- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- e2-3199-964/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36072-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Ieškovas
- UAB „Šalnos prekyba”
- Atsakovas
- UAB „Rovasta LT“
- Trečiasis asmuo
- Amissima Assicurazioni S
- Advokatai
- Dalius Vaitekūnas, Darius Sauliūnas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Šalnos prekyba“ ieškinį atsakovei UAB „Rovasta LT“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Amissima Assicurazioni S.p.a., REMER Rubinetterie S.p.a., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė UAB „Šalnos prekyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovės UAB „Rovasta LT“ 23 267,44 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 6 proc. procesinių metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė atliko statybos rangos darbus daugiabučių gyvenamųjų namų komplekse „Užupio krantinės“, Polocko g. 17, Vilniuje, kurių atlikimui iš atsakovės įsigijo 423 rakinamų vandentiekio ventilių (RR ½ CW617N). Juos sumontavus ir perdavus darbus užsakovei UAB “Litcon”, pastaroji 2018 m. vasario 12-13 d. informavo apie aukščiau nurodyto objekto C2 ir E pastatuose fiksuotą vandentiekio avariją, įvykusią dėl trūkusių ventilių. Avarijos metu vandeniu buvo užlietos gyvenamosios patalpos, bendro naudojimo patalpos, liftas. Ieškovei ir statybos techninę priežiūrą vykdantiems specialistams kilus įtarimui, kad tokio masiško iš atsakovės įsigytų ventilių trūkinėjimo priežastis – netinkama ventilių kokybė, buvo kreiptasi į statinių statybos ekspertę – UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“, kuri, atlikusi neeilinę pastatų, esančių Polocko g. 17, Vilniuje, vandentiekio sistemų įrengimui naudotų ventilių techninės būklės įvertinimą ir atliktų darbų apžiūrą, surašė defektavimo aktą. Įvertinusi didelį sutrūkinėjusių ventilių kiekį ir UAB „Pastatų diagnostika ir statyba” rekomendacijas nedelsiant stabdyti vandens tiekimą ir nuosekliai keisti brokuotus ventilius naujais bei siekdama išvengti žalos padidėjimo, ieškovė pakeitė visus iš atsakovės įsigytus ventilius, sumontuotus pastatuose, esančiuose Polocko g. 17, Vilniuje, ir pateikė pretenziją atsakovei dėl nuostolių atlyginimo. Pastaroji su pretenzija nesutiko, nurodė, kad gamintojas ją informavo, jog ventiliai kokybiški, o ventilių defektai atsirado dėl netinkamo jų montavimo. Neprieštaravo, jog ventiliai būtų perduoti ištirti nepriklausomam ekspertui. 2018 m. gruodžio 27 d. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“, atlikusi nepriklausomą ekspertizę ir gavusi 2018-10-29 Kauno technologijos universiteto chemijos technologijos fakulteto bandymų protokolą, surašė inžinerinių sistemų uždaromosios armatūros techninės būklės nustatymo apžiūros aktą Nr. PDS18/12. Nustatė, kad atsakovės ieškovei parduoti ventiliai neatitinka eksploatacinių savybių deklaracijoje Nr. 0519/2016 20 psl. pateiktų medžiagų UNI EN 12165 CW617N standarto. Pateikus atsakovei pakartotinę pretenziją, pastaroji nurodė, kad apie ieškovės pateiktą pretenziją informavo ventilių gamintoją, kreipėsi į atsakovės civilinę atsakomybę apdraudusią įmonę, tačiau draudimo išmoką buvo atsisakyta išmokėti.
2. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 23 267,44 Eur nuostolius, kuriuos sudaro: 1 026,18 Eur naujų ventilių įsigijimo išlaidos; 1 597,70 Eur už atliktus elektros instaliacijos, sugadintos dėl vandentiekio avarijos, remontą; 4 654,65 Eur už vandeniu užpiltos lifto prieduobės ir lifto remontą; 2261,50 Eur už vandeniu apipiltų laiptinės sienų ir lubų apdailos remonto darbus; 409,86 Eur už statybines medžiagas, sunaudotas atliekant sienų ir lubų apdailos remonto darbus; 1 057,83 Eur už buto sienų ir lubų apdailos remonto darbus po vandentiekio avarijos; 5931,83 Eur už ieškovės darbuotojų darbą keičiant atsakovės parduotus nekokybiškus ventilius į naujus ventilius; 4 950 Eur už statybos ekspertizes ir techninius bandymus, siekiant išsiaiškinti, ar atsakovės parduotų ventilių kokybė atitinka esminius šioms prekėms keliamus reikalavimus; 1 377,89 Eur už advokato teisines paslaugas teikiant konsultacijas, rengiant pretenzijas ir atstovaujant derybose su atsakove.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Rovasta LT“ teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti jos patirtas bylinėjimo išlaidas. Nurodė, kad ji neteisėtų veiksmų neatliko. Kreipėsi į ieškovei parduotų ventilių gamintoją REMER Rubinetterie bei pateikė jam keletą sugadintų ventilių pavyzdžių. Gamintojas 2018-04-16 pateikė išvadą, kad ventiliai trūko dėl netinkamo jų montavimo naudojant per daug pakulų (kanapių pluošto), kūgio formos vidinį vamzdžio sriegį arba per didelę jėgą, o ne dėl blogos ventilių kokybės. Todėl atsakovė yra įsitikinusi, kad nėra nustatyta ginčo ventilių netinkama kokybė bei jos neteisėti veiksmai, parduodant ieškovei kokybės reikalavimų neatitinkančius ventilius. 2018-12-27 apžiūros aktas nepatvirtina, ar būtent nustatytas tam tikrų cheminių element leistino kiekio viršijimas lėmė ventilių įtrūkimą, ar toks šių elementų leistino kiekio viršijimas, koks nustatytas akte, yra pakankamas ventiliams neatlaikyti vandens spaudimo. Atliktų tyrimų metu nenustatyta ir neatsižvelgta, kokiomis oro sąlygomis (temperatūra) buvo eksploatuojami vamzdžiai; nėra duomenų, ar vandens spaudimas vandentiekio tinkle buvo tinkamas, ar atliktam tyrimui turi įtakos laiko faktorius, kadangi ginčo ventiliai ieškovei buvo parduoti vėliausiai 2017 m. birželio 1 d., o ieškovė atliktus vandentiekio tinklų montavimo darbus statytojui perdavė 2017 m. rugsėjo mėn., avarijos minėtame objekte įvyko tik 2018 m. vasario mėn. Pažymėjo, kad atsakovė tik pardavė ieškovei ginčo ventilius, tačiau jų nemontavo, todėl jai nėra ir negali būti žinomos visos ventilių montavimo aplinkybės. Jos žiniomis, vandentiekio tinklai, esantys objekte Polocko g. 17, Vilniuje, po jų pridavimo statytojui nebuvo eksploatuojami tam tikrą laiką, o vandentiekio sistema buvo paleista esant netinkamoms oro sąlygoms (per žemai oro temperatūrai), todėl ginčo ventilių įtrūkimai galėjo atsirasti taip pat ir dėl netinkamo vandentiekio tinklų eksploatavimo. Atsakovė laikotarpiu nuo 2015 iki 2018 metų iš to paties gamintojo buvo įsigijusi 5 280 vienetų šio modelio ventilių, tačiau iki šios dieno nebuvo gautas nei vieno pirkėjo skundas dėl ventilių įtrūkimo ir kokybės.
4. Trečiasis asmuo Amissima Assicurazioni S.p.a. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad neegzisuoja viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėti veiksmai. Trečiasis asmuo neturi pagrindo abejoti gamintojo REMER Rubinetterie išvada, kad ventiliai trūko dėl netinkamo jų montavimo naudojant per daug pakulų (kanapių pluošto), kūgio formos vidinį vamzdžio sriegį arba per didelę jėgą, o ne dėl blogos ventilių kokybės. Ieškovės pateikti įrodymai – 2018-02-23 UAB “Pastatų diagnostika ir statyba” defektavimo aktas ir 2018-12-27 UAB “Pastatų diagnostika ir statyba” inžinerinių sistemų uždaromosios armatūros techninės būklės nustatymo apžiūros aktas nepagrindžia netinkamos ieškovei parduotų ventilių kokybės bei neįrodo, kad įtrūkimai ventiliuose atsirado būtent dėl atliktų tyrimų metu nustatytos standartų neatitinkančios ventilių cheminės sudėties.
