Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-627/2012

Teisėjas Gediminas Viederis Teisminio proceso Nr. 1-02-3-00036-2011-9

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. spalio 23 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo G. Š. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 5 mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, jei tai nesusiję su darbu.

G. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. (dėl kaltinimo neviešai įžeidus Z. S. 2011 m. birželio 12 d. apie 13-14 val.) išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. (dėl kaltinimo neviešai įžeidus Z. S. 2011 m. birželio 12 d. apie 21.40 val.) išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš G. Š. nukentėjusiajam Z. S. priteista 66,77 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 1 200 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Iš G. Š. nukentėjusiajam Z. S. priteista 800 Lt patirtų išlaidų advokato pagalbai privataus kaltinimo byloje atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. birželio 12 d. apie 21.40 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto koridoriuje, asmeninio konflikto metu, rankoje laikomu buto raktu smogė ant šalia balkono durų buvusios spintelės sėdėjusiam Z. S. į dešinės akies sritį, padarydama nukentėjusiajam Z. S. sužalojimus - odos įdrėskimą nosies dešinėje pusėje prie akies ir kraujosruvą dešinės akies junginėje, kuriuos teismo medicinos specialistas įvertino nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Be to, G. Š. buvo kaltinama tuo, kad ji neviešai įžeidė žmogų: 2011 m. birželio 12 d. apie pietus, t. y. apie 13-14 val., bendrabučio adresu (duomenys neskelbtini), antro aukšto bendroje virtuvėje priekabiavo prie Z. S., vadindama jį invalidu, impotentu, įvairiais necenzūriniais žodžiais ir taip jį įžeidė.

G. Š. buvo kaltinama tuo, kad ji neviešai įžeidė žmogų: 2011 m. birželio 12 d. vakare, t. y. apie 21.40 val., antrojo aukšto koridoriuje jam šaukė „einam pasimušti“ (rus. idiom paderiomsia), išvadino bailiu, šiukšle ir įvairiais necenzūriniais žodžiais ir taip jį įžeidė.

Nukentėjusysis Z. S. pareiškė 10 000 Lt civilinį ieškinį dėl nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Teismas ieškinį patenkino iš dalies. Z. S. pateiktas ieškinys yra aiškiai neproporcingas, pasak jo, G. Š., padarytam nežymiam sveikatos sutrikdymui. Apeliantės įsitikinimu, Z. S. civiliniu ieškiniu norėjo finansiškai pasipelnyti.

Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė skundą tenkinti, nukentėjusiojo atstovė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas.

Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų ištyrė visus byloje esančius įrodymus, teisingai juos įvertino ir pagrįstai G. Š. pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Nors apeliantė tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde nurodo, jog ji 2011-06-12 konflikto metu nesužeidė ir nepadarė nežymaus sveikatos sutrikdymo Z. S., kuris nustatytas specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai tvirtina priešingai.

Nukentėjusysis Z. S. tiek privataus kaltinimo skunde, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai nurodė, jog 2011 m. birželio 12 d. apie 21.40 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, jam sėdint ant šalia balkono durų stovinčios spintelės, pribėgusi G. Š. viena ranka stvėrė jam už rankos, o kitoje rankoje laikytu buto raktu trenkė jam į dešinės akies sritį. Byloje liudytoja apklausta J. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jos vyras Z. S. įvykio dienos vakarą nuo pusės dešimtos iki maždaug be penkiolikos dešimt išėjo parūkyti į koridorių. Išgirdusi triukšmą koridoriuje, ji išėjo į koridorių, jos vyras stovėjo užsidengęs akį, o Š. tuo metu gulėjo ant grindų. Liudytoja nurodė, jog paties įvykio ji nematė, tačiau vyras jai sakė, kad jį užpuolė G. Š., trenkė jam ir jis ją pastūmė. Be to, liudytoja patvirtino, kad vyras į koridorių iš kambario išėjo nesužalotas, akis buvo sveika. Išvykus policijos pareigūnams, ji su vyru nuėjo į Greitosios pagalbos ligoninę pasitikrinti.

Kaip matyti iš byloje esančios pranešimų apie įvykius ataskaitos, J. S. 2011-06-12 21.47 val. Vilniaus apskrities VPK 5 PK telefonu pranešė apie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje įvykusį konfliktą (b.l. 118). Vyr. patrulio J. S. 2011-06-12 tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog nuvykus į įvykio vietą, Z. S. paaiškino, kad girta 41 buto gyventoja G. Š. įžeidinėja jį ir raktu įdūrė jam virš akies (b.l. 117). 2011-06-12 policijos komisariato viršininkui rašytame pareiškime Z. S. taip pat nurodė, jog 2011-06-12 apie 21.30 val. jam išėjus parūkyti į balkoną šalia savo durų, išėjo girta kaimynė G. Š., pradėjo įžeidinėti jo šeimą, su raktu dūrė jam virš akies, gindamasis jis ją nuo savęs pastūmė (b.l. 116). Kaip matyti iš byloje esančio paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis Z. S. įvykio dieną 23.24 val. dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę, skundėsi dešinės akies skausmu, nurodė, jog 2011-06-12 21.45 val. kaimynė su raktu užgavo dešinę akį, diagnozuota dešinės akies junginės erozija, kraujosruva (b.l. 7). Teismo medicinos ekspertui 2011-06-16 nustatinėjant Z. S. sveikatos sutrikdymo mastą, nukentėjusysis, nurodydamas įvykio aplinkybes, taip pat paaiškino, jog neblaivi G. Š. jam buto raktu trenkė į akį. Specialisto išvada Nr. G. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog Z. S. padaryta erozija su kraujosruva dešinės akies junginėje, odos įdrėskimas nosies dešinėje pusėje prie akies, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-06-12) ir būdu, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 5-6).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog byloje G. Š. pareikštas kaltinimas tyčia nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo Z. S. sveikatą pasitvirtino. Netikėti nukentėjusiojo Z. S., liudytojos J. S. parodymais apylinkės teismui nebuvo pagrindo, kadangi jie ne tik sutampa tarpusavyje, bet juos patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai. Kaip teisingai pastebėta skundžiamame nuosprendyje, apeliantės kaltės, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., nepaneigia liudytojos V. M. parodymai, kadangi nors minėta liudytoja vienintelė aptariamo įvykio pradžioje buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto koridoriuje, tačiau ji nuo apeliantės ir nukentėjusiojo buvo 30 metrų atstumu, su jais nebendravo, į juos nežiūrėjo, į pastaruosius atsisuko tik išgirdusi smūgį, pamatė, kad G. Š. atsitrenkė į sieną ir nugriuvo, po ko ji nubėgusi pasikvietė I. V.. Kaip seka iš liudytojos I. V. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, pažiūrėti kas vyksta koridoriuje ji išėjo pakvietus V. M., įvykį jos stebėjo prie jos kambario Nr. 23 durų, prie Z. S. ir G. Š. ji nebuvo priėjusi, todėl akivaizdu, kad liudytoja nukentėjusiajam padarytų sužalojimų galėjo ir nematyti. Juolab, kad iš liudytojos V. M. parodymų seka, jog ji su I. V. nuo Z. S. ir G. Š. stovėjo vos ne 30 metrų atstumu, ten buvo prieblanda. Liudytojos V. K. parodymai, jog ji kitą dieną po įvykio (2011-06-13) ryte ant Z. S. veido nematė jokių sužalojimų, vertintini kritiškai, kadangi jie prieštarauja aukščiau išdėstytuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotiems duomenims, jog nukentėjusysis dar įvykio dieną kreipėsi į medicinos įstaigą, kur jam buvo diagnozuota dešinės akies junginės erozija, kraujosruva. Kitų liudytojų, kurie patvirtintų apeliantės nurodomas aplinkybes, jog ji nukentėjusiojo nesužalojo, byloje nėra. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, naikinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl apeliantės pripažinimo kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. pastarosios skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Tuo pačiu pažymėtina tai, kad kolegija nenagrinėja apeliacinio skundo argumentų, susijusių su 2011-06-12 Z. S. jos (G. Š.) atžvilgiu galimai padarytais neteisėtais veiksmais ir su tuo susijusios neturtinės žalos padarymu. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra įstatymo nustatyta tvarka paduotas ir kartu išnagrinėtas G. Š. priešpriešinis privataus kaltinimo skundas Z. S. atžvilgiu, todėl nagrinėjami skundo argumentai, susiję tik su G. Š. atžvilgiu priimtu nuosprendžiu. Tačiau, tuo pačiu kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad ji, esant pagrindo, gali kreiptis su pareiškimu į policiją dėl galimai Z. S. jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, kur pagal jos pareiškimą būtų sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar pareiškimo pateikimo teismui privataus kaltinimo tvarka.

Be to, kolegija daro išvadą, kad tinkamai skundžiamu nuosprendžiu yra išspręstas ir apeliantės nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam Z. S. padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimas.

Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neabejotina, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusysis Z. S. dėl patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą kaimynų akivaizdoje. Kita vertus, apeliantės padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris baudžiamosios bylos duomenimis nesukėlė liekamųjų pasekmių, nukentėjusiajam padaryta turtinė žala yra nedidelė. Atsižvelgtina ir į tai, kad įvykęs konfliktas buvo abipusis. Vertinant apeliantės turtinę padėtį, svarbu pažymėti tai, jog Sodros duomenų bazėje nėra duomenų apie tai, kad pastaroji kur nors dirbtų ir gautų pajamas. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekti nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies patenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašomą priteisti sumą sumažino iki 1 200 Lt.

Pagal LR BPK 105 str. 1 d., 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti proceso išlaidas, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo Z. S. atstovė teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, jog nukentėjusysis už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo atstovei 600 Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad privataus kaltinimo byloje apeliacinį skundą pateikė nuteistoji G. Š., atsiliepimo į pateiktą apeliacinį skundą nukentėjusysis Z. S. nepateikė, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Priteisiant Z. S. turėtas proceso išlaidas šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, be to, nors Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-06-30 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo paskirta nemokama atstovė advokatė D. E. M., kuri nukentėjusiajam teikė antrinę teisinę pagalbą rengiant teismui dokumentus dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo, jį atstovavo didesnę dalį proceso, vykusio pirmosios instancijos teisme, tačiau nukentėjusiajam sudarius sutartį su kitu atstovu, Z. S. naudai apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu jau priteisė iš G. Š. 800 Lt už advokato teisinę pagalbą. Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytą, nukentėjusiajam priteistinų proceso išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme suma mažintina iki 200 Lt.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios G. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš G. Š. nukentėjusiojo Z. S. naudai 200 Lt (du šimtus litų) už suteiktą advokato teisinę pagalbą.