Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. K. ieškinį atsakovams: R. P., A. M., G. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. S., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, įpareigojimo sudaryti sandorį, tretieji asmenys: Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaras E. N., Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė J. Š., Vilniaus 1-ojo notarų biuro notarė D. S., Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarė R. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

17. Tretysis asmuo Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaras E. N. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, bylą dalyje dėl 2015 m. balandžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. balandžio 15 d. A. M. pareiškimo dėl pirmumo teisės įsigyti turtą atsisakymo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2015 m. balandžio 16 d. R. P. pareiškimo dėl visų teisių ir pareigų, kylančių iš 2014 m. vasario 2 d. preliminaries sutarties, perdavimo G. R., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurie patvirtinti Vilniaus r. 6-ojo notaro biuro notaro E. N., prižažinti negaliojančiais, atmesti. Nurodė, kad notaras 2015 m. balandžio 16 d., vadovaudamasis valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančiais duomenimis, turinčiais esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui, patvirtino ginčijamą sutartį, kuria M. K. pardavė G. R. ¾ dalis Turto. Pažymėjo, kad M. K. iš anksto, t.y. prieš pasirašant ginčijamą sutartį buvo supažindintas su sutartimi, sutartioes tekstas notaro buvo žodžiu išverstas į M. K. suprantamą rusų kalbą, notaras atsakė į visus M. K. klausimus, notarui nekilo jokių abejonių dėl pastarojo veiksnumo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinio netenkino, priteisė iųš ieškovo M. V. K. atsakovui A. M. 400,00 Eur; atsakovui G. R. – 400,00 Eur; atsakovui R. P. – 400,00 Eur; atsakovui R. S. – 700,00 Eur advokato paslaugų išlaidoms apmokėti bylinėjimosi išlaidų; taip pat priteisė iš ieškovo M. V. K. į valstybės biudžetą 107,09 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

20. Taip pat teismas vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, netenkinęs ieškovo ieškinio, iš ieškovo atsakovų naudai priteisė rašytiniais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas: atsakovui A. M. 400,00 Eur; atsakovui G. R. – 400,00 Eur; atsakovui R. P. – 400,00 Eur; atsakovui R. S. – 700,00 Eur advokato paslaugų išlaidoms apmokėti bylinėjimosi išlaidų. Taip pat, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 6 dalimi priteisė iš ieškovo M. V. K. į valstybės biudžetą 107,09 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21. Apeliantas (ieškovas) M. V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22. Apeliantas nurodo, kad su teismo priimtu sprendimu nesutinka. Nurodo, kad teismas, priimdamas teismo sprendimą neteisingai įvertino įrodymus, netinkamai vadovavosi teisės aktais bei priėmė nepagrįstą bei neteisėtą teismo sprendimą.

23. Nurodo, kad R. P. sudarė fiktyvią Preliminarią sutartį, turėdamas tikslą veltui užvaldyti M. K. turtą, susitarė su A. M., G. R.. Tyrimo medžiagoje nenustatyta, kad R. P. turėjo pinigų ar turto, priešingai, iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad jo turtinės teisės pagal 2014 m. vasario 2 d. Preliminarią sutartį buvo areštuotos antstolio. Atsakovas R. P. ikiteisminio tyrimo metu pats sau prieštaravo, iš pradžių teigė, kad visą 62 000,00 Lt sumą sumokėjo iš karto, vėliau teigė, kad mokėjo dalimis, teisme nurodė, kad pinigų nemokėjo, nes tą sumą sumokėjo savo suteikta pagalba. Nurodo, kad atsakovai R. P. ir G. R., teisme nurodydami, kad 17 956,00 Eur sumą už ¾ dalis perleidžiamo turto perdavė automobilyje, davė melagingus parodymus, kadangi pagal medicininius duomenis M. K. blogai atlieka paprasčiausius uždavinius šimto ribose. Nurodo, kad M. K. nemokėjo lietuviškai skaityti ir rašyti, pasirašė tai, ką jam davė R. P..

24. Nurodo, kad kyla pagrįstų abejonių dėl sandorio šalių M. K. ir G. R. atsiskaitymo fakto, kadangi už tą patį turtą buvo atsiskaityta du kartus – pirmą kartą pagal Preliminarią sutartį sumokėjo R. P., o antrą kartą tą pačią sumą M. K. sumokėjo G. R..

25. Nurodo, kad teismo psichiatrinės ekspertizės akte nurodyta, kad nėra duomenų, kurie leistų objektyviai įvertinti M. K. psichikos bei pažintinės veiklos būklę ir duoti pagrįstą ekspertinę išvadą apie jo gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti. Todėl teismas, priimdamas sprendimą turėjo įvertinti visus pateiktus įrodymus, ne tik ekspertizės išvadą, bet ir bendrą M. K. sveikatos būklę sandorių sudarymo metu. Nurodo, kad iš medicinių dokumentų matyti, kad sandorių sudarymo metu M. K. buvo sunkios sveikatos būklės, kentė skausmus, dėl paskirtų vaistų poveikio, sudarydamas 2015 m. balandžio 16 d. ¾ dalių turto pardavimo sutartį, buvo tokios emocinės ir psichologinės būklės, kad nesupraro savo atliekamų veiksmų.

