Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nuteistiesiems G. V. ir E. S., gynėjams advokatams Tomui Vildžiūnui ir Reginai Majauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. V. ir E. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 284 straipsnį – laisvės apribojimas 1 metams; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos, jas apimant, ir G. V. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, G. V. įpareigotas visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Tuo pačiu nuosprendžiu E. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 284 straipsnį – laisvės apribojimas 1 metams; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos, jas apimant, ir E. S. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, E. S. įpareigotas visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš G. V. ir E. S. solidariai nukentėjusiojo R. K. naudai priteista 6000 Eur neturtinei ir 32,33 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo R. K. patirtas 450 Eur išlaidos dėl advokato dalyvavimo byloje pripažintos proceso išlaidomis ir jos priteistos lygiomis dalimis iš kaltinamųjų nukentėjusiojo naudai, G. V. ir E. S. atlyginant lygiomis dalimis R. K. po 225 Eur.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš G. V. bei E. S. solidariai priteista 372,57 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. V. nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 13 d., apie 20 val. 30 min. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. S., be jokios priežasties, elgiantis įžūliai, tyčia vieną kartą mediniu pagaliu sudavė nukentėjusiajam R. K. į kairę ranką bei galvą, pastarajam nukritus ant žemės, bendrais su E. S. veiksmais, sudavus rankomis mažiausiai 3 smūgius ir įspyrus nukentėjusiajam R. K. mažiausiai 3 kartus į įvairias kūno vietas, tęsdamas nusikalstamą veiką, dujiniu pistoletu vieną kartą šovė nukentėjusiajam R. K. į veidą, tuo padarydamas jam kraujosruvą su nubrozdinimu viršugalvio srityje, kraujosruvą su nubrozdinimu kaktos dešinėje, nubrozdinimus kaktoje, dešinės akies vokuose, nosies pamato srityje, kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, akių ragenų, junginių pažeidimą, cheminį nudegimą, kraujosruvą kairio žasto užpakaliniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvą kairio dilbio vidiniame paviršiuje, kraujosruvą dešinio žasto išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruvą kairio kelio priekinėje dalyje ir bendrais veiksmais sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

1.1.1. Be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. S., vieną kartą mediniu pagaliu sudavė nukentėjusiajam R. K. į kairę ranką bei galvą, pastarajam nukritus ant žemės, bendrais su E. S. veiksmais sudavus rankomis mažiausiai 3 smūgius ir įspyrus nukentėjusiajam R. K. mažiausiai 3 kartus į įvairias kūno vietas, tęsdamas nusikalstamą veiką, dujiniu pistoletu vieną kartą šovė nukentėjusiajam R. K. į veidą, tuo padarydamas jam kraujosruvą su nubrozdinimu viršugalvio srityje, kraujosruvą su nubrozdinimu kaktos dešinėje, nubrozdinimus kaktoje, dešinės akies vokuose, nosies pamato srityje, kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, akių ragenų, junginių pažeidimą, cheminį nudegimą, kraujosruvą kairio žasto užpakaliniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvą kairio dilbio vidiniame paviršiuje, kraujosruvą dešinio žasto išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruvą kairio kelio priekinėje dalyje, tokiais savo bendrais veiksmais dėl kairės akies sužalojimų sukėlė nukentėjusiajam R. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. E. S. nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 13 d., apie 20 val. 30 min. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. V., be jokios priežasties, elgiantis įžūliai, G. V. tyčia vieną kartą mediniu pagaliu sudavus nukentėjusiajam R. K. į kairę ranką bei galvą, pastarajam nukritus ant žemės, bendrais su G. V. veiksmais sudavus rankomis mažiausiai 3 smūgius ir įspyrus nukentėjusiajam R. K. mažiausiai 3 kartus į įvairias kūno vietas, G. V. dujiniu pistoletu vieną kartą šovus nukentėjusiajam R. K. į veidą, tuo padarius jam kraujosruvą su nubrozdinimu viršugalvio srityje, kraujosruvą su nubrozdinimu kaktos dešinėje, nubrozdinimus kaktoje, dešinės akies vokuose, nosies pamato srityje, kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, akių ragenų, junginių pažeidimą, cheminį nudegimą, kraujosruvą kairio žasto užpakaliniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvą kairio dilbio vidiniame paviršiuje, kraujosruvą dešinio žasto išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruvą kairio kelio priekinėje dalyje ir bendrais veiksmais sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

