Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. L. S., jos atstovui advokato padėjėjui H. R. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. S. 2014-04-27 apie 16.00 val., ir 2014-05-03 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), tyčia užpylė nenustatytos cheminės sudėties tirpalą ant kaimyno A. D. gyvatvorės, tokiu būdu sunaikino ir sugadino turtą už 130 Lt. Šiais savo veiksmais įvykdė tyčinį svetimo turto sugadinimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50³ str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. L.-S. kalta neprisipažino. Paaiškino, kad kaimyno gyvatvorės nenaikino. Pripažįsta, kad pavasarį gyvatvorę savo sklypo pusėje nupurškė amonio salietros stipresniu tirpalu, kuomet augalas buvo be lapų. Tai padarė vieną kartą, dėl to augalas nežuvo, dar labiau sužaliavo. Kaimyno gyvatvorė perauga į jos sklypo teritoriją, užgožia jos brangius augalus. Kaimyno A. D. prašė ne vieną kartą sutvarkyti gyvatvorę, kad ji neaugtų į jos sklypo dalį. Šią vasarą gyvatvorė sužaliavo, jai žalos nepadaryta.

S. L.-S. atstovas paaiškino, kad jos atstovaujamajai gyvatvorė trukdė, todėl ji teisėtai ją nugenėjo ir apipurškė iš savo sklypo teritorijos, tik ji nukrito į kaimyno teritoriją. Liudytojas R. S. parodė, kad tai parazitinis augalas, turi būti ne arčiau kaip metras nuo kaimyno tvoros. Tokio atstumo nėra, todėl prašo S. L.-S. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Liudytoja J. D. parodė, kad pavasarį, apie balandžio mėnesį, grįžę namo, pamatė, kad jų sklypo teritorijoje sunaikinta gyvatvorė, t.y. visa gulėjo ant žemės, nupjauta nuo šaknų. Kaimynė S. L.-S. pasakė, kad ji nupjovė ir taip padarys dar kartą. Gegužės mėnesį pastebėjo, kad gyvatvorė apipilta nuodais, nes ji pradėjo džiūti. Gyvatvorė yra raganė, kuri vyniojasi. Šiuo metu sunaikinta pusė gyvatvorės, kita pusė atžėlė. Visos gyvatvorės ilgis apie 10 metrų, jos amžius 2-3 metai. Padaryti turtiniai nuostoliai apie 130 litų. Jos vyras po gyvatvorės sunaikinimo kreipėsi teisinės pagalbos.

Liudytojas R. S. parodė, kad pavasarį pastebėjo nukritusią gyvatvorę kaimynų D. sklype. Tarp jo šeimos ir kaimyno šeimos jokių nesutarimų dėl gyvatvorės nebuvo, kitų aplinkybių nežino. Pripažįsta, kad jo sutuoktinei gyvatvorė nepatiko, gal būt, ji reiškė pretenzijas. Gyvatvorė dauginasi kaip piktžolė. Dėl purškimo nieko nežino.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad S. L. S. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50³ straipsnyje.

ATPK 50³ straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos, –užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų.

Kaip matyti iš prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr.II-208-540/2014 , pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą dėl nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos panaikinimo. Šioje byloje buvo nagrinėjamos tos pačios aplinkybės dėl S. L.-S. galimai neteisėtų veiksmų. Kauno apylinkės teismo 2014-09-03 nutartimi, skundžiamas nutarimas dalyje dėl 2014-04-27 ir 2014-05-03 galimai neteisėtų veiksmų buvo panaikintas, bylos medžiaga grąžinta institucijai. Nutartyje konstatuota, kad S. L.-S. pripažino, kad ji būtent toje vietoje ant gyvatvorės pylė cheminės sudėties skysčio, kuris, kaip ji žino, nudegina augalą, kas rodo jos tyčią, todėl daroma išvada, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti apie galimą jos padarytą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50³ straipsnyje, t.y. A. D. turto sunaikinimą (b.l.52-56). Šis įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamojoje byloje, t.y. konstatuota duomenų pakankamumas kaltei pagrįsti.

Nagrinėjamojoje byloje S. L.-S. pripažino aplinkybę, kad galimai protokole nurodytu laiku apipurškė gyvatvorę trąšomis. Tačiau A. D., liudytoja apklausta J. D. nuosekliai tvirtino, kad būtent po kaimynės veiksmų, jų gyvatvorės dalis nunyko, skysčio likučiai buvo matyti ant žemės bei augalo dalių (b.l.14,18,20). Šias aplinkybes patvirtina ir pridėtos fotonuotraukos (b.l.16-17; bylos Nr.II-208-540/2014 b.l.31-34). Iš administracinio teisės pažeidimo duomenų nustatyta, kad S. L. S. 2014-04-27 apie 16.00 val., ir 2014-05-03 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), tyčia užpylė nenustatytos cheminės sudėties tirpalą ant kaimyno A. D. gyvatvorės, tokiu būdu sunaikino ir sugadino turtą,t.y. gyvatvorę. Taigi šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, jog būtent S. L.-S., reikšdama savo nepasitenkinimą, jog gyvatvorės dalis yra jos sklypo dalyje, tyčia užpylė nenustatytos cheminės sudėties tirpalą ant kaimyno A. D. gyvatvorės.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad S. L. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50³ str. – įvykdė tyčinį svetimo turto sugadinimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos, todėl yra baustina.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jai skirtina normos sankcijoje numatyta bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

S. L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50³ str., ir skirti 100,00 Lt (vieno šimto litų/28 EUR) baudą.

Nutarimą išsiųsti vykdymui protokolą surašiusiam organui - Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.