Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2025-03-17 · Civilinė byla Nr. e2-453-1231/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-03-17
Bylos Nr.
e2-453-1231/2025
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12750-2024-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Paulius Rimeikis
Ieškovas
Omega Invest OU
Atsakovas
D. G.
Advokatai
Andrejus Mokšinas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-453-1231/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12750-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 17 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Paulius Rimeikis,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Jolitai Sinkevičienei ir Birutei Pirštelei,dalyvaujant ieškovės Omega Invest OU atstovui advokato padėjėjui Andrejui Mokšinui,atsakovui D. G.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Omega Invest OU ieškinį atsakovui D. G. dėl skolos ir netesybų išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė Omega Invest OU kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui D. G., kuriuo prašo priteisti iš D. G. 4150,52 Eur skolą, kurią sudaro 3448,50 Eur transporto priemonės vertės atstatymo išlaidų likutis, 198,82 Eur neapmokėtas transporto priemonės nuomos mokestis, 133 Eur papildomos išlaidos ir 370,20 Eur netesybos (delspinigiai); 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, jog 2023 m. rugsėjo 5 d. atsakovas ir pradinė kreditorė UAB „Renti“ sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo suteikti už užmokestį atsakovui transporto priemonę – BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės vertė 10 500 Eur, laikinai valdyti ir naudotis pagal sutarties sąlygas, su galimybe įsigyti, o atsakovas priėmė transporto priemonę iš pradinės kreditorės bei įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas įmokas ir vykdyti kitus įsipareigojimus Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Galutinio atsiskaitymo pagal Sutartį terminas 2028 m. rugsėjo 5 d. Atsakovui nevykdant mokėjimų, Sutartis buvo nutraukta 2024 m. balandžio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą, kylančią iš Sutarties. Šiuo atveju iš atsakovo reikalaujama atlyginti ne transporto priemonės remonto darbų išlaidas, o transporto priemonei padarytą turtinę žalą, atsiradusią dėl atsakovo, kaip nuomininko, teisės aktuose bei sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo ir/ar netinkamo vykdymo. Transporto priemonės remonto sąmatoje yra nurodyta transporto priemonei padaryta žala, įvardinant konkrečius nustatytus transporto priemonės defektus ir/ar trūkumus bei jų pašalinimo išlaidų vertę pinigine išraiška. Kadangi transporto priemonės remonto sąmatoje nurodyti transporto priemonės defektai ir/ar trūkumai atsirado nuomos laikotarpiu, kai transporto priemonę valdė atsakovas, ir nustatytų defektų ir/ar trūkumų negalima priskirti natūraliam nusidėvėjimui, už tokią transporto priemonei padarytą turtinę žalą yra atsakingas atsakovas. Transporto priemonei padarytą turtinę žalą bei defektų pašalinimo išlaidų vertę pinigine išraiška pagal defektacijos sąmatą sudaro 3448,50 Eur, neapmokėtas transporto priemonės nuomos mokestis sudaro 198,82 Eur, o papildomos išlaidos, susijusios su transporto priemonės pargabenimu 133 Eur. Papildomai ieškovė priskaičiavo 370,20 Eur netesybų už 203 d. laikotarpį. Nurodo, jog netesybos skaičiuojamos nuo transporto priemonės vertės atstatymo išlaidų ir neapmokėto transporto priemonės nuomos mokesčio sumos, t. y. 3647,32 Eur. Atsakovas nesumokėjo ieškovei nei vienos įmokos.

