykius.
15. Ieškovės atstovo pateiktą UAB „Vilniaus vandenys“ (duomenys neskelbtini) aktą, teismas vertino kaip jokios reikšmės ginčui neturintį dokumentą. Teismo nuomone, be specialių žinių negalima daryti išvados apie tai, ar vardą ir pavardę „E. R.“ akte parašė jis pats, tačiau tai neįrodo aplinkybės, kad E. R. tuo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės, dalyvauti sprendžiant tokio pobūdžio buitinius reikalus. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčijamame (duomenys neskelbtini) testamente ir (duomenys neskelbtini) Išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje yra akivaizdžiai panašia rašysena parašyti E. R. vardas ir pavardė bei abiejuose dokumentuose yra panašus parašas. Taip pat vizualiai panašūs parašai yra (duomenys neskelbtini) pasirašytos su AB „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutarties specialiojoje dalyje. Duomenys apie tai, kad E. R. ne kartą ((duomenys neskelbtini)) kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl savo nuosavybės įregistravimo pakeitimų, duomenų gavimo ir pan. klausimų teismo vertinimu, leidžia teigti, kad jis asmeniškai buvo atvykęs į VĮ „Registrų centras“, nes asmuo, pageidaujantis užsakyti paslaugas, turi pateikti savo asmens dokumentą.
16. Teismas sprendė, kad remiantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadomis testatorius E. R. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, nepaisant to, kad jis turėjo priklausomybės alkoholiui sindromą, todėl nėra pagrindo (duomenys neskelbtini) testamentą pripažinti negaliojančiu. Teismas konstatavo, kad E. R. sudarytas testamentas neturi jokių esminių testatoriaus valios trūkumų, nėra prieštaravimų tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo, todėl nėra CK 1.89 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo šį dokumentą pripažinti negaliojančiu. Teismas atkreipė dėmesį į CK 5.18 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui.
17. Teismas atsisakė tenkinti atsakovo atstovo prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2020-02-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - pripažinti (duomenys neskelbtini) oficialųjį testamentą (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) negaliojančiu ir priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
19. Nurodo, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas yra prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, nesiremiama liudytojų paaiškinimais ir medicininiais dokumentais. Nors (duomenys neskelbtini) nurodė jog galima teigti, kad ilgalaikis E. R. piktnaudžiavimas alkoholiu gali turėti įtakos jį vartojančio asmens psichikai, tačiau nėra duomenų apie galimus pažintinės veiklos ar asmenybės bruožų sutrikimus, atsiradusius dėl alkoholio vartojimo ir galvos traumos. Taip pat nurodė, kad nėra galimybės nustatyti galimai buvusių sutrikimų pobūdžio ir sunkumo bei jų poveikio E. R. elgesiui.
20. Apeliantė cituoja (duomenys neskelbtini) V. J. vertinimą, kuriuo pastaroji pažymėjo, kad ilgalaikis piktnaudžiavimas alkoholiu gali turėti įtakos jį vartojančio asmens psichikai - tiek pažintinėms funkcijoms, tiek asmenybei. Pabrėžia, kad E. R. ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu faktą patvirtina tiek medicininiai dokumentai, tiek liudytojų parodymai.
21. Mano, kad (duomenys neskelbtini) V. J. klaidingai nurodė, kad neaprašomi jokie galimai buvę E. R. pažintinės veiklos sutrikimai, emocijų ir valios sferos ypatumai bei, kad sandorį sudaryti galėjo sąlygoti objektyvios ir subjektyvios priežastys, tačiau nėra duomenų, leidžiančių kategoriškai patvirtinti tokias prielaidas ir teigti, kad kuris nors iš veiksnių turėjo esminės įtakos palikėjo elgesiui. Apeliantės teigimu, šiuo atveju, buvo ignoruojami liudytojų parodymai, jog E. R. sandorio sudarymo periodu, taip pat iki jo ir po jo, buvo itin degradavęs, jam niekas nerūpėjo, kaip tik galimybės išgerti alkoholinių gėrimų.
22. Be to, ekspertizės akte neįvertintas E. R. potrauminis sindromas. Juolab, kad apklausta (duomenys neskelbtini) parodė, kad mirusiajam stipriai piktnaudžiaujant alkoholiu buvo provokuota epilepsija. Apeliantės įsitikinimu nebuvo atsakyta į klausimą, kokios buvo sąsajos tarp E. R. alkoholinės priklausomybės ir patirtos galvos smegenų traumos ir ar šių veiksnių visuma turėjo įtakos jo gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti testamento pasirašymo metu. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog yra pagrįstų abejonių dėl ekspertizės išvados patikimumo, tyrimo eigos ar jo rezultatų.
