- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-01
- Bylos Nr.
- 1A-214-300-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Irena Ivanovienė, Zigmas Kavaliauskas
- Nukentėjusysis
- A. B., K. B., K.
- Kaltinamasis
- A. R.
- Advokatai
- Nerijus Ulčinas, Jūratė Bieliauskienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A. B., K. B., K. B. atstovo advokato N. Ulčino apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-03-22 nuosprendžio, kuriuo:
A. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., padarymo ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.
A. R. perduotas 1 (vieneriems) metams, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pagal laidavimą Madūnės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn be užstato.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 70 str. A. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 (dvidešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant nemokamus darbus atlikti per 2 mėnesius, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios A. B. civilinis ieškinys (kaip įstatyminės atstovės) dėl nukentėjusiajai K. B. padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista K. B. iš A. R. 816,86 Lt (aštuoni šimtai šešiolika litų 86 ct) neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios A. B. civilinis ieškinys dėl 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, (kaip įstatyminės atstovės) dėl nukentėjusiajai K. B. padarytos 5000 neturtinės žalos atlyginimo atmestas, kaip nepagrįstas.
Nukentėjusiosios A. B. civilinis ieškinys dėl 10210 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas, kaip nepagrįstas.
Priteista nukentėjusiajai A. B. iš kaltinamojo A. R. 2500 (du tūkstančiai penki šimtai) litų turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, už tai, kad 2008 m. gruodžio 29 d., apie 23.08 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį VW PASSAT, v. n. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 158 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, įvažiuodamas iš šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės į nelygiareikšmių (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, esant įjungtam geltonam mirksinčiam šviesoforo signalui, ir važiuodamas per sankryžą tiesiai, nedavė kelio iš kairės pagrindine Tilžės gatve per sankryžą tiesiai važiavusiam automobiliui VW PASSAT, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuojamam A. B., ir su juo susidūrė, o po susidūrimo automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apsisukęs sankryžoje ir išvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvės priešpriešinę antrąją eismo juostą, susidūrė su priešinga kryptimi (duomenys neskelbtini) gatve link sankryžos antra eismo juosta važiuojančiu automobiliu AUDI 80, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. S., tai yra įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo automobilio VW PASSAT, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotoja A. B., kuriai dėl kairės plaštakos 2 ir 3 delnikaulių lūžių padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei to paties automobilio mažametės keleivės: K. B., kuriai dėl dešinės blauzdos sumušimo su kraujosruva padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir K. B., kuriai padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje, kairės akies ragenos trauminė erozija, tai yra dėl galvos smegenų sukrėtimo K. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų A. B., K. B., K. B. atstovas advokatas N. Ulčinas prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkes teismo 2010-03-22 nuosprendį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmajai instancijai iš naujo.
Skunde nurodo, jog teismo sprendimas yra neteisėtas, neteisingas ir turi būti pakeistas. nurodo, kad LR BPK 302 str. nustato, kad teismas, išsprendęs visus bylos klausimus, surašo nuosprendį. Šiaulių miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, ne surašė nuosprendį, o jį sukompiliavo iš anksčiau parašytų nuosprendžių kompiuteriu "copy - paste" funkcijos pagalba, kas pasak, apelianto akivaizdu iš tokių nuosprendžio vietų : "Įrodymų tyrimas nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamoji nėra kaltinama sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu tyrimu sutiko prokuroras ir gynėja"; "Siekiant pataisyti kaltinamąją, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą...". Todėl apeliantas teigia, kad nuosprendis yra sukompiliuotas iš skirtingų nuosprendžių, tokiu būdu apskritai pakertamas pasitikėjimas nuosprendžio turiniu: jei dalis nuosprendžio yra akivaizdi klaida ir kompiliacija, be papildomo išaiškinimo sunku suprasti (bent jau aprašomojoje ir motyvacinėje dalyje) kas nėra klaida ir kompiliacija.