Atsiliepimas

Atsakovas D. G. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog nesutinka su UAB „Renti“ bandymu jam pateikti sąskaitą už variklio keitimą, nes automobilis jam buvo perduotas su variklio defektu. Transporto priemonė buvo gražinta tokios pačios būklės, kokia buvo perduota pagal Sutartį, t. y. pilnai funkcionuojanti, važiuojanti, nepabloginus jos būklės, tinkamai ją prižiūrint ir eksploatuojant. Nurodo, kad sutinka su skola dėl pakabos remonto – 60,50 Eur, nepadengto nuomos mokesčio, iki Sutarties nutraukimo – 198,82 Eur, transporto priemonės transportavimu – 133 Eur. Nurodo, kad mokėjimai buvo atliekami laiku, o Sutartis nutraukta jam apribojus teisę vairuoti transporto priemonę.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Andrejus Mokšinas paaiškino, kad pagrindinis klausimas, kuris liečia ir netesybas, t. y. transporto priemonės vertės atstatymo išlaidų likutis. Ieškovė šiuo atveju prašo ne transporto priemonės remonto darbų išlaidų, bet transporto priemonei padarytos turtinės žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl atsakovo teisės aktuose ir sutartyje įtvirtintų pareigų, dėl tinkamos transporto priežiūros, netinkamo įvykdymo ar neįvykdymo. Šiuo atveju atsakovas prižiūrėjo transporto priemonę, pagal sutarties 7.4.7 punktą nuomininkas turi pasirūpinti remontu ir pasirūpinti, kad transporto priemonei nebūtų padaryta žala. Pats atsakovas yra išsirinkęs priemonę, jis pasirašė sutartį, taigi šiuo atveju atsakovas prisiėmė visą riziką dėl tos transporto priemonės. UAB „Renti“ neparduoda naujų automobilių, už kuriuos suteikia garantinį, jeigu ta garantija yra, reiktų aiškintis su pardavėju. Pagal sutarties 3.2.2 punktą gavėjui buvo sudarytos galimybės konsultuotis tiek su davėju, tiek su pardavėju dėl transporto priemonės būklės, jeigu kažkas buvo negerai. Buvo pažymėtas trūkumas – nesandari tepalų sistema, atsakovas turėjo galimybę pasikviesti meistrą, sutikrinti ar tai neįtakos variklio, to defekto, kuris atsirado per eksploatavimo laikotarpį. Grąžinant automobilį, dažnai yra kviečiamas atsakovas, jeigu jo nėra, daro patikrinimą be jo, pranešus apie patikrinimą. Prieštaravimų atsakovas nepateikė. Pagal papildomą pradinės kreditorės informaciją, pateiktą 2024 m. gruodžio 12 d., automobilis eksploatuotas su netinkamu tepalo slėgiu ir pranešimą skydelyje dėl žemo tepalo slėgio atsakovas turėjo matyti jau 6 mėnesius iki automobilio grąžinimo, bet jokių veiksmų tuo klausimu nesiėmė. Grąžinus automobilį, slėgis buvo pamatuotas ir buvo išsuktas tepalo filtras, jame buvo pamatytos metalo drožlės, kurios rodo variklio gedimą. Vaizdo įrašas parodė tas metalo drožles, todėl ekspertai nurodė šį defektą ir defektas buvo priskirtas atsakovui. Tai yra valdymo ir naudojimosi sutartis, nors įvertinus nuomos įmokas, labiau vertintų, kaip nuomą. UAB „Renti“ transporto priemones įsigyja savo vardu ir registravimo liudijime ji yra savininkė, o gavėjas buvo valdytojas. Nuomos pabaigoje atsakovas neprivalo automobilio išsipirkti, nors yra galimybė. UAB „Renti“ defektų, kurie buvo netaikė grąžinimo metu. Klientui taikomi du pakeitimai – pakaba ir variklis. Jeigu atsakovas būtų pasinaudojęs savo teise ir nuvaręs automobilį į servisą prieš perkant, gal nebūtų tokios pačios išvados, nes matosi tik įrašas, kuris yra perdavimo akte, kad variklis leidžia tepalą, tai yra dažnas atvejis, tačiau atsakovas pasirašė, jam tas tiko, tarpinę galima pakeisti. A. Ž. nėra teismo ekspertas, jis specialistas, o sąmata yra nemokama, kita vertus ir atsakovas konkrečiai dėl šių defektų duomenų nepateikė. Jeigu asmeniui apribojama teisė vairuoti, UAB „Renti“ turi teisę nutraukti sutartį, nes asmuo transporto priemonės negali valdyti. Atsakovas mokėjo įmokas, bet sutartis buvo nutraukta dėl kitos priežasties.