1.2.1. Be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. V., G. V. vieną kartą mediniu pagaliu sudavus nukentėjusiajam R. K. į kairę ranką bei galvą, pastarajam nukritus ant žemės, bendrais su G. V. veiksmais sudavus rankomis mažiausiai 3 smūgius ir įspyrus nukentėjusiajam R. K. mažiausiai 3 kartus į įvairias kūno vietas, G. V. dujiniu pistoletu vieną kartą šovus nukentėjusiajam R. K. į veidą, tuo padarius jam kraujosruvą su nubrozdinimu viršugalvio srityje, kraujosruvą su nubrozdinimu kaktos dešinėje, nubrozdinimus kaktoje, dešinės akies vokuose, nosies pamato srityje, kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, akių ragenų, junginių pažeidimą, cheminį nudegimą, kraujosruvą kairio žasto užpakaliniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvą kairio dilbio vidiniame paviršiuje, kraujosruvą dešinio žasto išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruvą kairio kelio priekinėje dalyje, tokiais savo bendrais veiksmais dėl kairės akies sužalojimų sukėlė nukentėjusiajam R. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

8. Nuteistojo G. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo E. S. apeliacinis skundas tenkinamas.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. BK 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 6 dalyje, kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012).

12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą ir atlikusi įrodymų tyrimą, sutinka su apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais dėl nepagrįsto G. V. ir E. S. nuteisimo pagal LR BK 138 str. 1 d. ir 284 str., ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl nusikalstamos veikos sudėties buvimo kaltinamųjų veiksmuose. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl G. V. ir E. S. kaltumo, nepagrįstai atmetė nuteistųjų aiškinimus, vien deklaratyviai nurodydamas, kad negalima daryti išvados, jog G. V. ir E. S. tariamai tik gynėsi. Teismas išnagrinėtus įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymus vertino selektyviai, pernelyg sureikšmino nukentėjusiojo parodymus, neįvertino įrodymų ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių visumos. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog G. V. ir E. S. veikė esant būtinosios ginties situacijai ir neperžengdami būtinosios ginties ribų, todėl apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir nustačius baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę, baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, dalyje dėl G. V. ir E. S. nuteisimo nutraukiama pagal LR BK 138 str. 1 d. (BPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o pagal LR BK 284 str. išteisintini, kadangi nepadaryta nusikalstama veika.

15. Pagal susiformavusią teismų praktiką būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris turi būti realus ir akivaizdus. Pavojingas kėsinimasis yra tokia veika, kuria besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje – asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-313/2012, 2K-P-135-648/2016, 2K-64-696/2017). Nagrinėjamu atveju matyti, kad nukentėjusysis realiai pasikėsino į apeliantų sveikatą, tai patvirtina ne tik apeliantų, bet ir aukščiau aptarti kitų liudytojų parodymai ir paaiškinimai. Pažymėtina, kad gynyba yra aktyvūs veiksmai, kuriais atremiamas kėsinimasis į įstatymo saugomas vertybes, todėl asmuo manantis, kad jo interesams gresia tiesioginis pavojus, iš esmės gali gintis (o dažnai ir privalo pradėti gintis) nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmas smūgis, nes jau po pirmojo puolančiojo asmens smūgio besiginantys gali netekti galimybės gintis. Būtinoji gintis yra teisėta, kai ji atitinka baudžiamajame įstatyme nurodytas gynybos teisėtumo sąlygas: 1) ginantis daroma žala arba kėsinamasi ją padaryti; 2) žala padaroma tik besikėsinančiojo teisėms ar interesams; 3) žala padaroma atremiant kėsinimąsi į įstatymo ginamus interesus ir 4) žala padaroma neperžengiant būtinosios ginties ribų.

16. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, abejonių nekyla, kad nukentėjusiojo veiksmai apeliantų atžvilgiu buvo realūs ir pavojingi, ir apeliantai sudavė smūgius nukentėjusiajam ne todėl, kad jie tyčia įžūliais veiksmais siekė jį sužaloti ir sutrikdyti viešąją tvarką, tačiau siekdami apsiginti. Pažymėtina ir tai, kad apeliantams apsigynus nuo R. K. puolimo, jį nuginklavus, tai yra atėmus golfo lazdą, apeliantai savo veiksmus iškart nutraukė, taip neperžengdami būtinosios ginties ribų, jie nesivijo nueinančio R. K.. Iš karto E. S. su šeima išvažiavo. Atsižvelgtina ir į nukentėjusiojo patirtus sužalojimus – poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai viršugalvyje bei kaktoje; odos nubrozdinimai veide (apimant kaktos apatinę dalį, nosies pamato sritį, bei dešinės akies vokus); poodinės kraujosruvos abiejų akių viršutiniuose vokuose, abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, kairio kelio srityje; kairės akies obuolio sumušimas. Mechaniniai sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais paveikiant nurodytas kūno sritis. Iš sužalojimų pobūdžio ir kiekio, matyti, kad apeliantai ne puolė R. K., o fizinę jėgą naudojo tik tiek, kad atremtų jo puolimą, t. y. nebuvo suduota daug smūgių į įvairias kūno vietas, apsigynus – smurtiniai veiksmai iškart buvo nutraukti.

18. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, daro išvadą, kad E. S. ir G. V. neatliko veiksmų, kurie turėtų nusikalstamos veikos požymių, numatytų LR BK 284 str. Konflikto pradžią pradėjo R. K. neteisėtais ir pavojingais veiksmais prieš E. S. ir G. V., kurie teisėtai gynėsi nuo pavojingo kėsinimosi į jų sveikatą ir gyvybę. Todėl E. S. ir G. V. iš kaltinimo pagal LR BK 284 straipsnį išteisinami, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl bendrininkavimo požymių.

20. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Kiekvieno bendrininkavimo atveju turi būti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą pačią vertybę, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013, 2K-49/2014 ir kt.).

21. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai konstatavo, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos G. V. ir E. S. veikiant bendrai, tačiau nedetalizavo nei objektyviųjų nei subjektyviųjų bendrininkavimo požymių. Iš bylos medžiagos matyti, jog tiek G. V. tiek E. S., vykstant konfliktinei situacijai ir ginantis nuo nukentėjusiuoju pripažinto R. K. veiksmų, patys savo ruožtu neatliko jokių veiksmų, kurie leistų daryti išvadą, jog jie suvokė, kad kaip bendrininkai dalyvauja konflikte, turi bendrą tikslą. Apeliantai jokia forma nebuvo iš anksto susitarę, jokių savo veiksmų nederino, o akivaizdu, kad tik abu gynėsi nuo vienu metu abiem iškilusios grėsmės.

22. Kalbant apie antrąjį konfliktą, pažymėtina, kad jis vyko praėjus kuriam laikui, E. S. jau buvo išvykęs namo, G. V. veikė vienas. Pažymėtina, kad apeliantams fiziškai būnant skirtingose vietose (E. S. automobiliu vyko namo, o G. V. toliau konfliktavo su nukentėjusiuoju) bendrininkavimas panaudojant dujų balionėlį ar dujinį pistoletą, net teoriškai negali būti įmanomas. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad G. V. ir E. S. veikė bendrininku grupe, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama kaip nepagrista.

