- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-27
- Bylos Nr.
- eI3-3713-342/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00094-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- O.J.
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O.J. skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo, rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas O.J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:
1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020-12-22 sprendimą Nr. 21R2-(AG2-182/15-2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas);
Šalies argumentai
2) panaikinti atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) Raštą/Atsakymą „Dėl 2020-10-08 prašymo” (toliau – ir Raštas, Atsakymas);
3) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą „Dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo”.
Šalies argumentai
Nurodo, kad nuosavybės teise valdo žemės sklypą (0,0760 ha), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas) bei minėtame sklype esančius pastatus. Paaiškina, kad 2020-10-07 Administracijos direktoriui pateikė prašymą „Dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo” (toliau – ir Prašymas), kuriame prašė žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio pakeisti į kitos paskirties žemę, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų paskirties teritorijos. Pažymi, kad atsakovė rašte „Dėl 2020-10-08 prašymo” nurodė, jog prašymo dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo netenkins. Nurodo atsakovės Atsakymo turinį. Teigia, kad manydamas, jog atsakovės Raštas yra neteisėtas bei nepagrįstas, pateikė skundą Komisijos Klaipėdos apygardos skyriui, kuris 2020-12-22 sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, jog Komisijos Klaipėdos apygardos skyrius išsamiai neišnagrinėjo skundo bei priėmė nepagrįstą sprendimą.
Pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju ginčo dalyką sudaro viešojo administracinio akto, t. y. atsakovės Rašto teisėtumas ir pagrįstumas. Nurodo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas ir jį aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką. Argumentuoja, kad šiuo konkrečiu atveju, turi būti išspręstas klausimas, ar atsakovė atsižvelgė į pareiškėjo Prašyme nurodytas aplinkybes bei išsamiai jas išanalizavo ir vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais pateikė motyvuotą atsakymą.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, kad atsakovė atsisakė pakeisti žemės paskirtį, kadangi pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad vykdoma sodininkų bendrijos veikla mėgėjų sodo teritorijoje ar jos dalyje, neatitinka mėgėjų sodininkystės tikslų ar sodininkų bendrija likviduojama. Teigia, kad šiuo konkrečiu atveju, ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas. Nurodo Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 1 dalį; konstatuoja, kad Sodininkų bendrijų įstatymas (toliau – ir SBĮ) numato du atvejus, kada gali būti keičiama sodo bendrijoje esančio žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: 1) kai planuojama ir vykdoma bendrijos veikla neatitinka mėgėjų sodininkystės tikslų ar 2) kai bendrija likviduojama. Taip pat nurodo SBĮ 2 straipsnio 1 dalį. Pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju Administracijai pateikė prašymą pakeisti žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę; pridėjo ir prašymo teiginius pagrindžiantys duomenis. Tvirtina, kad iš pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjui priklausančiame žemės sklype vykdoma veikla neatitinka mėgėjų sodininkystės tikslų, t. y. nuo pat sklypo ir pastato įsigijimo nebuvo vykdoma veikla, numatyta SBĮ 2 straipsnio 3 dalyje. Mano, kad minėtos aplinkybės akivaizdžiai įrodo, jog egzistuoja viena iš sąlygų, nustatytų SBĮ 8 straipsnyje.
Pamini Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) 11 punktą. Pažymi, jog visus būtinus dokumentus pateikė Administracijai, t. y. buvo pateiktas prašymas su žemės sklypo savininko fizinio asmens vardu ir pavarde, žemės sklypo kadastro numeriu ir adresu, esama ir pageidaujama žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas. Kartu su prašymu buvo pateikti ir kiti būtini dokumentai – žemės sklypo ir statinių nuosavybės dokumentai bei žemės sklypo ribų planas. Akcentuoja, kad nepaisant minėtų aplinkybių, atsakovė nurodė, jog nepateikti visi dokumentai, todėl nėra galimybės tenkinti prašymo.
Pažymi, jog atsakovė yra viešojo administravimo institucija, kurios veikla be kita ko yra skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas, t. y. administracija turi ne tik teisę bet ir pareigą tikrinti jai pateikiamus dokumentus ir vertinti, ar visi pateikti dokumentai atitinka įstatymų nuostatas bei reikalavimus, būtinus vienokio ar kitokio administracinio akto priėmimui. Akcentuoja Aprašo 10 punktą. Pažymi, jog Administracija, nustačiusi, kaip nurodoma, jog neva nepateikti visi dokumentai, turėjo informuoti apie galimybę pašalinti trūkumus; ir tik nepašalinus trūkumų, turėjo teisę priimti sprendimą atmesti prašymą. Daro išvadą, kad atsakovė nesilaikė nustatytos prašymų nagrinėjimo tvarkos, todėl Atsakymas negali būti pripažįstamas teisėtu, kadangi, kaip žinome, iš neteisės negali atsirasti teisė (ex iniuria non oritur ius).