Taipogi nurodo, jog teismas nepagrįstai nusprendė, kad yra visos sąlygos atleidimui pagal laidavimą, kadangi, pasak apelianto, A. R. neprisipažino, kad neigiamos pasekmės atsirado iš jo veiksmų. Jis teisme pareiškė, kad neigiamos pasekmes atsirado todėl, kad nukentėjusioji A. B. vairavo girta. Tokiu būdu asmuo, pareiškęs, kad pažeidė KET reikalavimus, tačiau ne jis yra atsakingas už kilusias pasekmes, faktiškai pripažįsta tik administracinį teises pažeidimą, bet ne nusikaltimą, todėl atstovo advokato nuomone, teismas neturėjo teises taikyti LR BK 40 str. ir atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybes. Teigia, kad apylinkės teismas nustatė, jog kaltininkas per metus ir tris mėnesius, per kuriuos vyko bylinėjimasis, sugebėjo atlyginti net 320 Lt žalos trims sužalotiems asmenims. Teisiamajame posėdyje jis pareiškė, kad atlygins tiek žalos, kiek nurodys teismas, t. y. teisiamasis elgiasi taip, tarsi jis būtų skolingas valstybei, o ne konkretiems asmenims. Taip pat nurodo, kad teismas į atlygintą žalos dalį įskaitė draudimo išmokėtas sumas. Nurodo, jog LR BK 40 str. požiūriu žalos atlyginimas čia nereiškia kompensacijos nukentėjusiajam, o tam tikrą padorumo testą kaltininkui, todėl tai, kad draudimas išmokėjo smulkius pinigėlius nukentėjusioms, nereiškia kaltininko socialines adaptacijos, atsakingos reakcijos į nutikusią nelaimę, todėl teismas, apelianto nuomone, LR BK 40 str. pritaikė nesant tam nustatytų pagrindų.
Nurodo, kad teismo nuosprendis dalyje dėl civilinių ieškinių nepagristas ir neteisėtas. Teismas atmetė nukentėjusiųjų K. B. ir A. B. ieškinius kaip nepagrįstus ir nieko joms nepriteisė bei iš dalies patenkino K. B. civilinį ieškinį ir priteisė jai 816 Lt 86 ct. Nurodo, jog visos trys nukentėjusiosios sužalotos tuo pačiu metu, tomis pat aplinkybėmis, visos važiavo tuo pačiu automobiliu, todėl, pasak apelianto, visiškai nesuvokiama, kokiais kriterijais remiantis priteistas vienas civilinis ieškinys (iš dalies) ir kodėl atmesti kiti du ieškiniai, teismas tokių savo sprendimų niekaip nemotyvuoja. Nurodo, kad A. B. padarytas kairės plaštakos 2 ir 3 delnikaulio lūžis (nesunkus sveikatos sutrikdymas), K. B. sumušta dešinė blauzda (nežymus sveikatos sutrikdymas); K. B. sukrėstos smegenys, padaryta muštine žaizda kaktoje, kaires akies ragenos traumine erozija (nesunkus sveikatos sutrikdymas). Teigia, jog Lietuvos Konstitucija garantuoja visų asmenų lygybę, todėl atstovui nesuprantama, kodėl vienas asmuo, patyręs traumą autoįvykyje, prisiteisia kompensaciją už įgytus sužalojimus, kiti ne. Taip pat nurodo, jog šiuo atveju akivaizdu, kad tiek likusioms dviems nukentėjusiosioms tiek nukentėjusiajai, kurios civilinis ieškinys tenkintas iš dalies teise reikalauti ieškinio patenkinimo kilo iš tų pačių neteisėtų kaltininko veiksmų. LR CK 6.246 - 6.248 str. str. išdėstytos civilines atsakomybes sąlygos yra identiškos visoms trims nukentėjusiosioms, todėl nesuvokiamas teismo sprendimas šioje dalyje tenkinti tik vienos nukentėjusiosios civilinį ieškinį,
