Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-11-17 · Administracinė byla Nr. eAS-729-502/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-11-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. eI2-1177-872/2022Sprendimas · 2022-11-24Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2024-02-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-17
Bylos Nr.
eAS-729-502/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03364-2021-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė
Pareiškėjas
Klaipėdos mėsinė
Atsakovas
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
Administracinė byla Nr. eAS-729-502/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03364-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2021 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos mėsinė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos mėsinė“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Klaipėdos mėsinė“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2021 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. B1-742 „Dėl nepatikimo maisto tvarkymo subjekto įtraukimo į nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas taip pat teismo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) sustabdyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir atsakovas, VMVT) 2021 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. B1-742 „Dėl nepatikimo maisto tvarkymo subjekto įtraukimo į nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą“ įsigaliojimą ir vykdymą bei įpareigoti VMVT pašalinti iš viešai skelbiamo nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašo pareiškėją iki teismo galutinio ir neskundžiamo sprendimo priėmimo.

Pareiškėjas teigė, kad nesiimant reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjui gali atsirasti negrįžtamos pasekmės: prarastos galimybės dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, pareiškėjo reputacijos sugadinimas rinkoje. Teismui tenkinus pareiškėjo skundą yra reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y., kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą Įsakymą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas.

Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Įsakymas gali būti pripažintas negaliojančiu per se (pats savaime). Įsakymas skundžiamas dėl to, kad buvo priimtas akivaizdžiai nepaisant teisėtumo reikalavimo, sprendimas įtraukti pareiškėją į nepatikimų maisto tvarkytojų sąrašą nemotyvuotas, remiamasi individualiu administraciniu teisės aktu – sprendimu sustabdyti pareiškėjo veiklą, bet šis sprendimas priimtas pagal teisės normas, netekusias galios. Skundžiamas Įsakymas jau nuo priėmimo momento pareiškėjui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Visų pirma pagal VMVT direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. B1-654 patvirtintą nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo 16 punktą Įsakymas jau yra pradėtas vykdyti ir apie pareiškėją viešai, atsakovo tinklalapyje, yra paskelbtas nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. Antra, paskelbus viešai apie pareiškėjo įtraukimą į nepatikimų maisto tvarkytojų sąrašą, pareiškėjas nebegali dalyvauti Kauno rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos 2021 m. rugsėjo 10 d. posėdžio protokolu Nr. 1 paskelbtame atvirame viešųjų pirkimų konkurse.

Pareiškėjas nurodė, kad konkursas paskelbtas gerokai iki skundžiamo Įsakymo priėmimo, pareiškėjas šiam konkursui pasiruošė, turėjo teisėtą lūkestį jame sudalyvauti, ir dėl pareiškėjo nuomone priimto neteisėto skundžiamo Įsakymo, įgyvendinti šių teisėtų lūkesčių nebegali. Įtraukimas į sąrašą neleidžia dalyvauti ne tik šiame didelės vertės konkurse, kuris įvyks 2021 m. spalio 18 d., bet ir ateityje. Pareiškėjas teigė, kad bylos nagrinėjimas gali užtrukti, o nesiimant reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjui gali atsirasti negrįžtamos pasekmės: jis praras galimybes dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, bus sugadinta jo reputacija rinkoje. Todėl tikslinga sustabdyti Įsakymo įsigaliojimą ir vykdymą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „Klaipėdos mėsinė“ prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų nepagrįstumo požymių. Kaip matyti iš bylos duomenų, skundo forma ir turinys atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytus reikalavimus, pareiškėjo reikalavimai yra grindžiami skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis pripažintinas preliminariai pagrįstu.

Teismo vertinimu, pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nebūtų adekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą ir viešąjį interesą. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas pasisakė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių kliūčių tuo atveju, jeigu teismas priims jam palankų sprendimą, kreiptis dėl turtinės ir / ar neturtinės žalos atlyginimo, taip jam kompensuojant dėl neteisėto skundžiamo Įsakymo vykdymo patirtus nuostolius. Teismas sprendė, jog šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą

III.

Pareiškėjas UAB „Klaipėdos mėsinė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį netenkinti pareiškėjo UAB „Klaipėdos mėsinė” prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Įsakymo vykdymą bei įpareigoti VMVT pašalinti iš viešai skelbiamo nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašo UAB „Klaipėdos mėsinė“, įmonės kodas 177066932, iki teismo galutinio ir neskundžiamo sprendimo priėmimo.

