Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant pareiškėjui J. B., pareiškėjo atstovui Vaidučiui Paliukui, atsakovės atstovei Rasai Lileikytei išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teisminiame nagrinėjime atstovas nedalyvavo.

Pareiškėjas teisminio nagrinėjimo metu palaikė skunde išdėstytus motyvus, papildomai paaiškino, kad L. O. už pagalbą piniginio atlygio nežadėjo. Nurodė, kad jis darbininkų nesamdė, su jais nesusipažino ir su jais tik atsiskaitydavo už atliktus darbus, L. O. paliktais pinigais. Techninės priežiūros nevykdė, nes tai darė A. A.. Patvirtino, kad jis statybines medžiagas pirkdavo tik tada, kai nebūdavo L. O. Lietuvoje. L. O. pareiškėjui pinigus palikdavo atsiskaitymams su darbininkais. Pareiškėjas pinigus už atliktus darbus perduodavo darbininkų brigadai, kuri pati pasiskirstydavo atlygio dydžius. Pareiškėjas patvirtino, kad konfliktas tarp L. O. ir jo kilo dėl pavogtų garažo vartų bei dėl statybose atlikto broko. Jokio užmokesčio iš L. O. negavo (2012-09-26 teismo posėdžio garso įrašas).

Liudytoja L. O. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad su pareiškėju buvo sutarta, jog jis rūpinsis statybomis, bus kaip rangovas, organizuos darbą, t. y. ieškos ir samdys darbininkus, pirks statybines medžiagas, nuomos transportą, kai reikia mokės mokesčius, rūpinsis atliekamais statybiniais darbais. Pareiškėjas pageidavo gauti pinigus ne banko pavedimais, o grynais pinigais, todėl liudytoja pinigus paimdavo iš banko, perduodavo juos J. B., kuris pasirašydavo, kad gavo pinigus. Pinigai pareiškėjui buvo duodami už statybinių medžiagų pirkimą, mokesčių mokėjimą, transporto nuomą, atsiskaitymą su darbininkais, neišskiriant kiekvienam konkrečios sumos, tame tarpe ir J. B.. Pinigai buvo duodami ir prieš, ir po atliekamų darbų. Ji darbininkų nesamdė, nes tai darė J. B., kuris su statybininkais bendravo ir su jais atsiskaitydavo už atliktus darbus. Techninę priežiūrą vykdė A. A., kuris statybose buvo tik 1 kartą, daugiau nevažiavo. Konfliktas su pareiškėju kilo dėl pinigų, kadangi buvo sutarta, jog namą jis pastatys už 300 000 Lt, o už tokią sumą nesudėjo nei langų, nei durų. Be to, dingo garažo vartai, padarė daug broko. Nurodė, kad pareiškėją kaip darbų vykdytoją rekomendavo P. Š., liudytojos kaimynas, buvęs bendradarbis, kuris prasidėjus konfliktams atsijungė telefoną. Liudytoja patvirtino, kad dėl statybos broko civilinė byla nutraukta, sudarius taikos sutartį, aplinkybių tikslių ir formuluočių neatsimena. Visas statybines medžiagas pirko pareiškėjas, o liudytoja tik – klinkerio plytą, turėtus dokumentus pateikė mokesčių inspekcijai. Liudytoja patvirtino, kad J. B. teikė paslaugas už užmokestį, kurio procentas buvo surašytas, tačiau kiek tiksliai nurodyti negalėjo. Visi liudytojos turimi dokumentai buvo perduoti mokesčių inspekcijai (2012-09-26 teismo posėdžio garso įrašas).Nežiūrint į sudarytą taikos sutartį, ji laikosi savo pozicijos ir patvirtina nurodytas aplinkybes, jog B. gavo iš jos pinigus , patvirtina visas anksčiau nurodytas aplinkybes.

Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirba Kauno apskr. VMI vyresn. specialistu ir atliko šiame mokestiniame ginče tyrimą. Liudytojo nuomone, pareiškėjas nedirbo fizinio darbo , tačiau samdė nelegaliai darbininkus, vykdė statybinių medžiagų pirkimus, organizavo statybinius darbus, buvo darbų vykdytojas. Iš pateiktų mokesčių inspekcijai dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas L. O., su kuria buvo sudaręs sutartį, pateikdavo ataskaitą už atliktus darbus, pirktas medžiagas, o L. O. viską apmokėdavo. Be to, ataskaitoje nurodyta eilutė – „mokestis Sodrai“, bet pareiškėjas oficialiai darbuotojų nesamdė, todėl jokių mokesčių įrašyti negalėjo, o L. O. pinigus šiam mokesčiui mokėti davė. Pareiškėjas J. B. savo paaiškinimuose nurodė, kad pinigus iš L. O. imdavo. To nepaneigė, darbų neatliko. Be to, L. O. ir A. A. patvirtino, kad pareiškėjas kategoriškai atsisakydavo rašytis į statybų žurnalą, kuriame pareiškėjo pavardė buvo įrašyta (2012-11-15 teismo posėdžio garso įrašas).

