Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. vasario 7 d. teisme gautas ieškovės N. B. ieškinys, kuriuo teismo prašoma:

1. Nutraukti santuoką tarp N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2018 metų liepos 5 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, neturinčių vaikų, dėl atsakovo J. B. kaltės.

2. Santuokoje įgytą turtą po santuokos nutraukimo padalinti taip:

2.1. Ieškovei N. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę Volkswagen Tiguan, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 7.000,00 Eur (septyni tūkstančiai eurų).

Viso ieškovei N. B. priteisti turto už 7.000,00 Eur (septynis tūkstančius eurų).

2.2. Atsakovui J. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 49,99 kv. m., gyvenamasis plotas – 31,11 kv. m., vidutinė rinkos vertė yra 10.000,00 Eur (dešimt tūkstančių eurų), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Viso atsakovui J. B. priteisti turto už 10.000,00 Eur (dešimt tūkstančių eurų).

3. Priteisti ieškovei N. B. iš atsakovo J. B. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) ieškovės patirtos neturtinės žalos atlyginimui.

4. Ieškovė išlaikymo iš J. B. nereikalauja.

5. Po santuokos nutraukimo ieškovei N. B. palikti pavardę B..

6. Priteisti ieškovei N. B. iš atsakovo J. B. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, jog 2018 metų liepos 5 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota N. B. ir atsakovo J. B. santuoka (santuokos sudarymo įrašas Nr. 89). Ieškovė su atsakovu susipažino 2017 metų vasarą, o draugauti pradėjo nuo 2018 metų vasario mėnesio. Atsakovas J. B. buvo labai dėmesingas. Prieš keturis metus mirė ieškovės pirmas sutuoktinis, su kuriuo ji labai gerai sutarė ir gerai gyveno, po jo mirties jai prireikė labai daug laiko, kol susigyveno su jo netektimi ir išmoko gyventi viena. Atsakovo dėmesys pakeitė jos apsisprendimą gyventi vienai. Atsakovas J. B. atrodė patikimas žmogus, turintis rimtus ketinimus, jis labai norėjo greitai susituokti, įkalbinėjo ieškovę tol, kol sutiko. Buvo įsitikinusi, kad jų abiejų sprendimas sudaryti santuoką yra rimtas ir apgalvotas, tačiau tik susituokus 2018 metų liepos 5 d., paaiškėjo, kad atsakovas turi rimtų problemų – yra priklausomas nuo alkoholio. Po santuokos sudarymo dienos (2018-07-05) atsakovas gėrė 5 dienas. Ji buvo šokiruota, nes jos gyvenime, aplinkoje nebuvo žmonių, turinčių priklausomybę alkoholiui. Kol draugavo su atsakovu, atsakovas neprasitarė jai, kad turi priklausomybę alkoholiui, o atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais nesimatė. Po 5 dienų gėrimo, atsakovas atsiprašė, prisiekinėjo, kad jokios priklausomybės alkoholiui neturi, aiškindamas, kad visi taip gyvena ir nėra čia jokios problemos. Patikėjo atsakovu, tačiau po mėnesio laiko atsakovas vėl girtavo 3 paras. 2018 metų lapkričio mėnesį su atsakovu vyko į poilsinę kelionę, į Maroką, su maitinimo programa “viskas įskaičiuota”. Atsakovas J. B. praktiškai visas atostogas girtavo, tai buvo ne atostogos, o košmaras. Po šios kelionės kalbėjo su atsakovu, siūlė jam pagalbą dėl jo priklausomybės alkoholiui įveikimo, tačiau atsakovas kategoriškai siūlomos pagalbos atsisakė ir kategoriškai neigė savo priklausomybę, nematydamas problemos tame, kad geria vienas namuose. Tada pradėjo galvoti apie skyrybas ir abejoti bendra ateitimi su atsakovu. Per Šv. Kalėdas atsakovas vėl buvo prisigėręs. Per Naujųjų Metų sutikimą atsakovas sirgo, o tik pasveikęs – vėl užgėrė ir nuo 2019 metų sausio 6 d. iki 2019 metų sausio 26 d. atsakovas girtavo. Per šį laikotarpį buvo visko – atsakovas jai grąsino, kad padegs namus Kelmėje, prašė pagalbos dėl priklausomybės, gąsdino, kad važiuojant automobiliu, galiu nepasiekti namų, dėl atsakovo grąsinimų buvo priversta kreiptis į Telšių apskrities VPK Akmenės r. PK. Po tokio atsakovo elgesio, jis galutinai apsisprendė nutraukti santuoką, kreipėsi pagalbos į advokatę.