23. Apeliantė dėsto teismų praktikoje pateikiamą išaiškinimą kokiu atveju eksperto išvada atmetama kaip įrodymas.
24. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismui buvo pareikšta esant poreikiui atlikti pakartotinę teismo ekspertizę dėl minėtų prieštaravimų ir neatitikimų, tačiau teismas tokios pozicijos nepalaikė, į pareiškimą reagavo kritiškai.
25. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, buvo šališkas.
26. Nurodo, kad E. R. konstatuotas psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F10.2) sandorio sudarymo metu, tiek teismų praktikoje, tiek medicinoje priklausomybės sindromas vienareikšmiškai pripažįstamas pagrindu asmeniui apriboti veiksnumą tiek nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo, tiek ir paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Tiek iš liudytojų parodymų matyti, tiek ekspertizės akte pažymėta, kad palikėjas nebuvo testamento sudarymo iniciatorius. Ilgalaikis piktnaudžiavimas alkoholiu sąlygoja įtaką vartojančio asmens psichikai - tiek pažintinėms funkcijoms tiek asmenybei, o palikėjo piktnaudžiavimą alkoholiu patvirtina pirmiau aptarti duomenys.
27. Nors E. R. ir nebuvo apribotas veiksnumas sandorio sudarymo metu, tačiau tuo metu buvo konstatuotas psichikos sveikatos sutrikimas, tad išvada, kad sandorio sudarymo metu E. R. psichika jam leido visiškai suvokti sandorio esmę bei valdyti savo veiksmus yra itin prieštaringa.
28. Apeliantės nuomone, medicininių dokumentų turinys bei liudytojų parodymai tarpusavyje vienas kitą patvirtina ir papildo. Jų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad E. R. testamento sudarymo metu nesuvokė sandorio esmės, jį sudarė dėl psichikos sutrikimo.
29. Pabrėžia, kad dar (duomenys neskelbtini) palikėjas pagal (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centro ambulatorinės istorijos duomenis buvo patyręs galvos traumą (hemoragijos diagnozė); VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriaus dokumentuose (duomenys neskelbtini) diagnozuota ūmi galvos smegenų dešinės pusės pusrutulio subdurinė hematoma (susitrenkė galvą į cementines grindis) sekė epilepsijos priepuolis; sirgo alkoholizmu; buvo apsinuodijęs alkoholiu, patyrė alkoholinę abstinensiją, alkoholio provokuotus epilepsijos priepuolius. Be to, jam buvo diagnozuoti ir psichikos elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Pagal Darbingumo lygio pažymas jam nustatytas smegenų sužalojimas, nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtingais daliniais priepuoliais, sunkiai gydoma epilepsija. (duomenys neskelbtini) jis dėl padarinių po galvos smegenų traumos, buvo konsultuotas neurologo. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neurologas po konsultacijos nurodė apie priepuolius provokuotus alkoholio, kad vaistų nuo epilepsijos nevartoja, nuolat vartoja alkoholį. (duomenys neskelbtini) medicininiuose dokumentuose fiksuota, kad kartojasi epilepsijos priepuoliai kas 2-3 mėnesius.
30. Apeliantė cituoja liudytojų (V. R., L. R., J. C., L. Č., Ž. J., M. N., V. M., L. M. ir M. M. paaiškinimus dėl palikėjo piktnaudžiavimo alkoholiu ir netinkamo gyvenimo būdo. Taip pat (duomenys neskelbtini) N. M., (duomenys neskelbtini) A. S. R. paaiškinimus dėl palikėjo sveikatos problemų.
