Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

2025 m. spalio 17 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)d. Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirba, gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. 2025 m. gegužės 4 d. apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini)g. sankryžoje, vairavo motorinę kelių transporto priemonę – automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0678, patikros sertifikato Nr. 2214702, 16.56 val. nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, iki kol (duomenys neskelbtini)g. sankirtoje pateko į eismo įvykį.

Kaltinamasis N. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad jo tėtis buvo pasiskolinęs tetos D. K. automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir laikė jį savo kieme. Rakteliai buvo laikomi mašinoje. Jis neturi teisės vairuoti. Jis išvažiavo į miestą susitikti su draugais ir kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Po to, vairuodamas automobilį, važiavo namo ir (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžoje sukėlė eismo įvykį. Atvykę policininkai alkotesteriu jam nustatė neblaivumą, sutinka su jo rodmenimis. Supranta, kad negalima vairuoti neblaiviam, negerai pasielgė, gailisi nusikaltęs, daugiau taip nesielgs.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

2025 m. gegužės 4 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. gegužės 4 d. d., apie 16:30 val. adresu (duomenys neskelbtini)g, Kaunas, sankryžoje vairuotojas N. K., vairuodamas automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio ir nepalikdamas tokio tarpo, kad eismas būtų saugus, atsitrenkė į sankryžoje stovėjusius automobilius „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio savininkas A. U., dešinės pusės galinę dalį ir jį apgadino, bei automobilio „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio valdytojas R. T., galinę dalį ir jį apgadino. Eismo įvykis registruotas Nr. 07-25-9639889. Po eismo įvykio patikrinus minėto BMW automobilio vairuotojo N. K. neblaivumą, pirmu tikrinimu alkotesteriu „Drager 7510“ Nr. ARKL-0678, patikros Nr. 2214702, 2025 m. gegužės 4 d. 16:56 val. jam buvo nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu 2025 m. gegužės 4 d. 17:15 val. jam buvo nustatytas 1,80 promilių neblaivumas. Automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nutransportuotas į saugojimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 2–3).

2025 m. gegužės 4 d. tarnybiniame pranešime dėl nustatytų sužalojimų nurodyta, kad dirbant byloje Nr. 01-1-15535-25, LSMU KK SPS pranešė, kad pristatytiems eismo įvykio dalyviams automobilio „OPEL“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivėms V. T. nustatytas nugaros sumušimas, K. B. nustatytas kaklo paviršinis sumušimas, bei „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojui A. U. nustatytas kaklo raiščių patempimas (b. l. 9–10).

Liudytojas T. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. žiemą, tikslaus laiko nepamena, jo sesuo D. K. jam paskolino savo automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nes pats automobilio tuo metu neturėjo. Juo visada ir naudojosi. 2025 m. gegužės 4 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, paskambino jo sūnus N. ir pasakė, kad jis paėmė jo sesers automobilį, kuriuo šiuo metu naudojasi, ir įvyko eismo įvykis, dėl kurio jis yra kaltas. Prašė jo atvažiuoti ir paaiškino, kad įvykis įvyko kažkur centre. Jis su sesers vyro automobiliu nuvyko iki įvykio vietos. N. buvo labai išsigandęs, jam jis pasakė, kad vartojo alkoholinius gėrimus ir vairavo neblaivus. Jis sūnui dėl paimto automobilio pretenzijų neturi. Kai jis paėmė automobilį, jis nematė. Jam jo būtų nedavęs, nes sūnus neturi vairuotojo pažymėjimo. Jis su juo apie šį įvykį labai daug kalbėjo, jis labai gailisi taip pasielgęs (b. l. 55).

Liudytoja D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. žiemą, tikslaus laiko nepamena, paskolino savo automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savo broliui T. K., nes jis tuo metu neturėjo automobilio ir jam jo labai reikėjo. 2025 m. gegužės 4 d. apie 20.00 val. jai paskambino jos brolis Tomas ir pasakė, kad su jos automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jos sūnėnas N., įvyko eismo įvykis, ir automobilis yra sudaužytas. Daugiau jai nieko nepasakojo. Automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsiimti ji nepageidauja, kadangi jis yra nevažiuojantis, jo transportavimo išlaidos jai labai daug kainuos. Sutinka, kad automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būtų konfiskuotas (b. l. 57).

Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. gegužės 4 d. patruliavo nustatytame maršrute kartu su jaunesniuoju tyrėju E. M.. Apie 16:49 val. gavo pranešimą iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad adresu (duomenys neskelbtini)įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo trys automobiliai. Atvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini) sankryžoje rado tris automobilius: „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Prie jų priėjo „Opel“ automobilio vairuotojas R. T., kuris paaiškino, kad stovėjo sankryžoje prie raudono šviesoforo signalo ir laukė žalios šviesos. Staiga pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad už jo stovi juodos spalvos BMW markės automobilis, kuris ir atsitrenkė į jo vairuojamą „Opel“ automobilį. Kartu su R. T. važiavo E. B., V. T., I. S., K. B.. Atvykus Greitosios medicinos pagalbos brigadai, V. T., I. S. ir K. B. buvo išvežtos į gydymo įstaigą išsamesniam sveikatos patikrinimui. Vairuotojas R. T. buvo blaivus. Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes, nustatyta, kad automobilio „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas yra A. U.. Jis paaiškino, kad važiavo trečiąja eismo juosta ir sustojo sankryžoje laukti žalio šviesoforo signalo, kai netrukus pajuto smūgį į galinę dalį. Kartu su A. U. važiavo I. U., V. U., G. U., A. R.. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, A. U. buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Vairuotojas buvo blaivus. BMW automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo N. K.. Jis paaiškino, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) išsigando pirmąja juosta važiavusio automobilio, kurio markės ar valstybinio numerio nurodyti negalėjo, nesuvaldė savo automobilio, pradėjo slysti šonu ir atsitrenkė į du sankryžoje stovėjusius automobilius: „Peugeot“ ir „Opel“. Kartu su N. K. automobilyje važiavo T. D., kuris dėl patirto streso negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių. N. K. buvo patikrintas alkoholio matuokliu: 16:56 val. nustatytas 1,74 promilės girtumas, 17:15 val. – pakartotinai nustatyta 1,80 promilės. Taip pat patikrinus per sistemą POLIS II, nustatyta, kad N. K. neturi vairuotojo pažymėjimo. N. K. nebuvo sulaikytas, jam įteiktas šaukimas atvykti į policijos įstaigą. N. K. prisipažino vairavęs transporto priemonę neblaivus, sutiko su alkoholio matuoklio rodmenimis, taip pat prisipažino atsitrenkęs į automobilius, pripažino savo kaltę. Aiškinantis įvykio aplinkybes prie jų priėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo – Ž. M.. Jis paaiškino, kad matė, kaip įvyko eismo įvykis. Ž. M. teigė, kad (duomenys neskelbtini) g. dideliu greičiu važiavo BMW markės automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevruodamas nesuvaldė transporto priemonės, dėl ko atsitrenkė į du automobilius, stovėjusius (duomenys neskelbtini)g. sankryžoje. Paaiškinimo iš Ž. M. paimti nebuvo galimybės, kadangi jis nurodė labai skubantis ir paliko tik savo anketinius duomenis. Įvykio vietoje buvo paimti paaiškinimai iš R. T. ir A. U. (b. l. 60–61).

2025 m. gegužės 28 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad K. B. konstatuota kaklo sumušimas. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (-ais) ir galėjo susidaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu, K. B. susižalojant į automobilio salono dalis ar kaklo judesiui viršijus fiziologines judesio ribas (b. l. 51–53).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „(duomenys neskelbtini)“,2006 metų, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 3 960,00 eurų (b. l. 14).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra D. K. (b. l. 13).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2025 m. gegužės 4 d. 16.56 val. N. K. pirmo pūtimo metu nustatyta 1,74 promilių neblaivumas (b. l. 64), 2025 m. gegužės 4 d. 17.15 val. N. K. antro pūtimo metu nustatyta 1,80 promilių. neblaivumas (b. l. 65).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas N. K. vairavus kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, pasitvirtino.

Kaltinamasis N. K. pripažino, kad 2025 m. gegužės 4 d. vartojo alkoholį ir po to, nors ir žinojo, kad yra neblaivus, vairavo jo tetai D. K. priklausantį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir sukėlė eismo įvykį. Policijos pareigūnai alkotesteriu patikrino jo blaivumą ir jam nustatė vidutinį girtumo laipsnį – 1,74 promilių neblaivumą.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas alkotesteriu. Policijos pareigūnams gavus pranešimą apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini)g. sankryžoje, įvykio vietoje jie patikrino automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo N. K. blaivumą. Alkotesteriu „Drager 7510“ Nr. ARKL-0678, patikros Nr. 2214702, N. K. 2025 m. gegužės 4 d. 16:56 val. nustatytas 1,74 promilės girtumas, atlikus pakartotinį tikrinimą 17:15 val. – nustatyta 1,80 promilės girtumas, kas užfiksuota neblaivumo nustatymo akte. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina apžiūros protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, eismo įvykyje dalyvavusių liudytojų parodymai ir kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jis kaltas ir baustinas.

Dėl bausmės

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo N. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad N. K. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Praeityje N. K. neteistas (b. l. 67–68), baustas administracine tvarka (b. l. 69–72), pakaltinamas, dirba.

Teismas sprendžia, jog įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia baudos bausmė, jos dydį nustatant artimą minimaliam.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad N. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialios teisės, t. y. teisės vairuoti kelių transporto priemones. N. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei - sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino ne tik savo giminaitės automobilį, kurį vairavo, bet ir kitus du automobilius, šiems sustojus sankryžoje prie raudono šviesoforo signalo. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, dirba.

Įvertinus kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 4 metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Byloje nustatyta, kad N. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jo tetai D. K. priklausantį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taigi nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui. Byloje nėra duomenų, kad D. K. būtų žinojusi ar leidusi neblaiviam N. K. vairuoti jai priklausančią transporto priemonę. Nenustačius aplinkybių, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-119-976/2018).

Kaltinamasis teisiamas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, 2006 metų, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 3960,00 eurų. Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 3960 Eur išieškojimas, kuri bus proporcinga ir atitiks turto konfiskavimo tikslus.

Kaltinamajam N. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomas UAB ,,Augenas“ aikštelėje, adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 11–12), grąžintinas savininkei D. K..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 90 (devyniasdešimties) MGL, tai yra 4500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajai galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti N. K. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į jo pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103) pateikti banko kvitą. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirti N. K. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturius) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- konfiskuoti iš N. K. automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 3960 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt eurų).

Išaiškinti kaltinamajam, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės skyriui (Kaunas, Laisvės al. 103).

Kaltinamajam N. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomą UAB ,,Augenas“ aikštelėje, adresu Technikos g. 18A, Kaunas, grąžinti savininkei D. K..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.