- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-16
- Bylos Nr.
- 2-1344/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus energija“, "Vilniaus energija" "Naujoji Pilaitė"
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji pilaitė“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės: sustabdytos atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ vykdomo „Šilumos punktų įrenginių ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros“ [Pirkimo Nr. 99126] paslaugų pirkimo procedūros skelbiamų derybų būdu, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji pilaitė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ dėl neteisėto viešojo pirkimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Naujoji pilaitė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Vilniaus energija“, kuriuo prašo: panaikinti atsakovo UAB „Vilniaus energija“ sprendimą nenagrinėti ieškovo UAB „Naujoji Pilaitė“ 2011 m. vasario 3 d. pretenzijos ,,Šilumos punktų įrenginių ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros“ viešajame pirkime „Dėl viešojo pirkimo dalyko dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo bei derybų sąlygų nesąžiningumo“ bei atnaujinti ieškovui UAB „Naujoji Pilaitė“ terminą pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai; pripažinti negaliojančiomis atsakovo UAB „Vilniaus energija“ ,,Šilumos punktų įrenginių ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros“ paslaugų pirkimo skelbiamų derybų būdu sąlygų 4.1.6 punkto nuostatą „iki ir daugiau kaip 10 MW“, 4.1.8 punktą, 4.1.12 punktą, 4.1.13 punktą, 4.1.14 punkto nuostatą „ne mažiau kaip 5“, o taip pat - derybų sąlygų 5 priedo „Šilumos punktų įrenginių ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros techninės sąlygos“ Priedo Nr.3 „2 lotas“ 448-451, 457-459, 461, 463-470, 472, 476-478, 480-483, 489-490, 498-499, 504-505, 515-518, 974, 976-990, 992, 994-995, 996,1003,1006 bei 1007 punktus; įpareigoti atsakovą UAB „Vilniaus energija“ nutraukti ,,Šilumos punktų įrenginių ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros“ paslaugų pirkimo skelbiamų derybų būdu procedūras; priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus energija“ ieškovo UAB „Naujoji Pilaitė“ naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas taip pat pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti UAB „Vilniaus energija“ ,,Šilumos punktų įrenginių ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros“ paslaugų pirkimo skelbiamų derybų procedūras. Nurodė, jog atsakovas į viešąjį pirkimą įtraukė tokių šilumos punktų priežiūrą, kurie atsakovui nuosavybės teise nepriklauso, todėl leidžiant atsakovui toliau tęsti viešojo pirkimo procedūras, būtų padaryta žala tiek ieškovui, tiek jo administruojamų daugiabučių namų gyventojams. Atsakovas vykdomame viešame pirkime nustatė diskriminuojančias ir konkurenciją ribojančias sąlygas, o tai yra šiurkštus viešojo intereso pažeidimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 24 d. nutartimi patenkino ieškovo UAB ,,Naujoji pilaitė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė sustabdyti atsakovo UAB „Vilniaus energija“ vykdomas „Šilumos punktų įrenginių ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros“ [Pirkimo Nr. 99126] paslaugų pirkimo procedūras skelbiamų derybų būdu. Teismas sprendė, jog neteisėtai apribojant ieškovo ar kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą atsakovo paskelbtame konkurse būtų pažeistas viešasis interesas. Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukels neigiamų pasekmių ar pažeis visuomenės interesus, palyginus su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama nauda - sąžininga tiekėjų konkurencija, visuomenės (daugiabučių namų gyventojų ir kitų vartotojų) interesu gauti kokybiškas ir optimalias kainos atžvilgiu šilumos punktų įrenginių ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas. Teismas pažymėjo, jog Viešųjų pirkimų įstatymas numato pakankamai trumpus viešųjų pirkimų bylų išnagrinėjimo terminus, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nenukels pirkimo ilgesniam laikui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirkimas yra susijęs su viešuoju interesu, nes atsakovas yra energetikos įmonė, tiekianti šilumos energiją Vilniaus m. vartotojams, o tokia veikla priskirtina prie viešųjų paslaugų.