Argumentuoja, jog kadangi dėl minėtų pažeidimų nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių, turinčių įtakos pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui, ištyrimas ir tai sudaro pagrindą panaikinti Atsakymą. Mano, jog atsakovė ginčo santykius reglamentuojančias nuostatas taikė formaliai, neanalizuodamas visų aplinkybių bei netirdamas ir neįvertindamas pateiktų dokumentų, padarė administracinės procedūros pažeidimus, kurie sutrukdė nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, turinčias įtakos priimto Atsakymo pagrįstumui. Daro išvadą, jog pareiškėjos prašymas dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo buvo atmestas išsamiai neištyrus situacijos bei nesant pakankamų įrodymų, pagrindžiančių tokio ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu nesutinka su skundo reikalavimais ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas 2020-10-07 prašymu dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimo. Pažymi, kad Administracijos Prašymų pakeisti žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą nagrinėjimo komisija 2020-10-13 posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, o Administracija 2020-10-22 raštu informavo pareiškėją, kad jo prašymas netenkinamas. Paaiškina, kad pareiškėjas kreipėsi į Komisijos Klaipėdos apygardos skyrių ir prašė: panaikinti Atsakymą; įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti prašymą „Dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo”. Komisija 2020-12-22 sprendimu Pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Sklypas yra teritorijoje, kurioje galioja Klaipėdos rajono bendrasis planas (toliau – ir Bendrasis planas), patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2020-08-20 sprendimu Nr. T11-333. Atkreipia dėmesį į Bendrojo plano aiškinamojo rašto 6 skyriaus „Teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas” 6.3 dalį. Akcentuoja, kad Bendrojo plano aiškinamajame rašte nustatyta, kad sodininkų bendrijų teritorijų tvarkymą reglamentuoja sodininkų bendrijų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai, o Bendrojo plano sprendiniuose sodininkų bendrijų teritorijoms numatyta galimybė konvertuoti jas į mažo arba ekstensyvaus užstatymo teritorijas, kuriose išlieka rekreacinis žemės naudojimo būdas. Nurodo, kad Administracijos Prašymų pakeisti žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą nagrinėjimo komisija 2020-10-13 įvertino pareiškėjo prašymą bei pateiktus dokumentus ir vadovaudamasi teisės aktais nustatė, kad prie prašymo nepateikta dokumentų, įrodančių, kad vykdoma sodininkų bendrijos veikla mėgėjų sodo teritorijoje ar jos dalyje neatitinka mėgėjų sodininkystės tikslų ar sodininkų bendrija likviduojama, kaip numatyta SBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, todėl prašymo patenkinti negalima.
Nesutinka su pareiškėjo nurodytais motyvais, kad ginčijamas 2020-10-22 raštas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas tinkamai neišnagrinėjus ir neįvertinus visų aplinkybių bei pateiktų dokumentų, todėl jis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Teigia, kad nagrinėdama prašymą įvertino visus pateiktus dokumentus ir nurodytas aplinkybes, nurodė, kad prie prašymo nepateikti dokumentai, įrodantys, kad vykdoma sodininkų bendrijos veikla mėgėjų sodo teritorijoje ar jos dalyje neatitinka mėgėjų sodininkystės tikslų ar sodininkų bendrija likviduojama, kaip numatyta SBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, sprendimas netenkinti prašymo priimtas pagal galiojančius teisės aktus.
Nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog nesilaikė Aprašo 11 punkto, ir atkreipia dėmesį, kad Administracijos 2020-10-22 nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas nepateikė visų privalomų dokumentų. Paaiškina, kad Atsakyme nurodyta, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad vykdoma sodininkų bendrijos veikla mėgėjų sodo teritorijoje ar jos dalyje neatitinka mėgėjų sodininkystės tikslų ar sodininkų bendrija likviduojama, kaip numatyta SBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, taigi nepateikė dokumentų, kurie teisės aktų nustatyta tvarka leistų keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (žemės ūkio) mėgėjų sodo teritorijoje ar jos dalyse. Pažymi, kad priimant sprendimą netenkinti prašymo nebuvo vadovautasi Aprašo 11 punktu.