31. Tai kad ginčijamą sandorį patvirtinusi (duomenys neskelbtini) atsisakė teisme atpažinti iš nuotraukų testatorių, apeliantės nuomone rodo, kad tvirtindama ginčijamą sandorį ji tinkamai neatliko savo pareigų, neįvertino E. R. paveikumo. Teigia, kad ginčo testamentas pripažintinas negaliojančiu dėl to, kad E. R., sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Būdamas didelėje atsakovo įtakoje, E. R. sutiko sudaryti išlaikymo iki gyvo galvos sutartį ir tokiu būdu visas jo turtas perėjo atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
32. Teismo vertinimą, kad atsakovas rūpinosi E. R., ieškovė laiko nepagrįstu. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo automobilių įregistravimas palikėjo vardu, rodo jų glaudžius ryšius. Mano, kad šiuo aspektu, teismas neįvertino akivaizdaus fakto, jog atsakovas versdamasis automobilių serviso ūkine veikla, tokiu būdu galimai siekė sumažinti mokestinę ar kitą naštą. Juolab, kad jis paėmęs visus E. R. asmens ir kitus dokumentus. Tad visi juridiniai veiksmai pagal atsakovo atstovo pateiktus teismui dokumentus buvo daryti Č. T. įtakoje ir tai nerodo E. R. savarankiškumo.
33. Atsakovas net ir rentos sandorio galiojimo metu palikėju nesirūpino. Kas rodo atsakovo savanaudiškumą, nesąžiningumą ir leidžia įžvelgti galimą nusikalstamą elgesį, siekiant įgyti svetimą turtą dėl kito asmens paveikumo ir priklausomybės ligos bei aplinkos nesuvokimo. Juolab atsakovas yra ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams.
Atsiliepimas
34. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo I. R. apeliacinio skundo netenkinti ir ginčijamą sprendimą palikti galioti bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
35. Nurodo, kad apeliantės argumentai dėl E. R. psichinės būklės ir negebėjimo suvokti savo veiksmų, grindžiami iš konteksto paimtais duomenimis. Ji neatsižvelgia į tikrąsias teismo nustatytas aplinkybes, kad E. R. rūpinosi savo sveikata, atsakovo padedamas pateko pas (duomenys neskelbtini), kuri išrašė siuntimą į Nedarbingumo ir neįgalumo nustatymo tarnybą (toliau NDNT), ko pasėkoje jam buvo nustatytas neįgalumas.
36. Pabrėžia, kad apeliantė neįrodinėja NDNT specialistų nekompetencijos, nes autoritetinga komisija tyrė E. R. sveikatą ir pastebėjusi psichikos nukrypimus turėjo ir galėjo reaguoti paskirdama specialiąsias poreikių tenkinimo priemones - globą ar rūpybą. Apeliantė buvo tėvui abejinga, net kai jis sirgo, ne tik nesidomėjo jo sveikata, bet ir niekaip nepasisakė savo procesiniuose dokumentuose apie tėvo neįgalumą, jo eigą ir gydymą.
37. Priešingai nei liudytojų parodymais įrodinėja apeliantė - sutartys su vandens tiekėjais, dujų tiekėjais bei kreipimasis į NDNT parodo, kad palikėjas buvo pilnai socialus asmuo.
38. Atsakovo nuomone ieškovės kviestų į bylą liudytojų parodymai prieštaringi tiek vienas kitam, tiek nešališkų liudytojų ((duomenys neskelbtini)) parodymams.
Žemesnės instancijos teismas
39. Apeliacinės instancijos teismo prašoma pripažinti ekspertų išvadas nepatikimomis vien apeliacinio skundo argumentų pagrindu. Mano, kad toks įrodinėjimas nėra nei tinkamas, nei pakankamas paneigti teismo ekspertų kategoriškai išvadai.
40. Atsakovas pažymi, kad nei (duomenys neskelbtini), nei kiti nešališki liudytojai byloje nepatvirtino apeliantės ar jos artimųjų (šios bylos iniciatorių) rūpesčio testatoriumi. Iki atsakovo bendravimo su E. R., jis nebuvo socialiai apdraustas ir tuo pačiu prižiūrimas medicinos įstaigose. Taip pat nebuvo sutvarkytos sutartys su komunalinių paslaugų tiekėjais, nebuvo mokama tiekėjams, kas grėsė civiliniu ieškiniu ir nekilnojamojo turto praradimu.