5. Trečiasis asmuo REMER Rubinetterie S.p.a. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
6. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Darius Sauliūnas ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad ventilius montavo ieškovė. Pirmiausiai juos sumontavo, po to atliko hidraulinius bandymus. Kitaip ir nebūtų įmanoma. Tiesiog sąsakitos buvo išrašomos vėliau, nei pristatytos pačios prekės. Gyventojai į butus name, esančiame Polocko g. 17, Vilniuje, ėmė keltis dar 2017 m. Po 2018 m. vasario mėn. UAB “Litcon” pranešimo apie avariją paaiškėjo, kad apdaila sugadinta trijuose butuose. Pirmiausiai kilo įtarimas dėl ventilių kokybės. Ekspertizės metu buvo tikrinama ir netinkamos darbų kokybės versija, ekspertas matė ir sriegius. Visos versijos atmestos, liko bloga ventilių kokybė. Ieškovė, siekdama išvengti žalos padidėjimo, pakeitė visus ventilius ir pateikė atsakovei pretenziją. Pirmoje pretenzijoje suma buvo žymiai mažesnė nei vėliau. Atsakovei nesutikus su pretenzija ieškovė pasiūlė atlikti ventilių tyrimą (cheminį bandymą laboratorijoje). Buvo nustatyta, kad ventilių sudėtyje yra kitų metalų priemaišų, kas lemia ventilių sutrūkimą. 2019-02-12 pateikta dar viena pretenzija, nuostolių suma išaugo. 2019-02-22 atsakovė kreipėsi į gamintoją, šis į draudimo kompaniją. Prasidėjo derybos dėl žalos dydžio. Visus atsakovės argumentus vertina kaip abejones, nes tai įrodymais neparemtos prielaidos. Ekspertai tikrino rangos darbų trūkumus, todėl nėra pagrindo teigti, kad ventiliai priveržti per stipriai. Net ir neįmanoma taip užveržti, kad įtrūkimas atsirastų vėliau, po pusės metų. Argumentų dėl netinkamo pakulų kiekio atsakovė niekuo nepagrindė, nepateikė duomenų, kad tai lėmė ventilių trūkimą, nepaaiškino, kodėl tuomet trūkimas įvyko ne iš karto, o po pusmečio. Nėra įrodymų, kad pažeidimai įvyko hidraulinių bandymų metu. Įjungus šildymą, ventiliai kurį laiką laikė spaudimą, vėliau sutrūko. Įranga yra patalpose, jose nebuvo minusinės temperatūros, todėl argumentai dėl oro sąlygų nereikšmingi, juoi labiau, kad įvykus trūkimui išbėgo vanduo, jis nebuvo sušalęs į ledą. Kadangi įvyko avarija, trūkumus reikėjo šalinti nedelsiant. Todėl šalino pati ieškovė, o ne kreipėsi į atsakovę, kuri, kaip matyti, neskuba atlyginti nuostolių. Avarijos metu jokio kito spaudimo nebuvo.
Atsiliepimas
8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Dalius Vaitekūnas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad ieškovei pranešus apie avariją, atsakovė sutiko, kad būtų atlikta ekspertizė, laukė pasiūlymo dėl eksperto, tačiau gavo tik apžiūros ir defektinį aktą. Apie jų surašymą atsakovė iš anksto nebuvo informuota, neturėjo galimybės dalyvauti apžiūroje, atvykti į ją su savo specialistais. Remiantis bylos duomenimis hidrauliniai bandymai atlikti prieš ventilių sumontavimą. 2017-04-23 atliktas paskutinis hidraulinis bandymas, po to dar įsigyta ventilių, jie sumontuoti. Namas priduotas nepatikrinus hidrauliniais bandymais, ar tinkamai atlikti darbai. Iš ieškovės buvo gauti keli ventiliai, kurie persiųsti gamintojui. Jis nurodė trūkimo priežastį - didelė užveržimo jėga. Užveržti galima naudojant iki 40 niutonmetrų jėgą. Ekpertas konstatavo, kad trūkimai prasidėjo užveržus stipresne nei 40 niutonmetrų jėga. Laboratorijoje nustatyti identiški trūkimai kaip ir objekte, taigi per didelė užveržimo jėga ir yra trūkumo priežastis. Atkreipė dėmesį, kad KTU išvadoje nėra nurodyta, kad cheminė ventilių sudėtis lėmė įtrūkimus. Apžiūros ir defektius aktus parengė ta pati įmonė, bet po KTU išvados nutylėjo užveržimo jėgą. Atsakovė neturi duomenų, kada paleista šildymo sistema, todėl negali pasakyti, ar tai susiję su trūkimais. 2015-2016-2017 metais UAB “Rovasta” iš tos paties gamintojo įsigijo labai daug ventilių (apie 5 000) ir jie netrūko. Jais prekiavo ir 2018 metais. Pati ieškovė pasirinko būtent šiuos ventilius. Taigi labiau tikėtina, kad atsakovė, atlikdama ventilių montavimo darbus, juos atliko netinkamai, ventilius užverždama per stipriai. Sriegių netyrė, tačiau neatmeta versijos, kad galėjo būti panaudoti ir netinkami sriegiai. Apžiūros aktas ir defektinis aktas neatitinka ekspertizės išvados, todėl vertintini kaip ir kiti įrodymai. Kita vertus, atsakovė jų neginčija ir jais remiasi. Nekelia abejonių ir KTU ekspertizės aktas, tačiau ten nėra išvados, pagrindžiančios ventilių trūkimo ir jų cheminės sudėties ryšį. Ten tiesiog nurodyta tikimybė, kad dėl esamos cheminės sudėties ventiliai gali greičiau susidėvėti. Visgi defektinis aktas rodo, kad priežastis – ne cheminė sudėtis, o užveržimo jėga. Mano, kad galutinei išvadai pakanka į bylą pateiktų įrodymų, ekspertizės skirti neprašo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 30 d. ieškovė UAB “Šalnos prekyba” ir UAB „LitCon“ sudarė tiekimo ir statybos rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo vykdant projektą „Daugiabučių gyvenamųjų namų „Užupio krantinės“, Polocko g. 17, Vilniuje, komplekso statyba“ pagal UAB „LitCon“ pateiktą techninį projektą ir (ar) darbo projektą atlikti priešgaisrinio vidaus vandentiekio tinklų, lietaus nuotekų ir buitinės kanalizacijos nuotekų, vėdinimo sistemų montavimo darbus (Sutarties 1.1.