Į teismą buvo kviečiamas ir liudytojas A., tačiau neatvyko. Iš kviečiamo asmens tėvo gautas pranešimas, kad sūnus išvykęs su šeima gyventi į Vakarų Europą . Sūnus paskambina kartą į mėnesį ir pasikalba su juo telefonu. Kitų sūnaus duomenų nežino.(b.l.89).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl Kauno apskr. VMI 2011-03-10 sprendimo Nr. (04)-K3-58, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2011-06-01 sprendimo Nr. 68-78 bei 2011 m. rugsėjo 12 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo Nr. S-208(7-159/2011) teisėtumo ir pagrįstumo, t.y. ginčas kilęs dėl to, ar pagrįstai mokesčių administratorius pripažino pareiškėjo teiktas paslaugas L. O. individualia veikla ir ar pagrįstai jas apmokestino.

Byloje nustatyta, kad Kauno apskr. VMI, vykdydama 2010-12-06 pavedimą tikrinti Nr. AU2-38 (Mokestinių ginčų komisijos prie LRV byla Nr. 6.11-05(7-159/2011) – toliau MGK byla, b. l. 58), pakartotinai atliko pareiškėjo pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM), gyventojų pajamų mokesčio (toliau -GPM), valstybinio socialinio draudimo (toliau - VSD) įmokų, privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 ir 2011-01-18 surašė patikrinimo aktą Nr. AU16-5 (MGK byla, b. l. 35-53). Pareiškėjas nesutiko su 2011-01-18 patikrinimo aktu Nr. AU16-5 2011-02-17 ir pateikė pastabas Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (MGK byla, b. l. 33-34).

Kauno apskr. VMI 2011-03-10 sprendimu Nr. (04)-K3-58 dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MGK byla, b. l. 17-32) nustatė, kad mokestinio patikrinimo metu buvo vertinamos gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) g. 57T, Kaunas statybos aplinkybės. Inspekcija pakartotinio patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjas teikė naujo namo (duomenys neskelbtini) g. 57T, Kaune statybos paslaugas L. O. pagal 2007-04-23 statybos sutartį ir taip vykdė individualią veiklą, neįregistravęs jos įstatymų nustatyta tvarka. Inspekcija vadovaudamasi MAĮ 69 str. 1 dalies nuostatomis nustatė, kad pareiškėjas 2007 metais gavo 203426,96 Lt individualios veiklos pajamų. Konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau - PVMĮ) 71 str. 1 ir 2 dalis, 92 straipsnį bei 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (toliau - GPMĮ) 25 ir 27 straipsnį, nes versdamasis naujų statinių statybos veikla, gavo 203426,96 Lt individualios veiklos pajamų, nuo kurių neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą 15777 Lt PVM (2007 metų 09 mėn. - 10429 Lt; 2007 metų 11 mėn. -5348 Lt. ir 28147 Lt GPM. Inspekcija, vadovaudamasi PVMĮ 123 str. 1 dalimi, GPMĮ 36 str. 2 dalimi, MAĮ 96 str. 1 d. 2 punktu ir 139 str. 1 dalimi, pareiškėjui apskaičiavo 7721 Lt PVM delspinigių, 11841 Lt GPM delspinigių bei skyrė 30 proc. 4733 Lt PVM baudą ir 8444 Lt GPM baudą. Kauno apskr. VMI, remdamasi 2001-10-11 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-547 (toliau - VSDĮ) 9 str. 4 dalies (2004-11-04 įstatymo Nr. IX-2535 redakcija) nuostatomis, pareiškėjui už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-11-08 apskaičiavo bazinei pensijos daliai 1347,47 Lt VSD įmokų ir papildomai pensijos daliai 988 Lt VSD įmokų bei skyrė 1168 Lt VSD įmokų baudą. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos pareiškėjui nebuvo apskaičiuotos, remiantis 2002-12-03 Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 (2003-01-01 įstatymo IX-1219 redakcija) 17 str. 1 dalimi.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apskr. VMI 2011-03-10 sprendimu Nr. (04)-K3-58 pateikė skundą VMI prie FM (MGK byla, b. l. 13-14), kuri 2011-06-01 sprendimu Nr. 68-78 (MGK byla, b. l. 6-11) nurodė, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti pritaikytos MAĮ 10 straipsnio nuostatos, o MAĮ 69 str. 1 dalis taikyta nepagrįstai. Taip pat VMI prie FM sprendimu pakeitė Inspekcijos 2011-03-10 sprendimą Nr. (04)-K3-58 ir vietoj nurodymų pareiškėjui sumokėti į biudžetą 15777 Lt PVM, 7721 Lt PVM delspinigių, 4733 Lt PVM baudą, 28147 Lt GPM, 11841 Lt GPM delspinigių, 8444 Lt GPM baudą, 2335 Lt VSD įmokų ir 1168 Lt VSD įmokų baudą, nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 15777 Lt PVM, 4002 Lt PVM delspinigių, 1578 Lt PVM baudą, 28147 Lt GPM, 5207 Lt GPM delspinigių, 2815 Lt GPM baudą, 2335 Lt VSD įmokų ir 1168 Lt VSD įmokų baudą; taip pat atleido pareiškėją nuo 3719 Lt PVM delspinigių ir 6634 Lt GPM delspinigių.

