Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo bylų proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ji 2011 m. birželio 12 d. apie 21.40 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto koridoriuje, asmeninio konflikto metu, rankoje laikomu buto raktu smogė ant šalia balkono durų buvusios spintelės sėdėjusiam Z. S. į dešinės akies sritį, padarydama nukentėjusiajam Z. S. sužalojimus - odos įdrėskimą nosies dešinėje pusėje prie akies ir kraujosruvą dešinės akies junginėje, kuriuos teismo medicinos specialistas įvertino nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji G. Š. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad ji nukentėjusiojo Z. S. nežalojo. Įvykio dieną Z. S. išėjo parūkyti, jie apsižodžiavo, po to Z. S. jai trenkė į veidą ir spyrė į pilvą. Ji nugriuvo, po to kaimynė V. iškvietė kaimynę M., kuri irgi viską matė. Ji nevartojo necenzūrinių žodžių. Niekas nematė Z. S. sužaloto. Dieną virtuvėje nieko nebuvo, viskas vyko vakare koridoriuje. Z. S. meluoja, nori iš jos prisiteisti pinigų.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis Z. S. parodė, kad įvykio dieną, vakare, jis išėjo į balkoną. G. Š. išėjo iš kambario, girta nubėgo iki virtuvės, jam pasakė, einam, invalide, pasimušti. Jis toliau rūkė, į G. Š. nežiūrėjo. Išgirdo, kaip G. Š. vėl pradėjo bėgti. Ji nuvertė kibirą, jam sudavė per ranką, jis ją atstūmė, G. Š. raktais trenkė jam į akį. Po to į koridorių išėjo jo žmona, buvo iškviesta policija. Kaltinamoji sakė necenzūrinius žodžius, jį vadino impotentu, invalidu. Paskui jis persirengė, sulaukė policijos, nuvažiavo į ligoninę. Jo manymu, G. Š. smūgį matė kaimynė V. iš (duomenys neskelbtini) buto. Jo patirtą neturtinę žalą apibūdina tai, kad 70 procentų buvo paraudusi akis, buvo prarasta 30 procentų regėjimo, kuris dabar atsistatė.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. V. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), G. Š. pažįsta jau 10 metų kaip draugišką, nuoširdžią moterį, kuri nesikiša pirma į konliktus. Bet teisybę G. Š. visada pasako tiesiai į akis, ji nėra pletkininkė. Jis tame bendrabutyje, kur vyko konfliktas, gyveno dešimt metų, bendravo su kaimynais, būdavo, kad vienas kitą pasveikindvo su gimtadieniu. Apie patį konfliktą ir apie tai, kad prieš Z. S. ar, atvirkščiai, būtų naudotas smurtas, nieko nežino. Konflikto dieną jis buvo poliklinikoje, vėliau (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė G. Š. išgerti butelį šampano. Užeidamas į antrą aukštą matė, kad nukentėjusysis sėdi ant palangės ir jam priekaištavo, kad atsibodo, jog visi pas G. ateina. Jis tuomet G. pasakė kad gimtadienio pas ją nešvęs, kad nebūtų nesusipratimų. Kuomet gyveno bendrabutyje, nežinojo, kad G. Š. būtų smurtavusi.