2. Šioje byloje viešasis interesas yra kainodaros šilumos ūkyje specifika. Teismas neįvertino numatomų kainodaros pakeitimų, susijusių su Šilumos ūkio 28 straipsnio 5 dalies įgyvendinimu. Nuo naujų šilumos bazinių kainų taikymo pradžios (2011 m. balandžio 1 d.) atsakovo klientai, mokėdami už šilumos energiją tuo pačiu mokės ir už šilumos punktų, valdomų apelianto, priežiūrą, t. y. vartotojai jau nebemokės atskiro mokesčio už priežiūrą ieškovui. Todėl, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir pasikeitus kainodarai, yra dvigubo vartotojų apmokestinimo grėsmė. Tai gali sukelti realią žalą visuomenei ir neigiamą įtaką žmonių gerovei, tokia žala visuomenei būtų iš esmės neištaisoma. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamas pasekmes patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai: 2004 m. kovo 30 d. Šilumos tiekimo licencija Nr. L4-ŠT-37, VKEKK 2010 m. spalio 22 d. nutarimas Nr.03-228, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. 1-1344, VKEKK 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 03-316.
3. Dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo pirkimas gali būti nukeltas ilgesniam laikui, tai visuomenei sukeltų neigiamas pasekmes, kas prieštarauja VPĮ 95 straipsniui.
4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas grindžiamas išimtinai teismo prielaidomis apie galimą konkurencijos ribojimą, nenurodant konkrečios realios žalos.
5. Ieškovas prižiūri tik ypatingai mažą perkamo objekto dalį, tuo tarpu pirkimas sustabdytas visa apimtimi, o tai neatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo šį skundą atmesti. Atsilipime nurodo šiuos argumentus:
1. Byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su tariamai galimu dvigubu apmokestinimu. Atsakovo minimas dvigubas apmokestinimas išimtinai priklausytų tik nuo nesąžiningų ir neteisėtų paties atsakovo, kaip šilumos tiekėjo, veiksmų. Kainodaros šilumos ūkyje specifika taip pat nėra viešasis interesas šioje byloje. Nepriklausomai nuo to, kas faktiškai prižiūri šilumos punktus, šilumos vartotojams negali atsirasti pareiga už jų priežiūrą mokėti du kartus (per šilumos kainą ir per priežiūros mokestį).
2. Atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai dalį šilumos punktų priskiria savo nuosavybei ir neteisingai atskleidžia Šilumos ūkio įstatymo 28 straipsnio 5 dalies nuostatos prasmę. Atsakovo pareiga prižiūrėti šilumos punktus atsiranda tik tais atvejais, kai faktiškai atitinkamų daugiabučių namų šilumos punktų nuosavybė iš tiesų priklauso atsakovui. Kad šilumos punktai ne visais atvejais nuosavybės teise priklauso šilumos tiekėjui, patvirtina VKEKK 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr.03-316 bei VKEKK 2011 m. kovo 22 d. nutarimas Nr.03-55.
3. Viešojo pirkimo tikslas nėra tiesiogiai susijęs su nauda visuomenei, jis yra betarpiškai susijęs su paties atsakovo interesais, organizuojant jam priklausančių šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo funkcijų įgyvendinimą. Todėl jokių neigiamų pasekmių nei visuomenei, nei žmonių gerovei šio viešojo pirkimo nukėlimas vėlesniam laikui realiai neturi ir negali turėti.
4. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų kokias nors neigiamas pasekmes. Atsakovo pateikti dokumentai tokių aplinkybių nepatvirtina.
5. Teismas, sustabdydamas viešąjį pirkimą visoje apimtyje, proporcingumo ir ekonomiškumo principų nepažeidė, kadangi viešasis pirkimas yra neteisėtas visoje apimtyje dėl pirkimo sąlygose įtvirtintų konkurenciją ribojančių ir nesąžiningų sąlygų, užkertančių kelią ieškovui varžytis dėl šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros kituose daugiabučiuose namuose.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs su sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui iškils grėsmė, o paskirtis – išvengti nurodytos grėsmės (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, teismų praktikoje taip pat pažymima, kad teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų; laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito asmens teisėti interesai, jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą ar būtų pažeistas viešasis interesas (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Vilungė“ v. Lietuvos kūno kultūros akademija, bylos Nr. 2-1031/2010; 2010 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras v. Lietuvos darbo birža, bylos Nr. 2-754/2010; 2010 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Panevėžio ryšių statyba“ v. Pakruojo rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 2-531/2010). Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 5 dalyje, reglamentuojančioje laikinųjų apsaugos priemonių taikymą iš viešųjų pirkimų teisinių santykių kylančiuose ginčuose: laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis ekonomiškumo ir efektyvumo principais bei viešuoju interesu; teismas gali nuspręsti netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/20007).