Atsiliepimas
41. Atsakovo nuomone, apeliantė sutinka su teismo faktinių aplinkybių analize, bet nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, kas apeliacinį skundą daro savitiksliu ir negrindžiamu argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
42. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
43. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės tėvas E. R. (duomenys neskelbtini) sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą paliko atsakovui Č. T.. Be to, (duomenys neskelbtini) E. R. su atsakovu sudarė Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią perdavė rentos mokėtojui - butą (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o rentos mokėtojas įsipareigojo teikti rentos gavėjui iki jo gyvos galvos tokias paslaugas – pirkti vaistus, maistą, drabužius, reikalui esant jį slaugyti, skalbti drabužius bei teikti jo priežiūrai reikalingas paslaugas, o taip pat palaidoti jį savo lėšomis. Testatorius E. R. (duomenys neskelbtini). Iš prie civilinės bylos pridėtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios specialisto išvados matyti, kad E. R. mirtis įvyko nuo abipusės bronchopneumonijos, kuri komplikavosi paūmėjusiu lėtiniu širdies – kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, jo lavono tyrimo metu sužalojimų nerasta. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimu, ikiteisminis tyrimas dėl palikėjo mirties nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta ir atlikta pomirtinė Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, kurios (duomenys neskelbtini) akte pateiktos išvados, kad E. R. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu konstatuojamas priklausomybės alkoholiui sindromas, tačiau pagal savo psichikos būklę jis testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
44. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmos instancijos teismo sprendimą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog civilinė byla išnagrinėta pažeidžiant procesines įrodymų vertinimo taisykles ar netinkamai taikant materialinės teisės normas. Skundžiamą sprendimą teismas priėmė visapusiškai ir detaliai išanalizavęs ginčo išsprendimui reikšmingus byloje esančius įrodymus, pasisakęs dėl jų įrodomosios reikšmės, užtikrinęs abiem ginčo šalims galimybę pagrįsti savo poziciją nagrinėjamu klausimu, todėl apeliantės argumentai, jog teismas ginčą išnagrinėjo šališkai taip pat atmestini.
45. CK 5.15 straipsnio 2 dalis numato, kad testamentą gali sudaryti tik veiksnus šioje srityje asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Kiekvienas veiksnus fizinis asmuo laisva valia ir savo nuožiūra gali testamentu palikti visą savo turtą ar jo dalį pasirinktam vienam ar keliems asmenims. Spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, tam tikrų medžiagų ar veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Testamentas ar jo dalis gali būti pripažinti negaliojančiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais pagal įpėdinių pagal įstatymą arba testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis (CK 5.16 straipsnio 2 dalis, 5.17 straipsnio 1 dalis).
46. Kasacinis teismas dėl CK 1.89 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad testatoriaus valia turi būti gerbiama, vykdoma ir gali būti paneigta tik patikimai įrodžius, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių. Tokia išvada gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikties jos tikrajai valiai (LAT 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018). Būtent asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.
47. Priešingai nei dėstoma apeliaciniame skunde, spręsdamas dėl testatoriaus gebėjimo suvokti savo veiksmų esmę testamento sudarymo metu, teismas, ginčo šalių poziciją, (duomenys neskelbtini) veiksmą patvirtinusios (duomenys neskelbtini), liudytojų - palikėjo (duomenys neskelbtini) V. R., L. R., J. C., M. N., L. M., M. M., V. M., pažįstamų - L. Č., Ž. J., A. M., P. T., P. M., palikėją (duomenys neskelbtini) N. M. ir A. S. R. paaiškinimus, rašytinius buvusios palikėjo (duomenys neskelbtini) I. R. paaiškinimus, taip pat pateiktus į bylą ar teismo išsireikalautus įrodymus (įskaitant ir medicininę dokumentaciją), ekspertizės aktą ir ekspertinį tyrimą atlikusių ekspertų paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas vertino ne atsietai, bet visų byloje surinktų duomenų kontekste.
48. Apeliacinio skundo argumentai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi palikėjo sveikatos būklės faktoriai, atmestini kaip deklaratyvūs ir neargumentuoti. Tai, kad tam tikrais atvejais piktnaudžiavimas alkoholiu sąlygoja psichikos ir elgesio sutrikimus ir tokiems asmenims būna apribotas veiksnumas tam tikrose srityse, nepaneigia ekspertų atlikto testatoriaus psichinės būklės ginčijamo sandorio sudarymo metu vertinimo, patikimumo.
49. Subjektyvus apeliantės įsitikinimas, kad E. R. testamento sudarymo metu konstatuotas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas yra absoliutus veiksnumo apribojimo pagrindas, nėra pagrįstas nei byloje surinktų duomenų visuma, nei teisiniais aspektais.
