Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas L. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos 2022 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 22-IL-20-01146-e (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.

Šalies argumentai

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad priimant Sprendimą buvo netinkamai aiškinamos ir taikomos administracinių teisės aktų, reglamentuojančių teisės laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimą ir atsakomybę už šių teisės aktų pažeidimus, normos. Pareiškėjui 2013 m. sausio 29 d. Kauno AVPK sprendimu buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Teisės aktų nustatyta tvarka ginklai nuolat buvo saugomi su atsakovu suderintoje vietoje, kur buvo užtikrintas ginklų saugumas, ginklais negalėjo pasinaudoti kiti asmenys. Namas, kuriame buvo nuolatinė ginklų saugojimo vieta, priklauso pareiškėjo sesei.

2.2. 2022 m. kovo 5 d. vakare pareiškėjas 3 ginklus – lygiavamzdį šautuvą, graižtvinį šautuvą ir kombinuotą šautuvą persivežė į nuomojamą butą, nes tos pačios dienos vakare ketino vykti, tačiau neišvyko į medžioklę, o ginklai liko nuomojamame bute, nes pareiškėjas tikėjosi medžioti kitą dieną. 2022 m. kovo 6 d. apie 6.30 val. pareiškėjo nuomojamame bute dėl melagingo skundo policijai, kad jis išprievartavo į butą atėjusią merginą, buvo atliekama įvykio vietos apžiūra ir jos metu rasti ginklai. Dėl šio įvykio Kauno AVPK nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Apžiūrą atlikę policijos pareigūnai pareiškėją informavo, kad už ginklų laikymo tvarkos pažeidimą jis bus nubaustas administracine tvarka, tačiau ginklai nebuvo paimti. Pareigūnams pareikalavus, pareiškėjas ginklus geranoriškai pristatė į Kauno AVPK Licencijavimo skyrių, kur jam buvo pranešta, kad Sprendimu panaikinta teisė laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus ir ginklai iš jo buvo paimti.

2.3. Sprendime buvo nurodytas netinkamas pagrindas – Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ, Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas, pagal kurį būtina nustatyti ne vien naudojimosi ginklu pažeidimą, bet ir dėl to atsiradusias pasekmes – tai, kad pažeidimas sukėlė grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsakovas neatsižvelgė į pažeidimo aplinkybes, į tai, kad padarytas pažeidimas nekėlė grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

2.4. Pareiškėjas teigė, kad ginklo naudojimas ir laikymas nėra tapačios sąvokos. Nuomojamame bute laikomų šaunamųjų ginklų pareiškėjas nenaudojo nei medžioklės, nei kitais Įstatymo 11 straipsnyje numatytais tikslais, juos tik laikė.

2.5. Nuo leidimo išdavimo pareiškėjas nė karto nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn nei už ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių, nei už medžioklės taisyklių pažeidimus, nei už pažeidimus gamtos apsaugos srityje, neteistas, administracine tvarka yra baustas tik už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Baudas sumokėjo, todėl jo padaryti pažeidimai pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką negali būti savarankišku pagrindu panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir šaudmenis.

2.6. Medžiotojų būrelis pareiškėją charakterizuoja kaip sąmoningą, pareigingą ir reiklų medžiotoją. Ginklus, nors ir ne tam skirtoje vietoje, jis laikė dėkluose, išardytus, be dėtuvių, šaudmenis – atskirai. Ginklai ir šaudmenys buvo laikomi paslėpti bute trumpą laiką. Butas buvo saugus. Pašaliniai asmenys nekontroliuojami į butą patekti negalėjo, todėl realios grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui pareiškėjo padarytas pažeidimas nesukėlė. Tai pripažino ir policijos pareigūnai, nuo 2022 m. kovo 6 d. iki 2022 m. kovo 25 d. palikdami juos pareiškėjui saugoti.

2.7. Sprendimas panaikinti leidimą yra neproporcingas, nes už pirmą kartą dėl lengvabūdiškumo padarytą tokio pobūdžio pažeidimą, kuris nei realios grėsmės, nei žalingų pasekmių nesukėlė, atimta teisė laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus neribotam laikotarpiui, neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dėl to gailisi, kad padėjo pažeidimą išaiškinti, kad yra aukštos kvalifikacijos medžiotojas.

2.8. Padarytą pažeidimą skirtingai reglamentuoja dviejų įstatymų normos, t. y. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 229 straipsnis. Pareiškėjo nuomone, teisės normos, įtvirtintos ANK 229 straipsnyje, reguliavimo sritis yra siauresnė. Jos tikslas – apibrėžti GŠKĮ ir jį įgyvendinančių teisės aktų pažeidimus ir numatyti už juos administracinę atsakomybę. Todėl ANK 229 straipsnis laikytinas specialiąja norma GŠKĮ 32 straipsnio 3 dalies ir 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto atžvilgiu. Pareiškėjo padarytas pažeidimas turėjo būti vertinamas taikant ANK 229 straipsnį ir, vadovaujantis šia norma, pareiškėjas turėjo būti tik traukiamas administracinėn atsakomybėn už padarytą administracinį nusižengimą.

2.9. Atsakovui netinkamai taikant ir aiškinant teisės aktus ir jų normas, atsirado neteisėtos ir neproporcingos pasekmės, netaikant teisėtos, pagrįstos ir proporcingos administracinės nuobaudos už administracinį nusižengimą, numatytos ANK 229 straipsnio 2 dalyje.