Pareiškėjas nesutiko ir su VMI prie FM 2011-06-01 sprendimu Nr. 68-78, ir kreipėsi su skundu (MGK byla, b. l. 2-3) į Mokestinių ginčų komisiją prie LRV, kuri su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM pozicija sutiko ir priėmė 2011-09-12 sprendimą Nr. S-208(7-159/2012) (MGK byla, b. l. 6-11) atmesti pareiškėjo skundą.

Teismui buvo pateikti pašto duomenys, liudijantys, kad Mokestinių ginčų komisijos ginčijamas sprendimas buvo siunčiamas pareiškėjui 2011 09 16 d. registruota pašto siunta. Kaip nurodoma pranešime teismui, ši siunta pareiškėjui nebuvo įteikta dėl to, kad pareiškėjas pašto siuntos neatsiėmė. (b.l.26-27-29-30).

Teismui pateikta 2007 04 23 d. sutartis tarp pareiškėjo ir L. O.. Pagal šią sutartį pareiškėjas sutiko atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. 57 T, Kaune statybos darbus pagal projektą Nr. (duomenys neskelbtini) laikantis LR Statybos įstatymo nuostatų, o L. O. sutartyje įsipareigojo apmokėti būtent rangovui už medžiagas ir darbus pagal poreikį pagal pateiktą schemą.(B.Nr. 2-1103-109/2008; b.l.10).

Tarp L. O. ir A. A. buvo sudaryta 2007 04 12 d. techninės priežiūros darbų sutartis, pagal kurią A. įsipareigojo „laiku kontroliuoti statybos eigą“(B.Nr. 2-1103-109/2008, b.l. 11, 8p.).

Mokesčių inspekcijai duodama parodymus O.aiškino 2009 01 28 d., kad pareiškėjas statė namą, padėjo pamatus, išmūrijo sienas, uždengė stogą, įdėjo garažo vartus ir atliko dalį lauko apdailos darbų. (MGB, b.l. 80).

Teismas išsireikalavo apžiūrai civilinę bylą iš Kauno apygardos teismo (B.Nr. 2-1103-109/2008). Šioje byloje O. 2008 05 27 d. pateikė ieškinį, reikalaudama iš B. atlyginti daugiau nei 140 tūkst. litų nuostolio (b.l.4-6). Ieškinyje O. teigė, jog nuolatos reiškė pretenzijas J. B. dėl statybos darbų kokybės ir pastarasis žadėjo artimiausiu metu klaidas ištaisyti. 2008 03 13 d. raštu O. teigė kvietusi B. atvykti prie statybos objekto pasirašyti statybos darbų įforminimo aktą, tačiau pastarasis neatvyko.