26. Apibendrindamas nurodo, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu M. K. savo tikrosios valios parduoti turtą neišreiškė, pinigų už parduotą turtą negavo ir buvo apgautas. Nurodo, kad M. K. nemokėjo lietuvių kalbos, o Preliminari sutartis surašyta lietuvių kalba, buvo (duomenys neskelbtini), jam nustatyta (duomenys neskelbtini), negebėjo atlikti paprastų uždavinių 100 ribose, piktnaudžiavo alkoholiu, todėl negalėjo suprasti savo veiksmų. Nurodo, kad tuo atveju, jei M. K. sandorių sudarymo metu suprato savo veiksmus, tada turėjo suprasti ir tai, kad pardavęs namą lieka benamis. Nurodo, kad teismo ekspertizės išvada turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Nurodo, kad iš ne teisės teisė negali atsirasti, todėl turi būti taikoma restitucija ir turtas turi būti grąžintas savininkui ar jo teisėtiems įpėdiniams.

27. Atsakovas A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

30. Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo nustatant ar buvo M. K. valios trūkumų jam sudarant ginčijamus sandorius. Apelianto reikalavimo teisė grindžiama tuo, kad jis yra M. K. įpėdinis (M. K. (duomenys neskelbtini) mirė, M. K. palikimą priėmė mirusiojo brolis – ieškovas M. V. K.).

31. Apeliantas teigia, kad sandoriai buvo sudaryti apgaulės įtakoje, fiktyviai, siekiant užvaldyti M. K. turtą, o M. K. tuo metu tikrosios valios parduoti turtą neišreiškė, negalėjo suprasti savo veiksmų, pinigų už praduotą turtą negavo ir buvo apgautas.

32. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių apie sudarytus sandorius, jų turinį, todėl šios aplinkybės laikomos nustatytomis ir iš naujo nekartojamos.

33. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007 m. ir kt.).

34. Šioje byloje, siekiant nustatyti ar M. K. galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti sudarant ginčijamus sandorius, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė. Pažymėtina, kad teismo ekspertai išvadą argumentavo ne tik medicininių dokumentų analize, bet ir kitais byloje esančiais duomenimis: teismo ekspertai atsižvelgė į šalių teismo posėdyje duotais paaiškinimus, ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotą informaciją, notarų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, teismo posėdyje duotus liudytojų parodymus ir kt. Išnagrinėjus pateiktą bylos medžiagą, medicininę dokumentaciją, ekspertai konstatavo, jog nenustatyta duomenų, kad M. K. elgesį 2014-02-02 ir 2014-03-06 sandorių sudarymo metu sąlygojo kokie nors pasichopatologiniai motyvai, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu atsiradę M. K. pažintinės veiklos bei asmenybės sutrikimai, M. K. emocinė būsena, jam būdingi individualūs ypatumai ar aplinkinių poveikis. Ekspertai davė išvadą, kad nors pats M. K. galimai ir nebuvo iniciatoriumi bei aktyviai nesirūpino jų sudarymu, tačiau tam neprieštaravo, suprato sudaromų sandorių esmę, su sandoriuose dalyvavusiais asmenimis bendravo adekvačiai, be to, sudarytų sandorių turinys atitiko M. K. nuostatas dėl jo turto palikimo (liudytojų teigimu, M. K. ketino palikti savo turtą tam, kad jį globojo ir prižiūrėjo, būtent R. P.). Taip pat ekspertai konstatavo, jog pateiktoje medžiagoje ir medicininėje dokumentacijoje nepakanka duomenų, kurie leistų objektyviai įvertinti M. K. psichikos bei pažintinės veiklos būklę ir duoti pagrįstą ekspertinę išvadą apie jo gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti 2015 m. balandžio 16 d. su G. R. sudarytos ¾ dalių nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties metu. Ekspertai nustatė, kad bylos medžiagoje pateiktas 2015-04-16 sandorio sudarymo aplinkybių apibūdinimas leistų daryti išvadą, kad M. K. suprato faktinę sandorio pusę, tačiau nepakanka duomenų, leidžiančių įvertinti M. K. motyvaciją sudaryti šį sandorį, jo gebėjimą savarankiškai, apgalvotai be jokio spaudimo ar įtakos priimti sprendimą, pilnai suvokti sandorio reikšmę, naudą/žalą, prognozuoti ne tik betarpiškas (gauti pinigus už parduotą turtą), bet ir tolimesnes sandorio pasekmes (parduodamas visą likusį turtą kitam asmeniui – ne R. P. – lieka be gyvenamosios vietos ir pan.). Teismo ekspertai konstatavo, jog šiuo atveju nepakanka duomenų patvirtinti prielaidą, kad M. K. dėl sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti sudarant 2015-04-16 sandorį.

