- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- e2A-119-330/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Vilija Mikuckienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- A. J.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. ir trečiojo asmens A. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Įrengimai“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. J.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB, BUAB arba bendrovė) „Įrengimai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo V. J. priteisti 124 963,28 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
2. Ieškovė nurodė, kad akcinė bendrovė (toliau – AB) bankas SNORAS (toliau – ir bankas, šiuo metu – bankrutavęs) bei V. J. 2011 m. gegužės 5 d. pasirašė Vartojimo paskolos už užstatą sutartį, kuria AB bankas SNORAS atsakovui V. J. suteikė 123 088,51 Eur paskolą. Paskolos grąžinimo užtikrinimui AB banko SNORAS naudai buvo įkeistas ieškovei BUAB „Įrengimai“ priklausęs butas S. Žukausko g. 25-19, Vilniuje, taip pat suteiktas ieškovės BUAB „Įrengimai“ laidavimas. Atsakovas V. J. paskolos bankui negrąžino, todėl skola buvo išieškota priverstinai realizavus ieškovei BUAB „Įrengimai“ priklausiusį butą už 175 156 Eur kainą. Ieškovės teigimu, ji už atsakovą įvykdė prievolę bankui, kuriam (bankui) buvo pervesta 124 963,28 Eur suma. Ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, kuris gera valia skolos ieškovei negrąžino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas ex officio (liet. pagal pareigas) pripažino niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento bei nesukuriančiu teisinių padarinių 2013 m. vasario 8 d. tarp UAB „Įrengimai“, A. J. ir V. J. sudaryto susitarimo (toliau – ir Susitarimas) 1 punktą, kuriame nurodyta, kad V. J. negalint atsiskaityti su savo kreditoriumi (banku) ir kreditoriui reikalaujant iš V. J. grąžinti vartojimo paskolą, UAB „Įrengimai“ arba A. J. įsipareigoja nereikšti jokių reikalavimų V. J., jeigu UAB „Įrengimai“ arba A. J. asmeniškai atsiskaitys su banku už V. J. (sumokės V. J. skolą); priteisė ieškovei iš atsakovo V. J. 124 963,28 Eur skolą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas.
4. Teismas nustatė, kad ieškovės UAB „Įrengimai“ vadovu 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. lapkričio 21 d. buvo A. J., kuriam priklausė 90,32 proc. bendrovės akcijų, jo sūnui (atsakovui) V. J. priklausė 0,23 proc. bendrovės akcijų. 2011 m. gegužės 5 d. tarp AB banko SNORAS ir V. J. pasirašyta Vartojimo paskolos už užstatą sutartis, pagal kurią bankas suteikė atsakovui 123 088,51 Eur paskolą. Kreditavimo tikslas: 14 828,54 Eur – AB „Citadele“ banko suteiktos paskolos refinansavimas, 108 259,96 Eur – paskolos gavėjo vartojimo poreikiai; skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimas – UAB „Įrengimai“ laidavimas ir nuosavybės teise priklausančio buto su garažu hipoteka. Antstolio 2018 m. kovo 21 d. patvarkyme nurodyta, kad iš varžytynių už 175 156 Eur kainą buvo realizuotas įkeistas UAB „Įrengimai“ nuosavybės teise priklausantis butas, iš gautų lėšų 124 963,28 Eur suma buvo panaudota BAB banko SNORAS hipotekinio reikalavimo įvykdymui. 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas iškėlė UAB „Įrengimai“ bankroto bylą, 2020 m. birželio 17 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Įrengimai“ kreditorių sąrašas, bendras kreditorinių reikalavimų dydis – 500 058,47 Eur.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys dėl 124 963,28 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas. Tokią išvadą teismas grindė tuo, jog atsakovas neįvykdė prievolių bankui pagal 2011 m. gegužės 5 d. Vartojimo paskolos už užstatą sutartį, todėl vykdymo procese buvo realizuotas banko naudai hipotekos sutartimi įkeistas ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas, o po to ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą dėl sumokėtos 124 963,28 Eur sumos.