Reikšdama ieškinį L. O. teismui pateikė minėtą 2008 03 13 d. rašytą raštą (B.Nr. 2-1103-109/2008, b.l. 13). Šiame rašte O. reiškia pretenzijas B. dėl to, kad pastarasis 2007 04 23 d. pasirašytos sutarties pagrindu buvo įsipareigojęs vykdyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. 57T Kaune statybos darbus. Nurodo, kad pagal šią sutartį už atliktus statybos darbus su B. atsiskaitė , tačiau pastarasis vengia įforminti darbų priėmimą aktu; kvietė Briedį atvykti 2008 03 20 d. prie statybos objekto pasirašyti statybos darbų priėmimo perdavimo akto. Šis raštas buvo siunčiamas registruotu paštu B. adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas.(B.Nr. 2-1103-109/2008, b.l. 14-15).Analogiškus raštus O.rašė ne vieną kartą ir juose buvo kategoriškai nurodoma, jog nustatytus statybos trūkumus pareiškėjas turėtų ištaisyti savo sąskaita ar samdyti savo lėšomis subrangovą trūkumams šalinti.(B.Nr. 2-1103-109/2008, b.l. 15-24).

Darbų ir defektų priėmimo-perdavimo akto surašyme B. nedalyvavo, tačiau ant šio akto yra jo užrašas, kad „defektus nustato ekspertų komisija, o apie visą kitą O. buvo informuota..“, t.y. B. nesutiko su nurodomais defektais, bet neneigė , kad jis yra tas asmuo, kuris turi aiškintis dėl statybos defektų. (B.Nr. 2-1103-109/2008, b.l. 25-26). (MGB b.l.97-98). Atsakydamas į šį defektų aktą, J. B. nurodė, kad Statybos darbų žurnalas pildomas ir pasirašinėjamas kiekvieną darbo dieną, jai pasibaigus; jame nurodytos pastabos privalomos ištaisyti nedelsiant. Jų atžvilgiu statybos darbų žurnalas nebuvo pildomas ir pateiktas.., kadangi jų atveju statyba nebuvo sustabdyta, vadinasi priekaištų statybininkų atžvilgiu nebuvo. Visi keitimai atlikti su O.žinia „. (MGB b.l. 102).

Kauno Apygardos teismui kartu su ieškiniu buvo pateiktas ir užmokesčio raštas, kuriame fiksuoti pinigų perdavimai B.už namo statybą , nurodant datas nuo 2007 02 17 d. iki 2007 10 30 d.; pagal šį raštą Briedis savo parašais patvirtino gavęs 397 500 litų (B.Nr. 2-1103-109/2008, b.l. 47-49).

Teismui buvo pateiktas VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymėjimas, liudijantis, kad O. priklausė žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. 57T Kaune.(B.Nr. 2-1103-109/2008, b.l. 54a).

Teismui buvo pateiktas ir Statybos darbų žurnalas, kuriame nurodoma, jog rangovas yra J. B. ; B. parašų šiame žurnale nėra.(B.Nr. 2-1103-109/2008, b.l. 62-63).

Kitame dokumente – „pagrindiniai duomenys apie statinį“ nurodytas A. A., kaip statinio techninės priežiūros vadovas, o rangovu ir vėl nurodytas J. B.. Dokumente fiksuojami projekto pakeitimai, nurodoma, kas pasiūlė projekto pakeitimus ir kas juos patvirtino. Visais atvejais kaip siūlantis pakeitimus asmuo nurodytas J. B., ir tai tvirtino savo parašu A. A.; siūlymų datos nurodomos 2007 metų birželio – liepos mėnesiai. (B.Nr. 2-1103-109/2008, b.l. 65-66).Bendrųjų statybos darbų vykdymo žurnale (B.Nr. 2-1103-109/2008, b.l 69-76) įvardijami darbai, kurie turėjo būti atlikti ir kurie buvo atlikti (visi su pamatų betonavimu susiję darbai; pirmo aukšto keramikinių blokelių mūrijimas, nešančių sienų mūrijimas, monolitinių sąramų klojinių įrengimas ir betonavimas, perdengimų montavimas, antro aukšto keramikinių blokelių mūrijimas, pertvarkų mūrijimas, stogo medinių konstrukcijų montavimas ir t.t.), visais atvejais kaip atsakingas vykdytojas (brigadininkas) nurodomas J. B.. Pažymėta, kad visi šie darbai buvo atliekami laikotarpyje nuo 2007 05 07 d. iki 2007 10 18 d. Visus šiuos duomenis žurnale savo parašu patvirtino statinio techninės priežiūros vadovas A. A.. (MGB b.l. 93, 1.5 p.)