Teismo posėdžio metu atsakovas D. G. paaiškino, kad tą automobilį anksčiau iš UAB „Mogo“ buvo nusipirkusi ir sudariusi lizingo sutartį jo buvusi sutuoktinė, automobiliu naudojosi dvejus metus, tuos dvejus metus ir jis važinėjo tuo automobiliu. Problema nurodyta perdavimo akte, kad variklio defektas, jog leidžia alyvą, ji buvo visus tuos dvejus metus, kai naudojosi buvęs automobilio valdytojas - jo buvusi žmona L. G. Kada UAB „Mogo“ nutraukė sutartį su jo buvusia sutuoktine, jis susisiekė su minėtu A. Ž., kuris tuo metu dirbo automobilių diagnostikos vadybininku UAB „Mogo“ ir paprašė, kad jeigu atsirastų galimybė, norėtų sudaryti naują sutartį savo vardu ir atgauti tą patį automobilį. Praėjus apie pusei metų, nes automobilio kėbulas buvo apgadintas, kada automobilį pilnai sutvarkė, jis sulaukė skambučio iš A. Ž., kuris jau dirbo UAB „Renti“ automobilių diagnostikos vadybininku, ir pasakė, kad automobilis sutvarkytas ir yra galimybė įsigyti automobilį pasirašant transporto priemonės valdymo bei naudojimosi sutartį. Jam sutikus, jis apžiūrėjo automobilį, paklausė A. Ž. ar buvo sutvarkytas variklio defektas, jam atsakė, kad varikliui nieko nedarė. Jis klausė ar alyvos leidimas iš variklio neturi įtakos pačiam varikliui, ar saugu eksploatuoti automobilį, jam atsakė, kad žiūrint tepalo lygį, kuris neturi būti žemesnis negu minimalus, automobilį galima drąsiai eksploatuoti. Jis negalėjo nuvežti patikrinti automobilio, kadangi automobilis neturėjo galiojančios techninės apžiūros, o pasirašius sutartį, užpildžius transporto priemonės perdavimo priėmimo aktą, surašius defektus, su vienu iš UAB „Renti“ darbuotojų nuvyko į transporto priemonių techninės apžiūros centrą, kur praėjo techninę apžiūrą. Po techninės apžiūros jis pasiėmė automobilį, parvežė jų darbuotoją į tą patį ofisą ir paklausė A. Ž. ar keitė alyvą, jam atsakė, kad jie nekeitė ir niekada to nedarė, todėl iki sutarties nutraukimo 2024 m. balandžio 2 d. jis alyvos nekeitė, nes pagal užklijuotą lipduką ir surašytą kilometražą dar nebuvo laikas jos keisti. Automobilio niekas netikrino - buvo drožlės perduodant automobilį ar nebuvo, niekas pasakyti to negali. Automobilis buvo važiuojantis, variklis neskleidė jokių pašalinių garsų ir buvo tvarkingas, automobilio galia nebuvo sumažėjusi, jis automobilį grąžino lygiai tokios pačios būklės, važiuojantį, be pašalinių garsų iš variklio. Perduodant automobilį UAB „Renti“ puikiai žinojo jo būklę, nes patys surašė defektus. Iš atsiųsto video, tai yra nufilmuotas valstybinis automobilio numeris ir sekantis kadras žmogaus rankose laikomas tepalo filtras, greičiausiai, kur krapštant matosi kažkokios drožlės ar kažkas, bet tai galėjo būti ir jam perduodant automobilį. Kai anksčiau automobilį eksploatavo jo buvusi sutuoktinė tepalą leido dvejus metus, važiuodavo, kol užsidegdavo pranešimas ant skydelio, kad keisti tepalą, todėl ir nesutinka su ieškiniu dėl variklio remonto, nes automobilį naudojo tinkamai, variklio tepalo lygį jis prižiūrėdavo visą laiką, esant reikalui papildydavo. Jam buvo pasakyta, kad tai įtakos automobilio varikliui ir jokios žalos nedaro. Jis automobilio nevežė į servisus, kadangi buvo pasirašyta sutartis, gedimas buvo užfiksuotas. Raštiškai jis neturi jokio patvirtinimo, kad buvo saugu eksploatuoti, tai buvo telefoninio pokalbio metu, kada jis išvažiavo iš UAB „Renti“ link (duomenys neskelbtini), jis pasiskambino dėl tepalo keitimo ir A. Ž. patikino, kad jie automobilį patys servise remontavo, kad tepalą leidžia per kažkokį „salniką“, tai lyg gumytė, kurią reikia pakeisti, didelės išlaidos, o jeigu nori jis gali papildyti tepalus. Jis nesutinka, kad kažkokios drožlės atsirado eksploatavimo metu, nes automobiliu naudojosi šešis mėnesius. Kada jis bendravo su A. Ž. dėl galimybės perrašyti automobilį, jis A. Ž. informavo, kad variklis leidžia alyvą dvejus metus, kad sutvarkytų automobilį, bet jie nieko nepadarė, sakė, kad „salnikas“, gumytė susidėvėjus per kurią tepalas bėga ir varikliui jokios įtakos neturi. Jeigu jis būtų žinojęs apie automobilio defektą, nebūtų pasirašęs automobilio nuomos. Jis neturėjo pagrindo A. Ž. netikėti. Sutarties nutraukimo neginčija, pats prašė ją nutraukti, informavo, kad yra nušalintas laikinai nuo vairavimo ir automobilis yra policijos saugojimo aikštelėje. Neginčija išlaidų už transporto gabenimą bei nuomos mokesčio, taip pat sutinka su pakabos remonto išlaidomis, o su netesybomis nesutinka visiškai. Automobiliu jis naudojosi nuo 2023 m. rugsėjo 5 d iki 2024 m. kovo 27 d., per šį laikotarpį su UAB „Renti“ nekontaktavo, nes nebuvo gedimų. Kai eksploatavo automobilį tepalo slėgio lemputė nedegdavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas ir pradinė kreditorė UAB „Renti“ 2023 m. rugsėjo 5 d. sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė suteikė atsakovui teisę laikinai - nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. iki 2028 m. rugsėjo 5 d., valdyti ir naudotis kilnojamuoju daiktu - automobiliu BMW 320D, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), su galimybe įsigyti, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas įsipareigojo valdyti ir naudotis transporto priemone, laiku mokėti įmokas Sutarties pagrindinių nuostatų 4 punkto grafike nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties 2.1 punktas). Pradinė kreditorė 2024 m. balandžio 4 d. Sutartį nutraukė. Pagal tarp pradinės kreditorės UAB „Renti“ ir Risk Management Services OÜ 2024 m. birželio 27 d. sudarytą reikalavimų perleidimo sutartį pradinė kreditorė reikalavimo teises 2024 m. birželio 27 d. perleido Risk Management Services OÜ. Be to, pagal tarp Risk Management Services OÜ ir ieškovės 2022 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą reikalavimų perleidimo sutartį Risk Management Services OÜ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą. Pradinė kreditorė 2024 m. birželio 28 d. išsiuntė atsakovui elektroniniu paštu pranešimą dėl kreditorės pasikeitimo bei reikalavimo įvykdyti prievolę.