Šalies argumentai
Akcentuoja, kad pareiškėjas prašyme, nurodydamas savo duomenis, nurodė elektroninio pašto adresą ir būtent šiuo elektroninio pašto adresu 2020-10-22 buvo išsiųstas ginčijamas Raštas.
Mano, kad nurodyti argumentai dėl ginčijamo sprendimo prieštaravimų teisės aktams nepagrįsti, o ginčo dėl administravimo subjektų kompetencijos priimant ginčo sprendimą nėra, sprendimas pagrįstas teisės aktų normomis ir teritorijų planavimo dokumentais. Mano, kad tinkamai konstatavo, kad nepateikta dokumentų, įrodančių, kad vykdoma sodininkų bendrijos veikla mėgėjų sodo teritorijoje ar jos dalyje neatitinka mėgėjų sodininkystės tikslų ar sodininkų bendrija likviduojama, kaip numatyta SBĮ 8 straipsnio 1 dalyje ir Bendrajame plane, prašomą panaikinti sprendimą priėmė vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, todėl nėra pagrindo naikinti Rašto.
Atsiliepimas
Sutinka su Komisijos sprendime išdėstytais motyvais, kurių pagrindu pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl jų šiame atsiliepime nekartoja. Mano, kad Komisija priimdama ginčijamą sprendimą nepažeidė procesinių ir materialinės teisės normų ir jį naikinti nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos rašto „Dėl 2020-10-08 prašymo” ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020-12-22 sprendimo Nr. 21R2- (AG2-182/15-2020) teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus ginčijamus administracinius aktus, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą „Dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo”.
Teismas iš administracinės bylos medžiagos nustatė, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas). Nekilnojamojo turto registro Duomenų bazės išrašas patvirtina, kad minėto žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai. Nustatyta, kad pareiškėjas 2020-10-07 prašymu „Dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo” kreipėsi į Administracijos direktorių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2014-01-15 nutarimu Nr. 44, prašydamas pakeisti nuosavybės teise valdomo ginčo žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Atsakovė ginčijamu 2020-10-22 raštu informavo pareiškėją, kad jo 2020-10-07 prašymas netenkinamas. Ginčijamame 2020-10-22 rašte nurodyta, kad Administracijos Prašymų pakeisti žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą nagrinėjimo komisija 2020-10-13 posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir nustatė, jog esama sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai; ginčo žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje galioja Klaipėdos rajono bendrasis planas, patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės Tarybos 2020-08-20 sprendimu Nr. T11-333. Nurodyta Bendrojo plano aiškinamojo rašto 6 skyriaus Teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas 6.3 dalis, SBĮ 2 straipsnio 3, 5 dalies, 8 straipsnio 1 dalies nuostatos ir konstatuota, jog kadangi pareiškėjas prie prašymo nepateikė dokumentų, įrodančių, kad vykdoma sodininkų bendrijos veikla mėgėjų sodo teritorijoje ar jos dalyje, neatitinka mėgėjų sodininkystės tikslų ar sodininkų bendrija likviduojama, kaip numatyta SBĮ dalyje ir Bendrajame plane, todėl negalima tenkinti prašymo.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių, prašydamas panaikinti Administracijos raštą „Dėl 2020-10-08 prašymo”; įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą „Dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo”. Komisija 2020-12-22 sprendimu byloje Nr. AG2-182/15-2020 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Taigi, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas nagrinėjamu atveju pirmiausia turi įvertinti, ar atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos raštas „Dėl 2020-10-08 prašymo” yra teisėtas ir pagrįstas.
Sprendžiant klausimą dėl atsakovės priimto rašto teisėtumo ir pagrįstumo, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, todėl jos veiklai taikytinos Viešojo administravimo įstatymo normos, kurios sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (1 straipsnis).