-1.4. p.). Byloje esančios PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2017 m. birželio 1 d. ieškovė darbų pagal minėtą su UAB „LitCon“ sudarytą sutartį atlikimui iš atsakovės įsigijo 423 vnt. rakinamų vandentiekio ventilių. 2017 m. rugsėjo mėnesio atliktų darbų aktas Nr. 1-36 patvirtina, kad ieškovė atliko ir perdavė užsakovei UAB “LitCon” vandentiekio tinklų montavimo darbus, kurių metu buvo sumontuoti ir ventiliai. Iš elektroninio šalių susirašinėjimo matyti, kad 2018 m. vasario 12 - 13 d. UAB “LitCon” informavo ieškovę apie objekto adresu Polocko g. 17, Vilniuje, C2 ir E pastatuose įvykusias vandentiekio avarijas, kurių metu buvo užlietos gyvenamosios patalpos, bendro naudojimo patalpos, liftas, prašė kuo skubiau likviduoti avarijos padarinius. 2018-02-14 UAB “LitCon” ir UAB “Šalnos prekyba” atstovai pasirašė defektinį aktą, kuriame fiksavo 2018-02-13 įvykusios vandentiekio sistemos avarijos C2 korpuse padarinius. 2018 m. vasario 23 d. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“, atlikusi neeilinę pastatų, esančių Polocko g. 17, Vilniuje, vandentiekio sistemų įrengimui naudotų ventilių techninės būklės įvertinimą ir atliktų darbų apžiūrą, surašė defektavimo aktą Nr. 18-03-23.1.
10. 2018 m. balandžio 16 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl jos patirtų nuostolių atlyginimo, su kuria atsakovė nesutiko, neįrodžius, kad ventiliai nekokybiški; sutiko perduoti ventilius tirti nepriklausomam ekspertui. Ji iš ventilių gamintojo REMER Rubinetterie S.p.a. gavo 2018-04-16 ataskaitą dėl netinkamo ventilių montavimo. 2018 m. balandžio 25 d. raštu ieškovė informavo atsakovę, kad siekdama išsiaiškinti ventilių trūkimo priežastis, yra pasiruošusi kreiptis į nepiklausomą ekspertą. Kauno technologijos universitete cheminės technologijos fakultete 2018-10-29 atlikti vendens sklendžių bandymai ir surašytas bandymų protokolas, kurio duomenų pagrindu UAB “Psstatų diagnostika ir statyba” 2018-12-27 parengė inžinerinių sistemų uždaromosios armatūros techninės būklės nustatymo apžiūros aktą Nr. PDS18/12. Gavus jį buvo kreiptasi į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau pastarasis įvykio nepripažino draudiminiu ir draudimo išmokos nemokėjo. Ieškovės patirtų nuostolių neatlygino ir atsakovė.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.333 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.
12. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010, 2017 m. spalio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). Pagal CK 6.363 straipsnio 9 dalį visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Tam, kad ieškovei būtų priteistas nuostolių atlyginimas, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, iš kurių skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).
13. Tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovės iš atsakovės įsigytų rakinamų vandentiekio ventilių kiekio ir jų panaudojimo ieškovei atleikant rangos darbus daugiabučių gyvenamųjų namų komplekse „Užupio krantinės“, Polocko g. 17, Vilniuje, pagal ieškovės tiekimo ir statybos rangos sutartį su UAB “LitCon”. Taip pat nėra ginčo dėl 2018 m. vasario mėnesį aukščiau nurodyto objekto C2 ir E pastatuose įvykusios vandentiekio avarijos priežasties - dėl trūkusių ventilių ir šios avarijos pasekmių - užlietų gyvenamųjų, bendro naudojimo patalpų, lifto (tai nustatyta ir 2018-02-23 apžiūros akte). Nebuvo ginčijamas ir ieškovės patirtų nuostolių faktas bei dydis likviduoajnt avarijos pasekmes. Ginčas kilo tik dėl to, ar ventilių trūkimą lėmė bloga ventilių kokybė, ar netinkamai atlikti jų montavimo darbai.
14. Spręsdamas dėl ventilių trūkimo, lėmusio vandentiekio avariją gyvenamųjų namų komplekse Polocko g. 17, Vilniuje, priežasčių, teismas remiasi į bylą pateiktais 2018-02-14 defektiniu aktu, Kauno technologijos universiteto cheminės technologijos fakulteto 2018-10-29 bandymų protokolu ir 2018 m. vasario 23 d. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ defektavimo aktu, kuriais rėmėsi ir abi šalys, taip pat atsakovės pateikta 2018-04-16 ginčo ventilių gamintojo REMER Rubinetterie S.p.a. ataskaita.
