Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Audriaus Meilučio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityta bausmė atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendį.

Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2024 m. rugpjūčio 6 d.

Nukentėjusiosios N. T. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš R. V. priteista 465,11 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. V. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2023 m. gruodžio 23 d., apie 20:30 val., pro langą įsibrovė į VšĮ „A. ž.“ priklausantį gyvenamą mobilų namelį - vagonėlį, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio slapta pagrobė svetimą - N. T. priklausantį turtą: 215 Eur grynųjų pinigų, auksinius auskarus, 100 Eur vertės, sportines kelnes, 30 Eur vertės, dvi poras medicininio aukso auskarų, bendros 12 Eur vertės, medicininio aukso apyrankę, 10 Eur vertės, kelioninį krepšį, 60 Eur vertės, juosmens piniginę - rankinę 5 Eur vertės, butelį konjako, 5 Eur vertės, 5 vnt. šokoladukų „Snickers“, bendros 4,25 Eur vertės, 200 g saldainių, bendros 2 Eur vertės, 4 vnt. šokoladukų „Milka“, bendros 3,56 Eur vertės, 200 g rūkytos dešros, 3 Eur vertės, 300 g virtos dešros, 3 Eur vertės, pakuotę pjaustyto rūkyto kumpio, 3 Eur vertės, pomidorus, bendros 5 Eur vertės, duoną, 2 Eur vertės, padarydamas nukentėjusiajai N. T. 462,81 Eur turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad R. V. padaryta nusikalstama veika yra visiškai įrodyta paties kaltinamojo duotais parodymais, liudytojos G. Z. protokolu - pareiškimu bei parodymais, nukentėjusiosios N. T. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvadomis, DNR tyrimu ir kita bylos medžiaga. Teismas skirdamas bausmę R. V. įvertino tai, kad jis veikė tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalie 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimą įvykdė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas įvertino ir tai, kad teistumas R. V. neišnykęs, nusikalto atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, administracine tvarka nebaustas. Kadangi kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, jis aiškiai suvokė, kad elgiasi nusikalstamai ir norėjo taip elgtis nepaisant pasekmių ar ankstesnių patyrimų, teismas skyrė straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, o jos dydis nustatė artimą vidurkiui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama R. V. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas paskyrė per griežtą bausmę, todėl prašo ją sušvelninti.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

8. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vadovaujantis baudžiamosios teisės teorija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

9. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę R. V., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnę bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

10. Skundžiamu nuosprendžiu R. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 178 straipsnio 3 dalyje. Įstatymo leidėjas už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatė alternatyvias bausmės rūšis – baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad R. V. anksčiau daug kartų teistas, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės bei pabėgęs iš įkalinimo įstaigos. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė R. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, kadangi anksčiau buvo teistas už nusikaltimų įvykdymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), teistumas neišnykęs. Bylos duomenimis R. V. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padaryta nusikalstama veika yra jo netinkamai vedamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl jam turi būti skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis - laisvės atėmimas.

12. Sprendžiant dėl bausmės dydžio, atsižvelgtina į tai, kad R. V. anksčiau yra teistas net 27 kartus už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jam buvo skiriamos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, visos nuteistojo veikos nukreiptos į kitų asmenų nuosavybę. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. V. nusikalstamos veikos buvo padarytos ne atsitiktinai, o yra loginė jo pasirinkto gyvenimo būdo tąsa. Apelianto teistumai akivaizdžiai rodo, jog ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės nuteistojo nuo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio bei nusikalstamų veikų darymo neatgrasė. Taigi darytina išvada, kad apylinkės teismas, paskirdamas daug mažesnę, nei sankcijos vidurkis - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią dar sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas 1 metų laisvės atėmimo bausmę, iš esmės teisingai nustatė bausmės dydį. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam R. V. paskirta galutinė bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir nuteistojo asmenybė nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės.

13. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendį, teisingai sprendė, jog bausmės turi būti bendrinamos. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu nusikalstamą veiką R. V. įvykdė iki jo atžvilgiu priimant 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendį, todėl jam skirta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis buvo teisingai subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu skirta bausme. Teismas bausmes iš dalies sudėjo, t. y. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų 4 keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pridėjo tik 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. mažiau nei pusę paskirtos bausmės, o bendrinant bausmes parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – ne visišką, o dalinį bausmių sudėjimą.

14. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo R. V. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.