Nurodoma, jog santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka–sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Atsakovas J. B. iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktino pareigas, todėl santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas pažeidė esmines sutuoktinio pareigas – jis žemino savo sutuoktinę, grąsino jai, piktnaudžiavo alkoholiu, dėl to nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių ir būtent dėl to iširo mūsų santuoka.

2019 m. kovo 6 d. teisme gautas atsakovo J. B. atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodoma, jog šalims pavyko taikiai susitarti dėl santuokos nutraukimo, jie sudarė taikos sutartį ir prašys teismo santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

2019 m. kovo 6 d. teisme gautas ieškovės N. B. ir atsakovo J. B. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriuo prašoma:

1. Nutraukti santuoką tarp N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2018 metų liepos 5 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, neturinčių vaikų, abiejų sutikimu.

2. Po santuokos nutraukimo N. B. palikti pavardę B..

3. Po santuokos nutraukimo J. B. palikti pavardę B..

4. Patvirtinti 2019 m. kovo 5 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tarp N. B. ir J. B..

5. Iš ginčo teisenos pereiti į ypatingąją teiseną.

6. Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2019 metų vasario 15 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartimi.

7. Teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, atlygins N. B..

8. Grąžinti N. B. sumokėtą, pateikiant teismui ieškinį, žyminį mokestį, nes remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 12 punktu, sutuoktiniai už prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

9. Visus prašymus spręsti rašytinio proceso tvarka.

Teismo posėdžio metu teismas teisėjo rezoliucija netenkino 2019 m. kovo 6 d. ieškovės N. B. ir atsakovo J. B. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, motyvuodamas tuo, jog nėra vienos iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio 1 dalyje numatytos, santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu būtinos sąlygos, tai yra jog nuo santuokos sudarymo turi būti praėję daugiau nei vieneri metai (ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta 2018 metų liepos 5 d.). Priėmė teismo žinion 2019 m. kovo 8 d. ieškovės N. B. pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo ir ieškinio dalyko papildymo.

Teismo posėdyje ieškovė N. B. nedalyvavo, apie jį informuota tinkamai, teismo šaukimu. 2019 m. kovo 20 d. teisme gautas ieškovės prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Atsakovas J. B. sutiko su ieškinio reikalavimais, ieškinio dalyko pakeitimu. Prašė teismo juos tenkinti visiškai ir santuoką nutraukti dėl jo kaltės. Nurodė, jog su ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis sutinka, pripažino, jog santuoka iširo dėl to, jog jis vartojo alkoholį. Prašė teismo po santuokos nutraukimo jam palikti pavardę – B.. Galimybės atkurti santuokinių ryšių, susitaikyti nemato.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoka sudaryta ir įregistruota 2018 metų liepos 5 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 89). Santuokos metu sutuoktiniai įgijo nekilnojamojo ar kito kilnojamojo dalytino turto: transporto priemonę Volkswagen Tiguan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo J. B. kaltės. Nurodo, jog atsakovas pažeidė esmines sutuoktinio pareigas –žemino savo sutuoktinę, jai grąsino, piktnaudžiavo alkoholiu.

Atsakovas su ieškinio reikalavimais, jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis sutinka. Nurodo, jog piktnaudžiavo alkoholiu, dėl ko santuoka iširo dėl jo kaltės.