15. 2018 m. vasario 23 d. apžiūros akte nustatyta, kad rangovas vandentiekio ventilių defektavimo metu pateikė išpildomąją dokumentaciją, kurią pildė darbų atlikimo metu. Akte yra įrašai, kad darbai atlikti pagal keliamus reikalavimus ir trūkumų nenustatyta. Atlikus dalies ventilių trūkimo skerspjūvio matavimus, nutatyta, kad trūkio vietoje ventilio sienelės storis yra 2,5 mm, nors pagal pateiktų ventilių specifikaciją turi būti 3 mm. Trūkio vietą apžiūrėjus su padidinamuoju stiklu, matomas metalo struktūros išretėjimas, porėtumas. Trūkio vietos atsisluoksniavęs paviršius ir patamsėjęs kraštas leidžia daryti prielaidą, kad įtrūkimo požymiai yra seni ir tai sietina su gaminio defektais. Gyvenamųjų namų vandens paskirstymo kiekviename kolektoriuje srieginių sujungimo jungčių yra po kelias dešimtis (visos jungtys pakuotos pakulomis), bet nei vienoje jungčių tarp kitų santechnikos armatūros detalių nėra fiksuota įtrūkimų. Tai taip pat patvirtina, kad trūkimo priežastis yra sumontuotų ventilių kokybės problema. Taigi šiame akte atmesta netinkamai atliktų darbų versija, konstatavus blogą ventilių kokybę.
16. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2018-12-27 apžiūros akte Nr. PDS18/12, atliktame remiantis 2018-10-29 Kauno technologijos universiteto chemijos technologijos fakulteto atliktų bandymų duomenimis, konstatuota, kad sumontuoti “Remer” uždaromosios armatūros ventiliai neatitinka eksploatacinių savybių deklaracijoje Nr. 0519/2016 pateiktų medžiagų UNI EN 12165 CW617N standarto. Atlikta korpusų metalo optinė mikroskopija parodė galimą metalo struktūrinės gardelės pažeidimą, t.y. gaminio medžiaga neturi tinkamo vienalytiškumo. Esama metalų cheminė sudėtis ir gaminio medžiagos vienalytiškumo nebuvimas mažina esamo gaminio (detalės) plastiškumą, kas eksploatacijos metu dėl atsirandančių cikliškų apkrovų (dinaminių smūgių) didina gaminio mechaninį suirimą. Vertindama užfiksuotus inžinerinės sistemos uždaromosios armatūros trūkumus bei pažeidimų priežastis, UAB “Pastatų diagnostika ir statyba”, atsižvegdama į korpusų metalo cheminės sudėties duomenis, nustatė, kad sumontuotuose “Remer” ventiliuose metalo priemaišų sudėtis viršija leistinus kiekius; esami padidinti metalų priemaišų kiekiai didina gaminių detalių trapumą; dėl daugkartinio apkrovimo jau eksploatuojamose detalėse susikaupia negrįžtami pažeidimai, keičiasi medžiagos cheminės savybės. Atlikta korpusų metalo optinė mikroskopija nustatė metalo struktūrinės gardelės pažeidimą. Vizualiai pastebimas vientisumo pažeidimas (mikro plyšys). Vandens ir šildymo sistemos eksploatacijos metu susidaro cikliškos apkrovos (dinaminiai smūgiai). Apkrovimo cikliškumas sukelia ypatingą irimo mechanizmą, kuris mikroaplinkoje pasireiškia lėtu plyšio plitimu be žymesnės plastinės srities jo viršūnėje. Medžiagos struktūros nevienalytiškumas gali sukelti žymius įtempimus, viršijančius tankumo ribą ir lemiančius deformacijų susidarymą medžiagos mikrotrūkiuose.
17. Taigi šiame apžiūros akte nustatyta netinkama ventilių cheminė sudėtis, kuri lemia jų trapumą. Atkreiptinas dėmesys, kad akte konstatuota, jog apkrovimo cikliškumas sukelia ypatingą irimo mechanizmą, kuris mikroaplinkoje pasireiškia lėtu plyšio plitimu be žymesnės plastinės srities jo viršūnėje. Darytina išvada, kad netinkama ventilių cheminė sudėtis gaminių trūkimą esant apkrovai sukelia ne staigiai, o palaipsniui, plyšiui plintant lėtai.
18. Teismo vertinimu tiek 2018 m. vasario 23 d. apžiūros aktas, tiek 2018-12-27 techninės būklės nustatymo apžiūros aktas konstatavo iš esmės tą patį – blogą ventilių kokybę, lėmusią jų trūkimą, tik vėlesnis aktas pagrįstas detalesniu tyrimu ir cheminės sudėties nustatymu, t.y. dar tikslines ir išsamesnis nei pirminis. Šie aktai ne tik vienas kitam neprieštarauja, bet ir vienas kitą papildo bei yra pakankami išvadai, kad ventilių trūkimą lėmė jų netinkama kokybė, neatitinkanti eksploatacinių savybių deklaracijoje Nr. 0519/2016 pateiktų medžiagų UNI EN 12165 CW617N standarto.
