Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. N. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, trečiasis asmuo Y. S. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Donatas Lengvinis prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, jog byloje esanti Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad V. S. iki 1995 m. gegužės 10 d. gyveno Rusijoje, o ne Lietuvoje. Teigia, jog A. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), siekė įsigyti asmeninės nuosavybės teise, ir šią aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – turtas registruotas jos vardu, taip pat A. S. vardu sudarytos sutartys dėl komunalinių paslaugų teikimo. V. S., inicijuodamas teisminį procesą dėl santuokos nutraukimo, jokių pretenzijų dėl turto padalinimo neturėjo. Ieškovės atstovas nurodė, jog ieškovė neprašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas dalyvauti atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad 1992 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 Nr. 5-31773 pagrindu A. S. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis minėtas butas 1992 m. rugpjūčio 28 d. įregistruotas A. S. vardu (e. b. l. 8). Kaliningrado apskrities Sovetsko miesto apylinkės antrojo teismo skyriaus taikos teisėjo (duomenys neskelbtini) sprendimu už akių Nr. 2-11651/11 nutraukta A. S. ir V. S. (duomenys neskelbtini) Volnogorkovo miesto vykdomosios justicijos Dnepropetrovsko apskrities civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 40, sudaryta santuoka. Santuokos metu įgytas turtas dalijamas nebuvo (e. b. l. 26, 28, 29-30, 31). A. S. (ieškovės mama) mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 33), (duomenys neskelbtini) mirė ir ieškovės tėvas V. N. S. (e. b. l. 35, 41). 2016 m. birželio 7 d. ieškovė kreipėsi į 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo po motinos A. S. mirties, prašydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (e. b. l. 37). Ieškovės teigimu, A. S., nors ir buvo santuokoje su V. S., tačiau butą, esantį (duomenys neskelbtini), išsipirko iš savo asmeninių lėšų – 1 343 rublių sumokėjo grynais, o 9 667 rublius sumokėjo vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. Atsižvelgiant į tai, butą, esantį (duomenys neskelbtini), prašo pripažinti A. S. asmenine nuosavybe. Teigia, jog aptariamo buto pripažinimas asmenine A. S. nuosavybe reikalingas tam, kad ieškovė galėtų priimti mirusios motinos palikimą. Teismui nustačius, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės reikalavimų pagrįstumą, atsakovė neprieštaravo T. N. ieškinio patenkinimui.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 str.). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto, įgyto galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK). Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.). Pažymėtina, kad esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal SŠK tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 str., CK 3.87 str. 1 d.). Įstatymuose (SŠK 22 str., CK 3.89 str.) yra (buvo) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Be to, jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2002; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).

Nagrinėjamu atveju, nors ginčo butas buvo įgytas 1992 m. rugpjūčio 28 d., tačiau sprendžiant klausimą dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos. Ieškovei teigiant, kad ginčo butas buvo nupirktas iš A. S. asmeninių lėšų, aktualios yra CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto normos. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Be to, CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendroji procesinė turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe taisyklė, pagal kurią faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.).

Byloje yra oficialus rašytinis įrodymas – Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas apie tai, kad nekilnojamojo turto objekto-buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė nuo 1992 m. rugpjūčio 28 d., įregistruota A. S. vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011 ir kt.). Įrašus nekilnojamojo turto registre vertinant įrodinėjimo aspektu, pažymėtina, kad tai yra prima facie įrodymas (įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią), todėl įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Nagrinėjamu atveju bylos rašytine medžiaga, ieškovės atstovo ir trečiojo asmens paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu nustatyta, kad A. S. 1992 m. rugpjūčio 28 d. įsigyjant butą, esantį (duomenys neskelbtini), ji su V. S. kartu negyveno. Nors A. S. ir V. S. santuoka nutraukta tik (duomenys neskelbtini) sprendimu, tačiau tiek ieškovės ieškinyje, išdėstytos aplinkybės, tiek trečiojo asmens Y. S. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad V. S. dažna išvykdavo į Rusiją, Sovetską ir negrįždavo iš ten ilgą laiką. Be to, iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, V. S. iki 1995 m. gegužės 10 d. gyveno Rusijoje. Kitų duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą nėra. V. S. leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje negalioja nuo 2009 m. balandžio 24 d. (e. b. l. 134). 1992 m. rugpjūčio 28 d. sutartis sudaryta tarp Klaipėdos miesto valdybos ir A. S., kurioje nurodyta, kad 1 343 rubliai sumokėti grynais pinigais į Taupomojo banko Klaipėdos skyriaus buto ūkio privatizacijos tarnybos sąskaitą, o 9 667 rubliai sumokėti valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis (e. b. l. 7). Aplinkybę, kad atsakovas nepretendavo į ginčo butą, patvirtina tai, jog tiek (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukus A. S. ir V. S. santuoką, tiek po santuokos nutraukimo, V. S. nereiškė jokių pretenzijų ne tik į aptariamą butą, bet, apskritai, nekėlė tarpusavio turto padalinimo klausimo. Tai, kad buvo aiškiai išreikšta A. S. valia įsigyti aptariamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), savo asmeninės nuosavybės teise, patvirtina ir kiti bylos rašytiniai įrodymai, t. y. tiek Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį, Dujų tiekimo, Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartys buvo sudarytos A. S. vardu (e. b. l. 9-14). Buto techninės apskaitos byloje ginčo turto savininke taip pat nurodyta tik A. S. (e. b. l. 15-20).

Pažymėtina, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe taip pat gali būti pripažintas turtas, nors ir įgytas formaliai egzistuojant santuokai, tačiau santuokiniams ryšiams faktiškai nutrūkus. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad santuokos nutraukimo turtiniai teisiniai padariniai gali būti taikomi nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo faktiškai gyventi skyrium. Iš bylos medžiagos jau nustatyta, kad A. S. su sutuoktiniu V. S. faktiškai kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė nuo 1991-1992, t. y. skaičiuojant iki oficialios santuokos nutraukimo ((duomenys neskelbtini)) praėjo daugiau kaip 19 metų, kas patvirtina, jog V. S. aptariamu laikotarpiu, tame tarpe įskaitant ir 1992 m. rugpjūčio 28 d. A. S. išsipirkus butą, prie šio turto įsigijimo ir išlaikymo neprisidėjo.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.).

Vadovaujantis bylos rašytine medžiaga, ieškovės atstovo ir trečiojo asmens paaiškinimais darytina išvada, jog ieškovė įrodė, kad A. S. savo asmeninėmis lėšomis įsigijo ginčo turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu ieškovės ieškinys kaip pagrįstas tenkintinas – pripažįstama, kad santuokoje įgytas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra A. S. (A. S.), mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 325,00 Eur žyminį mokestį. Įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, laikytina, kad atsakovė nėra atsakinga dėl šių išlaidų susidarymo, taip pat kadangi teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog ieškovė neprašo atsakovės atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad santuokoje įgytas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.