Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-328-870/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-05
Bylos Nr.
1S-328-870/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Liudvinavičienė, Ernesta Montvidienė, Algimantas Valantinas
Kaltinamasis
D. Č.
Advokatai
Auksanas Čiupaila
Byla Nr. 1S-328-870/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00028-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės, Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Zdislavui Tuliševskiui,gynėjui advokatui Auksanui Čiupailai,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. Č. gynėjo advokato Auksano Čiupailos skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. Č. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 17 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-317/2020 D. Č. kaltinamas:

1.1. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais.

1.2. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą įtvirtinti ir palaikyti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą.

1.3. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), organizavo A. P. turto bei dokumentų grobimą panaudojant fizinį smurtą.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka D. Č. laikinai sulaikytas 2018 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi D. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 17 d. Vėlesnėmis apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas D. Č. buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi kaltinamajam D. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 17 d. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais konstatavus, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir būdamas laisvėje daryti naujus nusikaltimus.

Šalies argumentai

4. Kaltinamojo D. Č. gynėjas advokatas Auksanas Čiupaila skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį, kuria D. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę ar keletą jų.

4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, priimta pažeidžiant BPK imperatyviąsias normas, nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos, neatsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, bylos tyrimo eigą, suimtojo asmenybę. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad tęsiant suėmimą, privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatomis, nurodančiomis, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, taip pat BPK 122 straipsnio 7 dalies nuostata, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Priimant skundžiamą nutartį išvardintų principinių įstatymo normų nebuvo laikomasi, dėl to buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, sukliudę teismui priimti teisingą procesinį sprendimą.

4.2. Gynėjo teigimu, apygardos teismas padarė BPK 122 straipsnio 2 ir 4 dalių pažeidimus, kadangi savo išvadas dėl nustatytų suėmimo taikymo pagrindų motyvavo teoriniais išvedžiojimais, nesiejant motyvų su konkrečiais objektyviais bylos duomenimis. Teismo spėjimas ar prielaida negali būti vertinamas teisėtu suėmimo tęsimo motyvu. Konstatuojant bet kurį iš suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindų turi būti nustatytas objektyvus pagrindas išvadai, jog įtariamasis (kaltinamasis) atliks atitinkamus veiksmus. Be to, suėmimo taikymo pagrindai konstatuojami įvertinus visumą įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę ir socialinę aplinką apibūdinančių aplinkybių, o ne tik įtariamajam (kaltinamajam) nepalankias, teismo nuožiūra pasirinktas aplinkybes. Nusikalstamos veikos priskyrimas tam tikrai nusikaltimų kategorijai bei gresiančios bausmės dydis, sprendžiant suėmimo skyrimo ar termino pratęsimo klausimą, nėra nei lemiami, nei reikšmingesni kriterijai už kitas baudžiamojo proceso įstatyme numatytas aplinkybes.

4.3. Gynėjo nuomone, skundžiamoje nutartyje konstatuojama, esą D. Č., būdamas laisvėje, gali bėgti ir slėptis, išimtinai atsižvelgiant į už inkriminuojamus nusikaltimus gresiančias griežtas laisvės atėmimo bausmes bei kaltinamajam pareikštus įtarimus kitoje byloje. Apygardos teismas, remdamasis kitos bylos duomenimis, nurodė, kad D. Č. galimai turi kriminalinių ryšių užsienio valstybėse, kuriais pasinaudodamas, galėtų pasislėpti. Tačiau skundžiamoje nutartyje nenurodyta nė viena aplinkybė, kuri patvirtintų D. Č. ketinimus išvykti į užsienį ar pasislėpti Lietuvoje arba kaltinamojo turimus konkrečius ryšius užsienio valstybėje, kuriais pasinaudodamas jis galėtų slapstytis nuo tyrimo ar teismo.

4.4. Be to, konstatuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą, remiamasi tik tuo, jog D. Č. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, yra teistas. Šiuo atveju teismas vadovavosi subjektyviu vertinimu, nesusijusiu su konkrečiais įrodymais apie D. Č. rengiamus ar planuojamus konkrečius naujus nusikaltimus. Visgi vien tai, kad asmuo įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, savaime dar neduoda pagrindo manyti, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus. Konstatuojant aptariamą suėmimo taikymo pagrindą, turi būti surinkti konkretūs duomenys apie planuojamus, rengiamus asmens nusikalstamus veiksmus ateityje. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad D. Č. planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas.

4.5. Skunde pažymima, kad skundžiamos nutarties argumentacija, sprendžiant dėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės, susijusios su pagrindinės žmogaus teisės – teisės į laisvę – suvaržymu, termino pratęsimo, yra itin formalizuota, o atsižvelgiant į taikomo suėmimo trukmę, kai suėmimas taikomas ilgiau 29 mėnesių, jau iš esmės yra nepakankama, kad pagrįstų suėmimo taikymo teisėtumą. Labai ilgą laiką besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja pačios griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis asmens teisės į laisvę suvaržymas yra konkrečiu atveju pateisinamas, ar nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių. Europos žmogaus teisių teismas ne kartą yra konstatavęs pagrindinių žmogaus teisių pažeidimus, kai ilgą laiką besitęsiančio suėmimo taikymas buvo grindžiamas iš esmės vien pareikštų kaltinimų sunkumu kaip ir nagrinėjamoje byloje.