Statinio nužymėjimo vietoje akte nurodoma, kad įtvirtintų taškų nuotrauka perduota J. B., šiuos duomenis patvirtina A. A. parašas. (B.Nr. 2-1103-109/2008, b.l. 76). Tranšėjų ir iškasų po pamatais apžiūros akte, pamatų priėmimo naudoti ir tinkamumo tolimesniems statybos darbams akte , paslėptų darbų patikrinimo akte laikančiųjų konstrukcijų priėmimo akte, kaip darbų vykdytojas, ar kaip rangovo atstovas nurodomas J. B.. Šio asmens parašo aktuose nėra, tačiau A. A. kaip techninis prižiūrėtojas savo parašu patvirtina šiuos duomenis. (B.Nr. 2-1103-109/2008, b.l. 76-87).

Į teismą buvo kviečiamas ir liudytojas A., tačiau neatvyko. Iš kviečiamo asmens tėvo gautas pranešimas, kad sūnus išvykęs su šeima gyventi į Vakarų Europą . Sūnus paskambina kartą į mėnesį ir pasikalba su juo telefonu (jau minėta). Kitų sūnaus duomenų nežino(b.l.89). Kadangi nebuvo galimybės šį asmenį apklausti betarpiškai teisme, teismas garsino A. A. parodymus, kurie buvo teismui pateiktoje ar teismo išreikalautoje medžiagoje. Teikdamas atsiliepimą į L. O. ieškinį B., A. A. tvirtino, kad O. mokėjo rangovui J. B. pinigus periodiškiai; mokėjo pinigus B. ir nereiškė pretenzijų dėl defektų, kuriuos jis – A. kaip techninis prižiūrėtojas fiksuodavo. Nurodo, jog dirbo savo darbą ir fiksavo visus darbų trūkumus žurnale iki to laiko, kol tarp ieškovės – O. ir atsakovo – B. kilo nesutarimai; nurodo, kad , kiek jam žinoma, nesutarimai kilo dėl atsiskaitymo už darbus. A. A. teigė, jog dėl kai kurių trūkumų ieškovė buvo informuota, buvo daromi atsakovo – B. pasiūlyti projektiniai pakeitimai; „visi pasitarė ir nusprendė padaryti taip, kaip yra dabar“. Atsiliepime atkreipė dėmesį, kad balkono apdailos darbus darė ne B., o kažkas kitas. Pažymėjo, kad namo statybos darbus atliko atsakovas – J. B. iki to etapo, kokie darbai yra užfiksuoti statybos darbų žurnale, o kas vykdė darbus vėliau – jis nežino (B.Nr. 2-1103-109/2008, t.2 b.l. 3-8). O.pakeitus savo ieškinio reikalavimus ir atsakovais patraukus tiek B., tiek A. A., pastarasis rašė papildomą atsiliepimą ir vėl tiesiogiai tvirtino, kad rangovas buvo J. B.. A. A. net detalizavo, kokius siūlymus teikė B. (dėl 1 trūkumo), ir kas tuos siūlymus svarstydavo ( dėl 11 trūkumo).(B.Nr. 2-1103-109/2008, t.2 b.l. 52-67).

Teikdamas paaiškinimą VMI, A. A. patvirtino, kad vykdė O. statomo namo techninę priežiūrą. Jam atvykstant į objektą darbo metu, ten rasdavo 3-4 darbuotojus, kuriems vadovavo J. B.. Jeigu atvykdavo į objektą po darbo, tai ten nieko nerasdavo (MGB b.l.70).L. O. VMI nurodė analogiškas aplinkybes : pastoviai dirbdavo 3-4 darbininkai, kurių pavardžių nežino(MGB b.l.76 ). Papildomame paaiškinime O.nurodė, kad B. atliko šiuos darbus : padarė kelią, pamatus, sienas, uždengė stogą, įdėjo garažo vartus, mūrijo apdailinę plytą, klijavo putplastį ir šildė namą (MGB b.l. 80).

Teismui pateiktoje MGB-oje yra 2007 04 23 d. sutartis tarp L. O. ir J. B.. Nurodoma, jog J. B. sutinka vykdyti gyvenamojo namo statybos darbus nuo 2007 04 25 d. L. O. įsipareigojo apmokėti rangovui už medžiagas ir darbus pagal poreikį (MGB b.l. 83).

Tarp A. A. ir L. O. buvo sudaryta techninės priežiūros darbų sutartis 2007 04 12d. (MGB b.l. 84).

Teismui pateiktas užmokesčio raštas, kuriame B.patvirtino savo parašais piniginių lėšų gavimą; viso jam sumokėta 398036 litų. (MGB b.l.96-98).