50. Pažymėtina, kad ekspertinį tyrimą atlikusiems teismo (duomenys neskelbtini) buvo pateikta tiek civilinė byla, tiek testatoriaus medicininė dokumentacija, kurioje yra reikšmingi duomenys, susiję su testatoriaus sveikatos būkle. Deklaratyviais teiginiais paremta ekspertizės akto kritika, nesumenkina ekspertinio tyrimo įrodomosios reikšmės. Ekspertizės aktas atitinka ekspertizės formai keliamiems reikalavimams, teismui nekilo jokių abejonių dėl ekspertų išsilavinimo ir kvalifikacijos.
51. Apeliantė nenurodo, kokiems konkretiems medicininiams dokumentams prieštarauja ekspertų atliktas testatoriaus būklės vertinimas. Ekspertai aiškiai pasisakė, kad išnagrinėjus bylos medžiagą, įskaitant ir liudytojų parodymus bei medicininę dokumentaciją, nenustatyta duomenų, kurie liudytų apie E. R. pažintinės veiklos bei nuotaikos sutrikimus, piktnaudžiavimo alkoholiu sąlygotus asmenybės pokyčius ar afekto lygį siekiančius emocinius išgyvenimus, padidintą jo įtaigumą ar paveikumą, kurie testamento pasirašymo metu, būtų sąlygoję jo gebėjimo teisingai suvokti aplinką bei savo veiksmus, numatyti jų pasekmes ir juos valingai kontroliuoti kritimą ar praradimą. Tiek E. R. patirtos galvos traumos, tiek palikėjo piktnaudžiavimas alkoholiu bei šių faktorių įtaka testatoriaus būklei ekspertizės akte yra aptarti ir įvertinti pagal teismo suformuluotus klausimus. Vien nesutikimas su šiuo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad E. R. ginčijamo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.
52. Nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų neteikė paaiškinimų kokiomis aplinkybėmis buvo sudarytas ginčijamas testamentas, nenurodė, kad bendravo su E. R. testamento sudarymo metu ar, kad palikėjas aktualiu laikotarpiu nepajėgė išreikšti savo tikrosios valios. Kita vertus, ir pati ieškovė nepaneigė jos motinos teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyto fakto, kad su tėvu ji paskutinį kartą bendravo (duomenys neskelbtini) m. Šiame kontekste suabsoliutinti tik paaiškinimus apie palikėjo pasirinktą netinkamą gyvenimo būdą, ignoruojant kitus pirmiau aptartus į bylą pateiktus duomenis vertinant palikėjo psichinės sveikatos būklės įtaką ginčijamo sandorio teisėtumui, nėra pagrindo.
53. Taip pat reikšminga, kad byloje nėra duomenų, jog būtų inicijuotas procesas dėl palikėjo veiksnumo apribojimo tam tikrose srityse. Kaip pagrįstai nurodo atsakovas, Nedarbingumo ir neįgalumo nustatymo tarnyba nustatydama E. R. (duomenys neskelbtini) procentų nedarbingumo lygį nesiūlė palikėjui taikyti specialiąsias poreikių tenkinimo priemones - globą ar rūpybą.
54. Ekspertizės akte įvertinus turimus duomenis apie testamento sudarymo aplinkybes išsakyta pastaba, kad nors galimai E. R. ir nebuvo testamento sudarymo iniciatoriumi ir aktyviai nesirūpino jo sudarymu, tačiau tam neprieštaravo, suprato sudaromo sandorio esmę, (duomenys neskelbtini) nurodė apibrėžtus savo valios palikti turtą po mirties atsakovui motyvus, domėjosi testamento sudarymo pasekmėmis, atitinka (duomenys neskelbtini) paaiškinimus ir atsakovo išsakytą poziciją dėl jo ir palikėjo santykių pobūdžio bei priežasčių kodėl palikėjas apsisprendė ginčo turtą po savo mirties palikti būtent atsakovui.
55. Pakartotinė ekspertizė skiriama tik tuo atveju, kai teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų. Nekilus abejonių dėl paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės išvadų aiškumo, išsamumo ir pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas spręsti dėl pakartotinės ekspertizės pagrindo neturėjo. Ieškovė būtinybės skirti pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę nepagrindė ir apeliaciniame skunde, tad spręsti, kad teismas šiuo aspektu pažeidė CPK nuostatas, nėra pagrindo.