19. Ventilių gamintojas Rmer 2018-04-16 ataskaitoje nurodė, kad ventilių trūkimą sąlygojo neteisingas jų montavimas esant dviems galimoms situacijoms, t.y. naudojant per daug kanapių pluošto ant gijos arba vidinio vamzdžio sriegiui buvus kūgio, o ne cilindro formos; naudojus pernelyg stiprią sukimo jėgą tam, kad prisukti ventilius ant vamzdžio, kai rekomenduajama maksimali 40 Nm jėga.
20. Atsakovė pirmąją netinkamo montavimo aplinkybę naudojant per daug kanapių pluošto ant gijos arba vidinio vamzdžio sriegiui buvus kūgio, o ne cilindro formos, pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl laikytina, kad šios priežasties neįrodė. Ji bylos nagrinėjimo metu iš esmės rėmėsi antrąja priežastimi, t.y. per didele sukimo jėga, teikdama, kad iš esmės tai ir konstatuota 2018-02-23 apžiūros akte.
21. Teismas neturi pagrido sutikti su tokia atsakovės išvada, nes 2018-02-23 apžiūros akte nėra jokios nuorodos į netinkamai atliktus ventilių montavimo darbus naudojant per didelę sukimo jėgą. Jame nustatyta, kad užsukimo metu nuo 40 Nm iki 50 Nm jėgos fiksuotos ventilio deformacijos ir įtrūkimai, t.y. šie įtrūkimai fiksuoti bandymų metu, o ne objekte esant aukščiau nurodytai jėgai. Nustatyta, kad ventilių pažeidimai analogiški avarijos metu nustatytiems įtrūkimams, tokiu būdu apibūdinant įtrūkimą, tačiau nesant nuorodos į tai, kad ir ginčo objekte nustatyta buvus tokią sukimo jėgą. Priešingai, tame pačiame akte nurodyta, kad darbai atlikti pagal keliamus reikalavimus ir trūkumų nenustatyta, trūkimai susieti su gaminio defektais, o trūkimo priežastis nustatyta kaip sumontuotų ventilių kokybės problema.
22. Versija dėl per didelės jėgos panaudojimo atmestina ir remiantis 2018-12-27 apžiūros aktu, kuriame kosntatuota netinkama ventilių cheminė sudėtis, nustačius to pasekmes – esami padidinti metalų priemaišų kiekiai didina gaminių detalių trapumą; dėl daugkartinio apkrovimo jau eksploatuojamose detalėse susikaupia negrįžtami pažeidimai, keičiasi medžiagos cheminės savybės. Vandens ir šildymo sistemos eksploatacijos metu susidaro cikliškos apkrovos (dinaminiai smūgiai), o apkrovimo cikliškumas sukelia ypatingą irimo mechanizmą. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo ieškovės atliktų vandentiekio tinkle montavimo darbų pridavimo (2017 m. rugsėjo) iki avarijos (2018 m. vasario) praėjo beveik pusė metų, todėl jei vadovautis atsakovės versija, kad ventiliai trūksta dėl per didelės užveržimo jėgos, jie turėjo sutrūkti iš karto, nes būtent tai ir atsitiko bandymų, aprašytų 2018 m. vasario 23 d. akte naudojant didesnę, nei 40 Nm jėgą, metu. Visgi nagrinėjamu atveju ventiliai ėmė trūkti praėjus penkiems mėnesiams nuo darbų pridavimo ir tai atitinka išvadą 2018-12-27 apžiūros akte, kad apkrovimo cikliškumas sukelia ypatingą irimo mechanizmą, kuris mikroaplinkoje pasireiškia lėtu plyšio plitimu. Nagrinėjamu atveju plyšimas (trūkimas) ir įvyko tik po kelių mėnesių, lėtai plyštant, o šį procesą, kaip matyti iš 2018-12-27 akto išvadų, sukėlė netinkama gaminių cheminė sudėtis.
23. Taigi, teismo vertinimu, 2018-02-23 ir 2018-12-27 apžiūros aktai paneigia gamintojo Remer ataskaitoje pateiktas išvadas, kurios, beje, priešingai, nei aukščiau nurodyti aktai, neparemtos jokiais bandymais ir tyrimais, todėl laikytinos deklaratyviomis. Atkreiptinas dėmesys, kad abiem apžiūros aktais, beje, rėmėsi ir atsakovė, jokio kito specialių žinių turinčio asmens (specialisto, eksperto) atlikto tyrimo į bylą nepateikė ir naujo tyrimo (ekspertizės) skirti neprašė. Taigi teismas neturi pagrindo nesutikti su UAB “Pastatų siagnostika ir statyba” tyrimo duomenimis ir padarytomis išvadomis, sudarančiomis pagrindą konstatuoti ventilių trūkimą dėl jų netinkamos cheminės sudėties (netinkamos kokybės).