6. Teismas atmetė atsakovo V. J. ir trečiojo asmens A. J. argumentus, kad pagal 2013 m. vasario 8 d. susitarimą ieškovė reikalavimą dėl skolos priteisimo turėtų reikšti ne atsakovui V. J., o trečiajam asmeniui A. J., jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Atsakovo ir trečiojo asmens argumentai, jog V. J. nėra tinkamas atsakovas pagal byloje pareikštą ieškinį, teismo vertinimu, yra nepagrįsti, nes Susitarimo 1 punktas pripažintinas niekiniu ir nesukeliančiu teisinių pasekmių pagal byloje pareikštą bankrutavusios bendrovės atgręžtinį reikalavimą atsakovui dėl skolos sumokėjimo.
7. Teismas nusprendė, kad Susitarimo 1 punktas nesukuria teisinių pasekmių ieškovei, kaip bankrutavusiai bendrovei, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (įstatymų leidėjas nustatė imperatyvią normą, kad atsisakymas kreiptis į teismą negalioja) bei pažeidžia viešąjį interesą (bankrutavusios bendrovės kreditorių teises ir interesus).
8. Teismas nesutiko su atsakovo ir trečiojo asmens argumentais, kad banko paskolos lėšos buvo panaudotos ieškovės poreikiams. Atsakovo pateikti sąskaitos išrašai patvirtina, jog atsakovas atliko du pavedimus dėl 15 480,19 Eur sumos, mokėjimo paskirtyse nurodžius „už UAB „Įrengimai“, todėl atsakovas turi teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą ieškovei ir prašyti įtraukti į ieškovės BUAB „Įrengimai“ kreditorių sąrašą bankroto byloje.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad Susitarimo preambulėje nurodytos tokios jo sudarymo aplinkybės: V. J. turi prievolę bankui pagal 2011 m. gegužės 5 d. vartojimo paskolos už užstatą sutartį; UAB „Įrengimai“ yra pasirašiusi laidavimo sutartį su banku už V. J.; UAB „Įrengimai“ ir A. J. vysto SPA centro statybas Bulgarijoje per toje šalyje įkurtą įmonę Asklepii, kurios apie 70 proc. akcijų priklauso A. J.; Asklepii buvo susidūrusi su dideliais finansiniais sunkumais ir atnaujinti jos veiklą, užbaigti statybas buvo greitai reikalingos apyvartinės lėšos; V. J. pervedė apie 67 000 Eur į advokatės Bulgarijoje, Sofijoje, banko sąskaitą atsiskaitymams už Asklepii, perdavė apie 20 000 Eur sumą grynaisiais pinigais A. J. ir pats pervedė dalį pinigų UAB „Įrengimai“ kreditoriams. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, papildomai patvirtina atsakovo ir trečiojo asmens pozicijos dėl netinkamo atsakovo nepagrįstumą ir tai, kad paskolos lėšos buvo panaudotos atsakovo interesams tenkinti.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
10. Atsakovas V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus bei atsakovo ir trečiojo asmens duotus paaiškinimus, o kai kuriuos – visiškai ignoruodamas ir dėl jų net nepasisakydamas. Teismas vadovavosi tik ieškovės nurodytais teiginiais, kuri nedalyvavo teismo posėdyje ir neteikė jokių paaiškinimų ar atsikirtimų į atsakovo bei trečiojo asmens teiginius.
11.2. 2013 m. vasario 8 d. susitarimo 1 punktas nėra niekinis ir negaliojantis, nes ieškovė byloje neginčijo šio Susitarimo, laikė jį teisėtu, pagrįstu, sukeliančiu aiškias ir suprantamas pasekmes (kad pasikeitė skolininkas, o kreditorius tam davė sutikimą), ieškovė pasirašė Susitarimą ir patvirtino savo antspaudu. Taigi ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.
11.3. 2013 m. vasario 8 d. susitarimu buvo atliktas skolos perkėlimas, o ne įtvirtintas teisės kreiptis į teismą atsisakymas. Teismo sprendime apie skolos perkėlimą nepasisakyta.
11.4. Skirtingai nei nurodė teismas, gautos iš banko lėšos buvo panaudotos ieškovės interesais ar bent jau ne priešingai ieškovės interesams – atsakovas pateikė teismui savo banko sąskaitos išrašus, kurie patvirtina, kad tiesiogiai už ieškovę jos kreditoriams buvo sumokėta 15 480,19 Eur suma. Teismas neatskleidė bylos esmės.