56. (duomenys neskelbtini) atsisakymas ieškovės atstovo siūlymo atpažinti testatorių iš nuotraukų niekaip nesusiję su apeliantės dėstomomis aplinkybėmis dėl testamento negaliojimo. Juolab, kad ieškovė neįrodinėjo, jog testamentą už jos tėvą pasirašė kitas asmuo. Testamentą patvirtinusi (duomenys neskelbtini) davė nuoseklius parodymus, iš kurių akivaizdu, kad testatoriaus asmenybė prieš tvirtinant testamentą buvo patikrinta, (duomenys neskelbtini) išsiaiškino testatoriaus valią, jai nekilo abejonių, kad E. R. aiškiai suvokia savo veiksmus, jų pasekmes, jis paaiškino (duomenys neskelbtini) kodėl turtą palieka giminystės ryšiais nesusijusiam asmeniui. Spręsti, kad prieš tvirtindama testamentą (duomenys neskelbtini) turėjo kokį nors suinteresuotumą ar privalėjo imtis kažkokių kitų, papildomų priemonių, kad įsitikintų testatoriaus veiksnumu, nei ji atliko šiuo atveju, nėra pagrindo.
57. Atsakovas neneigė, kad už teikiamą palikėjui finansinę paramą, investicijas į būsto pagerinimą, rūpinimąsi buitimi ir kitais reikalais, jis buvo aptaręs su palikėju, kad po pastarojo mirties, jo turtas pereis atsakovo nuosavybėn, dėl ko ir buvo sudaryta Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis bei testamentas. Nors ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas rūpinosi jos tėvu, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iš (duomenys neskelbtini) Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenų, liudytojų M. M., A. M., P. M. ir skundą nagrinėjančio teismo vertinimu ir P. T. paaiškinimų galima spręsti, apie atsakovo nurodomų aplinkybių dėl testatoriaus būsto pagerinimo, jo skolų padengimo ir rūpinimosi kitais buities reikalais, pagrįstumo. Juolab, kad ieškovė neneigė, kad santykių su tėvu nepalaikė, su juo paskutinį kartą matėsi (duomenys neskelbtini) metais, neteikė įrodymų, kad būtų domėjusi juo ar teikusi kokią nors pagalbą. Kita vertus, iš bylos duomenų, galima spręsti, kad apeliantė pradėjo abejoti savo tėvo sąmoningumu tik po to, kai jai tapo žinoma apie testamento sudarymą kito asmens naudai.
58. Nepaisant apeliantės nesutikimo su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai leidžia spręsti apie atsakovo ir palikėjo abipusius glaudžius santykius. Pavyzdžiui VĮ „Regitros“ duomenų bazės išraše fiksuota informacija apie palikėjo, neturėjusio net vairuotojo pažymėjo, vardu registruotas 12 transporto priemonių, atsižvelgiant į atsakovo vykdomą veiklą, rodo, kad palikėjo ir atsakovo santykiai neapsiribojo tik vienpusiška atsakovo teikiama pagalba E. R., kas ir galėjo lemti jo apsisprendimą dėl testamentinės valios.
59. Apeliaciniame skunde tik cituojamas CK 1.91 straipsnyje įtvirtintas sandorio negaliojimo pagrindas, tačiau jokių argumentų susijusių su ginčijamo sandorio sudarymu dėl apgaulės ar smurto nenurodoma. Ieškovė neįrodinėjo, kaip nagrinėjamu atveju pasireiškė apgaulė ar smurtas. Teisėjų kolegija tokių aplinkybių ir nenustatė bei pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nei atsakovo teistumas praeityje, nei jo ir palikėjo santykių pobūdis, reikalų tvarkymas niekaip nepagrindžia pirmiau paminėto sandorio negaliojimo pagrindo. Iš byloje esančių duomenų spręsti, jog palikėjas bendraudamas su atsakovu iki testamento sudarymo, ar šio sandorio sudarymo metu buvo apgaudinėjamas ar jam buvo daroma neteisėta įtaka, t. y. kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sudarant testamentą buvo iškreipta E. R. valia ar jis negalėjo suvokti esminių testamento sudarymo aplinkybių bei šio sandorio pasekmių, pagrindo nėra.
60. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą sprendimą ar jo dalį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
61. Atsakovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų. Kadangi ši suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 pakeitimų) nustatytų ribų, todėl pilna apimtimi priteisiamos iš ieškovės.
62. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl dėl jų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-12 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui Č. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.