Teismo posėdžio metu atsakovas ieškinį pripažino, todėl nagrinėjamoje byloje ginčo dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo nėra, todėl vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, sprendime surašytini sutrumpinti motyvai.

Pažymėtina, kad santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Šie santykiai yra santuokos pagrindas ir šeimos esmė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis sutuoktinių pareigų pažeidimas.

Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Nagrinėjamu atveju šalys sutaria, jog judviejų santuoka iširo dėl atsakovo netinkamų veiksmų – alkoholio vartojimo, grąsinimų, nepagarbos ieškovei, todėl atsižvelgdamas į bylos rašytinę medžiagą, šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė – B., atsakovui – B..

Šalys, gyvendamos santuokoje, įgijo turtą – transporto priemonę Volkswagen Tiguan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris dalytinas šalių sutarimu – ieškovei N. B. asmeninės nuosavybės teise priteistina transporto priemonė Volkswagen Tiguan, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 7.000,00 Eur (septyni tūkstančiai eurų). Iš viso ieškovei N. B. priteistina turto už 7.000,00 Eur (septynis tūkstančius eurų). Atsakovui J. B. asmeninės nuosavybės teise priteistinas butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 49,99 kv. m., gyvenamasis plotas – 31,11 kv. m., vidutinė rinkos vertė yra 10.000,00 Eur (dešimt tūkstančių eurų), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iš viso atsakovui J. B. priteistina turto už 10.000,00 Eur (dešimt tūkstančių eurų). Priteistina iš ieškovės atsakovui J. B. piniginė kompensacija – 1.250,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų). Piniginė kompensacija sumokama sprendimo priėmimo dieną.

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CPK 385 straipsnio 2 dalis).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. vasario 15 d. nutartimi, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo panaikintinos.

Teismo posėdžio metu ieškovės N. B. įgaliota atstovė advokatė Diana Oseckienė teismo prašė esant galimybei ieškovei grąžinti dalį sumokėto žyminio mokesčio, nes iš esmės ginčo šalys bylą siekė užbaigti taikiai. Iš atsakovo žyminio mokesčio nepriteisti.

Nors byloje ginčo dėl ieškinio reikalavimų nekilo, tačiau ši byla baigiama priimant teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, todėl, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės atstovės prašymą ir grąžinti ieškovei visą jos sumokėtą žyminį mokestį ar jo dalį. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 dalimi ieškovei gražintina 85 Eur žyminio mokesčio, nes pateikdama ieškinį žyminio mokesčio ji sumokėjo daugiau, negu numato įstatymai.

Kadangi valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą 2018 metų liepos 5 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 89) dėl sutuoktinio J. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei N. B. palikti pavardę – „B.“, o atsakovui J. B. – jo pavardę „B.“.

Ieškovei N. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę Volkswagen Tiguan, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 7.000,00 Eur (septyni tūkstančiai eurų). Iš viso ieškovei N. B. priteistina turto už 7.000,00 Eur (septynis tūkstančius eurų).

Atsakovui J. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 49,99 kv. m., gyvenamasis plotas – 31,11 kv. m., vidutinė rinkos vertė yra 10.000,00 Eur (dešimt tūkstančių eurų), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iš viso atsakovui J. B. priteistina turto už 10.000,00 Eur (dešimt tūkstančių eurų).

Iš ieškovės N. B. atsakovui J. B. priteisti piniginę kompensaciją – 1.250,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų). Piniginė kompensacija sumokama sprendimo priėmimo dieną.

Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. vasario 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotą transporto priemonę Volkswagen Tiguan, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti.

Ieškovei N. B. grąžinti 85,00 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, kuris buvo sumokėtas 2019 m. vasario 5 d. Swedbank (mokėjimo nurodymas Nr. 541).

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką ar pripažinti santuoką negaliojančia įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Telšių apylinkės teismą.