11.5. 2013 m. vasario 8 d. susitarimu nebuvo pažeistas viešas interesas, nes bankroto byla ieškovei iškelta ne dėl šio Susitarimo sudarymo, be to, bankroto byla iškelta praėjus beveik septyneriems metams po Susitarimo sudarymo.
Atsiliepimas
12. Trečiasis asmuo A. J. atsiliepime nurodo, kad sutinka su atsakovo apeliaciniu skundu ir prašo jį patenkinti.
Šalies argumentai
13. Trečiasis asmuo A. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
14. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo išdėstė tokius pagrindinius teiginius:
14.1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė sutarčių aiškinimo taisykles, neatsižvelgė į visų Susitarimo sąlygų tarpusavio ryšį, nesiaiškino tikrųjų šalių ketinimų ir tikslų, nepagrįstai Susitarimo 1 punkto nuostatą vertino kaip atsisakymą teisės kreiptis į teismą.
14.2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į teismo posėdžio metu atsakovo ir trečiojo asmens išdėstytą poziciją, kad Susitarimas turi būti kvalifikuojamas kaip skolos perkėlimas. Ieškovei nėra užkirstas kelias kreiptis į teismą, ji šią teisę ir įgyvendino, tačiau pasirinko netinkamą atsakovą. Skolininką pakeitus kitu asmeniu, pradinė prievolė ieškovei UAB „Įrengimai“ išliko, tačiau ji buvo perkelta naujajam skolininkui (trečiajam asmeniui), t. y. trečiasis asmuo Susitarimu perėmė iš atsakovo prievolę, o senojo skolininko prievolė prieš kreditorių UAB „Įrengimai“ pasibaigė.
14.3. Tai, kad paskolos sutartyje yra apibrėžti paskolos panaudojimo tikslai, nereiškia, jog pinigai buvo panaudoti ne sutartyje nurodytais tikslais. Paskolos panaudojimas yra tik sutarties šalių reikalas. Ieškovė neginčijo atsakovo nurodytų pinigų panaudojimo faktų, paskola buvo panaudota ieškovės interesams.
Atsiliepimas
15. Atsakovas V. J. atsiliepime nurodo, kad sutinka su trečiojo asmens A. J. apeliaciniu skundu ir prašo jį patenkinti.
16. Ieškovė BUAB „Įrengimai“ atsiliepime prašo atmesti atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus.
17. Atsiliepime ieškovė pateikia tokius esminius atsikirtimus:
17.1. Įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. Priverstinai pardavus ieškovei priklausiusį turtą, ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į atsakovą.
17.2. Susitarimas negali pakeisti atsakovo įstatyminės pareigos kompensuoti skolą / nuostolius įkaito davėjui, kai įkaito davėjo turtas yra išvaržomas už paskolos gavėjo prievoles.
17.3. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, detaliai ir išsamiai dėl jų pasisakė bei padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo gautos piniginės lėšos pagal paskolos sutartį didžiąja dalimi nebuvo panaudotos ieškovės interesų tenkinimui.
17.4. Ieškovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl turto pardavimo ar įkeitimo įgyvendinimas nebuvo suderintas su ieškovės veiklos tikslais, tai yra pelno siekimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju apeliantai, nesutikdami su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniuose skunduose teigia, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė sutarčių aiškinimo taisykles, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, todėl netinkamai kvalifikavo ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą Susitarimą bei iš jo kylančius teisinius padarinius. Apeliantų įsitikinimu, nustačius tikruosius šalių ketinimus, tinkamai aiškinant Susitarimo sąlygas, akivaizdu, kad šiuo Susitarimu nėra atsisakoma teisės kreiptis į teismą, o buvo susitarta dėl skolos perkėlimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantais.