Teismui pateiktoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-1103-109/2008 užfiksuota parengiamojo posėdžio eiga (t.2 b.l.77-86). Šio posėdžio metu O. teigė, jog darbininkus surado B. ir jiems mokėjo už darbą, t.y. atsiskaitydavo su jais B.; B. mokėjo ir už stogą ir netinkamai iškėlė kelią namo teritorijoje. J. B. pasisakydamas nurodė, kad jis padėjo O.kaip specialistas, o ne kaip vykdytojas, patvirtino, kad pasirašė ataskaitas dėl pinigų panaudojimo ir gavimo. Atsakydamas į teismo klausimą dėl darbininkių, B. teigė, jog darbininkai patys atėjo ir pasisiūlė dirbti.

Rašydamas skundą VMI J. B. keitė savo parodymus ir aiškino, jog darbininkus samdė O. (MGK byla b.l.2;3; 13), jis tik padėjo supirkti medžiagas bei įrangą, o sudaryta statybos sutartis nebuvo vykdoma. Jis tik domėjosi kiek darbų atlikta, ar nenukrypstama nuo projekto. Savo paaiškinime VMI B.nurodė, jog visi pirkimo dokumentai yra pas O., pagrindinės medžiagos pirktos O. vardu; jis matuodavo atliktų darbų apimtis nedarbo metu (MGK byla b.l.89).

VMI paskaičiavo pagal pateiktus duomenis ir nustatė, kad 2006 – 2007 metais J. B. pagal „užmokesčio raštą „ gavo 393036 litus. (MGB b.l. 128). J. B. neneigė gavęs šias lėšas, tačiau teigė, jog visos lėšos buvo skirtos gyvenamojo namo statybai (MGB b.l.136-137).

Duodama paaiškinimą VMI L. O. nurodė, kad buvo sudariusi statybos darbų sutartį 2007 04 23 d. su J. B.. J. B. statė jai namą, pats samdė darbininkus ir jiems mokėjo pinigus. Ji sumokėjo B. nuo 2006 12 23 d. iki 2007 10 30 d. už atliktus darbus, medžiagas, mokesčius ir jam priklausantį atlyginimą. Viso 398036 litus pagal raštą, kuriame B. pasirašinėjo. B. žadėjo išrašyti medžiagų pirkimo sąskaitas, tačiau to nepadarė. Iš visų darbininkų ji pažinojo tik vieną – P. Š., kuris atliko santechnikos darbus, o kitus darbus atliko B. samdyti darbininkai, kurių ji nežinojo. B. sakė, kad atsako už jo samdomus žmones ir jai nebūtina žinoti jų pavardžių. Nuo 2007 metų lapkričio B. nebedirbo. Ji atsiskaitė su B. už viską, ką jis padarė, bet šis negrąžino sąskaitų, garažo vartų ir durų (MGB b.l.86-88).

Kauno apskrities VMI 2008 11 11 d. nutarimu konstatavo, kad vadovaudamas O. namo statybos darbams ir gaudamas už tai užmokestį, B. vykdė veiklą be verslo liudijimo, neįregistravęs individualios veiklos. Už šią veiklą pagal ATPK 172 str.1d. J. B. skirta 600 litų bauda. Nutarime remiamasi A. A. parodymais apie tai, jog namo statybos darbams vadovavo J. B., kuris statybos žurnale buvo nurodomas kaip rangovas. (MGB b.l.46 , priedas 15; b.l. 55). Nutarimas įsiteisėjęs; pareiškėjas patvirtino, kad skirtą baudą sumokėjo.

Pareiškėjas nesutinka kad vykdė individualią veiklą.

GPMĮ 2 str. 7 d. individualią veiklą apibrėžia kaip savarankišką veiklą, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Ši veikla apima savarankišką, bet kokio pobūdžio komercinę arba gamybinę veiklą, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; savarankišką kūrybą, profesinę ir kitą panašaus pobūdžio savarankišką veiklą, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; savarankišką sporto veiklą; savarankišką atlikėjo veiklą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog, vertinant ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo - ekonominės naudos siekimo - buvimą, taip pat tokios veiklos priskirtinumą įstatyme išvardytoms veiklos rūšims (adm. B. Nr. A5-902/2006, adm. B. Nr. A575-1613/08, adm. B. Nr. A442-66/2009, adm. B. Nr. A442-499/2009).Savarankiškumas reiškia, kad gyventojas vykdydamas šią veiklą yra nepriklausomas ir pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats pasirenka veiklos kryptį, patiria veiklos išlaidas, gauna pajamų. Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas pats surado darbininkus, pats vykdė ar vadovavo namo statybos darbams, pirko statybines medžiagas ir atsiskaitydavo su darbininkais. J. B. ne tik vykdė statybos darbus, bet ir sprendė klausimus, susijusius su įvairiais projekto pakeitimais, t.y. J. B., veikdamas kaip fizinis asmuo pats sprendė su savo veikla susijusius klausimus, pats investavo (savo nuosavomis ar patikėtomis lėšomis (turtu)), dengė su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, skirstė ir naudojo gautas pajamas (LVAT 2007-07-05 nutartis adm. byloje Nr. A8-693/2007). Veiklos vykdymo aplinkybės kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį (LVAT adm. B. Nr. A14-916/2006; adm. B. Nr. A5-902/2006 , adm. B. Nr. A442-66/2009, adm. B. Nr. A442-499/2009).