Nurodo, kad šiuo atveju teismas atleido nusikaltėlį nuo bausmes, dėl ko nukentėjusieji nepatyrė satisfakcijos, sukeliamos kriminaline bausme, todėl, atstovo nuomone, ypač svarbi yra kompensacinė funkcija. Taip pat nurodo, jog LR CK 6.250 str. nustatyta, kad žalos dydį turi nustatyti teismas, tai yra teismo pareiga, o ne teisė. Žalos dydis nustatomas pirmiausia pagal jos pasekmes. Šiuo atveju pasekmė - ne šiaip dvasinis ir fizinis skausmas, o realus sveikatos sutrikdymas, o skausmas yra tik to sutrikdymo pasekmė, todėl apeliantui visiškai nesuvokiama, kaip teismas galėjo atmesti visiškai moderuotus, nuosaikius reikalavimus - A. B. 8 000 Lt; dukroms - po 5 000 Lt. Nurodo, kad bet kokiu atveju, teismas turi gerbti nukentėjusį nuo nusikaltimo asmenį, iš to asmens teismas negali tyčiotis, taigi teigia, jog situacija, kai mergaitei už sudaužytą galvą, sugadintą akį, nepataisomą randą kaktoje priteisiama 800 Lt, yra pasityčiojimas iš nukentėjusiojo. Be kita ko nurodo, kad teismas nesiteikė paaiškinti, kodėl žala nustatoma tokia, nesiteikta paaiškinti už ką priteisiama - už patirtą skausmą, bendravimo galimybių sumažėjimą, ar už pačias žaizdas; gi teismas turėtų tai padaryti, nes neturtines žalos dydžio nustatymas LR CK 6.250 str. susietas su daugeliu aplinkybių, todėl teismas turi ypač gerai motyvuoti dydžio nustatymo klausimą. Todėl nuosprendis dalyje dėl neturines žalos keistinas.
Taipogi nurodo, jog nusikaltimu padaryta ir turtine žala. K. B. ant kaktos yra nepataisomas randas. Jis be jokios ekspertizes išvados atrodo bjauriai, ir teiks mergaitei daugybę skaudžių išgyvenimų paauglystės metais, bus daugelio kompleksų šaltinis, tačiau teisėjui Prygunkovui tai nepasirodė labai svarbu, jis atmetė pateiktą sąmatą iš Grožio klinikos ir atsisakė priteisti padarytą turtinę žalą. Teigia, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato, kad žala padaryta nusikaltimu turi būti atlyginta visiškai. Turtinei žalai įrodyti šalys remiasi visomis legaliomis įrodinėjimo priemonėmis, tame tarpe dokumentais. Žalos dydis dėl aplamdyto automobilio nustatomas autoserviso pažyma ar sąmata. Žalos dydis dėl rando pašalinimo įrodomas plastinės chirurgijos specialistų pažyma ar sąmata. Šioje byloje ieškovė pateikė sąmatą, kiek kainuoja kaktos dalinis atstatymas ir apmokėtą kvitą už konsultaciją, tačiau teismas atmetė ieškinį dėl turtines žalos kaip neįrodytą, nors legaliomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyta, kad mergaites kaktai taisyti reikės 10 lazerinių korekcijų po 1000 Lt kiekviena ir už konsultaciją jau sumokėta 300 Lt. Nurodo, jog nesuvokiama, kodėl nukentėjusioji turėtų gyventi su ją subjaurojusiu randu, jeigu galima chirurginėmis priemonėmis pašalinti diskomforto šaltinį, už padarytą žalą turi atsakyti ją padaręs asmuo, todėl nuosprendis dėl turtines žalos priteisimo irgi keistinas.