4.6. Nurodoma ir tai, kad BPK 122 straipsnio 7 dalies imperatyvi nuostata įpareigoja kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, įvertinti, ar procesiniai tikslai gali būti pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Taip pat BPK 11 straipsnyje yra įtvirtintas proporcingumo principas, reiškiantis, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Taigi, šiame kontekste suėmimas vertintinas kaip ultima ratio priemonė, skiriama tik išimtinais tikslais, kai padaroma motyvuota ir pagrįsta išvada, kad kitos priemonės neužtikrins procesinių tikslų. Nagrinėjamoje byloje taip pat turėjo būti sprendžiama, ar nebūtų užkirstas kelias kaltinamojo pabėgimui (slapstymuisi) bei naujų nusikaltimų darymui taikant kitas švelnesnes kardomąsias priemones (intensyvi priežiūra, namų areštas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, piniginis užstatas ir kt.), kurios yra pakankamai veiksmingos vykdant asmens veiksmų kontrolę ir priežiūrą, atgrasant jį nuo nusikalstamų veiksmų. Ypač efektyvi kardomoji priemonė yra intensyvi priežiūra, kurios metu nepertraukiamai vykdoma asmens kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, be to, dar 2018 m. gegužės 11 d. D. Č. mama į prokuratūros depozitinę sąskaitą įnešė 20 000 Eur sumą galimai kardomajai priemonei – piniginiam užstatui. Tačiau priimant skundžiamą nutartį jokios galimos alternatyvos suėmimui nebuvo svarstytos, nutartyje neargumentuota, kodėl procesinių tikslų nebūtų galima pasiekti paskyrus švelnesnes karomąsias priemones. Tuo labiau kad dėl buvusio karantino D. Č. tris mėnesius buvo draudžiami pasimatymai tiek su faktine sutuoktine, tiek su vaikais, ilgalaikiai pasimatymai draudžiami ir šiuo metu, o tai neabejotinai silpnina kaltinamojo ryšius su šeima. Taip pat D. Č. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje negali gauti jam būtinos odontologo pagalbos.

4.7. Pažymima ir tai, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalis garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Taip pat atkreipiamas dėmesys į Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 1S-225/2012, 1S-330/2012 ir 1S-163/2013, kuriose buvo pažymėta, jog itin ilgas kaltinamojo kalinimas, net ir ankstesnėse stadijose pagrįstai konstatavus suėmimo pagrindų buvimą, gali būti vertinamas kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas, todėl vien šiuo pagrindu suėmimas keistinas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

5. Teismo posėdyje advokatas prašė tenkinti skundą ir skirti jo ginamajam švelnesnes kardomąsias priemones, prokuroras prašė kaltinamojo D. Č. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. Č. gynėjo advokato Auksano Čiupailos skundas atmestinas.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo D. Č. gynėjo skundą ir susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas tinkamai vertino byloje surinktus duomenis, pagrįstai kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais bei kaltinamojo teisių nesuvaržė labiau nei tą leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, proporcingumo principas ir baudžiamojo proceso įstatymas. Priešingai nei teigiama skunde, apygardos teismo priimtoje nutartyje kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas ne formaliais pagrindais, bet įvertinus kardomosios priemonės termino pratęsimui reikšmingų aplinkybių visumą.

7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Taigi, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu.

8. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. Č. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų J. M., M. G., R. K., R. P., V. J., V. P., A. Z., A. A., S. A., D. S., nukentėjusiojo A. P. parodymuose, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje, kratos protokoluose, specialisto išvadose, Nyderlandų Karalystės kompetentingų institucijų surinktoje medžiagoje, taip pat kitoje bylos medžiagoje.

9. Už D. Č. inkriminuojamus nusikaltimus įstatyme numatyta didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, kartu nustatęs ir bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

10. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). D. Č. kaltinamas padaręs penkis apysunkius, du sunkius ir du labai sunkius nusikaltimus, už kurių padarymą sankcijose numatyta galimybė skirti laisvės atėmimo bausmę, o už kai kurių padarymą sankcijose numatytos išimtinai tik griežtos laisvės atėmimo bausmės. Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, todėl šiomis aplinkybėmis gali būti grindžiamas suėmimo taikymo būtinumas. Skunde teisingai nurodoma, jog inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, bet, priešingai nei teigia gynėjas, apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, vertino ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nors D. Č. yra saistomas socialiniais (šeimyniniais, ekonominiais) ryšiais (gyvena faktinėje santuokoje, augina du vaikus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo), tačiau sprendžiant, ar būdamas laisvėje kaltinamasis nebėgs ir nesislėps nuo proceso, šios aplinkybės turi būti vertinamos kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. D. Č. anksčiau teistas tris kartus, galimai naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui. Iš pareikštų kaltinimų matyti, jog galimai padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o gerai organizuotos, dalis D. Č. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų buvo padaryta Europos Sąjungos šalyse. Apygardos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė ir į aplinkybę, jog D. Č. atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, kuriame kaltinamasis yra siejamas su šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotu nusikalstamu susivienijimu, veikusiu ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Norvegijos Karalystėje, Airijos Respublikoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainos Respublikoje ir kitose užsienio valstybėse. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti apie D. Č. turimus ryšius užsienyje. Taigi, įvertinus BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių visumą, skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažinta, kad būdamas laisvėje, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, turėdamas ryšių užsienyje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, D. Č., gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

11. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. D. Č. inkriminuoti du sunkūs ir du labai sunkūs nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Kaip jau buvo nurodyta, D. Č. galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, galimai padaryti veikiant organizuota grupe, paties kaltinamojo vaidmuo nusikalstamų veikų daryme nebuvo antraeilis. D. Č. baustas administracine tvarka, anksčiau teistas tris kartus, galimai naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus. Šios aplinkybės apibūdina D. Č. kaip linkusį nusikalsti, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas nesuimtas D. Č. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

12. Pažymėtina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytiems suėmimo taikymo (pratęsimo) pagrindams konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo praeityje jau mėgino bėgti (slėptis) ar konkrečiomis ir nustatytomis priemonėmis rengiasi, planuoja bėgti (slėptis) arba daryti naujus nusikaltimus.

13. D. Č. laikomas suimtas jau daugiau nei dvejus metus ir šešis mėnesius. Tokia kardomosios priemonės – suėmimo taikymo trukmė nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatų. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo taikymo trukmę skunde nurodytos Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijos kontekste, sutiktina su tuo, jog kuo asmuo ilgiau yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami ne tik įrodymai, pagrindžiantys asmeniui pareikštus kaltinimus, bet ir konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Jeigu tokių faktinių duomenų nėra surenkama pakankamai, didėja tikimybė, kad ilgą laiką asmenį laikant suėmime, bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į laisvę ir saugumą. Atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys: tokios, kaip – suimtas kaltinamasis, būdamas piliečiu užsienio valstybės, neišduodančios savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, nepateikia patikimų garantijų, jog nepasislėps ir šaukiamas visada atvyks į teismą, kaltinamasis ilgai slapstėsi (užsienyje) arba kitaip vengė ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso, kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas kaltinamojo asmenybės bruožai rodo, jog toks asmuo, būdamas laisvėje, yra ypatingai pavojingas visuomenei ir naujų nusikaltimų darymo užkardymas kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanomas ar itin apsunkintas, kai byloje yra duomenų, jog būdamas laisvėje, kaltinamasis daro poveikį kitiems proceso dalyviams, nukentėjusiesiems, liudytojams, specialistams, naikina įrodymus ar juos klastoja ir pan., gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tęsimą ilgą laiką Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias D. Č. asmenybės pavojingumą, jam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, laikytinos pateisinančiomis griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo trukmę. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo manyti, kad BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimas būtų užtikrintas paskyrus kaltinamajam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones (intensyvią priežiūrą, užstatą ir kt.).

14. Skunde nurodyti teismų sprendimai, kuriuose suėmimas buvo pakeistas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, savaime nepaneigia suėmimo taikymo D. Č. teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi kiekvienu atveju, skiriant konkrečiam asmeniui kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, vertinamos būtent su tuo asmeniu susijusios aplinkybės ir remiantis jomis nustatomi kardomųjų priemonių taikymo pagrindai ir sąlygos bei kiekvieno asmens atžvilgiu priimamas individualus sprendimas. Taip pat kardomosios priemonės – suėmimo taikymo kaltinamajam D. Č. teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia šiuo metu patiriami papildomi suvaržymai, susiję su Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremalia situacija dėl Covid-19 (koronavirusinės infekcijos) plitimo grėsmės. Atmetami kaip nepagrįsti skundo teiginiai dėl būtinų medicinos paslaugų neužtikrinimo laisvės atėmimo įstaigoje. Skundžiamoje nutartyje itin išsamiai išdėstyta, kaip ir kokios sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos laisvės atėmimo vietose ir kokiais atvejais užtikrinamas būtinų medicinos paslaugų, kurių negalima gauti Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, suteikimas.

15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad D. Č. paskirta kardomoji priemonė ir jos taikymo trukmė yra adekvati kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumui, kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normų. Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutartį kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo D. Č. gynėjo advokato Auksano Čiupailos skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi kaltinamajam D. Č. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 17 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virginija LiudvinavičienėErnesta MontvidienėAlgimantas Valantinas