- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-23
- Bylos Nr.
- A2-2-180/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Virginija Čekanauskaitė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno termofikacijos elektrinė“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Antarija“
- Trečiasis asmuo
- Algimantui V, V. S.
- Pareiškėjas
- CPK
- Kategorijos
- 124.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno termofikacijos elektrinė“ prašymą atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-702/2009 pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno termofikacijos elektrinė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-259-555/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Antarija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Kauno termofikacijos elektrinė“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Algimantui V. S. , dėl bendradarbiavimo sutarties sąlygų nevykdymo bei atsakovo priešieškinį dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
Pareiškėjas (atsakovas) UAB ,,Kauno termofikacijos elektrinė“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2A-702/2009 pagal atsakovo UAB ,,Kauno termofikacijos elektrinė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-259-555/2009 pagal ieškovo UAB DB „Antarija“ (dabar – UAB ,,Antarija“) ieškinį atsakovui UAB ,,Kauno termofikacijos elektrinė“, dalyvaujant trečiajam asmeniui V. S. , dėl bendradarbiavimo sutarties sąlygų nevykdymo bei atsakovo priešieškinį dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia. Pareiškėjas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu prašo atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje ir, išnagrinėjus bylą iš naujo, panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Prašymus pareiškėjas grindžia tokiais argumentais:
1. Nė vienas iš civilinę bylą 2A-702/2009 apeliacine tvarka nagrinėjusių teisėjų, t. y. nei teisėjas K. Kailiūnas, nei teisėjas V. Milius, nei teisėja M. Mitkuvienė, nebuvo paskirti naudojantis kompiuterine programa – juos nutartimis paskyrė Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Toks teisėjų kolegijos sudarymas neatitiko Teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje įtvirtintų imperatyvų, bešališkumo, skaidrumo, tolygumo ir atsitiktinės atrankos principų. Nesilaikant minėto reikalavimo, minėti principai buvo pažeisti ir teisingumo vykdymo akto – teismo procesinio sprendimo – neteisėtumui konstatuoti. Tai suteikia teisę į pakartotinį bylos nagrinėjimą.
2. Teisėjų kolegijos sudarymo neteisėtumas lėmė esminį materialinį pažeidimą – naujos ydingos praktikos formavimą, keičiant ankstesnę praktiką ir taikant atsakovui (įgaliotojui, pavedimo davėjui) civilinę atsakomybę už teisėtus veiksmus (neatlygintinio bendradarbiavimo, grindžiamo pasitikėjimu, su įgaliotiniu, kuris šį pasitikėjimą prarado, nutraukimą) ir taip suabsoliutinant sutarčių laisvės principą. Tokia teismų praktika prieštarauja civilinės atsakomybės esmei ir prigimčiai. CK 2.146 straipsnio 1 dalies, 6.763 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata įtvirtina absoliučią įgaliotojo teisę bet kada savo nuožiūra panaikinti duotą įgaliojimą ir nutraukti pavedimo sutartį. CK 6.245, 6.246 straipsnių turinys, ankstesnė šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika bei teisės doktrina pateikia pagrindą vienintelei išvadai – už teisėtus veiksmus civilinė atsakomybė negalima, o teisėtais veiksmais padaryta žala kompensuojama tik įstatyme nustatytais atvejais. Dėl to laikytina, kad Apeliacinis teismas civilinėje byloje 2A-702/2009 pažeidė atsakovo teisėtus lūkesčius.
3. Apeliacinis teismas nepasisakė dėl šalių bendradarbiavimo sutarties fiduciarinio (pasitikėjimo) pobūdžio ir neanalizavo neatlygintinės bendradarbiavimo sutarties nutraukimo aplinkybių. Atsakovas nutraukė neatlygintinę bendradarbiavimo sutartį būtent dėl to, kad kilo abejonių ieškovo kaip profesionalaus draudimo brokerio patikimumu, tai patvirtina ir Apeliaciniame teisme nagrinėjant bylą paaiškėjusios aplinkybės, kad ieškovas, būdamas nuo konkrečių draudikų priklausomas draudimo brokeris, teikė draudėjui (atsakovui) tik jo paties atstovaujamų draudimo bendrovių paslaugų siūlymus. Tokiu būdu ieškovas, piktnaudžiaudamas įgytu pasitikėjimu, nesąžiningai primetė atsakovui bendradarbiavimo sutarties pakeitimą, taip užsitikrindamas tik savo paties ir visiškai ignoruodamas kliento (atsakovo) interesus. Palikus galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį, legitimuojančią piktnaudžiavimą pasitikėjimu, būtų sujaukta civilinė apyvarta. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį, nes byloje esantys vienareikšmiški įrodymai patvirtina, kad ieškovo reikalavimui dėl baudos išieškojimo prasidėjo tikrai 2006 m. rugsėjo mėn. ir ne vėliau kaip 2007 m. spalio mėn. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas įrodymų tyrimo metu pasiūlė ieškovui pateikti naujus įrodymus ir juos priėmė nepaisydamas atsakovo prieštaravimo ir tuo apžeidė CPK 314 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad priimdamas 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį Apeliacinis teismas ieškovui sudarė galimybę pasipelnyti gaunant dvigubą atlyginimą tiek iš draudiko (visus praradimus dėl kliento netekimo padengia draudikas), tiek iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo UAB ,,Kauno termofikacijos elektrinė“ prašymą atnaujinti procesą UAB „Antarija“ prašo netenkinti šio prašymo. Nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad neteisėtos sudėties teismas apima visus atvejus, kai buvo pažeistos teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės arba teisėjų kolegija buvo sudaryta apskritai nesilaikant teisėjų kolegijų sudarymo ir paskyrimo taisyklių. Be to, pareiškėjui buvo žinoma apie šią civilinę bylą nagrinėsiančios teisėjų kolegijos sudėtį prieš proceso apeliaciniame teisme pradžią, todėl jis, turėdamas kokių nors abejonių, galėjo jas išsakyti, pareikšdamas motyvuotą nušalinimą teisėjų kolegijai ar kuriam nors iš teisėjų (CPK 355 str.). Dėl to pareiškėjo prašymas atnaujinti bylą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, nepateikiant jokių bylą apeliacine tvarka nagrinėjusių teisėjų šališkumo, priklausomumo ar proceso neskaidrumo įrodymų, yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
Proceso atnaujinimo, kaip civilinio proceso teisės instituto, esmė ir tikslai ne kartą buvo aiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. M. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-20/2004; 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-376/2005; 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. J. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-363/2008; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-262/2009; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad proceso atnaujinimo instituto taikymas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimti teismų sprendimai gali būti neteisėti.
Nagrinėjamoje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. bylos procesas gali būti atnaujinamas šiuo pagrindu, jeigu ją nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, nurodo, kad šią civilinę bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo neteisėtos sudėties teisėjų kolegija, nes ji buvo sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias įstatymų normas.
Laikoma, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu ji neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 62 straipsnis), teismas buvo šališkas (CPK 65, 66 straipsniai), buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (CPK 71 straipsnis, 370 straipsnio 5 dalis). Teismo sudėtis gali būti neteisėta ne tik dėl to, kad neatitinka įstatymo reikalavimų, bet ir pažeidus jos skyrimo arba bylų paskirstymo tvarką. Kita vertus, įstatymo nenustatyta, koks procesinis dokumentas turi būti priimamas pranešėjui ar kitam kolegijos nariui dėl tam tikrų priežasčių negalint nagrinėti bylos ar dėl kitų priežasčių perdavus bylą kitos sudėties kolegijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nelaikytina, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, jei nagrinėti civilinę bylą buvo paskirtas atitinkamo teismo kitas teisėjas, nes įstatyme nustatyta, kad bylas teismuose nagrinėja teisėjas ar teismas (CPK 62 str., 301 str. 2, 3 d., 340 str. 2 d.).
CPK 65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti absoliutūs teismo nušalinimo pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo pats nusišalinti arba jam gali būti pareikštas nušalinimas. Šis sąrašas nėra baigtinis, pagal CPK 66 straipsnį nušalinimo pagrindu gali būti ir kitos aplinkybės, kurios kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė du teismo nešališkumo aspektus, kurių būtina laikytis siekiant užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę į teisminę gynybą. 2000 m. spalio 10 d. sprendime, priimtame byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98), EŽTT nurodė, kad: pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (minėto sprendimo 30 punktas). Teismas pažymėjo, kad, vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (sprendimo 32 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių Lietuvos apeliacinio teismo civilinę bylą Nr. 2A-702/2010 nagrinėjusios teisėjų kolegijos teisėjų šališkumą patvirtinančių aplinkybių.
