Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Donato Šerno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Sava statyba“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-279-479/2007 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Optimalūs finansai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Sava statyba“, tretysis asmuo G. P., dėl sutarties pripažinimo niekine, nuomos mokesčio priteisimo bei transporto priemonės grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas priteisė ieškovui 40 936 Lt nuomos mokesčio. Teismas konstatavo, jog atsakovas neginčija aplinkybės, kad jis eksploatavo ginčo transporto priemonę laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 3 d. iki 2006 m. lapkričio 3 d. (b. l. 26, 27). Šiam laikotarpiui tenkantį nuomos mokestį teismas apskaičiavo taip: iš atsakovo pateiktų automobilio kelionės lapų nustatė, jog 2006 metų balandžio-liepos mėnesiais automobilis buvo naudojamas visą darbo dieną, per mėnesį yra 20,6 darbo dienų, todėl už minėtą laikotarpį, teismo nuomone, ieškovui turi būti priteista 23 072 Lt (280 Lt x 20,6 x 4 mėn.= 23 072 Lt). Teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad 2006 metų kovo mėnesį automobilis nebuvo naudojamas, todėl turi sumokėti už kovo mėnesį 5 768 Lt nuomos mokestį (280 Lt x 20,6 = 5 768 Lt). Be to, automobilio kelionės lapai įrodo, kad 2006 metų rugsėjo - spalio mėnesiais automobilis buvo eksploatuojamas, todėl už šiuos mėnesius teismas priteisė 11 536 Lt nuomos mokesčio (5 768 Lt x 2 = 11 536 Lt). Teismas nustatė, kad 2006 metų rugpjūčio mėnesį pagal kelionės lapo duomenis automobilis buvo eksploatuojamas tik 2 dienas, nuvažiavo 33,69 km, todėl priteisė ieškovui nuomos mokestį už 2 dienas, 560 Lt (280 Lt x 2 = 560 Lt).

Teismas patenkino ieškinio dalį dėl automobilio grąžinimo (CK 6.200 str. 1 d.). Nurodė, kad atsakovo pareiga perduoti automobilį pasibaigus nuomos terminui yra nurodyta ginčo sutarties 5 straipsnio pirmame punkte, o pagal CK 6.52 straipsnio pirmąją dalį, ieškovas neturi pareigos pasiimti automobilį iš atsakovo nurodytos vietos ir būtent atsakovas privalo pristatyti automobilį pagal ieškovo buveinę.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, priteisė ieškovui 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti (CPK 98 str. 2 d.).

Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog nors automobilis perdavimo momentu ir buvo techniškai tvarkingas, jis pastoviai dėvisi, genda. Be to, jis buvo perduotas baigiantis techninei apžiūrai, o norint atlikti šią apžiūrą, reikalingas atskiras automobilio paruošimas, nusidėvėjusių dalių pakeitimas naujomis. Teismas, teigdamas, jog jei ieškovas perdavė tvarkingą automobilį, tai atsakovas negali reikšti jokių pretenzijų vėliau, suvaržo atsakovo teises į normalų jo teisių gynimą, prieštarauja sveikai logikai, nes nieko nėra pastovaus – šiandien tvarkingas automobilis ryt gali sugesti. Teismas nepagrįstai vertino ne visus įrodymus ir taip pažeidė CPK 6 straipsnio nuostatas bei suteikė daugiau galimybių ieškovui nei atsakovui. Nepagrįsta teismo išvada, jog ginčo priedą prie sutarties pasirašė negalintis to padaryti asmuo, nes G. P. ėjo direktoriaus pareigas, nebuvo atleistas ir galėjo savo vardu priimti sprendimus (ABĮ 37 str. 8 d.). Tai, jog direktorius sirgdamas pasirašė sutartį, nėra pagrindas sudarytą sutartį laikyti negaliojančia. Be to, nesuprantama yra tai, jog nors teismas teigia, kad kaltas yra juridinio asmens organo narys, tačiau atsakomybę bei apmokėjimą perkelia atsakovui, o ne buvusiam įmonės direktoriui.Nepagrįsta teismo išvada, jog ginčo priedo pateikimas tik iškėlus bylą įrodo, jog atsakovas bando išvengti atsiskaitymo pagal nuomos sutartį. Atsakovas negali atsakyti už kitos įmonės dokumentų pateikimą bankroto administratoriui. Teismas neteisingai suskaičiavo nuomos mokesčio dydį, nes be pagrindo kiekvienam mėnesiui priskaičiavo 20,6 darbo dienas, neatsižvelgė į švenčių dienas bei į tai, kad kiekvienos savaitės penktadienį darbas baigiasi viena valanda anksčiau. Teismas neteisingai priteisė ieškovui atstovavimo išlaidas. Ieškovas nepateikė nei kasos pajamų orderio, nei bankinio pavedimo, kurie patvirtintų lėšų sumokėjimą advokatui. Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas, išlaidos negali būti priteisiamos, jei prašymas dėl jų pritesimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Teismas pagrįstai priedą prie ginčo sutarties laikė apsimestiniu sandoriu. Automobilis apeliantui buvo perduotas techniškai tvarkingas, tinkamas naudoti pagal paskirtį, apeliantas automobilį priėmė ir nereiškė jokių pretenzijų dėl jo būklės. Todėl nebuvo jokio pagrindo sudaryti sutarties priedą ir leisti apeliantui naudotis automobiliu neatlygintinai, nes tai ieškovui būtų visiškai nenaudinga (CK 1.82 str.). Be to, nuomos sutarties priedas nebuvo perduotas bankroto administratoriui kartu su kitais dokumentais, sudarytas šventinę dieną, kada ieškovo direktorius nedirbo dėl ligos. Ieškovas UAB ,,Optimalūs finansai“ ir atsakovas UAB ,,Sava statyba“ buvo susiję juridiniai asmenys, šių asmenų valdymo organų pareigas ėjo tie patys fiziniai asmenys, kurie tuo pat metu buvo abiejų bendrovių darbuotojais, todėl kyla pagrįsta tikimybė, kad minėti asmenys tiesiog ,,gamina“ jiems palankius įrodymus. Teismas teisingai suskaičiavo nuomos mokesčio dydį. Apeliantas neginčijo eksploatavęs automobilį, o iš byloje esančių kelionės lapų matyti, kad 2006 m. balandžio - liepos mėnesiais, rugsėjo-spalio mėnesiais automobilis kiekvieną dieną iš garažo buvo paimamas 8:00 val. ir grąžinamas 17:00 val., tai yra eksploatuojamas visą darbo dieną. Metinis vidutinio mėnesio darbo dienų koeficientas, esant penkių darbo dienų savaitei, tai yra 20,6, yra nustatytas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-345 ,,Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičiau 2006 metais patvirtinimo“, todėl teismas pagrįstai rėmėsi šiuo koeficientu. Be to, apeliantas automobilį naudoja iki šiol.Teismas, priteisdamas ieškovui turėtas išlaidas advokato pagalbai, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė ir ne visuomet gali iš karto atsiskaityti už teisines paslaugas. Be to, šiuo metu ieškovas yra visiškai atsiskaitęs už minėtas paslaugas, todėl apelianto argumentai nebeturi teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra būtų priimtas tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai pritaikė ginčo sutartinius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir iš dalies patenkindamas ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

Kaip žinoma, sutartinių teisinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose ir jomis būtina vadovautis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. UAB „Vaidluvė“ (bylos Nr. 3K-3-406/2000), nurodyta, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse šiuo klausimu ne kartą yra nurodyta, kad bet kuri sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, atsižvelgiant į jos pobūdį, rūšį, šalių teisinį statusą, teisėtus lūkesčius, kurių įgyvendinimo realiai tikimasi sudarant sutartį, ir į kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1145/2000, I. Bunokaitė v. A. G. ; 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-837/2000, K. G. v. L. P. ; 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2005, UAB „Šiaulių naujienos“ v. UAB „Šiaulių vandenys“ ir kt.).