Svarbus požymis - visa veikla nuo pat jos vykdymo pradžios turi turėti tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos (adm. B. Nr. A5-902/2006). Siekis gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį reiškia, kad gyventojas tam tikrą laikotarpį pasikartojančiais sandoriais savo pajamas investuoja į veiklą, iš kurios nuolat uždirba pajamas, tikėdamasis gauti pelno.

Okslei teigė, jog pareiškėjas veikė savarankiškai. Pagal 2007-04-23 sudarytą statybos darbų sutartį pareiškėjas (rangovas) sutiko atlikti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) g. 57 T, Kaune, statybos darbus pagal projektą Nr.(duomenys neskelbtini) laikantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatų, o L. O. įsipareigojo apmokėti rangovui – B.- už medžiagas ir darbus pagal poreikį pagal pateiktą schemą. Jau minėta, kad 2009-01-28 inspekcijai pateiktame paaiškinime L. O. nurodė, jog B. statė gyvenamąjį namą: padėjo pamatus, išmūrijo namo sienas, uždengė stogą, įdėjo garažo vartus ir atliko dalį lauko apdailos darbų.

Vykdydamas rangovo funkcijas pagal 2007-04-23 statybos darbų sutartį namo statybos metu, atsiskaitinėjo užsakovei L. O. (2007 m. sausio - lapkričio mėn. L. O. pateikė 8 „Išklotines" ir „Ataskaitas") už atliktus darbus, panaudotas statybines medžiagas ir sumokėtas pinigų sumas. „Išklotinėse" Pareiškėjas detalizavo atliktus darbus, statybos reikmėms panaudotus mechanizmus bei už jų nuomą sumokėtas pinigų sumas, sunaudotas statybines medžiagas bei už jas sumokėtas pinigų sumas, sumokėtą darbo užmokestį. B. pasirašytose „ataskaitose" nurodomos už atitinkamą laikotarpį pirktos statybinės medžiagos, nuo kurių pirkimo skaičiavo 3 proc. komisinių, už naudotus mechanizmus sumokėtos pinigų sumos, nuo kurių skaičiavo 3 proc. komisinių, darbo užmokestį, „Statybv. D.U", pridėtines išlaidas 30 proc, Sodra 16 proc, medžiagų komplektaciją/pelną 4 proc. L. O. 2008-05-29 ir A. A. (jau minėta) aiškino, kad B. vadovavo 3-4 darbininkų grupei. Visa tai patvirtina mokesčių administratorių išvadas, kad pareiškėjas vykdė statybos rangovo funkcijas, organizavo statybas, rūpinosi darbo jėga, mechanizmų nuoma, statybinėmis medžiagomis, atsiskaitinėjo užsakovei už panaudotus pinigus, t.y. pareiškėjas veikė savarankiškai, spręsdamas su statybos organizavimu susijusius klausimus. Veikla buvo vykdoma laikotarpyje nuo 2007 metų sausio iki lapkričio mėnesio, t.y. tai buvo tęstinė veikla. L. O. teigė, kad 2007 metais B. sumokėjo 393036 Lt, 2006 metais 5000 Lt - ne vien tik už statybines medžiagas, namo statybai naudotus mechanizmus, tačiau ir atlyginimą už suteiktą paslaugą - naujo namo statybos organizavimą. Mokesčių administratorius gautoms B. pajamoms priskyrė tik sumas, kurios ataskaitose įvardintos kaip darbo užmokestis, statybininkų darbo užmokestis, SODRA, papildomų medžiagų vertė ir papildomų mechanizmų vertė (iš viso 203426,96 Lt. (MGB, 2011-01-18 patikrinimo akto Nr. AU16-5 11-12 psl.). Kitų sumų - 194879,04 Lt (398306 Lt - 203426,96 Lt) , kurios B. pasirašytose ataskaitose nurodytos kaip skirtos medžiagoms ir įrangai įsigyti, prie gautų pareiškėjo pajamų nepriskyrė (duomenų, pateisinančių šių sumų panaudojimą B. nepateikė). MAĮ 67 str.2d. numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio sumomis, privalo įrodyti, kodėl jos yra neteisingos. Pareiškėjas nesutiko su jam priskaičiuotomis 203426,96 lt pajamomis, tačiau negalėjo įrodyti jų panaudojimo, kaip pats teigė, medžiagoms pirkti.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas laikėsi nuomonės, kad visos teisingos aplinkybės yra užfiksuotos jo ir O. sudarytoje ir teismo patvirtintoje taikos sutartyje.

