- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- eI2-13280-473/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09784-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Atsakovas
- J. T.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei J. T. dėl įmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba), kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės J. T. (toliau – atsakovė) Lietuvos valstybei 125,00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 12,27 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 137,27 Eur.
Nurodo, kad atsakovei Tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-631-3527 atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. e2-9736-1157/2022 dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo. Atsakovė, gavusi Tarnybos pranešimą, turi pareigą sumokėti 70 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su atstovavimu byloje. Atsakovė gera valia antrinės teisinės pagalbos išlaidų nesumokėjo, todėl Tarnyba kreipiasi į teismą su prašymu priteisti valstybės naudai reikalaujamą sumokėti 125,00 Eur sumą.
Tarnyba paaiškina, kad atsakovė 2022 m. kovo 29 d. pateikė Tarnybai prašymą reg. Nr. (8.1)VTP-631 suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-9736-1157/2022 dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo. Prašyme Atsakovė nurodė, kad sutinka apmokėti nustatytą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyba, įvertinusi atsakovės pateiktus dokumentus, nustatė, kad jos metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 839 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 5 dalimi, 7 dalimi, 8 dalimi, 9 dalimi valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis, įvertinus ankstesniais Tarnybos sprendimais suteiktą jai antrinę teisinę pagalbą atsakovė turėjo teisę į 30 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Atsižvelgusi į šias aplinkybes Tarnyba 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-631-3527 suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-9736-1157/2022 dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas E. Š. nuo 2022 m. balandžio 7 d. iki 2022 m. spalio 26 d. Tarnybai pateiktose ataskaitose nurodė, kad pagal 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-22-T-631-3527 civilinėje byloje Nr. e2-9736-1157/2021 atsakovės konsultacijai skyrė 0,5 val., procesinių dokumentų rengimui – 4 val., prašymų apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį rengimui – 1 val., pasirengimui teismo posėdžiams – 1 val., dalyvavimui teismo posėdžiuose ir kelionėms į teismą ir atgal – 6 val. Iš viso advokatas skyrė 12,5 val.
Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyto advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinės darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 20,00 Eur (Taisyklių 2 punktas). Taigi išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei sudaro 250,00 Eur (12,5 val. x 20,00 Eur). Remiantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi atsakovė turėjo sumokėti į valstybės biudžetą 70 procentų nuo 250,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tai sudaro 175,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis Eur 00 ct).
Tarnyba 2022 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. (12.31Mr) FS-2294 informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 175,00 Eur bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 bei mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kartu paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą pateikiant kvito kopiją asmeniškai arba paštu, adresu (duomenys neskelbtini), arba elektroniniu (duomenys neskelbtini). Pranešimas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė nurodė kaip faktinės gyvenamosios vietos adresą. Patikrinusi duomenis bei nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, Tarnyba pakartotinai 2023 m. vasario 27 d. pranešimu Nr. (8.1Mr) FS-168 informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas adresu (duomenys neskelbtini), kurį Tarnyba nustatė kaip deklaruotos gyvenamosios vietos adresą. Pažymi, kad atsakydama į atsakovės prašymą Tarnyba 2023 m. kovo 23 d. pranešimu Nr. (8.1Mr) FS-251 informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas dalimis, išdėstant mokėjimą per keturis mėnesius, mokant po 50,00 Eur (paskutinį mėnesį 25,00 Eur) iki 2023 m. liepos 31 d. Pakartotinai pažymi, kad Tarnyba 2023 m.rugsėjo 14 d. pranešimu (8.1Mr) FS-506 informavo atsakovę pagal susitarimą sudarytą ir neapmokėtą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis atsakovė 2023 m. birželio 1 d. apmokėjo dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 50,00 Eur, todėl neapmokėta išlaidų dalis sudaro 125,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis Eur 00 ct).
Atsakovei pranešimas Nr. (12.31Mr) FS-2294 (RS234667173LT), pranešimas (8.1Mr) FS-168 (RS245274362LT), pranešimas (8.1Mr) FS-251 (RS247647685LT) bei pranešimas (8.1Mr) FS-506 (RS265369912LT) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo buvo siųsti registruotu paštu. Remiantis UAB „Samus“ sąskaitomis faktūromis, valstybės išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, sudaro 12,27 Eur (dvylika Eur 27 ct): 1,89 Eur (mažosios korespondencijos registravimas Lietuvoje (1,20 Eur) + I zona iki 20 g. (0,36 Eur) + PVM 21 proc. (0,33 Eur)) pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAM0101152, 3,46 Eur (mažosios korespondencijos registravimas Lietuvoje (1,20 Eur) + III zona iki 20 g. (1,66 Eur) + PVM 21 proc. (0,60 Eur)) pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAM0103772, 3,46 Eur (mažosios korespondencijos registravimas Lietuvoje (1,20 Eur) + III zona iki 20 g. (1,66 Eur) + PVM 21 proc. (0,60 Eur)) pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAM0103772 bei 3,46 Eur (mažosios korespondencijos registravimas Lietuvoje (1,20 Eur) + III zona iki 20 g. (1,66 Eur) + PVM 21 proc. (0,60 Eur)) pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAM0109640. Papildomai paaiškina, kad sąskaita už laiškų siuntimą išrašoma bei apmokama už vieną mėnesį, todėl konkretaus laiško siuntimo išlaidos apskaičiuojamos pagal išrašytas bei apmokėtas sąskaitas faktūras už tą mėnesį, kada buvo siųstas laiškas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad jos finansinė padėtis yra sunki, nes nedirba, jos pajamas sudaro 108 eurų dydžio neįgalumo išmoka, iš kurios dalį atskaito antstolis. Teismo posėdyje negali dalyvauti, nes neturi galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, kadangi laukia, kol bus pagamintas naujas dokumentas. Prašo atidėti bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.