24. Atsakovė, ginčydama ieškinio reikalavimus, rėmėsi ir tuo, kad ventiliai sumontuoti neatlikus hidraulinių bandymų, nes išrašytos sąskaitos faktūros yra vėlesnių datų, nei paskutiniai bandymai. Teismas neturi pagrindo sutikti, kad ventiliai priduoti nepatikrinus jų sumontavimo kokybės ir tai lėmė jų trūkimą bei dėl to kilusius nuostolius.
25. Byloje esančios PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad ieškovė ventilius įsigijo 2016-2017 metais, paskutinę sąskaitą už juos išrašius 2017-06-01. Remiantis į bylą pateiktais įrašais apie vidaus vendentiekio sistemos hidraulinius bandymus, paskutinis jų fiksuotas 2017-07-10, t.y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo paskutinės sąskaitos už ventilius išrašymo dienos. Be to, ieškovės atstovas patvirtino, kad bandymai buvo atliekami ne vienu metu, laipsniškai, po dalies ventilių sumontavimo, o atlikti hidraulinių bandymų be ventilių būtų buvę tiesiog neįmanoma. Kita vertus, pačios sąskaitos išrašymo data nesietina su faktine ventilių įsigijimo data, nes šios datos gali ir nesutapti, nors nagrinėjamu atveju šio prieštaravimo byloje nenustatyta.
26. Pagal CK 6.327 str. 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Pagal šio straipsnio 4 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.
27. Teismus nustačius, kad atsakovė pardavė ieškovei netinkamos komybės ventilius, laikytina, kad neteisėti atsakovės veiksmai nustatyti.
28. Spręsdamas dėl kitos civilinės atsakomybės sąlygos, žalos, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai, teismas atsižvegia į tai, kad aplinkybę dėl jos atsiradimo patvirtina pats avarijos faktas ir jos metu sugadintų objektų detalizavimas, sugadinimo mastas, nurodytas 2018-02-13 elektroniame laiške apie avariją ir prisegtose nuotraukose, aprašytas 2018-12-14 defektiniame akte, bei šalinant šiuos defektus ieškovės patirtos išlaidos, kurias patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. 2018-02-14 defektiniame akte konstatuota, kad 2018-02-13 įvyko vandentiekio sistemos avarija C2 korpuse, mansardinio aukšto koridoriaus technininėje patalpoje. Pasekmės: užlietos laiptinės patalpos mansardinio a.2 a., sugadintos pakabinamos gibskartonio lubos, lubų, sienų apdaila, lubiniai šviestuvai, užfiksuoti prabėgimai C2-1-K1, C2-2-7, C2-2-4 butuose, taip pat galimi prabėgimai kituose butuose. 2018-02-23 apžiūros akte konstatuota, kad vandeniu užlietos gyvenamosios patalpos, bendro naudojimo patalpos, rūsiai. Rekomenduodama pakeisti visus sumontuotus ventilius visuose gyvenamuose namuose. Apžiūros akte nurodyta, kad nepakeitus galimai defektuotų ventilių bus labai didelės išlaidos dėl užlietų patalpų nuostolių padengimo ir gyventojų turto sugadinimo. Ventilių pakeitimo išlaidos bus mažesnės negu avarinių pasekmių likvidavimas. Šios išvados patvirtina, kad keisti visus ventilius, t.y. ne tik sutrūkusius, buvo būtina, taigi ir dėl to patirtos išlaidos laikytinos būtinomis.
29. Pažymėtina ir tai, kad keisti ventilius reikėjo nedelsiant (tai nurodyta 2018-02-23 apžiūros akte), todėl ieškovė nusipirko ventilius iš kito gamintojo ir juos sumontavo. Kita vertus, atsakovė neginčijo ventilių pirkimo iš kito gamintojo, į ją kreipusis tik dėl nuostolių atlyginimo.
30. Naujų ventilių isigijimo išlaidas patvirtina 2018-03-30 PVM sąsakita – faktūra Nr. VLVO 17297, kurios dalis, susijusi su ventiliais, sudaro 1 026,18 Eur. 1 597,70 Eur sudaro pinigų suma už atliktus elektros instaliacijos, sugadintos dėl vandentiekio avarijos, remonto darbus. Šias išlaidas patvirtina defektinis aktas 1 597,70 Eur su darbų ir išlaidų aprašymu sumai, 2018-03-15 PVM sąskaita – faktūra APS Nr. 180000115 ir du lėšų pervedimo nurodymai (2018-03-19 ir 2018-10-08).
31. 4 654,65 Eur išlaidas ieškovė patyrė už vandeniu užpiltos lifto prieduobės ir lifto remontą. Lifto užpylimas nėra tiesiogiai įvardintas defektiniame ir apžiūros aktuose, tačiau juose minimi techninių, bendro naudojimo patalpų sugadinimai, taip pat apie lifto prieduobės užpylimą galima spręsti iš 2018-02-13 UAB “LitCon” elektroninio laiško ir prisegtų lifto prieduobės nuotraukų. Poreikio tvarkyti liftą ir jo prieduobę neginčijo ir atsakovė. Patirtas jų remonto išlaidas patvirtina 2018-03-19 PVM sąskaita – faktūra ir 2018-05-24 tarpusavio skolų užskaitymo aktas.