Dėl Susitarimo kvalifikavimo
20. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Įrengimai“, atsakovas V. J. ir trečiasis asmuo A. J. 2013 m. vasario 8 d. susitarimo 1 punktu susitarė, jog atsakovui V. J. negalint atsiskaityti su savo kreditoriumi (AB banku SNORAS) ir kreditoriui reikalaujant iš V. J. grąžinti vartojimo paskolą, ieškovė arba A. J. įsipareigoja nereikšti jokių reikalavimų V. J., jeigu UAB „Įrengimai“ arba A. J. pats asmeniškai už V. J. atsiskaitys su AB banku SNORAS (sumokės V. J. skolą). Šio Susitarimo 2 punkte nustatyta, kad jeigu atsakovui V. J. kas nors pareikš reikalavimus dėl vartojimo paskolos vykdymo / įvykdymo, trečiasis asmuo A. J. garantuoja atsakovui V. J. ir užtikrina savo asmeniniu turtu, kad visus reikalavimus jis pats, t. y. A. J. tokiems asmenims ir atlygins (sumokės), bet ne didesne suma negu ieškovė UAB „Įrengimai“ laidavo už V. J. paskolą bankui. Susitarimo 3 punkte sutarta, kad A. J. besąlygiškai įsipareigoja iki 2017 metų pabaigos perleisti V. J. ne mažiau kaip 35 procentus turimų Bulgarijos įmonės Asklepii akcijų.
21. Apeliantai skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, neatsižvelgė į Susitarimo sudarymą lėmusias aplinkybes, todėl nepagrįstai ex officio konstatavo, kad Susitarimo 1 punktas yra niekinis ir negalioja, nes prieštarauja imperatyviai įstatymo normai. Šiuo atveju yra aktuali kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių: sutarties sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais, kurie reikalauja, kad visos sutarties sąlygos būtų aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; sutartį būtina aiškinti kaip vientisą dokumentą, o ne vertinti atskiras jos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013 ir kt.). Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020).
22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodytomis sutarčių sąlygų aiškinimo taisyklėmis, sisteminiu loginiu aiškinimo metodu, atsižvelgdama į Susitarimo turinį, konkrečias jo sąlygas bei tekstinę struktūrą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo Susitarimu šalys iš esmės siekė įtvirtinti ir apibrėžė ieškovės teisės kreiptis į teismą atsisakymą. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja (CPK 5 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos yra būdingas absoliutumas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.195 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo. Pagal CK 6.83 straipsnio 1 dalį, įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę, t. y. laiduotojas, įvykdęs prievolę, turi atgręžtinio reikalavimo teisę sumokėtą sumą išsiieškoti iš skolininko.
23. Byloje nėra ginčo, kad atsakovui V. J. neįvykdžius prievolių bankui, jo prievolės įvykdytos realizavus laiduotojui (ieškovei) priklausantį turtą, kuris buvo įkeistas užtikrinant skolininko atsakovo V. J. prievoles bankui. Taigi ieškovė įgijo teisę reikalauti iš skolininko už jį sumokėtą sumą, gautą realizavus ieškovės įkeistą turtą.
24. Kaip matyti iš Susitarimo 1 punkto, jame aiškiai nurodyta, kad ieškovė ,,įsipareigoja nereikšti jokių reikalavimų atsakovui V. J.“. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks Susitarimo 1 punkto turinys yra aiškus ir suprantamas, todėl priešingai nei teigia apeliantai, nėra pagrindo nesivadovauti būtent pažodiniu Susitarimo sąlygų aiškinimu. Susitarimo sudarymo aplinkybės ir tikslas, t. y. apeliantų nurodomos aplinkybės, susijusios su verslo vystymu Bulgarijoje per toje šalyje įkurtą įmonę, patvirtina egzistavus asmeninius trečiojo asmens A. J. interesus, tačiau nepagrindžia ieškovės atsisakymo teisės reikšti reikalavimus dėl įvykdytos skolininko prievolės atgręžtinio vykdymo. Tokios išvados nepaneigia tai, kad Susitarimą pasirašė ir ieškovės atstovas, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo Susitarimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė Susitarimo sudarymo metu buvo atstovaujama būtent jos tuomečio vadovo trečiojo asmens A. J. Akivaizdus Susitarimo 1 punkto prieštaravimas imperatyviai CPK 5 straipsnio 2 dalies normai sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui ex officio spręsti dėl tokio Susitarimo teisėtumo, tam nebuvo būtinas ieškovės valios išreiškimas sutikimu, prieštaravimu, reikalavimu ar prašymu. Ta aplinkybė, kad ieškovė neginčijo Susitarimo ar atskirų jo sąlygų, nereiškia, kad Susitarimo 1 punktas yra teisėtas ir negali būti pripažintas negaliojančiu.
25. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad Susitarimu šalys sutarė dėl skolos perkėlimo, todėl ieškinys pareikštas esą netinkamam atsakovui. Pasak apeliantų, Susitarimo 2 punktu šalys susitarė, kad esant Susitarime nurodytoms sąlygoms, reikalavimas dėl skolos grąžinimo turi būti nukreiptas į trečiąjį asmenį A. J.
26. Pagal CK 6.115 straipsnį trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises. Perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka (CK 6.116 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš Susitarimo 2 punkto, jame nurodyta, kad jeigu V. J. kas nors pareikš reikalavimus dėl vartojimo paskolos sutarties įvykdymo, A. J. garantuoja V. J., užtikrina savo asmeniniu turtu, jog visus reikalavimus jis pats, t. y. A. J. tokiems asmenims ir atlygins (sumokės), bet ne didesne suma nei UAB „Įrengimai“ laidavo už V. J. paskolą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Susitarimo 2 punktas apibrėžia tik fizinių asmenų (tėvo ir sūnaus J.) tarpusavio teises ir pareigas, tačiau jame nėra fiksuojamas ieškovės kaip kreditorės sutikimas dėl skolos perkėlimo. Šis Susitarimo punktas sudarytas tik dėl santykių tarp atsakovo V. J. ir trečiojo asmens A. J. Priešingai nei teigia apeliantai, Susitarime nėra aiškiai užsimenama nei apie skolos perleidimą, nei apie skolos priėmimą, Susitarimo turinys neleidžia spręsti dėl skolos perkėlimo fakto. Vien tai, kad Susitarimą pasirašė ieškovė, nesant konkrečiai ir aiškiai išreikšto susitarimo dėl skolos perkėlimo bei ieškovės kaip kreditorės sutikimo tokiam perkėlimui, apeliantų teiginiai dėl susitarimo perkelti skolą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti (CPK 185 straipsnis).
27. Nesutikdami su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantai taip pat nurodo, kad jame neįvertintos aplinkybės, jog iš esmės visa atsakovui V. J. suteikta paskola buvo panaudota tenkinant ieškovės interesus. Kita vertus apeliantai teigia, kad šios aplinkybės nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal prieš tai nurodytą teisinį reglamentavimą skolininko prievolę įvykdžiusiam asmeniui pereina visos kreditoriaus teisės. Taigi, ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo V. J. sumokėti skolą. Kaip teisingai nurodo ir apeliantai, paskolos panaudojimo tikslai, aplinkybės ir konkretūs suteiktos paskolos panaudojimo būdai nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl skolos ieškovei priteisimo, todėl teisėjų kolegija dėl šių dalykų nepasisako.
Dėl proceso teisės normų pažeidimo
28. Apeliantai skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino jų nurodytų aplinkybių ir paaiškinimų, vadovavosi tik ieškovės pozicija, neatskleidė bylos esmės, padarė kitus proceso teisės normų pažeidimus. Įvertinusi apskųsto sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).
29. Kaip matyti iš apskųsto sprendimo teksto, pirmosios instancijos teismas vertino šalių pateiktus įrodymus, pasisakė iš esmės dėl visų šalių argumentų, taipogi ir dėl apeliantų esminių argumentų, siejamų tiek su Susitarimo sudarymo aplinkybėmis, tiek su skolos perkėlimo fakto įrodinėjimu. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Formalus teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino apeliantų paaiškinimus, jų nurodomas aplinkybes, nepaneigia skundžiamame sprendime padarytų teismo išvadų pagrįstumo. Apeliantai iš esmės siekia, kad byloje būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantų nuomonė dėl Susitarimo turinio ir faktinių aplinkybių vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus apeliantams, nesudaro pagrindo konstatuoti tokių požymių ar faktų buvimo.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija formuluoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, todėl skundai atmetami, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.