Pareiškėjas mano, kad teismas nevisai įsigilino į prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir dėl jų taikymo pareiškėjui kylančias nepataisomas pasekmes, kurios pripažintinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios patvirtina, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui ne tik gali būti padaryta, bet ir akivaizdžiai bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas nurodė, kad su skundu kreipėsi į teismą dėl to, kad atsakovo teritorinis padalinys Tauragės departamentas 2021 m. rugpjūčio 12 d. atliko pareiškėjo veiklos patikrinimą pagal 2021 m. rugpjūčio 11 d. pavedimą Nr. 0159322/41AFIS-384 ir surašė patikrinimo aktą Nr. 41GMTS-62. Remiantis patikrinimo aktu, VMVT Tauragės departamentas 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 62SV-41 nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. 10.00 val. sustabdė pareiškėjo mėsos gaminių gamybą. Tuo pačiu sprendimu atsakovas nustatė šio sprendimo galiojimo terminą – iki sprendimo dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas po pareiškėjo kreipimosi į teismą 2021 m. rugpjūčio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 62SV-44 dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo, kuriuo leido pareiškėjui atnaujinti termiškai apdorotų mėsos gaminių gamybos veiklą nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d., o 2021 m. rugpjūčio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 62SV-48 dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo, kuriuo leido pareiškėjui atnaujinti veiklą – mėsos gaminių gamybą (vytintų, šaltai rūkytų) nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. Atitinkamai 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas sustabdyti pareiškėjo veiklą, nepraėjus vienam mėnesiui nustojo galioti.

Priimdamas skundžiamą Įsakymą atsakovas vadovavosi VMVT Tauragės departamento teikimu, paremtu negaliojančiu 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu sustabdyti pareiškėjo veiklą, nes VMVT Tauragės departamentas, priimdamas 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą sustabdyti pareiškėjo veiklą tame pačiame individualiame administraciniame akte nustatė ir jo galiojimo terminą – iki bus priimtas individualus procedūrinis administracinis aktas – leidimas atnaujinti pareiškėjo veiklą, o 2021 m. rugpjūčio 26 d. VMVT Tauragės departamento sprendimu, visiškai atnaujinus pareiškėjo veiklą, 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas dėl pareiškėjo veiklos sustabdymo, nepraėjus vieno mėnesio terminui, nustojo galioti. Todėl, net nenagrinėjant šio klausimo iš esmės akivaizdu, kad pareiškėjo skundas panaikinti 2021 m. rugsėjo 24 d. atsakovas skundžiamą Įsakymą yra pagrįstas, tačiau pareiškėjui sukeliantis itin neigiamas pasekmes, dėl ko teismo ir buvo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pareiškėjas tikina, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių jam kiltų tokios neigiamos pasekmės, kaip negalėjimas vykdyti pelningos komercinės veiklos, nes nepaisant to, kad pareiškėjas net būdamas pakankamai konkurencingas ir ne retai viešuosius pirkimus laimintis, bus pašalintas iš šios rinkos, nebegaus pajamų ir pelno, dėl ko pareiškėjo didelė įmonė bus priversta bankrutuoti. Tai sukels itin neigiamas ekonomines ir socialines pasekmes (bus atleisti šimtai darbuotojų, į biudžetą nebebus mokami mokesčiai) ne tik regione, tačiau ir respublikos mastu. Tai šiuo atveju sudaro ir viešąjį interesą. Be to, nukentėtų ir pareiškėjo reputacija.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad siekiant užtikrinti ne tik pareiškėjo subjektyvų, bet ir viešą interesą, iki šios bylos nagrinėjimo pabaigos ir galutinio ir neskundžiamo sprendimo būtina sustabdyti Įsakymo įsigaliojimą ir vykdymą. Teismui atmetus pareiškėjo skundą yra reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y., kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą Įsakymą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas, o nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma žala – įmonė bankrutuos.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo teismo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas pabrėžia, kad šioje byloje viešasis interesas pasireiškia būtinumu užtikrinti vartotojų interesų apsaugą.

Atsakovo nuomone, siekiant viešojo intereso apsaugos, reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų nepagrįstos ir galėtų sukelti neigiamų pasekmių vartotojams, jei būtų taikoma pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė. Jeigu būtų pritaikyta pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, sustabdytas Įsakymo vykdymas ir pareiškėjas būtų pašalintas iš nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašo, galėtų būti pažeistos daugelio kitų asmenų, t. y. vartotojų teisės ir teisėti interesai, jiems sukeliama grėsmė ir taip pažeidžiamas viešasis interesas. Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo apskundęs priimtų sprendimų dėl pareiškėjo veiklos sustabdymo bei uždraudimo tiekti prekes rinkai. Reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymas iš esmės panaikintų Įsakymo galiojimą. Reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymas nereikštų pripažinimo, jog pareiškėjo įmonė yra patikima, mažai rizikinga maisto tvarkymo įmonė ir kad VMVT nustatytų pažeidimų jis nepadarė. Tokias pasekmes pareiškėjui būtų sukėlęs tik sprendimo stabdyti pareiškėjo veiklą nuginčijimas, tačiau nuginčyti sprendimo pareiškėjas nesiekė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo UAB ,,Klaipėdos mėsinė“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Taigi procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS368-143/2017). Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011).