Vertindamas šalių pasirašytos sutarties sąlygas, teismas konstatuoja, kad pradinė kreditorė UAB „Renti“ ir atsakovas sudarė mišrią sutartį, turinčią tiek išperkamosios nuomos (išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.503 straipsnio 1 dalis), tiek transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, požymių (CK 6.522 straipsnio 1 dalis). Taigi tarp šalių sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai, 6.503 straipsnio 1 dalis, 6.522 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.221 straipsnio 1 dalis numato, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Jei grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.222 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenų visuma patvirtina, jog pradinė kreditorė UAB „Renti“, atsakovo pasirinktą transporto priemonę įsigijo bei įvykdė savo prievoles pagal Sutartį tinkamai, t. y. perdavė automobilį atsakovui, o atsakovas automobilį priėmė. Sutarties nutraukimo dienai (2024 m. balandžio 2 d.) atsakovo skola pagal sutartį sudarė 198,82 Eur, skaičiuojant už 14 dienų nuo 2024 m. kovo 19 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. Pradinė kreditorė laikė sutartį nutraukta nuo 2024 m. balandžio 2 d., kuomet atsakovas pradinę kreditorę informavo, jog atsakovą sustabdė policijos pareigūnai. Atsakovas neginčija Sutarties nutraukimo. Byloje esantys duomenys, taip pat ir pats atsakovas patvirtino, kad nuo Sutarties sudarymo vykdė mokėjimus pagal Sutartį. Sutarties 12.15. punkte numatyta, kad jeigu sutartis nutraukiama dėl gavėjo (šiuo atveju – atsakovo) kaltės nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų bei atsakomybių ir sutartyje nenumatytos kitokios sutarties nutraukimo pasekmės, gavėjas privalo: per septynias kalendorines dienas sumokėti davėjui; visus bendrųjų nuostatų 5.2. punkte nustatytus mokėjimus; įmokas iki sutarties nutraukimo dienos; visus kitus pagal sutartį nustatytus mokėjimus, įskaitant, bet neapsiribojant, sutarties sudarymo mokestį, netesybas ar kt. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės dėl nuo jo priklausančių priežasčių, ieškovės reikalavimas priteisti 198,82 Eur skolą už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 19 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. (Sutarties nutraukimo dienos) iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.522 straipsnio 1 dalis, sutarties 2.1 punktas).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 133 Eur išlaidas patirtas už transporto priemonės pervežimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta 2024 m. kovo 27 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog ieškovė už transporto priemonės pervežimą patyrė 133 Eur išlaidas. Atsakovas minėtų išlaidų neginčija ir sutiko apmokėti ieškovės patirtas 133 Eur išlaidas už transporto priemonės transportavimą. Atsakovas nurodė, jog jis informavo UAB „Renti“, kad jis yra nušalintas laikinai nuo vairavimo, taip pat informavo UAB „Renti“, kad automobilis yra policijos saugojimo aikštelėje, o pradinė kreditorė per dvi dienas pargabeno automobilį į (duomenys neskelbtini).