Atsakovė, įgyvendinanti įstatymuose ir kituose teisės aktuose jai pavestus uždavinius, atskirais atvejais atlieka ir viešojo administravimo funkcijas ir savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai. Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (žr., LVAT 2013-06-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-745/2013 ir kt.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2019-04-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-738-556/2019 ir kt.). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., LVAT 2016-09-01 nutartį administracinėje byloje eA-1922-662/2016, 2016-04-26 nutartį administracinėje byloje eA-509-756/2016, 2019-04-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-538-822/2019 ir kt.). Apibendrinus, pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas, Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr. 1073.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Nurodytiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė. Tuo tarpu specialusis – Sodininkų bendrijų įstatymas nustato sodininkų bendrijų reorganizavimą, valdymą ir veiklą, pertvarkymą ir pabaigą, sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymą, sodininkų bendrijos nario teises ir pareigas, mėgėjų sodo teritorijos ir mėgėjų sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimus. Pagal SBĮ 2 straipsnio 3, 5 dalis mėgėjų sodininkystė – veikla, kurios tikslas – mėgėjų sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas, išsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio produktų (vaisių, uogų, daržovių, gėlių, bitininkystės ir kitų produktų), juos perdirbti ir vartoti savo reikmėms, taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius; mėgėjų sodo teritorija – savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vadovaujantis Žemės įstatymu, mėgėjų sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei. Tuo tarpu 8 straipsnio 1 dalis numato, kad Žemės įstatymo nustatyta tvarka pagrindinė žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio) mėgėjų sodo teritorijoje ar jos dalyse keičiama, kai planuojama ir vykdoma bendrijos veikla neatitinka mėgėjų sodininkystės tikslų ar kai bendrija likviduojama; pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas iš žemės ūkio į kitą paskirtį numatomas savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo 10 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.
Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas konstatuotina, kad Sodininkų bendrijų įstatymas numato du atvejus, kada gali būti keičiama sodo bendrijoje esančio žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kai planuojama ir vykdoma bendrijos veikla neatitinka mėgėjų sodininkystės tikslų ar kai bendrija likviduojama.
Pareiškėjas nurodo, kad iš kartu su prašymu atsakovei pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjui priklausančiame žemės sklype vykdoma veikla neatitinka mėgėjų sodininkystės tikslų, t. y. nuo pat sklypo ir pastato įsigijimo nebuvo vykdoma veikla, numatyta SBĮ 2 straipsnio 3 dalyje.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog aptariamas žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje galioja Klaipėdos rajono bendrasis planas, kurio aiškinamojo rašto 6 skyriaus „Teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas” 6.3 dalyje nustatyta, jog Bendrojo plano sprendiniuose sodininkų bendrijų teritorijoms numatyta galimybė konvertuoti jas į mažo arba ekstensyvaus užstatymo teritorijas, kuriose išlieka rekreacinis žemės naudojimo būdas; nesant poreikio gyvenamajai statybai, sodininkų bendrijų teritorijose statyba vykdoma pagal sodininkų bendrijų įstatymą; sodininkų bendrijų teritorijų tvarkymą bei jų vidinės urbanistinės struktūros vystymą (užstatymo pobūdį bei tankumą) reglamentuoja sodininkų bendrijų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai. Kaip matyti iš byloje esančio Nekilnojamo turto registro Duomenų bazės išrašo ginčo žemės sklypas yra adresu (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad nurodytu adresu yra SB „(duomenys neskelbtini)” buveinė. Nurodytas išrašas patvirtina, kad SB „(duomenys neskelbtini)” juridinių asmenų registre įregistruota 2008-09-25, organai – visuotinis narių susirinkimas, vadovas – O. J., kitas organas – rekvizitorius; taisyklė, pagal kurią asmenys veikia juridinio asmens vardu – vienasmeninis vadovo atstovavimas. Išrašo 4 punkte nurodyti SB „(duomenys neskelbtini)” veiklos tikslai ir rūšys – „racionaliai ir efektyviai eksploatuoti bendrojo naudojimo objektus, organizuojant jų valdymą, atstovauti bendrijos interesams, įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, tenkinti kitus bendruosius poreikius”. Aptariamame išraše nėra žymos apie tai, kad SB „(duomenys neskelbtini)” veiklos tikslai, rūšys keitės, ar kad sodininkų bendrija yra likviduota. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kartu su prašymu pakeisti ginčo žemės sklypo paskirtį pateikė Žemės sklypo ir statinių nuosavybės dokumentus ir Žemės sklypo ribų planą. Atkreiptinas dėmesys, jog Sodininkų bendrijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos bendrijos narių susirinkimo išimtinės teisės, tarp kurių inter alia (be kita ko): priimti sprendimą dėl bendrijos reorganizavimo ir patvirtinti reorganizavimo sąlygas; priimti sprendimą pertvarkyti bendriją; priimti sprendimą likviduoti bendriją, atšaukti bendrijos likvidavimą, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis; spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrijos narių susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems bendrijos organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų. Teismo vertinimu, nurodyti dokumentai nepatvirtina aplinkybės, jog SB „(duomenys neskelbtini)” esančio ginčo žemės sklype planuojama veikla neatitinka mėgėjų sodininkystės tikslų, t. y. egzistuoja viena iš sąlygų, nustatytų Sodininkų bendrijų įstatymo 8 straipsnyje. Be kita ko, pareiškėjas į bylą neteikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog nuo pat sklypo ir pastato įsigijimo nebuvo vykdoma veikla, numatyta SBĮ 2 straipsnio 3 dalyje (pvz., SB „(duomenys neskelbtini)” visuotinio susirinkimo protokolo ir pan.). Apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjas įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytą aplinkybę, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype vykdoma veikla neatitinka mėgėjų sodininkystės tikslų, nepateikė, o teismas tokių duomenų iš bylos medžiagos nenustatė, todėl atsakovės sprendimas, kuriame vadovaujantis SBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostata atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, yra teisėtas ir pagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad atsakovė turėjo informuoti apie galimybę pašalinti trūkumus; ir tik nepašalinus trūkumų, turėjo teisę priimti sprendimą atmesti prašymą.
Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo 11 punkte nustatyta, kad prašyme pakeisti žemės sklypo paskirtį turi būti nurodyta žemės sklypo savininko fizinio asmens vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas ir buveinė; žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) pageidaujama pakeisti, kadastro numeris ir adresas (jeigu suteiktas); esama ir pageidaujama žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai). Kartu su prašymu turi būti pateikiamos žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) pageidaujama pakeisti, Nekilnojamojo turto registro išrašo (pažymėjimo) ir plano kopijos. Aprašo 12 punkte numatyta, kad nustačius, jog pateikti dokumentai neatitinka Aprašo 11 punkte nustatytų reikalavimų, prašymą pateikęs asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu informuojamas apie galimybę pašalinti nustatytus trūkumus iki sprendimo priėmimo, nurodomas terminas šiems trūkumams pašalinti. Apie sprendimą netenkinti prašymo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) ir šio sprendimo motyvus savivaldybės administracijos direktorius prašymą pateikusį asmenį raštu informuoja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų privalomų dokumentų pateikimo.
Įvertinus Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo 12 punktą, darytina išvada, jog prašymo trūkumų šalinimo procedūra nustatoma tuo atveju, kai prašymas neatitinka aptariamo aprašo 11 punkto reikalavimų. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kreipdamasis į atsakovę pateikė visus Aprašo 11 punkte nustatytus duomenis, tačiau prašymas neatitiko SBĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t.y. pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog ginčo žemės sklype planuojama veikla neatitinka mėgėjų sodininkystės tikslų. Taigi, teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju Aprašo 12 punktas neturėjo būti taikytas, todėl priimant ginčijamą atsakovės sprendimą nebuvo pažeista Apraše nustatyta sprendimo netenkinti prašymo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priėmimo procedūra.
Jokių kitų konkrečių administracinio teisinio pobūdžio argumentų, susijusių su netinkamu viešojo administravimo procedūrų vykdymu, ginčijamo atsakovės sprendimo neatitikimu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normoms, pareiškėjas nenurodė. Išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu teismas pripažįsta, kad ginčijamas atsakovės sprendimas priimtas nepažeidžiant galiojančių teisės aktų nuostatų, o įvertinus ginčijamo akto turinį, konstatuotina, jog jis yra pakankamai motyvuotas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme, jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas, priimant jį nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Apibendrinus anksčiau išdėstytą, teismas Komisijos sprendimui iš esmės pritaria ir akcentuoja, kad nebuvo pagrindo kitokiai išvadai, nei padaryta Komisijos sprendime, todėl šis sprendimas taip pat yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Komisijos ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti Komisijos sprendimą. Komisijos sprendimas yra atitinkantis šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, o tuo pačiu pagrįstas bei teisingas.
Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad ginčijamas sprendimas ir raštas yra teisėti ir pagrįsti bei nenustačius, jog atsakovė neatliko savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkino ar atsisakė juos atlikti, pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus - įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą „Dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo” - atmestinas kaip nepagrįstas.
Apibendrinus tai, kas buvo išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjo O. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.