Dėl panaudotų dujų R. K. atžvilgiu.

23. E. S. ir G. V. buvo nuteisti ir už tai, jog G. V. dujiniu pistoletu vieną kartą šovus nukentėjusiajam R. K. į veidą, pastarajam buvo sutrikdyta nesunkiai sveikata.

24. Apeliacinės instancijos teismui, paskyrus naują teismo medicinos ekspertizę, buvo duota išvada, kad R. K. nuo panaudotų dujų, jam buvo sutrikdyta sveikata nežymiai (t. 2., b. l. 204).

25. Kaip jau buvo minėta aukščiau, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad E. S. su G. V. veikė bendrais veiksmai, todėl šiuo atveju teisėjų kolegija konkrečiai vertina kiekvieno iš nuteistųjų veiksmus atskirai.

26. Iš bylos duomenų matyti, jog tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, E. S. parodė, jog po grumtynių R. K. nuėjo, o jis su žmona išvažiavo namo (2 t., b. l. 121; 181). Šiuos jo parodymus patvirtino ir G. V., kuris viso proceso metu taip pat nuosekliai teigė, jog po konflikto E. S. išvažiavo, o jis nuėjo į automobilį, pasiėmė dokumentus ir dujų balionėlį (2 t., b. l. 121; 181). Kad iškart po konflikto E. S. išvažiavo, patvirtino ir liudytojais apklausti R. A. (2 t., b. l. 191), S. S. (2 t., b. l. 107), D. P. (2 t., b. l. 121) bei pats nukentėjusysis R. K. (2 t. b. l. 110; 180). Iš aptartų liudytojų parodymų matyti, kad po grumtynių visi trys konflikte dalyvavę asmenys išsiskirstė, E. S. išvažiavo namo, o nukentėjusysis po kurio laiko grįžo į konflikto vietą ieškoti pamestų raktų ir ten dar kartą susitiko G. V.. Dėl tokios nustatytos įvykių eigos, ginčo nagrinėjamu atveju nėra, taigi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, jog E. S. pirmosios instancijos teismo dėl šios kaltinimo dalies buvo nuteistas nepagrįstai, nes jis net nedalyvavo minėtame konflikte.

27. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad E. S. iš kaltinimo, kuriuo jis yra kaltinamas tuo, kad G. V. dujiniu pistoletu vieną kartą šovus nukentėjusiajam R. K. į veidą, akių ragenų, junginių pažeidimą, cheminį nudegimą, nukentėjusiajam R. K. buvo sutrikdyta nesunkiai sveikata, išteisinamas pagal LR BK 138 str. 1 dalį, kadangi neįrodyta, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.

28. Skundžiamu nuosprendžiu už analogiškus veiksmus buvo nuteistas ir G. V., tačiau kaip jau buvo minėta aukščiau, teismas nenustatė, kad apeliantai veikė bendrininku grupe, todėl kiekvieno jų veiksmai iš naujo vertinti individualiai.

29. 2017 m. vasario 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. K. nustatyti sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaktos, nosies pamato, dešinės akies vokų nubrozdinimai, akių ragenų, junginių pažeidimai, cheminis nudeginimas galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. šaunamuoju ginklu. Viršugalvio, kaktos dešinės pusės, žastų, kairio dilbio, kairio kelio sužalojimai padaryti buku (-ais) daiktu (-ais), šešių (ar daugiau) trauminių poveikių (1 t., b. l. 44-45). 2017 m. kovo 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. K. nustatyta kraujosruva su nubrozdinimu viršugalvio srityje, kraujosruva su nubrozdinimu kaktos dešinėje, nubrozdinimai kaktoje, dešinės akies vokuose, nosies pamato srityje, kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, akių ragenų, junginių pažeidimas, cheminis nudegimas, kraujosruva kairio žasto užpakaliniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruva kairio dilbio vidiniame paviršiuje, kraujosruva dešinio žasto išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruva kairio kelio priekinėje dalyje. Kairės akies sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kiti sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 59-60). Naujoje teismo medicinos ekspertų komisija išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 199) atribojo sužalojimų sunkumą ir įvertino sužalojimo pobūdį, padarytą dujomis. Šioje išvadoje konstatuota, kad nuo dujų panaudojimo buvo padaryta nežymus sveikatos sutrikdymas R. K.. Apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi ekspertų komisijos išvada.