Nurodo, jog nuosprendyje niekur nepaminėta, kad K. B. veidas subjaurotas nepataisomai, o priteisti pinigus koreguojančioms procedūroms atsisakyta; nuosprendyje sumaišyta, kad (duomenys neskelbtini) negali 1 m. lankyti fizinio lavinimo pamokų; iš tiesų jų negali lankyti K., dokumentai apie tai byloje yra; nepaminėta, kad K. turi lankytis pas neurologą ir okulistą kas 2 men.; nuosprendyje nekritiškai priimama nuteistojo versija, esą jis nežinojęs, kur gyvena nukentėjusiosios; nors jo tėvai lankėsi pas nukentėjusiąsias namuose. Taigi teigia, jog šie faktai nuosprendyje specialiai neaptarti, kad lengviau būtų atmesti ieškinius ir lengviau būtų galima suformuoti faktinę bazę atleisti nuteistąjį pagal laidavimą, O toks šališkas aplinkybių, neparankių teisiamajam nutylėjimas reiškia, kad teismas nebuvo objektyvus ir yra šališkas. Be kita ko apeliantas nurodo, kad teismas du kartus atidėjo nuosprendžio paskelbimą nesušaukdamas posėdžio; nuosprendis byloje yra sukompiliuotas, nesuprantama, kokios nuosprendžio dalys yra iš šios konkrečios bylos, o kokios nuosprendžio dalys nurašytos iš kitų bylų; nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio neargumentuota; teismas atsisakė apklausti visus bylos liudytojus, nors to reikalavo nukentėjusioji ir jos atstovas.
Apeliacinio proceso metu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėja prašė nukentėjusiųjų atstovo apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė nukentėjusiųjų atstovo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusioji ir nukentėjusiųjų atstovas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-03-22 nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai A. R. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė, tačiau netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, dėl ko nuosprendis keistinas.
Dėl nukentėjusiųjų atstovo advokato N. Ulčino apeliacinio skundo argumentų.
Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, neteisingas ir turi būti pakeistas, nes teismas, pasak apelianto, išnagrinėjęs bylą ne surašė nuosprendį, o jį sukompiliavo, atmestinas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš apylinkės teismo nuosprendžio, teismas nuosprendyje nurodė, jog: „Įrodymų tyrimas nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamoji nėra kaltinama sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu tyrimu sutiko prokuroras ir gynėja.“ bei tai, kad „Siekiant pataisyti kaltinamąją, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą...“. Tuo tarpu iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti tai, kad A. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., padarymą. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 11 str., minėtas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, jog A. R., prokuroras ir gynėja sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu tyrimu sutiko (3 t. b. l. 28). Taigi, vien ta aplinkybė, kad teismas nurodė moterišką giminę, neleidžia teigti, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi visos kitos aplinkybės nurodytos teisingai, todėl apeliacinės instancijos teismas šį pirmosios instancijos teismo nuosprendžio netikslumą laiko technine klaida.
Dėl Lietuvos Respublikos BK 40 str. taikymo.
Nukentėjusiųjų atstovo skunde nurodytas teiginys, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog yra visos sąlygos atleidimui pagal laidavimą, atmestinas. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pirmoji iš sąlygų – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. Iš šioje baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad A. R. nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas, todėl šioje byloje yra viena iš įstatymo nustatytų sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. (kasacinė byla Nr. 2K-P-82/2010). Iš bylos medžiagos matyti, jog A. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 15-21), tiek teisiamajame posėdyje (3 t., b. l. 27) savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Be to, nuteistasis dėjo pastangas atlyginti žalą, atlygino dalį žalos, nors ir nedidelę (329,94 Lt), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. R. nusikalto būdamas moksleivis, neturėdamas pastovių pajamų, minėtą sumą užsidirbo dirbdamas vasarą ir iškart ją pervedė nukentėjusiajai, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pažadėjo atlyginti priteistą žalą, atsiprašė nukentėjusiųjų. Atsižvelgiant į paminėtą, kolegija daro išvadą, kad yra ir antroji ir trečioji būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, nuteistojo visiškas pripažinimas savo kaltės ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką bei bent iš dalies atlyginta padaryta žala ir įsipareigojimas atlyginti likusią žalą.
Ketvirtoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte – egzistuojantis pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš bylos duomenų matyti, kad A. R. neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, studijuoja, todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Taigi, aptarus kiekvieną iš teisinių kriterijų, reikšmingų taikant Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatas, kolegija daro išvadą, kad esant Lietuvos Respublikos BK 40 str. nustatytų visų būtinų sąlygų visumai, kartu yra ir teisinis pagrindas taikyti nuteistajam A. R. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatas.
Taipogi apeliantas visiškai nepagrįstai nurodo, jog A. R. teisme pareiškė, kad neigiamos pasekmės atsirado todėl, kad A. B. vairavo girta, todėl, atstovo nuomone, nuteistasis faktiškai pripažįsta tik administracinį teises pažeidimą, bet ne nusikaltimą, todėl teismas neturėjo teises taikyti LR BK 40 str. ir atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybes. Visų pirma, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad A. R. teisme pareiškė –„ kad visiems sužalojimams įtakos turėjo A. B. vairavimas neblaiviai, vaikai buvo neprisegti (3 t., b. l. 30).“ Taigi, iš paminėto akivaizdu, kad apeliantas iškraipo A. R. žodžius sau naudingesne linkme, kadangi atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės teisme nepareiškė, kad neigiamos pasekmės atsirado, kad nukentėjusioji vairavo girta, o tiesiog parodė, jog sužalojimams įtakos turėjo A. B. vairavimas neblaiviai, jog vaikai buvo neprisegti. Remiantis išdėstytu, teigti, kad nuteistasis faktiškai pripažįsta tik administracinį teises pažeidimą, bet ne nusikaltimą, nėra pagrindo.
Dėl neturtinės žalos dydžio vertinimo.
Nukentėjusiųjų atstovas skunde nurodo, kad teismo nuosprendis dalyje dėl civilinių ieškinių nepagristas ir neteisėtas, kadangi teismas atmetė nukentėjusiųjų K. B. ir A. B. ieškinius kaip nepagrįstus ir nieko joms nepriteisė bei iš dalies patenkino K. B. civilinį ieškinį ir priteisė jai 816 Lt 86 ct.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio dėl nukentėjusiosioms A. B., K. B. ir K. B. padarytos neturtinės žalos klausimą išsprendė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 115 str. ir CK 6.250 str. reikalavimų, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Paminėtina tai, jog neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiosioms A. B., K. B. ir K. B. atsižvelgė į kaltinamojo kaltę – padarytas neatsargus nusikaltimas, pasireiškęs nusikalstamu nerūpestingumu, į sukeltas pasekmes – A. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kurį sukėlė kairės plaštakos 2 ir 3 delnakaulio lūžiai, K. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kurį sukėlė galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje, kairės akies ragenos trauminė erozija, K. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį sukėlė dešinės blauzdos sumušimas su kraujosruva, į kilusias pasekmes po sužalojimo, į kaltinamojo turtinę padėtį - studentas, turto neturi.
Taigi, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė tiek į kaltininko asmenybę ir jo turtinę padėtį, tiek ir neatsargiu nusikaltimu padarytos žalos - A. B. ir K. B. nesunkaus ir K. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo pobūdį ir dydį, sužalojimų sunkumą, iš ko seka, jog teismas įvertino nukentėjusiųjų patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją ir kitą bei visiškai pagrįstai tai įvertino pakankama pinigine išraiška. Pirmosios instancijos teismas, įvertino visas šias aplinkybes ir pagrįstai nukentėjusiosios ir įstatyminės atstovės civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies, mažindamas jį nuo A. B. prašomos priteisti 8000 Lt sumos iki 1726,40 Lt, nuo K. B. prašomos priteisti 5000 Lt sumos iki 2000 Lt, nuo K. B. prašomos priteisti 5000 Lt sumos iki 863,20 Lt.