2009-04-27 Kauno apygardos teismas priėmė nutartį (civilinė byla Nr.2-353-109/2009) ir patvirtino teismui pateiktą 2009-04-24 sudarytą Taikos sutartį, kurią šalys prašė patvirtinti ir civilinę bylą dėl nuostolių priteisimo nutraukti. Minėtoje nutartyje pažymėta, kad taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Taip pat nutartyje nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje šalys pateikė teismui tvirtinti 2009-04-24 sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys patvirtino, jog jų valia yra taikiai baigti kilusius civilinius ginčus, kad joms žinomos tokios sutarties patvirtinimo pasekmės (CPK 294 str. 2 dalis). Teisminio ginčo išsprendimas taikos sutartimi, reiškia, kad šalys išsprendė tarp jų susiklosčiusius santykius joms priimtinu būdu, bet tai nepakeičia ir nepanaikinta tų faktinių aplinkybių, kurios įvyko tarp O. ir B..

Ir mokesčių teisė, ir civilinė teisė yra to paties lygio, greta stovinčios teisės sritys, kurios tas pačias faktines aplinkybes vertina iš kitos perspektyvos ir kitų vertybių požiūriu. Net jei mokesčių teisės norma apmokestinimą kildina iš civilinių teisinių santykių, ji neprivalo būti interpretuojama nenukrypstamai nuo susiklosčiusių teisinių santykių civilinio teisinio turinio įvertinimo (LVAT 2003-12-15 nutartis adm. B. Nr. A11-648/2003, adm. B. Nr. A556-301 /2007).

Buvo nustatytos faktinės aplinkybės, liudijančios, kad J. B. gavo iš O. 398306 lt. nurodytus jo pasirašytose atskaitose ir šios aplinkybės nepaneigia taikos sutarties teiginys, kad pareiškėjas dirbo neatlygintinai. Duomenų, kad pareiškėjas patyrė kokias nors išlaidas, byloje nėra.

Teismas daro išvadą, jog MGK ir mokesčių administratorius pagrįstai padarė išvadą, kad J. B. vykdyta statybos veikla atitinka GPMĮ 2 str. 7 dalyje įtvirtintus individualios veiklos požymius ir gautos pajamos priskirtos pareiškėjo individualios veiklos pajamoms, nuo kurių pagrįstai apskaičiuoti mokesčiai bei su jais susijusios sumos.

Pareiškėjas nesutiko, kad jo veikla įvertinta kaip individuali, nesutiko, kad gavo minėtas, pajamas, tačiau neginčijo paskaičiuotų sumų. Todėl teismas dėl to nepasisako.

Pareiškėjas nesutiko su O. ir A. nurodomomis aplinkybėmis, kad jis dirbo namo statybose kartu su 3-4 darbininkais darbo metu, nesutiko, kad vykdė pasirašytoje su O. sutartyje numatytas rangovo funkcijas. Tačiau A. ir O. parodymai sutapo iš esmės net detalėse : B. dirbo darbo metu, siūlė pakeitimus, O.vardijo B. atliktus darbus, kurie sutapo su A. statybų žurnale nurodytais darbais, kuriuos vykdant B. įvardijamas kaip vykdytojas. Todėl teismas J. B. poziciją vertina kritiškai, kaip suinteresuoto asmens poziciją, neatitinkančią faktinių aplinkybių ir ją atmeta.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos skundas dėl VMI prie LR FM viršininko 2012-04-12 sprendimo Nr. (23.17-08)-320-20677 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto panaikinimo atmestinas. Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamą sprendimą, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teismas

nusprendė:

J. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.