30. Kaip jau buvo minėta aukščiau, nagrinėjama situacija vyko dviem etapais - iš pradžių tarp E. S., G. V. ir R. K. vyko grumtynės, apeliantai gynėsi nuo R. K. aktyvaus puolimo, o po kurio laiko, pasibaigus būtinosios ginties situacijai, įvyko dar vienas konfliktas tarp G. V. ir nukentėjusiojo, taigi skirtingus sužalojimus nukentėjusysis patyrė dviejų konfliktinių situacijų metu.

31. Siekiant nustatyti, kokie sužalojimai buvo patirti kiekvieno konflikto metu, apeliacinės instancijos teismas kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybą, iš kurios pateiktos išvados matyti, jog R. K. pirmo konflikto metu, jam konfliktuojant su E. S. ir G. V., padaryti mechaniniai sužalojimai: poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai viršugalvyje bei kaktoje; odos nubrozdinimai veide (apimant kaktos apatinę dalį, nosies pamato sritį, bei dešinės akies vokus); poodinės kraujosruvos abiejų akių viršutiniuose vokuose, abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, kairio kelio srityje; kairės akies obuolio sumušimas, kurio pasekmė – kairės akies retrobulbarinis neuritas; abiejų akių ragenų svetimkūniai. Mechaniniai sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais paveikiant nurodytas kūno sritis. Dėl kairės akies obuolio sumušimo, kurio pasekmė kairės akies retrobulbarinis neuritas, R. K. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti konstatuoti mechaniniai sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Antro konflikto metu R. K. konfliktuojant su G. V., t. y. G. V. šaunant dujiniu ginklu ar papurškiant dujiniu balionėliu jam į veidą išsivystė sužalojimai dėl specialių cheminių junginių poveikio: akių ragenų bei junginių cheminis nudegimas. Teismo medicinos praktika rodo, kad purškiant į veidą dujas iš specialių savigynai skirtų balionėlių ar šaunant dujiniu užtaisu, mechaninių sužalojimų paprastai nebūna ir svetimkūnių (išskyrus dujas ar aerozolį) į akis paprastai nepatenka. Šie sužalojimai (akių ragenų bei junginių cheminis nudegimas) vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t. b. l. 199-204).

32. Šią savo išvada ekspertai patvirtino ir apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Ekspertas Ž. M. parodė, jog iš dujinio pistoleto ir dujų balionėlio svetimkūnių neišlieka. Galimas akių sudirginimas, paburkimas, paraudimas, bet su situacija, kuomet atsiranda svetimkūnių – ekspertas praktikoje nesusidūrė (3 t., b. l. 15). Ekspertas S. M. parodė, jog išskirstė sužalojimus – vienur cheminis nudegimas padarytas arba balionėliu ar pistoletu. Visi kiti sužalojimai, pagal nurodytas aplinkybes, yra mechaniniai sužalojimai, kuriuos ekspertai atskyrė. Pagal aplinkybes naudotas pistoletas dujinis, vadinasi ir poveikis nudegimas, o kairės akies sužalojimas yra nuo mechanikos, nuo smūgio (3 t., b. l. 16). Taigi šioje byloje galima nustatyti ir atskirti nukentėjusiojo patirtus sužalojimus abiejų konfliktų metu.