32. 2261,50 Eur išlaidas ieškovė patyrė už vandeniu apipiltų laiptinės sienų ir lubų apdailos remonto darbus, 409,86 Eur už statybines medžiagas, sunaudotas atliekant sienų ir lubų apdailos remonto darbus, 1 057,83 Eur už buto sienų ir lubų apdailos remonto darbus po vandentiekio avarijos, 5931,83 Eur už ieškovės darbuotojų darbą keičiant atsakovės parduotus nekokybiškus ventilius į naujus ventilius. Šių išlaidų būtinumą patvirtina aukščiau nurodyti apžiūros ir defektiniai aktai, o pagrįstumą – 2018-03-16 PVM sąskaita faktūra, 2018-03-16 darbų priėmimo – perdavimo aktas, lokalinė sąmata, išrašas dėl išmokų operacijų, 2018-02-27 PVM sąskaita – faktūra, lėšų pervedimo nurodymas, pirkimo važtaraščiai, 2018-04-17 tarpusavio skolų užskaitymo aktas, 2018-02-28 PVM sąskaita – faktūra, darbų detalizacija, 2018-03-07 lėšų pervedimo nurodymas, pažyma dėl darbo laiko sąnaudų ir pažyma dėl darbuotojams nustatyto valandinio darbo užmokesčio įkainio.
33. UAB “Statybos priežiūra ir diagnostika” atliko ginčo objekto apžiūrą ir parengė 2018-02-23 defektinį aktą bei 2018-12-27 techninės būklės nustatymo apžiūros aktą. Kauno technologijos universitetas atliko metalo brandinių stiprio/kietumo ir struktūrinių pažeidimų nustatymą. Šie bandymai, apžiūros aktai buvo būtini siekiant nustatyti avarijos, ventilių trūkimo priežastis bei kilusias pasekmes. Ieškovė dėl ekspertizių ir techninių bandymų patyrė 4 950 Eur išlaidų, kurias patvirtina PVM sąskaitos faktūros, lėšų pervedimo nurodymai, paslaugos perdavimo – priėmimo aktai.
34. Byloje esančios pretenzijos atsakovei patvirtina, kad iki kreipimosi į teismą ji dėl nuostolių atlyginimo į atsakovę kreipėsi siųsdama pretenzijas, siekė ginčą išspręsti taikiai derėdamasi. Atsakovė naudojosi teisinėmis paslaugos ir dėl to patyrė 1 377,89 Eur išlaidų, kurias patvirtina suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos, PVM sąsakitos faktūros, mokėjimo nurodymai.
35. Teismas daro išvadą, kad visos aukščiau nurodytos išlaidos, sudarančios bendrą 23 267,44 Eur sumą, yra pagrįstai ieškovės patirti nuostoliai, kurių nei dydžio, nei būtinumo šalinant ventilių sutrūkimo sukeltos avarijos padarinius, atsakovė neginčijo. Darytina išvada, kad žala įrodyta.
36. Atsižvelgiant į tai, kad defektinis, apžiūros aktai, ieškovės paaiškinimai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog visas aukščiau nurodytas išlaidas (žalą) ieškovė patyrė dėl sutrūkusių atsakovės ieškovei parduotų netinkamos kokybės ventilių ir dėl to 2018-02-13 kilusios vandentiekio sistemos avarijos name, esančiame Polocko g. 17, Vilniuje, laikytina, kad įrodytas ir priežastinis žalos bei neteisėtų veiksmų ryšys.
37. Nustačius visas auškčiau nurodytas sąlygas bei nepaneigus atsakovės kaltės prezumpcijos, teismas daro išvadą, kad įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl iš jos ieškovei priteisiama 23 267,44 Eur nuostolių atlyginimo.
38. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos 6 procentų metinės palūkanos už priteistą 23 267,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
39. Tenkinus ieškinį ieškovei priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str). Ieškovė patyrė 524 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 1 645,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 2 474,69 Eur vertimo išlaidų. Visos šios išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Teisinės pagalbos išlaidos, įvertinus suteiktų paslaugų apimtį ir bylos sudėtingumą, laikytinos objektyviomis, jos atitinka LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius, todėl pagrindo jas mažinti nėra. Atmetus ieškinį nei atsakovės, nei trečiojo asmens Amissima Assicurazioni S.p.a, visiškai palaikiusio atsakovės poziciją ir nesutikusio su ieškiniu, patirtos bylinėjimosi išlaidos nealtyginamos.
40. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (3,54 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei UAB „Šalnos prekyba“, j.a.k. 300107806, iš atsakovės UAB „Rovasta LT“, j.a.k. 302254071, 23 267,44 Eur (dvidešimt tris tūkstančius du šimtus šešiasdešimt septynis eurus, 44 ct) nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (23 267,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4 644,29 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt keturis eurus, 29 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.