Teisėjų kolegija laiko, jog teismas, vertindamas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius pagrįstai atsižvelgė į tai, kad abi šių santykių šalys – įmonės, kurios vykdė veiklą, susijusią su transporto priemonių eksploatavimu. Taigi akivaizdu, kad šių įmonių vadovai žinojo ar turėjo žinoti sutarčių, susijusių su transporto priemonių eksploatavimu, sudarymo ypatumus, atskirų klausimų reglamentavimo sutartyse svarbą bei pobūdį (techninė būklė, naudojimosi, nuomos kaina, atsiskaitymo sąlygos ir kt.). Šalys - tai juridiniai asmenys, kurių vadovams buvo ar turėjo būti žinoma, kad bendrovės ūkinė – finansinė veikla tvarkoma remiantis turto bei dokumentų apskaitą reglamentuojančių įstatymų imperatyvaus pobūdžio normomis. Teismas, vertindamas nuomos sutartį ir, taip vadinamą priedą prie jos, teisingai pažymėjo, kad 2006 m. kovo 3 d. automobilio GAZ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartyje konstatuota, kad atsakovui perduodant automobilį perduodami ir šio automobilio dokumentai, taigi atsakovui buvo žinomi automobilio techninės apžiūros galiojimo terminai (sutarties 2 str.1 p.). Sutarties šalys aiškiai nurodė, jog šis automobilis yra techniškai tvarkingas, tinka naudoti pagal paskirtį ir neturi akivaizdžių bei paslėptų trūkumų (sutarties 1 str. 3 p.), o nuomininkas (atsakovas) įsipareigoja savo sąskaita periodiškai atlikti turto techninę priežiūrą (sutarties 5 str. 1 p.) (b. l. 11). Teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad šalys, 2006 m. kovo 3 d. pasirašydamos automobilio priėmimo - perdavimo aktą, taip pat nenurodė, kad šis automobilis yra techniškai netvarkingas, atsakovas šiame akte nepažymėjo, jog turi pretenzijų ieškovui dėl daikto kokybės, kainos ar naudojimosi sąlygų (b. l. 12).

Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino nuomos sutarties bei ją lydinčių dokumentų nuostatas ir pagrįstai nustatė, kad šios sutarties šalys labai konkrečiai ir aiškiai susitarė dėl visų tokio turto nuomos sutarties sąlygų (CK 6.522 – 6.530 str.) ir atmetė atsakovo argumentus, jog ginčijamas, taip vadinamas, nuomos sutarties priedas, buvo sudarytas paaiškėjus išsinuomoto automobilio blogai techninei būklei ir šalims pripažinus, kad sudarant nuomos sutartį buvo suklysta. Teisėjų kolegija, sutikdama su paminėtais teismo argumentais ir atmesdama apelianto argumentus šiuo klausimu, be to pažymi, kad ir nuomos sutartį, ir ginčijamą priedą paminėtų įmonių vardu pasirašė tie patys asmenys, kad priedas pasirašytas praėjus vos kelioms dienoms po sutarties pasirašymo. Tuo tarpu iš byloje esančios medžiagos bei šių asmenų paaiškinimų apeliacinės instancijos teismui matyti, kad tai įmonių vadovai, verslininkai, turintys nemažą praktiką.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčijamo priedo galiojimo klausimą, teisingai išaiškino jo turinį, esmę ir teisingai konstatavo, jog savo prigimtimi tai yra automobilio panaudos sutartis, kurios pagrindu atsisakoma nuomos mokesčio (CK 6.629 str.). Bylos medžiaga, o taip pat apelianto atstovo bei trečiojo asmens paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme leidžia daryti išvadą, kad šio priedo sudarymo aplinkybes ir tikslą nulėmė atsakovo UAB ,,Sava statyba“ siekimas tokiu būdu iš ieškovo UAB ,,Optimalūs finansai“ susigrąžinti, kaip teigiama, nors dalį skolos. Kaip nurodė teismas, bylos aplinkybės taip pat leidžia spręsti, kad tuo buvo siekiama išvengti ieškovo administratoriaus pretenzijų pagal nuomos sutartį.

Teismas konstatuodamas, jog ginčijamas sutarties priedas yra fiktyvus ir negaliojantis, teisingai rėmėsi anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, o taip pat tuo, kad 2006 m. kovo 11 d., kada, apelianto bei trečiojo asmens teigimu, buvo pasirašytas priedas (panaudos sutartis), buvo šventinė ne darbo diena (DK 162 str.1 d.), o ieškovo vardu jį pasirašęs trečiasis asmuo įmonės vadovas G. P. sirgo ir nevykdė savo pareigų. Iš byloje esančių įmonės 2006 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos bei darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščių matyti, kad nuo 2006 m. kovo 6 d. iki kovo 20 d. G. P. sirgo ir už šį laikotarpį jam nebuvo mokamas atlyginimas (b. l. 72 – 74); pagal paties G. P. 2006 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. 06-03 (b. l. 75) nuo 2006 m. vasario 20 d. jo ligos laikotarpiui direktoriaus pareigas buvo pavesta eiti įmonės vadybininkui M. N. ; o pagal 2006 m. kovo 14 d. sprendimą, kurį priėmė G. P. kaip vienintelis ieškovo UAB ,,Optimalūs finansai“ akcininkas, nuo kovo 14 d. bendrovės administracijos vadovu vietoje jo buvo paskirtas J. Ž. (b. l. 49).