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.254 straipsnio 2 dalimi - žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka). Šiuo atveju, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog civilinis atsakovas AB (duomenys neskelbtini) atlygino A. B. 1726,40 Lt neturtinės žalos (2 t., b. l. 169), K. B. 863,20 Lt neturtinės žalos (2 t., b. l. 170), todėl pirmosios instancijos teismas nustatydamas tokį pat neturtinės žalos atlyginimo dydį nukentėjusiosioms A. B. ir K. B. kokį joms atlygino draudimo bendrovė iki nuosprendžio priėmimo, visiškai pagrįstai minėtų sumų antrą kartą nepriteisė, dėl ko visiškai teisingai A. B. civilinį ieškinį dėl 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir dėl nukentėjusiajai K. B. padarytos 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmetė, kadangi teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimas jau buvo atlygintas draudimo bendrovės. Taipogi iš bylos medžiagos matyti, jog civilinis atsakovas AB (duomenys neskelbtini) atlygino K. B. 863.20 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o A. R. 2009-10-12 pavedimu pervedė nukentėjusiesiems 319.94 Lt žalai atlyginti, dėl ko teismas visiškai pagrįstai priteisė nukentėjusiajai 816,86 Lt dydžio neturtinę žalą iš A. R., kadangi apylinkės teismas iš priteistos 2000 Lt dydžio neturtinės žalos atskaičiavo, kiek nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė (836,20 L) ir kiek pervedė A. R. (319,94 Lt), todėl visiškai teisingai priteisė likusią neatlygintą 816,86 Lt dydžio neturtinę žalą.
Kolegija pažymi tai, kad neturtinę žalą galima įvertinti tik sąlygiškai, todėl tokio atlyginimo paskirtis tik kompensacinė ir čia negali būti taikomas visiško žalos atlyginimo principas.
Visiškai nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad nesuvokiama, kokiais kriterijais remiantis priteistas vienas civilinis ieškinys (iš dalies) ir kodėl atmesti kiti du ieškiniai bei tai, jog teismas tokių savo sprendimų niekaip nemotyvavo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, priešingai nei teigia apeliantas, teismas pakankamai išsamiai nurodė savo sprendimo motyvus (3 t., b. l. 38).
Dėl turtinės žalos.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sutinka su nukentėjusiųjų atstovo argumentais, jog apylinkės teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiosios A. B. civilinį ieškinį dėl turtinės 10210 Lt žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji prašė priteisti 10210 Lt turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 142-143), 10000 Lt už K. B. gydymą ateityje dėl esančio rando ant kaktos gydymo ir 210 Lt už konsultaciją (duomenys neskelbtini) klinikoje. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) klinikos pažymos matyti, kad K. B. konsultavosi (duomenys neskelbtini) klinikoje dėl dešinėje kaklo pusėje esančio rando gydymo (2 t., b. l. 146). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtas ieškinys susijęs su nukentėjusiosios K. B. gydymu ateityje, iš ko seka, kad turtinė žala dar neatsirado, o tik numatoma ją patirti ateityje, be to, nėra aišku, kokia apimtimi reikės gydymo ir kokios bus išlaidos, dėl ko, A. B. pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl turtinės žalos dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.
Taipogi paminėtina tai, kad nukentėjusiųjų atstovas skunde nurodo, kad už K. B. konsultaciją (duomenys neskelbtini) klinikoje sumokėta 300 Lt, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas nepateikia jokių tai patvirtinančių dokumentų.
Kiti apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad apylinkės teismas nebuvo objektyvus ir buvo šališkas, atmestini. Pažymėtina tai, kad nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniame skunde nenurodyti tokie argumentai, kurie leistų spręsti apie tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyviams ar procesą stebintiems asmenims būtų galėjęs susidaryti įspūdis apie bylą nagrinėjančio teismo šališkumą. O apelianto nesutikimas su apylinkės teismo ištirtų įrodymų vertinimu ir atitinkamų išvadų padarymu, negali būti siejamos su teismo šališkumu. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai. Dėl to apelianto teiginys, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas laikytinas visiškai nepagrįstu, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 332 str.,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiosios A. B. civilinio ieškinio dėl 10210 Lt turtinės žalos atlyginimo atmetimo, ir priimti naują sprendimą – pripažinti nukentėjusiajai A. B. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.