Proporcingumo principas reikalauja įvertinti neigiamas pasekmes, kurios realiai gali atsirasti pareiškėjui jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų taikyta, o teismas jo skundą patenkintų, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui ir tretiesiems asmenims byloje, taip pat visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, o teismas pareiškėjo skundą byloje atmestų. Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinių ginčų bylose, kai yra prašoma stabdyti atitinkamo viešojo administravimo subjekto, įgyvendinančio įstatymų leidėjo suteiktus valstybės vykdomosios valdžios įgaliojimus, priimto administracinio akto (toje byloje pareiškėjo ginčijamo) galiojimą, turi būti paisoma ir viešojo intereso, t. y. turi būti vertinamas ginčijamo akto sustabdymas neigiamų pasekmių viešajam interesui prasme.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės prašo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones – ginčijamo akto (Įsakymo) galiojimo sustabdymą bei įpareigoti atsakovą pašalinti pareiškėją iš viešai skelbiamo Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašo iki teismo galutinio ir neskundžiamo sprendimo priėmimo.

Byloje skundžiamu Įsakymu pareiškėjas UAB ,,Klaipėdos mėsinė“ įtrauktas į Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą 12 mėnesių laikotarpiui, terminą pradedant skaičiuoti nuo šio įsakymo priėmimo dienos (2021 m. rugsėjo 24 d.).

Vadovaujantis Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto VMVT direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. B1-654 (toliau – ir Aprašas) 3.1 punktu, Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašas – VMVT teisės aktų nustatyta tvarka sudaromas ir viešai skelbiamas sąrašas, į kurį įtraukiami nepatikimi maisto tvarkymo subjektai. Nepatikimas maisto tvarkymo subjektas – maisto tvarkymo subjektas, nesilaikantis teisės aktų, reglamentuojančių maisto saugą, kokybę ir higieną, nevykdantis VMVT priimtų sprendimų, nutarimų ar nurodymų ir reikalavimų arba trukdantis VMVT atlikti valstybinę maisto ar veterinarinę kontrolę (Aprašo 3.2 p.). Pagal Aprašo 16 punktą VMVT direktoriaus įsakymų dėl maisto tvarkymo subjekto įtraukimo į Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą apskundimas nesustabdo jų vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių pobūdį, pareiškėjo argumentus bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžia iš esmės tuo, kad įmonei kils finansiniai nuostoliai, bus sugadinta jo reputacija rinkoje. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad įmonė patirs tokių finansinių nuostolių, kurie būtų jai nepakeliami, ji būtų priversta bankrutuoti bei kiltų kitos neigiamos pasekmės, nurodytos atskirajame skunde. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų apie įmonės finansinę būklę ar duomenų apie tai, kad šiuo metu pareiškėjo materialinė padėtis būtų sunki arba labai sunki. Pareiškėjas nepateikė ir įrodymų, pagrindžiančių realų jo ketinimą dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose pagal savo veiklos sritį ar ankstesnį dalyvavimą juose, duomenų kokio dydžio žala kiltų pareiškėjui būtent dėl to, kad nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jis negalėtų dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose.

Pažymėtina, kad galimi finansiniai nuostoliai per se nesuteikia pagrindo visais atvejais taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, be to, tokie argumentai turi būti pagrįsti atitinkamais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-515-556/2016). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teiginiai apie galimus nuostolius iš esmės yra paremti tik bendro pobūdžio pasvarstymais, o ne konkrečiais ir išsamiais finansiniais paskaičiavimais. Taip pat pareiškėjo asmeniniai, turtiniai interesai negali nusverti valstybės ir visuomenės interesų kilusio ginčo kontekste. Pareiškėjo argumentai, kad jis ištaisė nustatytus trūkumus ir VMVT leido jam atnaujinti maisto tvarkymo veiklą, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei kilusio šioje byloje ginčo esmę, nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos mėsinė“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasDalia VišinskienėVirginija Volskienė