Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl 2018 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 36 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 24 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie 2018 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėtos arešto bausmės, paskirtos šiuo ir 2018 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, kurios, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, pakeistos laisvės atėmimo dienomis, vieną arešto parą prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai, ir A. J. paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į atliktos bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. ir 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžius į bausmę įskaityti laikotarpiai ir atlikta bausmės dalis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

A. J. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo pakeisti 2018 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Jis mano, kad paskirta bausmė yra per griežta.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai

A. J. apeliacinis skundas atmetamas.

BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. A. J. yra pripažintas kaltu pasikėsinęs padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, kurio sankcija nustato alternatyvias viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto bausmes.BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto skundu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo taisyklių. A. J. nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei. Parinkdamas bausmės rūšį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, tame tarpe ankstesnius teistumus – A. J. teistas 16 kartų, analogišką nusikalstamų veikų pobūdį, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, jog nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Įvertinęs šias aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai paskyrė straipsnio sankcijos vidurkiui artimą arešto bausmę – 36 paras.Pareiškėjas mano, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė, tačiau nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų jo skundo argumentą. Subjektyvus pareiškėjo situacijos vertinimas, be pirmosios instancijos teismo taikytų įstatymų galimų klaidų motyvavimo, nėra reikšminga aplinkybė švelninti paskirtą bausmę. Apylinkės teismas už padarytą baudžiamąjį nusižengimą A. J. pagrįstai paskyrė bausmės vidurkiui artimą arešto bausmę. Paskirtą bausmę teismas vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu sumažino vienu trečdaliu, t. y. iki 24 parų arešto. Teismas paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrino su 2018 m. sausio 18 d. ir 2018 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Prie griežčiausios 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, teismas iš dalies pridėjo skundžiamu nuosprendžiu ir 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirtas arešto bausmes. Iš dalies sudėjus šias bausmes galutine subendrinta bausme A. J. paskirta 11 mėnesių laisvės atėmimo. Subendrinęs tris nuosprendžius teismas nuteistajam prie 10 mėnesių laisvės atėmimo pridėjo vieną papildomą laisvės atėmimo mėnesį, t.y. iš dviejų subendrintų nuosprendžių pridėjo tik po 15 dienų laisvės atėmimo. Subendrinus kitais nuosprendžiais paskirtas bausmes, galutinė bausmė negali būti mažesnė nei didžiausia iš paskirtų bausmių, kuri yra 10 mėnesių laisvės atėmimo. Taigi apylinkės teismo paskirta bausmė nėra per griežta ar neteisinga, jos dydis neprieštarauja teisingumo principui, ji paskirta tinkamai vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, o jos mažinti nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. J. apeliacinį skundą atmesti.