2022 m. kovo 29 d. atsakovės prašymas suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, adresuotas Tarnybai.
2022 m. balandžio 7 d. Tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimas „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (8.1Mr)TP-22-T-631-3527, kuriuo nuspręsta atsakovei teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-9736-1157/2022 dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme. Atsakovė atleidiama nuo 30 procentų žyminio mokesčio, bylinėjimosi išlaidų ir kitų išlaidų mokėjimo.
Advokato E. Š. ataskaita, pateikta Tarnybai, kurioje nurodė, kad pagal 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-22-T-631-3527 civilinėje byloje Nr. e2-9736-1157/2021 atsakovės konsultacijai skyrė 0,5 val., procesinių dokumentų rengimui – 4 val., prašymų apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį rengimui – 1 val., pasirengimui teismo posėdžiams – 1 val., dalyvavimui teismo posėdžiuose ir kelionėms į teismą ir atgal – 6 val. Iš viso advokatas skyrė 12,5 val.
2022 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teimso sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-9736-1157/2021.
2022 m. gruodžio 5 d. Tarnybos raštas Nr. (12.31Mr) FS-2294, kuriuo informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 175,00 Eur.
2023 m. vasario 27 d. Tarnybos pranešimas Nr. (8.1Mr) FS-168, kuriuo pakartotinai informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.
2023 m. kovo 23 d. Tarnybos pranešimas Nr. (8.1Mr) FS-251, kuriuo informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas dalimis, išdėstant mokėjimą per keturis mėnesius, mokant po 50,00 Eur (paskutinį mėnesį 25,00 Eur) iki 2023 m. liepos 31 d.
2023 m. rugsėjo 14 d. Tarnybos pranešimas (8.1Mr) FS-506, kuriuo informavo atsakovę pagal susitarimą sudarytą ir neapmokėtą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.
Uždaros akcinės bendrovės ,,Samus“ 2022 m. gruožio 31 d. sąskaita faktūra Nr. SAM0101152, 2023 m. kovo 31 d. sąskaita faktūra Nr. SAM0103772 ir 2023 m. rugsėjo 30 d. sąskaita faktūra Nr. SAM0109640.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymas.
Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo norintis gauti antrinę teisinę pagalbą pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis, 50 procentų, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 2–18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustayta, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį Įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba. Vadovaudamasi Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 „Dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 11 punktu, Tarnyba apskaičiuoja asmens, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, mokėtiną sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, remdamasi informacija, pateikta nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato teisingumo ministro nustatyta tvarka pateiktais duomenimis. Nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai, kiekvieną mėnesį teikia Tarnybai ataskaitą, kurioje nurodomas faktinis advokato, antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečiam asmeniui, skirtas laikas (Advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, duomenų apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą rinkimo, kaupimo ir pateikimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1R-478 „Dėl advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, duomenų apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą rinkimo, kaupimo ir pateikimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3-7 punktai).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra išaiškinęs, kad Įstatyme numatytas teisinis reguliavimas gali būti siejamas su tuo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra pabrėžęs, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis suteikia kiekvienam asmeniui teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų; vienas iš teisės į teismą aspektų yra teisė inicijuoti procesą teisme; tai lemia šios teisės įgyvendinimą visa apimtimi (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3035-858/2015; EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje G. prieš Jungtinę Karalystę, 2005 m. spalio 19 d. sprendimas byloje R. prieš Jungtinę Karalystę, 2012 m. sausio 17 d. sprendimas byloje S. prieš Bulgariją). Pagal EŽTT praktiką teisė į teisinę pagalbą nėra absoliuti; ji gali būti neteikiama, pavyzdžiui, kai ieškovo pretenzijos neturi „pagrįstų sėkmės perspektyvų” arba kai pareiškėjas piktnaudžiauja teisinės pagalbos sistema arba pačia teise (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3035-858/2015; EŽTT 1996 m. sausio 18 d. nutarimas byloje S. prieš Jungtinę Karalystę). Situacijose, kai teisinė pagalba būtina norint užtikrinti veiksmingą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, valstybėms pagal Konvencijos 6 straipsnį paliekama laisvė pačioms pasirinkti priemones šiai pagalbai garantuoti. Viena iš tokių priemonių gali būti teisinės pagalbos sistemos sukūrimas ir konkretaus teisinio reguliavimo numatymas (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3035-858/2015). LVAT, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, akcentuoja, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama (LVAT 2013 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2013, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3035-858/2015). Tokia pagalba gali būti teikiama, kaip ir ginčo atveju, apmokant 30 procentų išlaidų (Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2–18 punktus).