Teismas teisingai sprendė, kad šio priedo fiktyvumą patvirtina taip pat ir tai, kad apie šį dokumentą ieškovui tapo žinoma tik tada, kai jis buvo pateiktas teismui nagrinėjant šią bylą. Kaip minėta, atsakovas, tik atsiliepdamas į pareikštą ieškinį, teismui pateikė šį priedą bei ieškovui adresuotą atsakovo 2006 m. kovo 10 d. pranešimą – pretenziją, kurioje motyvuojant tuo, kad išsinuomotas automobilis yra netvarkingas ir baigėsi jo techninės apžiūros terminas, prašoma nutraukti nuomos sutartį, kuri sudaryta prieš 6 d. arba pakeisti jos sąlygas. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nėra duomenų, kad šie dokumentai įstatymo nustatyta tvarka buvo įtraukti į įmonės dokumentų apskaitą ir jų pagrindu apskaitoje buvusi nuomos sutartis būtų pakeista į panaudos sutartį. Taip pat nepaneigtas ieškovo bankroto administratoriaus įgalioto asmens tvirtinimas, kad ieškovo administracijos vadovas šių dokumentų jam neperdavė (CPK 178 str.). Trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teismui teigė, jog ginčijamą priedą jis pasirašė būdamas namie, paaiškino, kad pasirašęs, dokumentą kažkam atidavė, kam, neatsimena, nes tai buvo seniai, o taip pat nežino ar sutarties priedą matė administratorė. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo G. P. , kaip minėta, yra patyręs verslininkas ir vadybininkas, akivaizdu, jog jam buvo žinomos įstatymų nuostatos, reglamentuojančios bendrovės direktoriaus, kaip juridinio asmens valdymo organo, įgaliojimus, veiklą, tarp jų ir bendrovės valdymą direktoriaus ligos laikotarpiu. Tai rodo paminėta aplinkybė, kad vadovauti bendrovei savo ligos laikotarpiu jis buvo pavedęs M. N. . Todėl toks paaiškinimas negali būti laikomas pakankamu įrodymu, jog ginčijamas priedas ieškovo UAB ,,Optimalūs finansai“ 2006 m. kovo 11 d. buvo sudarytas, šiam asmeniui žinomas, aprobuotas ir vykdomas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas dėl trečiojo asmens G. P. teisės pasirašyti šį priedą sprendimo motyvuose pasisakė tik nagrinėdamas klausimą dėl ieškovo argumentų, susijusių su šio sandorio fiktyvumu. Todėl atmetami apelianto argumentai, kad ši aplinkybė buvo pagrindu pripažinti šį sandorį negaliojančiu, nes ieškinio reikalavimas pripažinti šį sandorį negaliojančiu CK 1.82 straipsnyje numatytais pagrindais, tai yra kaip sandorį, sudarytą valdymo organui pažeidus kompetenciją, nebuvo pareikštas.

Trečiasis asmuo G. P. tvirtina, kad šie dokumentai iš įmonės galėjo būti paimti ikiteisminį tyrimą vykdančių FNTT prie VRM Klaipėdos apskrities skyriaus pareigūnų, tačiau byloje esančiuose dokumentuose, gautuose iš šios institucijos, nėra duomenų, patvirtinančių šį teiginį (b. l. 39 – 40, 110 - 112), o kitokie įrodymai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti. Iš bylos medžiagos matyti, kad į pirmosios instancijos teismo posėdį liudyti buvo kviečiamas J. Ž. , vadovavęs ieškovui UAB ,,Optimalūs finansai“ iki buvo iškelta bankroto byla, tai yra tuo laikotarpiu, kai bendrovėje buvo atliktas dokumentų poėmis. Šis asmuo perdavė šios įmonės turtą bei dokumentus teismo paskirtam bankroto administratoriui. Pagal 2007 m. vasario 26 d. teismo posėdžio protokolo duomenis šis asmuo į teismo posėdį neatvyko ir šalys bei trečiasis asmuo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama jo neapklausus, prašymų nebuvo pareikšta ir baigiant nagrinėti bylą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismui taip pat nebuvo pareikšta prašymų padėti surinkti įrodymus, todėl sprendžiant klausimą ar pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė bylos aplinkybes, remiamasi byloje surinktais įrodymais.

Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle - laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 straipsnyje suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Dėl įrodymų vertinimo taisyklės konkrečiose bylose yra ne kartą pasisakęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga” Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA” v. Valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje G. U. v. O. I. , bylos Nr. 3K-3-862/2002; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Korporacija Lietverslas” v. E. Grakauskas, bylos Nr. 3K-3-113/2003; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant atsakovo atstovo S. G. bei trečiojo asmens G. P. paaiškinimų įrodomąją vertę (CPK 177 str. 2 d.) taip pat atkreiptinas dėmesys į byloje esančius įrodymus leidžiančius spręsti apie šį priedą pasirašiusių asmenų susietumą, kaip atsiliepime į apeliacinį skundą teigia ieškovas. Ieškovo UAB ,,Optimalūs finansai“ vienintelis akcininkas G. P. , tebedirbdamas ieškovo direktoriumi, nuo 2006 m. gruodžio 7 d. pradėjo dirbti pas atsakovą UAB ,,Sava statyba“ antraeilėse pareigose (b. l. 47 – 48, 96 - 97), o atsakovo UAB ,,Sava statyba“ administracijos vadovas S. G. iki 2006 m. sausio 17 d. dirbo ieškovo komercijos direktoriumi (b. l. 46, 51) (CPK 185 str.).

Remdamasi paminėtu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog 2006 m. kovo 11 d. priedas prie nuomos sutarties Nr. ANS 06-03-03 yra fiktyvus, todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovui skolą pagal automobilio nuomos sutartį (CK 1.78, 6.200 str. ).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama apelianto argumentus dėl teismo sprendimo nuomos mokesčio priteisimo klausimu, sprendžia, kad teismo argumentai pagrįsti pačios nuomos sutarties nuostatomis, paties apelianto teismui pateiktų kelionės lapų duomenimis bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu nustatytu metinių vidutinio mėnesio darbo dienų koeficientu esant penkių darbo dienų savaitei, kurį nustatant atsižvelgiama taip pat ir į švenčių dienas (b. l. 11, 102 – 109). Apeliaciniame skunde nurodytai motyvai neduoda pagrindo kitokiai išvadai nei šiuo klausimu padarė pirmosios instancijos teismas (CK 6.512 str.).CPK 185 str.).

Pažymėtina tai, kad, kaip nurodo atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas, nuomos mokestį buvo prašoma priteisti už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 3 d. iki ieškinio pareiškimo, tai yra iki 2006 m. lapkričio 3 d., tuo tarpu ieškovas automobiliu naudojosi ir toliau. Apeliacinės instancijos teismui atsakovo atstovas paaiškino, kad automobilis ieškovui buvo grąžintas tik po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (b. l. 178).

Taip pat atmetamas apelianto argumentas, susijęs su bylinėjimosi išlaidų priteisimu ieškovui (CPK 98 str. 1 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad buvo sudaręs sutartį su advokatu, kuris teikė teisines paslaugas sprendžiant šį ginčą ir atstovavo jį teisme (b. l. 156 – 159). Taigi teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą bei apimtį teisingai sprendė, kad pagrįstos ieškovo atstovavimo išlaidos sudaro 1 500 Lt, todėl naikinti sprendimo dalį, kuria tokios išlaidos ieškovui atlygintos, nėra pagrindo (CPK 98 str. 2 d., 185 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 320 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 88, 93 straipsniais, priteisia iš atsakovo UAB „Sava statyba“ valstybei 9, 40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (b. l. 162). Sutinkamai su CPK 98 straipsniu iš atsakovo UAB „Sava statyba“ ieškovui BUAB „Optimalūs finansai“ priteisiama 1 180 Lt išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (b. l. 158 - 159).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Sava statyba“ ieškovui BUAB „Optimalūs finansai“ 1 180 Lt (vienas tūkstantis vienas šimtas aštuoniasdešimt litų) advokato išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Sava statyba“ valstybei 9, 40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti atsakovui UAB „Sava statyba“ 1 384, 32 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai aštuoniasdešimt keturi litai 32 ct).