Šioje byloje ieškovas ginčija perkančiosios organizacijos sprendimus, priimtus vykdant viešąjį pirkimą, kuriuo atsakovas siekia nusipirkti šilumos punktų įrengimų ir šilumos bei karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas skelbiamų derybų būdu. Vykdomu pirkimu siekiama užtikrinti šilumos punktų įrengimų ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūrą Vilniaus mieste. Taigi, pirkimo pobūdis rodo, kad jis susijęs ne tik su perkančiosios organizacijos poreikių tenkinimu, bet ir su visuomenės (Vilniaus miesto gyventojų) interesų užtikrinimu. Tai leidžia daryti išvadą, kad vykdomas viešasis pirkimas yra susijęs su viešuoju interesu. Tačiau, siekiant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo) panaikinimo, būtina įrodyti žalos ar kitų sunkių padarinių, sąlygojančių viešojo intereso pažeidimą, atsiradimą.
Šilumos ūkio įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje imperatyviai nustatyta, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas yra atsakingas už jam nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų šilumos punktų įrenginių priežiūrą (eksploataciją). Atsakovas, vykdydamas viešąjį pirkimą, siekia nusipirkti šilumos punktų įrengimų ir šilumos bei karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas, kurios reikalingos atsakovui organizuojant jam priklausančių šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo funkcijų įgyvendinimą. Taigi nagrinėjamas pirkimas nėra tiesiogiai susijęs su šilumos ar karšto vandens tiekimu Vilniaus miesto gyventojams. Todėl šio pirkimo objektas ir jo paskirtis pats savaime nesuponuoja viešojo intereso pažeidimo. Apeliantas viešąjį interesą sieja su kainodaros šilumos ūkyje specifika, nurodydamas, kad nuo 2011 m. balandžio 1 d. pasikeitus kainodarai ir teismui sustabdžius pirkimo procedūras, yra dvigubo vartotojų apmokestinimo grėsmė (per šilumos kainas ir priežiūros mokestį). Tačiau tokie apelianto teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti bylos įrodymais. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai (2004 m. kovo 30 d. Šilumos tiekimo licencija Nr. L4-ŠT-37;, VKEKK 2010 m. spalio 22 d. nutarimas Nr.03-228, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. 1-1344; VKEKK 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 03-316) apelianto teiginio dėl dvigubo vartotojų apmokestinimo grėsmės nepatvirtina. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad tokią aplinkybę apeliantas nurodė tik atskirajame skunde. Atsiliepime į ieškovo pareikštą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas apie tokią grėsmę neminėjo (b. l. 15-17). Todėl esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas neįrodė, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti reali žala visuomenei, ar neigiama įtaka žmonių gerovei (CPK 178 str.). Dėl to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra tokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin sparčiai užbaigti pirkimo procedūras, o ne jas stabdyti.
Nepagrįsti yra apelianto skundo argumentai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas grindžiamas išimtinai teismo prielaidomis. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog taikomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama sąžiningos tiekėjų konkurencijos, kuri susijusi su visuomenės interesu gauti kokybiškas ir optimalias kainos atžvilgiu šilumos punktų įrenginių ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinis viešojo pirkimo tikslas – įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingą objektą racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Nurodyto tikslo turi būti siekiama laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, taip pat skatinant ir užtikrinant tiekėjų konkurenciją (VPĮ 3 str. 1, 2 d.). Taigi, viešųjų pirkimų reglamentavimas suponuoja išvadą, kad perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, neturi absoliučios diskrecijos teisės. Ginčo atveju tai reiškia, kad, nors pirkimo vykdymą lemia pačios perkančiosios organizacijos poreikiai, tačiau perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, kad būtų užtikrinama tiekėjų konkurencija. Pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas viešąjį pirkimą visoje apimtyje, proporcingumo ir ekonomiškumo principų nepažeidė, nes kaip matyti iš ieškinio turinio ieškovas ginčija ne tik jos administruojamų ir prižiūrimų daugiabučių namų šilumos punktų nuosavybės klausimus, bet ir viešo pirkimo sąlygas.
Apelianto skundo teiginys, kad dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo pirkimas gali būti nukeltas ilgesniam laikui ir tai visuomenei sukeltų neigiamas pasekmes, taip pat neduoda pagrindo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
VPĮ yra numatyti ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, išnagrinėjimo terminai, tai yra ieškinys ar apeliacinis skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo jo priėmimo dienos (VPĮ 95 str. 6 d.). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme šios bylos nagrinėjimas paskirtas 2011 m. gegužės 27 d. Kartu pastebėtina, kad galiojantis CPK nedraudžia pasikeitus aplinkybėms, turinčioms reikšmės klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingam išsprendimui, pakartotinai kreiptis į teismą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus bei įvertinusi laikinųjų apsaugos priemonių reikšmę sprendžiant viešojo pirkimo konkurso bei priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsniu 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.