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja V. K. parodė, kad gyvena bendrabutyje (duomenys neskelbtini) bute, tame pačiame aukšte, kaip ir G. Š. su Z. S.. Jos manymu, Z. S. nenukentėjo, kadangi kitą rytą jį matė. Vakare buvo tamsoka, visi aiškinosi, buvo policija, ji nenorėjo kištis. Perskaičius Z. S. pretenzijas ją ištiko šokas. Birželio 13 d. ryte ant Z. S. nematė jokių sužalojimų. Z. S. veidas buvo švarus. Jo žmona sakė, kad jam buvo įbrėžimas, bet ji to nepastebėjo. Pastoviai Z. S. buvo virtuvėje. Z. S. negeria antidepresantų, pas jį susikaupia agresija, kuri paskui virsta provokacijomis. Z. S. periodiškai išgeria, jo žmona taip pat labai energinga. Z. S. randa objektą, ant kurio galima išsikrauti ir ieško priežasčių prisikabinti. G. Š. taip pat išgeria, ji nesako, kad pastaroji yra šventoji. Pas juos būna taip, kad jeigu išgeria vienas, paskui jį – ir visi kiti, kurie turi šią silpnybę. Nukentėjusysis su G. ne kartą draugiškai išgerdavo. Ją pačią G. Š. labai seniai tampė už plaukų, dėl to ji neturi pretenzijų.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja J. S. parodė, kad ji yra nukentėjusiojo žmona. Jos vyras birželio 12 d. iš savo kambario išėjo parūkyti, tuo metu jis nebuvo sužalotas, akis buvo sveika. Buvo apie pusę dešimtos vakaro. Išgirdusi triukšmą koridoriuje ji irgi išėjo iš kambario, pamatė, kad jos vyras stovėjo užsidengęs akį. Jos vyras jai pasakė, kad jį užpuolė ir jam trenkė G. Š., o po to jis ją pastūmė. Paties įvykio ji nematė, tačiau išėjusi į koridorių matė G. Š.. Ji tuo metu gulėjo ant grindų, ją pravardžiavo visokiais žodžiais, atsikėlė, paskui vėl nugriuvo. G. Š. pastūmė jos vyras, ji nukrito, net subildėjo kibirai. G. Š. vartojo ne vieną necenzūrinį žodį. Kaltinamoji buvo neblaivi. Ji tada iškvietė policiją. Po to, kai atvažiavo policija, ji su vyru nuėjo į Greitosios pagalbos ligoninę pasitikrinti. Įvykį matė tik viena kaimynė, V. M..

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja V. M. parodė, kad ji gyvena tame pačiame bendrabučio aukšte, kaip ir Z. S. bei G. Š.. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) kambaryje. Birželio 12 d. ji išėjo parūkyti, o už 30 metrų stovėjo ir bendravo Z. S. su G. Š.. Ji nežino kaip jie bendravo, nežiūrėjo į juos, tik išgirdo smūgį. Z. S. trenkė G., ji atsisukusi pamatė, kaip G. atsitrenkė į sieną ir nugriuvo. Pirmas smūgis buvo suduotas delnu. Tada ji nubėgo pas kaimynę I.. Po to jos abi matė, kaip Z. S. spyrė G. Š.. Prieš smūgį Z. S. su G. šnekėjosi normaliai, nešūkavo, ji negirdėjo, apie ką jie kalbėjosi. Po Z. S. spyrio G. išbėgo jo žmona. J. S. ir Z. S. iškvietė policiją. Ji nematė, kuria ranka Z. S. trenkė G. Š., tik išgirdo garsą. Nežino, ar G. tuo metu buvo girta. Viskas vyko jau vakarop. Pas juos bendrabutyje kiekvieną dieną vyksta konfliktai, atvažiuoja policija. Z. S. vaikšto savarankiškai, be ramentų, vedžioja didelį šunį.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja I. V. parodė, kad ji gyvena bendrabučio 23 kambaryje, ją kaimynai vadina I.. Ji iš pradžių birželio 12 d. nieko negirdėjo, ją atbėgusi pakvietė kaimynė V. M., kuri pasakė pažiūrėti, ir ji tuo metu išėjo iš savo kambario ir stovėdama prie durų pamatė, kad G. Š. gulėjo prie džiovyklos, o Z. S. jai spyrė. Ji sužalojimų ant Z. S. nematė. Ji nematė, kuria koja Z. S. spyrė G. Š., smūgis nebuvo stiprus. Ji nežino, ar G. Š. tuo metu buvo išgėrusi, prie jos priėjusi nebuvo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. S. parodė, kad dirba policijos pareigūnu. 