33. Teisėjų kolegija pažymi, jog nei ikiteisminio tyrimo metu nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip ir nebuvo nustatyta, ar G. V. turėjo ginklą, ar nukentėjusiajam dujas į veidą purškė balionėliu. Kaip teisingai pažymėta ir apeliaciniame skunde, liudytojų parodymai dėl neva girdėto šūvio garso taip pat prieštaringi. M. T. aiškini, kad garsą, panašų į šūvio, išgirdo praėjus 10-20 min. po to kai grįžo namo po konflikto pabaigos, J. T. teigė, kad garsą, panašų į šūvio, išgirdo po 1-2 min. jam grįžus namo, tačiau M. T. dar nebuvo namie. Taigi, abejonės, ar antrojo konflikto metu tarp nukentėjusiojo ir G. V., pastarasis turėjo dujinį pistoletą, taip ir liko nepaneigtos. Tačiau byloje neginčijamai nustatyta, tą patvirtino ir specialisto išvada, kad sužalojimai R. K. buvo padaryti dviem būdais – mechaniniu ir cheminiu. Pirmojo konflikto metu, tarp apeliantų ir nukentėjusiojo vykstant grumtynėms – patirti sužalojimai buvo mechaninio pobūdžio, tuo tarpu antrojo konflikto metu – nukentėjusysis patyrė cheminio pobūdžio sužalojimus, t. y. dujomis jam buvo nudegintas veidas. Pastarąjį sužalojimą ekspertai vertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą.

34. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs iš naujo įrodymus, konstatuoja, kad G. V. įvykdė tokią nusikalstamą veiką: G. V. ir E. S. apsigynus nuo pavojingo R. K. pavojingo kėsinimosi, E. S. išvažiavus namo, o R. K. grįžus į įvykio vietą susirinkti pamestų daiktų, G. V., kerštaudamas dėl prieš tai įvykusio užpuolimo, dujiniu pistoletu vieną kartą šovė nukentėjusiajam R. K. į veidą, tuo padarydamas jam akių ragenų, junginių pažeidimą, cheminį nudegimą, ir taip R. K. sutrikdė nežymiai sveikatą. Taigi įvertinus aptartas įvykio aplinkybes ir nukentėjusiojo patirtą sužalojimo mąstą dėl veido nudegimo dujomis, kurį padarė G. V., pastarojo veika perkvalifikuotina iš BK 138 straipsnio 1 dalies BK 140 straipsnio 1 dalį, nes šis straipsnis apima antrojo konflikto metu nukentėjusiajam padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą.

35. Situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Šioje situacijoje kaltinamajam sudaromos sąlygos žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių: tiek ginčyti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumą. Esant tokiam veikos perkvalifikavimui teismas neprivalo iš anksto pranešti. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 12/2010-3/2013-4/2013-5/2013 6.2. punktas). Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės iš esmės nesikeičia ir galima nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį be specialios įspėjimo procedūros.

36. Teisėjų kolegija šiame nuosprendyje anksčiau aptartais įrodymais ir argumentais padarė išvadą, kad G. V. ir E. S. nusikalstamas veikas padarė ne bendrininkų grupe, todėl iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turi būti pašalinama ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme buvo nustatyta, kad nuteistasis G. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1dalyje, panaikinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, todėl iš naujo įvertinami bausmės skyrimo pagrindai ir G. V. paskiriama šio nusikaltimo sankcijos ribose numatyta bausmė. Įvertinama, kad G. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą tiesiogine tyčia, nesant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. G. V. neturi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 136-139), yra dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, priklausomybės ir psichikos ligų registruose neužregistruotas (1 t., b. l. 154, 155), praeityje buvęs teistas (1 t., b. l. 143-144). Taigi teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant G. V. jam inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam – 6 mėnesius.

Dėl civilio ieškinio.

38. Dėl E. S. išteisinimo ir G. V. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš naujo peržiūrimas ir nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys. Nukentėjusysis R. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 32,33 Eur turtinės ir 12000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 94-99). Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu šį nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį tenkino iš dalies. R. K. naudai priteisė 6000 Eur neturtinei ir 32,33 Eur turtinei žalai atlyginti.

39. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, nukentėjusiojo patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu yra susijusios su kaltinamojo atliktais nusikalstamais veiksmais, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš G. V. nukentėjusiojo naudai priteistina 32,33 Eur.

40. Byloje taip pat nustatyta, kad G. V. savo tyčiniais kaltais veiksmais tiesioginę žalą padarė nukentėjusiojo R. K. sveikatai, o Valstybinė ligonių kasa apmokėjo nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam R. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 372,57 Eur – priteistina G. V..

41. Tuo tarpu, pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką matyti, kad bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmuo nuteistas už nukentėjusiajam padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 1000 Lt (289 Eur) iki 500 Eur. Tai iliustruoja kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: 2K-347-976/2018 (300 Eur ir 500 Eur – nukentėjusiesiems suduota ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas); 2K–453/2014 (1000 Lt - suėmęs nukentėjusiąją už plaukų tampė ir mesdamas į ją kėdę padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kairėje blauzdoje); 2K-270/2014 (500 Lt ir 1000 Lt – trenkė nukentėjusiajam nepilnamečiui į kairę akį, paėmė jį už pečių, sulenkė ir apglėbęs ranka jo kaklą bandė smaugti, po to nugriovė jį ant žemės ir trenkė dešinės rankos kumščiu į galvą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą); 2K-92/2014 (2000 Lt - suėmęs rankomis už pečių nukentėjusiąją, ją tampė, taip padarė kraujosruvas kairio žasto srityje ir sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą).

42. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad neteisėtais G. V. veiksmais nukentėjusiajam R. K. buvo padaryti šie kūno sužalojimai: akių ragenų bei junginių cheminis nudegimas (2 t., b. l. 199-204). Spręsdama priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad dėl įvykio nukentėjusiojo patirtas sužalojimas nėra susiję su itin dideliais jo sveikatos pakenkimais, duomenų apie liekamuosius sužalojimų reiškinius teismui nepateikta. Tačiau nėra abejonės, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgdama į neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kolegija mano, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nukentėjusiojo ir nuteistųjų interesų pusiausvyrą, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, daro išvadą, jog teisingas, protingas ir sąžiningas būtų 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas R. K. šią sumą priteisiant iš G. V.. Teisėjų kolegijos nuomone, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo kaltės laipsnį, atsiradusias pasekmes ir teismų praktikos tendencijas.

43. Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 dujų balionėliai, saugomi Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate pagal kvitą Nr. 0055104 (1 t., b. l. 106-108), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo G. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo E. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendį dalyje dėl kaltinimų pagal LR BK 138 str. 1 dalį (epizodas-nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir BK 284 str. panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

E. S. ir G. V. atžvilgiu, nustačius, kad jų veikoje yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas nėra galimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, BK 28 straipsnio 1, 2 dalys), baudžiamąją bylą dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas R. K.) nutraukti.

E. S. ir G. V. dėl kaltinimo pagal LR BK 284 straipsnį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pašalinti nuosprendyje inkriminuotą G. V. ir E. S. nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

E. S. išteisinti iš kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas R. K. panaudojus dujas), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

G. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas panaudojus dujas), perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, įpareigoti G. V. visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Kardomąsias priemones E. S. ir G. V. panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš G. V. ir E. S. solidariai nukentėjusiojo R. K. naudai 6000 Eur neturtinei ir 32,33 Eur turtinei žalai atlyginti, ir ją išdėstyti:

Iš nuteistojo G. V. priteisti 32,33 Eur (trisdešimt du eurus 33 centus) turtinės ir 300 (tris šimtus) eurų neturinės žalos nukentėjusiajam R. K..

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš G. V. priteisti 372,57 Eur (tris šimtus septyniasdešimt du eurus 57 centus) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš G. V. 700 eurų nukentėjusiajam R. K. atstovavimo išlaidas pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teisme.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

3 dujų balionėlius, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.