Sutarties bendrųjų nuostatų 5.2. punktu šalys susitarė, gavėjas turi sumokėti visas išlaidas ir mokesčius, susijusius su transporto priemonės gabenimu ir perdavimu, taip pat transporto priemonės eksploatavimo, priežiūros ir remonto išlaidas.

Atsižvelgiant į šalių sutarties nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas privalo atlyginti ieškovės patirtas 133 Eur išlaidas už transporto priemonės pervežimą, todėl jos priteistinos iš atsakovo ieškovei (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 3448,50 Eur transporto priemonės atstatymo išlaidų likutį, t. y. transporto priemonei padarytą turtinę žalą, atsiradusią dėl atsakovo, kaip nuomininko, teisės aktuose bei Sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo/netinkamo vykdymo, būtinas transporto priemonei atstatyti į tokią būklę, kokios ji buvo Sutarties sudarymo dieną, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl 60,50 Eur (su PVM) remonto sąmatoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyto defekto – pakabos remonto (gal. D.P. svirtis, gal. K.P. svirtis, priek. D.P. lenkta svirtis) nėra, kadangi atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu šio defekto neginčijo ir sutiko apmokėti minėtas išlaidas. Tačiau atsakovas defektus, susijusius su variklio keitimu, t. y. 3388 Eur (su PVM) sumai.

CK 6.254 straipsnyje nustatyta, kad nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Šalių sudarytos Sutarties 7.4.7. punkte nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo savo sąskaita užtikrinti, kad transporto priemonė būtų kasdien tinkami prižiūrima bei pasirūpinti reguliariu remontu, priežiūra, aptarnavimu, kapitaliniu remontu ir kitais veiksmais, kurių norint užtikrinti, kad transporto priemonė būtų tinkama naudoti.

Ieškovė įrodinėja, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – netinkamos automobilio priežiūros, patyrė 3448,50 Eur žalą. Žalos faktą ieškovė įrodinėja su nustatytais defektais ir poreikiu remontuoti automobilį, o patirtos žalos dydį su remonto kaina.

Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Taigi, šioje byloje būtina nustatyti ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus; ar atsakovas padarė žalą ieškovei ir ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės nurodomos žalos. Nenustačius bent vienos būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.

Bylos duomenimis atsakovas pagal sutartį įsipareigojo nepabloginti automobilio techninės būklės (Sutarties bendrųjų nuostatų 7.4.5 punktas); užtikrinti, kad automobilis būtų tinkamai prižiūrimas, pasirūpinti reguliariu jo remontu, priežiūra, aptarnavimu, kapitaliniu remontu ir kitais veiksmais, kurių reikia norinti užtikrinti, kad automobilis būtų tinkamas naudoti (Sutarties bendrųjų nuostatų 7.4.7 punktas); pasibaigus Sutarčiai, grąžinti automobilį tokios techninės būklės, kokia pagrįstai turėtų būti tinkamai ir rūpestingai valdant ir naudojant automobilį, įvertinus normalų nusidėvėjimą per automobilio valdymo ir naudojimosi laikotarpį (Sutarties bendrųjų nuostatų 7.6, punktas). Normalus nusidėvėjimas Sutarties bendrųjų nuostatų 1.1.15 punkte apibrėžtas kaip transporto priemonės techninės būklės ir/ar kitų savybių pasikeitimą, taip pat vertės mažėjimą ją naudojant išimtinai pagal transporto priemonės gamintojo/pardavėjo pateiktas transporto priemonės priežiūros ir naudojimo instrukcijas bei patarimus.