2011 m. birželio 12 d. iškvietimą į bendrabutį atsimena blankiai, bet kvietimų į šį bendrabutį būna dažnai, jie važiuoja periodiškai. Būna, kad policija kviečiama ir dėl nukentėjusiojo, bet dažniau jis pats kviesdavo policiją. Jis Z. S. ir G. Š. sužalojimų neatsimena.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas T. U. parodė, kad dirba policijos patrulių rinktinėje. Pamena, kad važiavo į minėtą bendrabutį, bet tikslių aplinkybių neprisimena ir negali pasakyti, kas buvo sužalotas. Bendrabutyje dauguma žmonių yra asocialūs, dėl to pastoviai į tą bendrabutį policija ir važiuoja.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas G. P. parodė, kad dirba Lazdynų policijos nuovados tyrėju. Jis tyrė surinktą medžiagą ir priėmė nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo. Jis pastoviai lankosi bendrabutyje (duomenys neskelbtini), ten vyksta nuolatiniai konfliktai. Jo manymu, šiuo atveju kaltas alkoholis. Jis nukentėjusiojo nėra matęs girto, G. Š. yra matęs girtą. Šiuo atveju policiją kvietė nukentėjusioji pusė. G. Š. ir Z. S. buto durys šalia. Kauomet abu išeina, iškart kyla konfliktas. G. Š. prie jo alkoholio nevartojo.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja M. K. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Z. S. yra jos pacientas. Pas ją jis atvyko 2011 m. rugpjūčio mėnesį. Z. S. yra neįgalus, riboto darbingumo. Pažeistoje kūno pusėje nustatyti riboti rankos ir kojos judesiai. Jis negalėjo pilnai sulenkti kojos per klubo sąnarį. Z. S. judėjimas apsunkintas, jis gali paeiti, bet, pavyzdžiui, pasigaminti maistą jam būtų sudėtinga. Z. S. spyrį koja, jei jo paties niekas nestumia ir neužfiksuoja, gal ir galėtų atlikti. Dešine koja jis negali padaryti koordinuoto judesio ir tinkamo spyrio nebūtų. Gal Z. S. ir galėtų stovėdamas ant dešinės kojos spirti kaire koja, bet tik labai trumpai ir labai greitai, niekam kitam netrukdant ir nespiriant. Dešine koja Z. S. spirti negalėjo. Jei būtų spyręs kaire koja, jam būtų sunku išstovėti ant dešinės kojos. Ji abejoja, ar Z. S. galėtų taip pastumti ranka kitą žmogų, kad pastarasis galėtų nugriūti. Trenkimas ir spyris yra staigūs judesiai, kuriems reikia geros koncentracijos.

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. birželio 16 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Z. S. padaryta erozija su kraujosruva dešinės akies junginėje, odos įdrėskimas nosies dešinėje pusėje prie akies, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-06-12) ir būdu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 3-4).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK Lazdynų policijos nuovados tyrėjo 2011 m. birželio 20 d. nutarimo matyti, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Z. S. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo bei jo įžeidimo, išaiškinant teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (b. l. 115).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 7 kuopos 2 būrio vyr. patrulio J. S. 2011 m. birželio 12 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Z. S. paaiškino, kad girta kaimynė G. Š. jį įžeidinėjo ir raktu įdūrė jam virš akies (b. l. 117).

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, teismas pažymi, kad įrodomąją vertę byloje turi tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai. Tačiau būtina įrodymų sąlyga yra jų patikimumas. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamoje byloje G. Š. pareikštas kaltinimas tyčia nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo Z. S. sveikatą pasitvirtino, kadangi, nepaisant to, kad kaltinamoji G. Š. neigia padariusi šią nusikalstamą veiką, jos kaltę įrodo nuoseklūs nukentėjusiojo Z. S. parodymai, kuriuos savo ruožtu patvirtina jau aptarta teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad 2011 m. birželio 12 d. apie 21. 30 val. (pranešimas apie įvykį policijos budėtojo gautas 21.47 val. – b. l. 118), neblaivi kaimynė G. Š. jam raktu įdūrė virš akies, nukentėjusysis Z. S. nurodė jau pačiame pirmame įvykio dieną surašytame paaiškinime (b. l. 116), būtent tokias įvykio aplinkybes jis nurodė specialisto išvadą pateikusiam teismo medicinos specialistui V. K. ir pakartojo teisiamajame posėdyje. Taigi, nukentėjusiojo Z. S. parodymai šioje bylos dalyje yra nuoseklūs ir patikimi, kadangi aptartoje specialisto išvadoje konstatuota, kad Z. S. padaryta erozija su kraujosruva dešinės akies junginėje, odos įdrėskimas nosies dešinėje pusėje prie akies, galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Kaltinamosios kaltės nepaneigia ir liudytojos V. M. parodymai, kadangi ji parodė, kad būdama koridoriuje su kaltinamąja ir nukentėjusiuoju nebendravo ir iš pradžių į juos nežiūrėjo. Kita vertus, netiesiogiai G. Š. kaltę įrodo liudytojos J. S. parodymai apie tai, kad prieš jos vyrui Z. S. 2011 m. birželio 12 d. vakare išeinant į koridorių parūkyti, jo veidas nebuvo sužalotas, o po konflikto su kaltinamąja G. Š., veide atsirado nustatyti sužalojimai.Todėl teismas laiko, kad kaltinamoji G. Š. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Tuo tarpu dėl kitų pareikštų kaltinimų (dėl BK 155 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų padarymo) teismas laiko, kad byloje nesurinkta patikimų ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad kaltinamoji G. Š. padarė šias nusikalstamas veikas (patikslintu privataus kaltinimo skundu nukentėjusysis Z. S. prašo patraukti G. Š. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 155 straipsnio 2 dalį už dvi savarankiškas nusikalstamas veikas: 1) už tai, kad ji 2011 m. birželio 12 d. apie pietus, t. y. apie 13-14 val., bendrabučio adresu (duomenys neskelbtini), antro aukšto bendroje virtuvėje priekabiavo prie Z. S., vadindama jį invalidu, impotentu, įvairiais necenzūriniais žodžiaias ir taip jį įžeidė; 2) už tai, kad ji 2011 m. birželio 12 d. vakare, t. y. apie 21.40 val., antrojo aukšto koridoriuje jam šaukė „einam pasimušti“ (rus. idiom paderiomsia), išvadino bailiu, šiukšle ir įvairiais necenzūriniais žodžiais ir taip jį įžeidė).

Pasisakydamas dėl kaltinimo įžeidus Z. S. 2011 m. birželio 12 d. apie pietus, t. y. apie 13-14 val., teismas pažymi, kad šioje bylos dalyje, neskaitant paties nukentėjusiojo Z. S. parodymų, apskritai nėra jokių kitų duomenų, jog kaltinamoji G. Š. būtų padariusi šią nusikalstamą veiką. Pati kaltinamoji G. Š. neigia nurodytu laiku bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto virtuvėje sakiusi nukentėjusiajam kokius nors įžeidžiančius žodžius, o kitų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo teiginius, nėra. Todėl teismas neturi pagrindo laikyti, kad nukentėjusiojo parodymai yra patikimi ir, kad jo atžvilgiu buvo padaryta BK 155 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika. Kaltinamoji G. Š. pagal BK 155 straipsnio 2 dalį išteisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pasisakydamas dėl kaltinimo įžeidus Z. S. 2011 m. birželio 12 d. apie 21.40 val., teismas pažymi, kad šioje bylos dalyje nukentėjusiojo ir kaltinamosios parodymai apie tarp jų kilusio konflikto priežastį nesutampa. Kaip minėta, tai, kad kaltinamoji G. Š. nurodytu laiku sužalojo nukentėjusįjį, nustatyta neabejotinų ir patikimų įrodymų visuma. Tačiau ši nustatyta aplinkybė savaime nereiškia, kad kaltinamoji G. Š. padarė ir kitą nusikalstamą veiką, būtent, kad neviešai nukentėjusįjį įžeidė. Iš tikrųjų, nukentėjusysis Z. S. nurodo, kad G. Š. jį išvadino bailiu, šiukšle, įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tačiau pati kaltinamoji G. Š. teismui atsiųstame prašyme (b. l. 26-27) nurodo kitokią konflikto priežastį, teigdama, jog pirmas jai ėmė priekaištauti Z. S.. Teisiamajame posėdyje G. Š. parodė, kad ji su nukentėjusiuoju apsižodžiavo. Teismas atkreipia dėmesį, kad būtinas BK 155 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis yra kaltininko tiesioginė tyčia. Šiuo atveju teismas neturi pakankamai įrodymų išvadai, kad konflikto su nukentėjusiuoju Z. S. metu kaltinamoji G. Š. turėjo ketinimą jį užgauliai pažeminti. Byloje apklaustų liudytojų, pirmiausia policijos pareigūnų, parodymais, nustatyta, kad žodiniai konfliktai tarp greta gyvenančių Z. S. ir G. Š. yra labai dažni. Iš byloje esančios pažymos matyti, kad G. Š. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 72). Liudytojas A. V. parodė, kad įvykio dieną norėjo pratęsti savo gimtadienio šventimą pas G. Š., o nukentėjusysis ėmė jam priekaištauti. Panašią konflikto priežastį, tai yra, nukentėjusiojo priekaištus, nurodo ir G. Š.. Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja V. M. parodė, kad įvykio metu, prieš į smūgį panašų garsą, nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji garsiai nešūkavo. Visų šių aplinkybių visuma leidžia padaryti išvadą, kad G. Š. veiksmuose nenustatyta tiesioginė tyčia. Nesant bent vieno būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio, negali būti konstatuota ir nusikalstamos veikos sudėtis. Todėl kaltinamoji G. Š. pagal BK 155 straipsnio 2 dalį išteisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamosios G. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajai bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamoji veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia), kaltininko asmenybę (kaltinamoji anksčiau neteista, charakterizuojama patenkinamai), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių kaltinamąją ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad G. Š. skirtina įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis Z. S. pareiškė 66,77 Lt civilinį ieškinį dėl nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo, kuris pagrįstas byloje surinktais įrodymais, todėl tenkintinas visa apimtimi.

Be to, nukentėjusysis Z. S. pareiškė 10 000 Lt civilinį ieškinį dėl nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji G. Š. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Nusikalstamais veiksmais kaltinamoji nukentėjusiajam padarė kūno sužalojimus, teismo medicinos specialisto išvadoje įvertintus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų ir 2011 m. birželio 16 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Z. S. nustatyta dešinės akies junginės erozija, kraujosruva. Aprašytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad kaltinamosios G. Š. veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai. Taip pat neginčytina, kad dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų nukentėjusysis patyrė emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą ir baimę. Todėl šios pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu (CK 6.250 sraipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamosios veiksmų nustatytas lengviausias sveikatos sutrikdymo laipsnis, kaltinamosios turtinė padėtis nėra palanki. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas laiko, kad pareikštas 10 000 Lt civilinis ieškinys atlyginti neturtinei žalai yra tenkintinas iš dalies ir nustato nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį – 1 200 Lt.

Nukentėjusiojo prašymas iš kaltinamosios išieškoti jo turėtas išlaidas (pinigų priėmimo kvitai – b. l. 85-87, patvirtina, kad už atstovavimą byloje advokatei Loretai Groblienei sumokėta 800 Lt) advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti, tenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu penkiems mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, jei tai nesusiję su darbu.

Priteisti iš G. Š. nukentėjusiajam Z. S. 66,77 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 1 200 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš G. Š. nukentėjusiajam Z. S. 800 Lt patirtų išlaidų advokato pagalbai privataus kaltinimo byloje atlyginimui.

G. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 2 dalį (dėl kaltinimo neviešai įžeidus Z. S. 2011 m. birželio 12 d. apie 13-14 val.) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 2 dalį (dėl kaltinimo neviešai įžeidus Z. S. 2011 m. birželio 12 d. apie 21.40 val.) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.