35. Apeliantas nenurodė aplinkybių, paneigiančių šias eksperto išvadas, nenurodė įrodymų, į kurias neatsižvelgė teismo ekspertai, kurie sudarytų pakankamą pagrindą pripažinti V. K. valios trūkumą sudarant 2015-04-16 sandorį. Apeliantas cituoja tam tikrus parodymus iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tačiau, kaip minėta, ekspertai atsižvelgė ir į ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, šie duomenys taip pat buvo įvertinti 2016-06-22 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą.

36. Iš 2016 m. birželio 22 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus nutarimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pagal ieškovo 2015 m. rugpjūčio 12 d. pareiškimą atliktas ikiteisminis tyrimas dėl 17 956 Eur sumos, kurią M. K. buvo gavęs 2015 m. balandžio 16 d. G. R. pardavęs nekilnojamąjį turtą buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiame nutarime konstatuota, kad R. P. rūpinosi M. K., kad M. K. nuosavybės teise jam priklausantį turtą, įskaitant pinigus, turėjo teisę valdyti ir disponuoti jais savo nuožiūra, t.y. išleisti, padovanoti ir pan. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad M. K., parduodamas jam nuosavybės teise priklausantį turtą, o pinigus, gautus iš G. R., perduodamas R. P., būtų veikęs prieš savo valią ar R. P. jį būtų vertęs taip elgtis. Apeliantas šio nutarimo neskundė, šioje byloje pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą laikyti šias išvadas, grindžiamas ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis, nepagrįstomis ir jomis nesivadovauti, nenurodė.

37. Byloje pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai – notarų patvirtinti sandoriai, kuriuose pardavėjas (M. K.) patvirtino, kad iš pirkėjo pinigus gavo, pretenzijų dėl atsiskaitymo neturi ir neturės. Sandorius patvirtinusių notarų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės nepatvirtina apelianto teiginį, kad M. K. nesuprašo sudarytų sandorių prasmės, esmės, kad sandoriais buvo siekiama kitų tikslų, kaip nurodė apeliantas.

38. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas neginčija aplinkybės, kad jis nesirūpino M. K., kad broliu rūpinosi R. P.. Taip pat ieškovas nurodė, kad 2013 m. kovo 7 d. ieškovas padovanojo broliui M. K. savo ir mirusio kito brolio A. K. turto dalį (pusė gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų), 2014 m. vasario 19 d. mirusio brolio Č. K. žmona M. K. M. K. padovanojo 1/4 iš savo sutuoktinio paveldėtą dalį. Tokiu būdu M. K. tapo viso minėtų gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų savininku. Šios aplinkybės papildomai paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes apie M. K. nesugeibėjimą suprasti sandorių esmės - kaip matyti, nežiūrint į broliui diagnozuotas ligas ir asmenines savybes, kuriomis ieškovas remiasi šioje byloje (apeliantas teigė, kad M. K. nemokėjo lietuvių kalbos, buvo (duomenys neskelbtini), jam nustatyta (duomenys neskelbtini), negebėjo atlikti paprastų uždavinių 100 ribose, piktnaudžiavo alkoholiu), pats ieškovas sudarė su juo sandorius. Tokie veiksmai papildomai leidžia abejoti, kad M. K. ginčijamų sandorių sudarymo metu negalėjo tinkamai išreikšti valios.

39. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog M. K. reiškė pretenzijas dėl negautų už parduotą turtą pinigų.

40. Svarbu ir tai, kad teismo ekspertizė buvo paskirta, kadangi faktinėms aplinkybėms objektyviai nustatyti buvo reikalingos specialios žinios (CPK 212 str.). Dėl specifinės ekspertizės paskirties, įstatymas šiai įrodinėjimo priemonei suteikia tam tikrą išskirtinumą - teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas sprendime (CPK 218 str.). Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).

41. Šiuo atveju apeliantas nenurodė argumentų, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi teismo ekspertų išvada, byloje nenustatyta, kad ekspertų išvados yra prieštaringos, kad prieštarauja byloje esančiai medžiagai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, t.y. iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu.

42. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių M. K. valios trūkumų, sudarant ginčijamus sandorius; ieškovas neįrodė, kad sandoriai buvo sudaryti dėl atsakovų apgaulės ar fiktyviai - šias aplinkybes ieškovas grindžia tik prielaidomis, kurios nėra pagrįstos objektyviais duomenimis.

43. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.