Grąžinamo automobilio būklės fiksavimo tvarka aprašyta Sutarties bendrųjų nuostatų 11.7 punkte, kuriame numatyta, kad jeigu transporto priemonės grąžinimo metu nenustatomi jokie akivaizdūs transporto priemonės išorės ir vidaus defektai, Šalys pasirašo Grąžinimo-priėmimo aktą, kuriuo patvirtina, kad transporto priemonės komplektacija ir techninė būklė atitinka sutarties reikalavimus. Jeigu grąžinimo atveju nustatomi akivaizdūs transporto priemonės išorės ar vidaus defektai, Grąžinimo-priėmimo akte davėjas nurodo transporto priemonės trūkumus. O Sutarties bendrųjų sąlygų 11.8 punkte nustatyta, kad davėjas turi teisę savo iniciatyva ir lėšomis atlikti išsamią automobilio patikrą ir pareikšti atsakovui pretenzijas dėl automobilio grąžinimo metu nustatytų matomų ir nematomų trūkumų per šešiasdešimt dienų nuo grąžinimo–priėmimo akto pasirašymo dienos, nepaisant sutarties bendrųjų nuostatų 11.7 punkto nuostatų.

Aptartos Sutarties sąlygos patvirtina, kad atsakovas įsipareigojo, nutraukus Sutartį, grąžinti automobilį tokios būklės, kokios buvo perdavimo metu, įvertinus normalų nusidėvėjimą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Taip pat atsakovas prisiėmė pareigą atlyginti automobilio naudojimo metu atsiradusių defektų, kurių negalima laikyti normalaus nusidėvėjimo pasekme, šalinimo išlaidas. Akivaizdžiai matomi nuomoto automobilio trūkumai pagal Sutarties bendrųjų nuostatų 11.7 ir 11.8 punktus turėjo būti fiksuojami automobilio perdavimo metu, o nematomi vienašališkai pradinės kreditorės ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo automobilio grąžinimo akto pasirašymo.

Ieškovė nurodo, kad perėmusi transporto priemonę iš atsakovo, pasitelkė profesionalius specialistus, kurie įvertino transporto priemonės būklę po Sutarties nutraukimo ir nustatė transporto priemonės defektus. Iš ieškovės pateiktos 2024 m. balandžio 17 d. remonto sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pradinės kreditorės užsakymu UAB „Elegant Service“ nustatė transporto priemonės BMW f31, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), defektus, t. y. 1) priek. D.P. žibintas suraižytas – keitimas – detalių kaina – 150 Eur – darbų kaina – 25 Eur, 2) priek. D.P. ir Gal. D.P. amortizatorius neatitinka slopinimui keliamų reikalavimų, automobilis manevruojant nestabilus, keitimas x2 – detalių kaina – 120 Eur, darbų kaina – 100 Eur, 3) pakaba - remontas ( gal. D.P. svirtis, gal. K.P. svirtis, priek. D.P. lenkta svirtis) – detalių kaina 85 Eur, darbų kaina – 120 Eur, klientui taikomi gedimai – 50 Eur, 4) variklio pagalvė plyšus – keitimas, detalių kaina – 55 Eur, darbų kaina – 45 Eur, 5) droselinės sklendės klaida, veikia netinkamai – droselinės sklendės keitimas, detalių kaina – 105 Eur – darbų kaina – 55 Eur, 6) dega tepalo slėgio lemputė, nesukeliamas tinkamas tepalo slėgis, automobilis eksploatuotas nesilaigant gamintojo nurodytų sąlygų, padaryta žala varikliui, variklio keitimas – keitimas, detalių kaina – 2200 Eur, darbų kaina – 600 Eur, klientui taikomi gedimai – 2800 Eur, visų gedimų taikomų klientui kaina – 3448,50 Eur (su PVM), pateiktoje remonto darbų sąmatoje nurodyta, kad defektacijos akte nurodyta remonto kaina yra preliminari ir gali keistis dėl nenumatytų remonto ir/arba detalių faktiškai atliekant transporto priemonės remontą.

Sutarties bendrųjų sąlygų 11.8 punkte buvo nustatyta davėjo teisė atlikti išsamią automobilio patikrą ir pareikšti atsakovui pretenziją dėl nustatytų nematomų automobilio trūkumų. Analogiška išlyga buvo įtraukta ir į 2024 m. balandžio 2 d. Transporto priemonės grąžinimo–priėmimo aktą. Tačiau nei Sutartyje, nei kituose su ja susijusiuose dokumentuose nėra sąlygų, kad trečiojo asmens vienašališkai atliktos automobilio apžiūros išvados turėtų išskirtinę įrodomąją galią, kilus ginčui tarp bendrovės ir atsakovo dėl automobilio trūkumų fakto. Pabrėžtina, jog ieškovės pateikta automobilio remonto sąmata pati savaime negali pagrįsti automobilio trūkumų, jų susidarymo priežasties, kada šie trūkumai atsirado ir kokiu laikotarpiu.

Ieškovė byloje pateikė papildomus duomenis, t. y. gautą paaiškinimą iš pradinės kreditorės UAB „Renti“, kuriame nurodė, jog transporto priemonės techninės būklės patikrą atliko įmonė, teikianti automobilių remonto ir techninės priežiūros paslaugas – UAB „Elegant servise“, o remonto sąmatą parengė ir pasirašė transporto inžinerijos krypties magistro laipsnį įgijęs UAB „Renti“ automobilių patikros ekspertas, turintis specialių žinių, todėl nėra jokio pagrindo abejoti UAB „Elegant service“ ir automobilių patikros eksperto kompetencija ir kvalifikacija bei sąmatoje nurodytų reikalingų remonto darbų pagrįstumu ir reikalingumu. Taip pat kartu pateiktas ir A. Ž. aukštąjį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas – inžinerijos mokslų magistro diplomas.

Byloje nustatyta, jog atsakovui naudotis ir valdyti buvo perduotas ne naujas automobilis (pagamino metai 2012 m., rida perdavimo atsakovui metu – 243 898 km). 2023 m. rugsėjo 5 d. priėmimo – perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytame tarp pardavėjos UAB „Mogo.lt“, pirkėjos UAB „Renti“ ir gavėjo D. G. nurodoma, jog automobilis turi kėbulo, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų defektų, t. y. vairo „airbag“ nesilaiko, stoge įlenkimas, priekinis žibintas lūžęs, nubrozdinti ratlankiai, taip pat nurodoma, jog automobilis turi variklio, pavarų dėžės, dujų išmetimo sistemos defektų, t. y. variklis leidžia tepalą.

UAB „Renti“ perimant automobilį iš atsakovo 2024 m. balandžio 2 d. Transporto priemonės grąžinimo–priėmimo akte atlikti įrašai, kad automobilio rida 251 248 km, defektai neaprašyti. Kaip minėta, remonto sąmatoje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui taikomi gedimai įvertinti 2800 Eur suma (be PVM), kurie buvo nustatyti, atlikus patikrą UAB „Elegant Service“. Tačiau pastebėtina, jog ieškovės pateikta UAB „Elegant Service“ parengta sąmata nepatvirtina nei sąmatoje nurodytų gedimų faktų, nei jų ryšio su atsakovo veiksmais rūpinantis automobilio priežiūra, nei kada trūkumai atsirado ir dėl kieno veiksmų. Ir, nors ieškovė pateikė vaizdo medžiagą, kaip įrodymą, pagrindžiantį, kad buvo atlikta automobilio patikra, tačiau iš vaizdo medžiagos matyti BMW markės automobilis, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) bei filmuojama automobilio detalė, kurioje yra juodos spalvos medžiaga. Nei sąmatoje, nei kituose dokumentuose nėra aprašyta, kokios priežastys lėmė variklio gedimą (ar netinkama priežiūra, ar natūralus nusidėvėjimas), be to nėra aišku, kaip ieškovė nustatė, jog variklio defektas atsirado dėl atsakovo veiksmų, ir kodėl už šio trūkumo atsiradimą kaltas atsakovas ir kokių atsakovas neatliko veiksmų, kurie lėmė ieškovės nurodomo defekto atsiradimą. Juo labiau, nors atsakovas ir nepasinaudojo pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 3.2.2 punktą teise patikrinti automobilio fizinę ir teisinę būklę, nes kaip teismo posėdžio metu nurodė, tokios galimybės tuo metu neturėjo, kadangi automobiliui nebuvo atlikta techninė apžiūra, tačiau ekspertas/specialistas A. Ž. atsakovui prieš tai patikino, jog varvantis tepalas neturi įtakos varikliui ir automobiliu galima naudotis, reguliariai pilant tepalą. Taip pat atsakovas nurodė, jog A. Ž. atsakovui minėjo, jog nuplovė automobilio variklį, kad nebūtų tepalų žymių tiek iš viršaus, tiek iš apačios. UAB „Elegant Service“ sąmatos duomenys objektyviai negali būti patikrinti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, ieškovė neprašė byloje skirti ekspertizės, apklausti asmenų, kurie atliko automobilio apžiūrą bei nustatė trūkumus. Be to, byloje duomenų apie tai, kad atsakovui buvo sudarytos galimybės dalyvauti defektacijos nustatyme bei automobilio apžiūroje, ar suteikta galimybė pačiam atlikti automobilio patikrą, taip pat nėra. Teismo vertinimu svarbu pažymėti ir tai, jog pradinei kreditorei įsigyjant transporto priemonę pagal 2023 m. rugsėjo 5 d. sutartį, priėmimo perdavimo akte jau buvo nurodomas variklio defektas, t. y. variklis leidžia tepalą, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovės nurodomi transporto priemonės defektai atsirado būtent atsakovo transporto priemonės naudojimo metu.

Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. kad jis netinkamai rūpinosi automobilio technine būkle, jo neprižiūrėjo ir tai lėmė ieškovės nurodomų automobilio defektų atsiradimą, be to, neįrodė, jog šie defektai atsirado būtent atsakovo transporto priemonės valdymo metu. Byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, t. y. pažeidė sutartinę prievolę rūpintis ginčo automobilio techninės būklės priežiūra (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas; kt.). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas; kt.). Pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėjimo našta pagrįsti, kad egzistuoja atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, tenka ieškovei (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė žalos fakto, taip pat atsakovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir tariamos žalos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3388 Eur (su PVM) transporto priemonės atstatymo išlaidas už variklio defektus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 370,20 Eur netesybas už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 3 d. iki 2024 m. spalio 22 d., t. y. 203 dienų, netesybas skaičiuojant nuo 3647,32 Eur sumos (3448,50 Eur + 198,82 Eur).

Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutartinių netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę.

Pažymėtina, kad vienas iš įstatymų, reglamentuojančių vartojimo teisinius santykius ir apibrėžiančių delspinigių dydį, taikomą vartotojams, yra Vartojimo kredito įstatymas (toliau – VKĮ). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. Pastebėtina, kad, nors šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo tiesiogiai taikyti VKĮ nuostatų, tačiau VKĮ nuostatos laikomos orientaciniais dydžiais, leidžiančiais vertinti prašomų priteisti delspinigių dydį.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, formuojamai praktikai bei nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius laikytinas pagrįstu, tačiau įvertinus tai, kad ieškovės reikalavimas priteisti bendrą skolą tenkintinas iš dalies, taip pat vadovaujantis CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais principais, mažintinas prašomų priteisti netesybų (delspinigių) dydis ir iš atsakovo priteistinos 23,34 Eur (60,50 Eur + 198,82 Eur = 259,32 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) netesybos (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.73 straipsnio 2 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 94 Eur žyminis mokestis ir 470 Eur už atstovo teisinę pagalbą, t. y. viso 564 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino 10,01 procentų (415,66 Eur / 4150,52 Eur x 100 procentų) ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 56,46 Eur (564 Eur x 10,01 procentai) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija), nustatytą minimalią 8 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Omega Invest OU, juridinio asmens kodas 10866568, naudai:

- 60,50 Eur (šešiasdešimties eurų 50 ct) transporto priemonės vertės atstatymo išlaidas;

- 198,82 Eur (vieno šimto devyniasdešimt aštuonių eurų 82 ct) neapmokėtą transporto priemonės nuomos mokestį;

- 133 Eur (vieno šimto trisdešimt trijų eurų) papildomas išlaidas;

- 23,34 Eur (dvidešimt trijų eurų 34 ct) netesybas;

- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 415,66 Eur (keturių penkiolikos eurų 66 ct) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. spalio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 56,45 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 45 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Paulius Rimeikis