CPK 62 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjų kolegiją sudaro ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo ar jo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Ši nuostata dėl teisėjų kolegijos sudarymo ir kolegijos pirmininko skyrimo apeliacinės instancijos teisme konkretizuojama CPK 319 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo pirmininkas, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, laikydamasis nustatytos bylų paskirstymo tvarkos, nutartimi sudaro teisėjų kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją bei nustato posėdžio datą. Pažymėtina, kad atsakovo minima Teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje nuostata numato, kad bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis. Šios taisyklės padeda išspręsti bylų paskirstymo teisėjams, teisėjų kolegijų sudarymo organizacinius ir techninius klausimus, tačiau nesprendžia ir negali spręsti teisėjo šališkumo ar nešališkumo klausimų. Šie klausimai reglamentuojami įstatymo (CPK) ir išsprendžiami jo nustatyta tvarka. Pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, pareiškiamas raštu prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės (CPK 68 str.).
Sudarant teisėjų kolegiją išnagrinėti pareiškėjo nurodytą bylą apeliacine tvarka, teisėjo skyrimo protokolo byloje Nr. 2A-702/2009 duomenimis, nagrinėti šią bylą Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO atrinko teisėją G. Pečiulį, tačiau, kaip matyti iš atsakovui adresuoto Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 28 d. rašto, atsakovui buvo nuosekliai ir išsamiai išdėstytos aplinkybės bei priežastys, dėl kurių teisėjas G. Pečiulis negalėjo nagrinėti minėtos civilinės bylos bei dėl kokių priežasčių į šią bylą nagrinėjusią teisėjų kolegiją rankiniu būdu įtrauktas teisėjas V. Milius bei pranešėju paskirtas teisėjas K. Kailiūnas. Minėtame rašte nurodyta, kad teisėjas G. Pečiulis negalėjo nagrinėti bylos numatytą datą, nes tuo metu buvo kasmetinėse atostogose, todėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, siekdamas užtikrinti proceso operatyvumą ir nekeisti paskirtos posėdžio datos, 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, kaip ir nurodyta CPK 62 straipsnio 5 dalyje, 319 straipsnio 1 dalyje (t. y. šioms nuostatoms neprieštaraujant), teisėjų kolegijos nariu vietoje teisėjo G. Pečiulio paskyrė teisėją V. Milių. Kadangi tuo metu teisėjas V. Milius ėjo Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigas ir buvo neskiriamas pranešėju apeliacine tvarka nagrinėjamose bylose, o iš tuo metu teisme dirbusių teisėjų (nebuvusių kasmetinėse atostogose) mažiausias darbo krūvis tą dieną teko teisėjui K. Kailiūnui, pranešėju ir teismo posėdžio pirmininku civilinėje byloje Nr. 2A-702/2009 rankiniu būdu paskirtas būtent vienas iš anksčiau paskirtų teisėjų kolegijos narių K. Kailiūnas.
Šį Lietuvos apeliacinio teismo raštą UAB ,,Kauno termofikacijos elektrinė“ gavo dar iki pateikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė jokių konkrečių argumentų (be to, kad kolegija buvo pakeista rankiniu būdu), kuriais motyvuotų bylą išnagrinėjusios teisėjų kolegijos sudėties šališkumą. Todėl, kaip minėta, įstatymams nereglamentuojant atvejų, kai bylą negali nagrinėti teisėjas, kuriam kompiuterine sistema buvo paskirta nagrinėti byla ir nesant pareiškėjo argumentų, dėl kurių nagrinėjamu atveju negalėjo būti rankiniu būdu pakeista teisėjų kolegija, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-702/2010.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytų pagrindu, procesas neatnaujintinas ir byla pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį pakartotinai nenagrinėtina. Dėl to teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl prašyme atnaujinti bylos procesą išdėstytų argumentų, susijusių su bylos nagrinėjimu iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 362 straipsnio 1 dalimi ir 370 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ prašymą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Antarija“ ieškinį atsakovui UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ dėl bendradarbiavimo sutarties sąlygų nevykdymo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovui dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia.