Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Jurgelienė

dalyvaujant ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. B.,

mišriame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei UAB „Grožio standartai“ dėl be teisinio pagrindo išmokėtos subsidijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinys motyvuojamas aplinkybėmis, kad 2020-08-13 atsakovė pateikė Užimtumo tarnybai Pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo (Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos darbo biržos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-07-05 įsakymu Nr. V-388 „Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - ADRPP aprašas), 91 priedas (toliau - Pasiūlymas) ir Darbuotojų, už kuriuos siekiama gauti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytą subsidiją darbo užmokesčiui, sąrašą (91 priedo Priedas, toliau - sąrašas). Į sąrašą buvo įtraukta J. G., kurios darbo vietai įsteigti buvo skirta valstybės parama.

3. Atsižvelgiant į atsakovės pateiktus dokumentus, buvo priimtas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento (toliau - Šiaulių KAD) direktoriaus 2020-08-14 įsakymas Nr. V1(19.5)- 1649 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonių įgyvendinimo“, kurio 1.1. papunkčiu buvo patvirtintas Darbdavių, kuriems skiriama subsidija darbo užmokesčiui Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalį nustatyta tvarka, sąrašas (3 priedas), į kurį buvo įtraukta UAB „.Grožio standartai“ (3 priedo 61 eilutė ir buvo paskirta subsidija darbo užmokesčiui už Atsakovės darbuotoją J. G.. Užimtumo tarnyba 2020-08-21 pavedimu Nr. 310005719 pervedė į Atsakovės nurodytą sąskaitą subsidiją 607,00 Eur., o 2020-09-28 mokėjimo pavedimu Nr. 310008417- 607,00 Eur., iš viso: 1214,00 Eur.

4. Ieškovei nustačius, jog minėta subsidija Atsakovei buvo išmokėta nepagrįstai, pažeidžiant Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalies nuostatas, buvo priimtas Šiaulių KAD direktoriaus 2020-10-16 įsakymas Nr. V1(19.5)-2410 „D. Š. klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020-08-14 įsakymo Nr. V1(19.5)-1649 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonių įgyvendinimo“ 3 priedo kai kurių eilučių panaikinimo“, kuriuo buvo panaikinta šių įsakymų 3 priedo 61 eilutė, kuria buvo priimtas sprendimas skirti subsidiją darbo užmokesčiui UAB „Grožio standartai“ už 2020 m. liepos- rugpjūčio mėnesiais dirbusią darbuotoją J. G.. V. U. įstatymo 44 straipsnio 9 dalimi, atsakovei galėjo būti skirta arba subsidija darbo užmokesčiui pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalį, arba subsidija darbo vietoms steigti, o ne abi jos kartu.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi, iš esmės teikė paaiškinimus, analogiškus ieškiniui. Pripažino, kad dėl padidėjusio darbo krūvio, esant Covid- 19 pandemijai, ieškovės darbuotojai neišvengė žmogiškųjų klaidų, priimant darbdavių paraiškas ir jiems skaičiuojant bei paskiriant atitinkamas valstybės subsidijas, toks atvejis atsitiko ir su atsakove.

7. Atsakovės nuomone, aplinkybė, kad atsakovės darbuotojos J. G. darbo vietai įsteigti buvo skirta valstybės parama pagal 2019-08-14 Savarankiško užimtumo rėmimo sutartį, ieškovei 2020-08-14 sprendimo priėmimo metu neabejotinai turėjo būti žinoma. Taigi ieškovė jau 2020-08-14 turėjo visus duomenis tam, kad priimtų Užimtumo įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl subsidijos skyrimo galimybės pagal atsakovės pateiktą Pasiūlymą. Atsakovė buvo sąžininga, jokios informacijos nuo ieškovės nenuslėpė, jokių nesąžiningų veiksmų, kurie būtų nulėmę 2020-08-14 Įsakymo priėmimą ir jo pagrindu piniginių lėšų (1214,00 Eur) atsakovei išmokėjimą, neatliko. Ieškovei priėmus sprendimą skirti atsakovei subsidiją darbuotojos darbo užmokesčiui mokėti, ši subsidija buvo mokama 2 mėnesius, įsakymas dėl 2020-08-14 sprendimo panaikinimo buvo priimtas tik 2020-10-16. Ieškovei priėmus sprendimą dėl subsidijos skyrimo ir šį sprendimą įgyvendinus, susiformavo pagrįsti atsakovės lūkesčiai dėl šios subsidijos gavimo, juo labiau, kad atsakovei iki tol buvo mokama Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje numatyta subsidija darbo užmokesčiui už tą pačią darbuotoją J. G. šios darbuotojos prastovos laikotarpiu.

8. Atsakovės nuomone, ieškovė, priimdama sprendimą dėl subsidijos skyrimo ir šį sprendimą įgyvendindama, o vėliau šį sprendimą, kaip prieštaraujantį Užimtumo įstatymo nuostatoms, panaikinusi, pati prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką, kas sudaro savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą (CK 6.242 straipsnio 3 dalis).

9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė J. G. ir atsakovės atstovė advokatė prašė ieškinį atmesti, teikė paaiškinimus, analogiškus atsiliepimui į ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

10. Šalių teiktais paaiškinimais, bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Užimtumo tarnybos prie Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Š. J. užimtumo skyrius ir UAB „Grožio standartai“, 2019-08-14 sudarė savarankiško užimtumo rėmimo sutartį Nr. URS(19.5)-105 dėl J. G. sau darbo vietos steigimo, pagal kurią subsidijos gavėja įsipareigojo: 1) įsteigti dekoratyvinės kosmetikos kosmetiko darbo vieta (Sutarties 2.1 papunktis), 2) vykdyti veiklą ir įsteigtos darbo vietos nepanaikinti 36 mėnesius nuo darbo vietos įsteigimo dienos (sutarties 2.9 papunktis). Užimtumo tarnyba įsipareigojo skirti subsidijos gavėjai Sutartyje nurodytą sumą minėtai darbo vietai įsteigti. Tokiu būdu, atsakovė pasinaudojo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 44 straipsnio 3 dalyje nurodyta valstybės parama- savarankiško užimtumo rėmimas ir už suteiktą paramą 10200,00 Eur sumai įsteigė dekoratyvinės kosmetikos kosmetiko darbo vietą (9-13 b.l.).

11. 2020-08-13 Atsakovė UAB „Grožio standartai“ pateikė Užimtumo tarnybai Pasiūlymą (16-18 b.l.) įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo (Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos darbo biržos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-388 „Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - ADRPP aprašas), 9¹ priedas ir Darbuotojų, už kuriuos siekiama gauti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje nustatytą subsidiją darbo užmokesčiui, sąrašą (9¹ priedo Priedas, toliau - sąrašas). Į sąrašą buvo įtraukta J. G., kurios darbo vietai įsteigti buvo skirta valstybės parama. Šio pasiūlymo pagrindu buvo priimtas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020-08-14 įsakymas Nr. V1(19.5)- 1649 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonių įgyvendinimo“ (20 b.l.), kurio 1.1. papunkčiu buvo patvirtintas Darbdavių, kuriems skiriama subsidija darbo užmokesčiui Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalį nustatyta tvarka, sąrašas (3 priedas), į kurį buvo įtraukta UAB „.Grožio standartai“ (3 priedo 61 eilutė) ir buvo paskirta subsidija darbo užmokesčiui už Atsakovės darbuotoją J. G.. Užimtumo tarnyba 2020-08-21 pavedimu Nr. 310005719 pervedė į atsakovės UAB „Grožio standartai“ nurodytą sąskaitą subsidiją 607,00 Eur , o 2020-09-28 mokėjimo pavedimu Nr. 310008417- 607,00 Eur., iš viso: 1214,00 Eur.

12. 2020-10-20 priimtas Šiaulių KAD direktoriaus įsakymas Nr. V1(19.5)-2446 „D. Š. klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. V1(19.5)-2061 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonių įgyvendinimo“ 3 priedo kai kurių eilučių panaikinimo“, kuriuo panaikinta šio įsakymo 3 priedo 37 eilutė, kuria buvo priimtas sprendimas skirti subsidiją UAB „Grožio standartai“ už darbuotoją J. G. (23-24 b.l.). Užimtumo tarnyba 2020-10-13 raštu Nr. SD (19.5)-7567 „Dėl subsidijos grąžinimo“ kreipėsi į atsakovę dėl be teisinio pagrindo išmokėtos subsidijos grąžinimo (25-26 b.l.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi be pagrindo gautą subsidiją.

13. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys negali į už subsidijos darbo vietoms steigti lėšas įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą įdarbinti asmens pagal remiamo įdarbinimo priemones, išskyrus šio įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodytą atvejį, kai darbo vietos yra išlaikomos šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims. Teismas šiuo atveju pritaria ieškovės argumentams, kad įstatymų leidėjas aiškiai nustato, kad darbo vietai įsteigti (pritaikyti) ir asmeniui įdarbinti vienu metu gali būti taikomas tik vienas iš minėto straipsnio 1 dalyje nurodytų paramos būdų: darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas; vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas; savarankiško užimtumo rėmimas. Užimtumo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios subsidijų darbdaviams skyrimą bei mokėjimo tvarką prastovų ir po prastovų laikotarpiu dėl Lietuvos Respublikoje karantino paskelbimo, yra priskirtos Užimtumo įstatymo 41 straipsniui, iš esmės reglamentuojančiam remiamojo įdarbinimo priemones. Užimtumo tarnybos ir atsakovės 2019-08-14 sudarytos Sutarties pagrindu prisiimtų įsipareigojimų vykdymas nėra laikytinas įvykdytu ir/ar pasibaigusiu. Taigi, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalimi, atsakovei negalėjo būti skirta subsidija pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalį už darbuotoją J. G..

14. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad subsidija pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalį atsakovei buvo išmokėta, tam nesant teisinio pagrindo, tačiau atsakovė argumentuoja, jog ši subsidija buvo išmokėta dėl paties ieškovės klaidos, atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl įpareigojimas grąžinti nepagrįstai jai išmokėtą subsidiją prieštarautų teisėtų lūkesčių principui, nes sprendimas dėl subsidijos skyrimo panaikinimo buvo priimtas tik 2020-10-16, t.y. du mėnesius subsidija buvo mokama, taip sukuriant atsakovei lūkesčius, kad jos mokėjimas yra pagrįstas ir teisėtas.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste –CK) 6.237 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kuris be teisėto pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita buvo tai įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: pirma, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Antra, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Trečia, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Ketvirta, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Penkta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Šešta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Septinta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011, kt.).

16. Akivaizdu, kad ieškovei patikėtas valstybės turtas ( tikslinės piniginės lėšos) atitinkama suma sumažėjo, atsakovei išmokėjus 1214,00 Eur, o atsakovė atitinkama pinigų suma 1214,00 Eur ieškovės sąskaita praturtėjo ir tarp šio ieškovės turto sumažėjimo ir šių atsakovės veiksmų yra priežastinis ryšys.

17. Tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Grožio standartai“ subsidiją darbo užmokesčiui gavo priėmus ieškovei 2020-08-14 įsakymą Nr. V1(19.5)-1649 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonių įgyvendinimo“. Taigi šių lėšų gavimo metu buvo teisinis pagrindas gauti šias lėšas. Tačiau vėliau šis įsakymas buvo panaikintas 2020-10-16 įsakymu Nr. V1(19.5)-1649, nustačius, kad minėta subsidija atsakovei išmokėta nepagrįstai. Taigi po turto - 1214,00 Eur subsidijos- įgijimo, išnyko šio turto įgijimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, tokiu atveju tokio turto gavėjui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą, kaip įgytą be pagrindo. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Taigi atsisakymas vykdyti įstatymu nustatytas pareigas prieštarauja pirmiau nurodytiems principams ir laikytinas nesąžiningu veikimu.

18. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų iki kreipimosi į teismą atgauti išmokėtus pinigus, atsakovė apie gautas lėšas žino. Nėra pagrindo pripažinti, kad dėl tokio ieškovei patikėto turto sumažėjimo ieškovė būtų prisiėmusi atitinkamą riziką, jog sąmoningai leido disponuoti savo lėšomis atsakovei. Atsakovės į bylą pateiktas el. laiškas vertintinas tik kaip bendro pobūdžio ieškovės informacija darbdaviams, gavusiems prastovų subsidijas. Nors teismas ir pritaria atsakovės motyvams, kad ji neatliko jokių tyčinių ar netyčinių neteisėtų veiksmų siekiant gauti subsidiją ir du mėnesius gaudama subsidiją, turėjo susiformavusius teisinius lūkesčius dėl jos išmokėjimo pagrįstumo, tačiau tai nepaneigia fakto, kad subsidija išmokėta atsakovei tam nesant teisinio pagrindo, nes atsakovė pagal teisinį reglamentavimą turėjo teisę gauti arba subsidiją darbo užmokesčiui pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalį arba subsidiją darbo vietoms steigti, bet ne jas abi. Ta aplinkybė, kad ieškovės, kaip viešojo sektoriaus, darbuotojai dėl padidėjusio darbo krūvio, įtampos, esant Covid-19 ligos pandemijai, padarė žmogiškųjų klaidų priimant atsakovės paraiškas dėl valstybės paramos ir paskiriant jai vietoje galimos vienos dvi subsidijas, negali būti pagrindas atsakovei netaikyti civilinės atsakomybės. Juo labiau, kad atsakovė, nesutikdama su jai nepalankiu ieškovės priimtu sprendimu (2020-10-16 įsakymu Nr. V1(19.5)-1649), turėjo teisę šį įsakymą dėl skirtos subsidijos panaikinimo ginčyti viešojo administravimo nustatyta tvarka, bet tokia teise nesinaudojo, todėl viešojo subjekto aktas yra teisėtas ir galiojantis, ką teismo posėdyje pagrįstai nurodė ieškovė.

19. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė visas būtinas sąlygas taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. Todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas, iš atsakovės priteisiama 1214,00 Eur nepagrįstai įgytų piniginių lėšų suma (CK 6.327 straipsnis).

20. Tenkinus ieškovės ieškinyje išdėstytą procesinį prašymą, sprendimui įsiteisėjus, nedelsiant išduoti vykdomąjį raštą ieškovei be papildomo prašymo.

21. Visiškai patenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovės priteistinas 27,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 3,32 Eur, todėl jos valstybės naudai taip pat priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Grožio standartai“, juridinio asmens kodas 305217181, ieškovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 190766619, 1214,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiolikos eurų) be teisinio pagrindo gautas lėšas.

Priteisti iš atsakovės UAB „Grožio standartai“, juridinio asmens kodas 305217181, valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas - 27,00 Eur (dvidešimt septynių eurų) žyminį mokestį ir 3,32 Eur (tris eurus ir 32 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas: 5660 - žyminis mokestis, bylinėjimosi išlaidos).

Sprendimui įsiteisėjus, nedelsiant išduoti vykdomąjį raštą ieškovei be papildomo prašymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.