Šioje administracinėje byloje Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo nuostatomis, kreipėsi su prašymu į teismą, kad iš atsakovės į valstybės biudžetą būtų priteista 125,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atsakovė informuota raštu tinkamai apie antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą bei jų sumokėjimo tvarką, tačiau šios įmokos į valstybės biudžetą nėra sumokėjusi. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad jos finansinė padėtis yra sunki, nes nedirba, jos pajamas sudaro 108 eurų dydžio neįgalumo išmoka, iš kurios dalį atskaito antstolis.
Vadovaujantis Įstatymo19 straipsnio 2 dalimi, atsakovė turi sumokėti į valstybės biudžetą 70 procentų nuo 250 Eur (12,5 val. x 20,00 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tai sudaro 175,00 Eur. Įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išlaidas turi apmokėti per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu išlaidos neapmokamos, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Nustatyta, kad atsakovė 2023 m. birželio 1 d. apmokėjo dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 50,00 Eur, todėl neapmokėta išlaidų dalis sudaro 125,00 Eur.
Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nustačius, kad atsakovė iki šiol nėra apmokėjusi jai teiktos antrinės teisinės pagalbos 70 procentų išlaidų civilinėje byloje Nr. e2-9736-1157/2022, kaip tai numato Įstatymo 14 straipsnio 5 dalis, 19 straipsnio 2 dalis, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 125,00 Eur sumą - yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti valstybei 12,27 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išieškojimu. Dėl šios sumos priteisimo nurodo, kad šias išlaidas sudaro pranešimų Nr. (12.31Mr) FS-2294 (RS234667173LT), Nr. (8.1Mr) FS-168 (RS245274362LT), Nr. (8.1Mr) FS-251 (RS247647685LT) bei Nr. (8.1Mr) FS-506 (RS265369912LT) siuntimo atsakovei išlaidos. Pareiškėja šias išlaidas grindžia uždaros akcinės bendrovės ,,Samus“ sąskaitomis faktūromis Nr. SAM0101152, Nr. SAM0103772 ir Nr. SAM0109640. Sprendimų dėl papildomų privalomų mokėjimų išieškojimo iš atsakovės nėra, prašyme nenurodytas papildomų sumų priteisimo teisinis pagrindas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pagal ABTĮ įprastai pralaimėjusi šalis apmoka proceso išlaidas laimėjusiai šaliai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Vertinant prašomų iš atsakovės priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, numatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus. Įvertinus tai, teismas laiko, kad, pirma, pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo neįeina į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, antra, prašymas priteisti 12,27 Eur dydžio išlaidas pakankamai nepagrįstas, kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų, jog šias išlaidas patyrė (apmokėjo) bei šios išlaidos patirtos būtent už pranešimų atsakovui siuntimą. Be to, pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas įeina į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, todėl būtų neteisinga iš atsakovės priteisti nurodytas pranešimų apie viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus siuntimo išlaidas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto, kaip būtinas bylos nagrinėjimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis). Pagal ABTĮ bylos nagrinėjimo išlaidoms priskiriamos ABTĮ 39 straipsnio 1–3 punktuose nurodytos išlaidų rūšys ir, administracinių bylų teiseną reglamentuojantis įstatymas nenumato procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų, skirtingai nei civilinį procesą reguliuojantis įstatymas, numatantis platesnį išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašą (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies ir Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies lyginimas). Viešojo administravimo subjektas privalo informuoti apie savo priimtus sprendimus (šiuo atveju apie konkrečią sumokėtiną antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą) ir ABTĮ nenumato tokių informavimo apie priimtus sprendimus išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų bei atitinkamai jų priteisimo iš priešingos šalies. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, prašymas priteisti 12,27 Eur dydžio išlaidas, atmestinas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 4 punktai).
Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos prašymą, paaiškina atsakovei, jog priteista suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele” Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad jos finansinė padėtis yra sunki, nes nedirba, jos pajamas sudaro 108 eurų dydžio neįgalumo išmoka, iš kurios dalį atskaito antstolis..
ABTĮ 85 straipsnis numato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Atsižvelgdamas į atsakovės sunkią finansinę padėtį, vadovaudamasis ABTĮ 85 straipsniu, CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas išdėsto priteistinos sumos sumokėjimą dalimis 12 mėnesių laikotarpiui, mokant 11 mėnesių lygiomis dalimis po 10 Eur, paskutinį dvyliktąjį mėnesį sumokant 15,00 Eur, pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įsiteisės teismo sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės J. T. pareiškėjai Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 125,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.
Priteistų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, mokant 11 mėnesių lygiomis dalimis po 10 Eur, paskutinį mėnesį sumokant 15,00 Eur, pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įsiteisės teismo sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.
Kitą prašymo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.