- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- 2S-870-553/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33041-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Kreditorius
- A. E.
- Skolininkas
- O. E.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal išieškotojo A. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-06 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo išieškotojo A. E. skundą dėl antstolio veiksmų ir atsisakymo veiksmus atlikti, suinteresuoti asmenys antstolė Jurgita Bareikienė, skolininkė O. E..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas A. E. pateikė skundą dėl antstolės Jurgitos Bareikienės veiksmų ir atsisakymo veiksmus atlikti, kuriuo prašo skirti maksimalią baudą O. E. už bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimą už 99 dienas, grąžinti A. E. sumokėtas vykdymo išlaidas antstoliui – 103,99 EUR bei 5 proc. palūkanas nuo 2015-10-12, kurias siūlo antstoliui paskaičiuoti savo nuožiūra. Skundą dėl antstolio veiksmų išieškotojas iš esmės grindžia tuo, kad antstolė Jurgita Bareikienė 2017-08-08 patvarkymu nepagrįstai atsisakė vykdomąją bylą perduoti į teismą dėl nuobaudos O. E. skyrimo, be to, nurodo, kad patvarkyme antstolė klaidingai nurodė datas, kuomet jam nepriklausė bendrauti su dukra, ir nepagrįstai nurodė, jog jis pažeidė teismo sprendimą, laiku nepasiimdamas dukros. Jis, net ir norėdamas pasiimti dukrą, to padaryti negali, nes O. E. nenurodo vietos, iš kurios galima būtų pasiimti dukrą. Be to, jis sumokėjo antstolei tiek būtinas vykdymo išlaidas, tiek atlygį, kurie turėtų būti išieškomi iš skolininko, o ne iš išieškotojo, tačiau antstolė jokių veiksmų neatliko, o dabar vėl reikalauja užmokesčio.Antstolė Jurgita Bareikienė 2017-08-31 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir perdavė skundą su vykdomąja byla teismui. Patvarkyme nurodė, kad iš vykdomojoje byloje surinktos medžiagos matyti, jog išieškotojas A. E. vengia (vėluoja, laiku neatvyksta, visai neatvyksta) vykdyti savo, kaip išieškotojo, pareigą laiku paimti dukrą I. E. iš teismo nustatytos jos buvimo vietos, pareiškėjas siekia ne matytis su vaiku pagal teismo nustatytą grafiką, bet bausti O. E. už 99 dienas, kurias suskaičiavo pats, savo nuožiūra, laikotarpiu nuo 2015-01-23 iki 2016-07-03, maksimalia bauda. Taip pat nurodė, kad pareiškėjui yra žinoma, jog jo sumokėtos vykdymo išlaidos antstoliui bus grąžinamos užbaigiant vykdomąją bylą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-06 nutartimi nutarė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir atsisakymo veiksmus atlikti tenkinti iš dalies: įpareigoti antstolę Jurgitą Bareikienę atlikti vykdomojoje byloje Nr. 0018/15/00065 būtinus išieškotojui A. E. atlygintinų vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės O. E. veiksmus. Kitoje dalyje pareiškėjo A. E. skundą dėl antstolio veiksmų ir atsisakymo veiksmus atlikti teismas atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs vykdomojoje bylose esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad antstolė akto nesurašė ir į teismą nesikreipė pagrįstai. Nors antstolės patvarkyme yra netikslumų nurodant datas, kuriomis pareiškėjas neturėjo teisės matytis su dukra, tačiau vertinant visą bylos medžiagą matyti, jog pareiškėjas pats tinkamai neinformuoja apie ketinimus paimti vaiką, nesistengia informuoti antstolės apie numatomus susitikimus su vaiku, kad ir ji galėtų dalyvauti paimant vaiką, todėl antstolė neturi galimybės sukontroliuoti, iš kokios vietos ir kada bus paimamas vaikas. Teismas pažymėjo, kad vykdomoji byla nėra užbaigta ir vykdomasis dokumentas nėra grąžintas išieškotojui, nenustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių antstolei atsirastų pareiga grąžinti išieškotojui jo sumokėtas vykdymo išlaidas. Tačiau pripažino, kad antstolė nesiėmė vykdomojoje byloje jokių veiksmų tam, kad išieškotojo sumokėtos būtinos vykdymo išlaidos, kurias sumokėti išieškotojas privalėjo, pateikdamas vykdyti antstolei vykdomąjį dokumentą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 44 p.), būtų išieškotos iš skolininkės. Teismas pažymėjo, kad vykdomosios bylos dėl teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo ypatumai nepaneigia būtinumo išieškoti iš skolininkės išieškotojo sumokėtas vykdymo išlaidas. Teismas laikė, kad apie priverstinį vykdymo išlaidų išieškojimą skolininkei turėjo būti pranešta 2015-01-12 patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ar 2015-01-12 patvarkymu dėl sprendimo vykdymo, nusiunčiant kartu patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu išieškotojas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-06 nutartį ir grąžinti bylą į pirmosios instancijos teismą nagrinėti iš naujo dėl baudos skyrimo skolininkei bei įpareigoti antstolę grąžinti apeliantui sumokėtas vykdymo išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentas:
Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl dukters lankymo grafiko pažeidimo. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad apeliantas neinformuoja antstolės apie ketinimus paimti vaiką, kad ir ji galėtų dalyvauti, nesiekia matytis su vaiku, nesilaiko bendravimo grafiko, nustatyta tvarka nepateikia pranešimų apie ketinimus paimti vaiką, kadangi apeliantas visą laiką informuoją nepilnamečio vaiko motiną apie vaiko paėmimą, o antstolė atsisakė daryti faktinių aplinkybių konstatavimą ir dalyvauti vaiko paėmime. Teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių apeliantas galimai neatvyko pasiimti dukters, o rėmėsi vien skolininkės bei antstolės teiginiais. Antstolė per visą vykdymo laikotarpį nebendradarbiavo su išieškotoju ir jokių veiksmų nesiėmė. Antstolė, iš apelianto gavusi atlygį už darbą, kurio apeliantas neturėjo mokėti, jokių veiksmų, siekiant užtikrinti vykdomojo rašto įvykdymą, nesiėmė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-10-06 nutartimi nutarė iš dalies atmesti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2017-10-06 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Jurgita Bareikienė vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2014-09-22 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6933-96/2011 dėl A. E. bendravimo su dukra I. E. tvarkos nustatymo. Vykdomojoje byloje 2017-07-28 gautas išieškotojo prašymas perduoti bylą teismui, kadangi pareiškėjo nurodytomis datomis jis negalėjo bendrauti, matytis su dukra I. E., bei skirti O. E. maksimalią baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, viso A. E. suskaičiavo 99 dienas, kada, jo manymu, nebuvo vykdomas teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Antstolė 2017-08-08 patvarkymu atsisakė tenkinti A. E. prašymą dėl vykdomosios bylos perdavimo teismui dėl baudos skolininkei O. E. skyrimo. Išieškotojas 2017-08-25 pateikė antstolei skundą dėl antstolės veiksmų ir atsisakymo veiksmus atlikti, kuriuo prašo skirti maksimalią baudą O. E. už bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimą už 99 dienas, grąžinti A. E. sumokėtas vykdymo išlaidas, t.y. 103,99 EUR bei 5 proc. palūkanas nuo 2015-01-12. Antstolė 2017-08-31 patvarkymu pareiškėjo skundą atsisakė tenkinti ir perdavė jį kartu su vykdomąja byla Vilniaus miesto apylinkės teismui.Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog jis neinformavo O. E. prieš 10 dienų apie norą praleisti atostogas nuo 2015-12-28 iki 2016-01-09 kartu su dukra, nes esą vykdomojoje byloje pateiktas apelianto aprašytas bendravimas su O. E. 2015-12-18 ir 2015-12-25, jokių tiesioginių įrodymų tokiems teiginiams pagrįsti nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas nurodytų argumentų pagrįstumą, ištyrė civilinės bei vykdomosios bylų medžiagą ir nustatė, kad jose nėra pateiktų jokių įrodymų, patvirtinančių ginčo šalių susirašinėjimą bendravimo su dukra klausimais – yra pateikti tik apelianto antstolei rašyti laiškai, kuriuose jis pats cituoja galimai vykusio ginčo šalių susirašinėjimo turinį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad byloje nėra įrodymų, jog apeliantas nustatytu laiku būtų informavęs O. E. apie siekį praleisti atostogas su dukra 2015-12-28 - 2016-01-09 laikotarpiu. Nepaisant to, kad šalims galimai nepavyko rasti kompromiso dėl bendravimo su dukra laikotarpiu nuo 2015-12-28 iki 2016-01-09, nustatyta, kad O. E. atskiromis dienomis, patenkančiomis į šį laikotarpį, o būtent: 2015-12-29, 2015-12-31, 2016-01-07, 2016-01-08 – 2016-01-10, siuntė antstolei pranešimus, kad A. E. pabendrauti su dukra neatvyko. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių antstolei teiktą informaciją ar patvirtinančių aplinkybes, kad jis buvo atvykęs nurodytomis dienomis bendrauti su dukra, tačiau bendravimas neįvyko dėl priežasčių, priklausančių nuo O. E. valios.Apeliantas taip pat nesutinka su teismo motyvais, kad jis neturėjo teisės paimti dukters 2016-03-28 – 2016-04-03 laikotarpiu, nes esą jis susitikimo norėjo ne sekmadienį, o pirmadienį, be to, kad tai buvo atostogos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog apeliantui suteikta teisė su dukra Šv. Velykas švęsti neporiniais metais. Nors apeliantas nurodo, kad prašė leisti su dukra pabendrauti pirmadienį, t.y. antrąją Šv. Velykų dieną, tačiau esmės tai nekeičia, nes ir antroji Šv. Velykų diena patenka į nurodytas šventes, todėl 2016 metais apeliantas neturėjo teisės bendrauti su dukra Šv. Velykų dienomis. Situacijos aiškinimo nekeičia ir tai, kad apeliantas nurodytą laikotarpį įvardija kaip atostogas. Nustatyta, jog minimu laikotarpiu apeliantas turėjo teisę su dukra bendrauti kovo 29 ir 31 dienomis, tačiau iš O. E. elektroninių laiškų turinio galima spręsti, kad jis tomis dienomis jam suteikta teise nepasinaudojo. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių pastarąsias aplinkybes paneigiančių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų.Apeliantas taip pat reiškia nesutikimą su 2015-10-26 – 2015-11-01 laikotarpio vertinimu ir nurodo, kad O. E. aiškinimas, jog dukra nenori važiuoti, o ir vėliau sugalvota nauja priežastis, kelia abejones. Apeliacinės instancijos teismas iš apelianto 2015-11-08 elektroninio laiško antstolei nustatė, kad 2015-10-25 apeliantui skambino O. E. ir paaiškino, kodėl dukra negali atvažiuoti atostogoms. Akivaizdu, kad apeliantas suprato priežastis, trukdančias susitikimui, nes 2015-10-27 rašė žinutes telefonu O. E. ir klausė, kaip jaučiasi dukra. Iš O. E. 2016-11-16 elektroninio laiško antstolei nustatyta, kad O. E. paaiškino antstolei tas pačias priežastis, kurias nurodė ir apeliantui, su kuriomis apeliantas sutiko. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir apeliantui nedetalizuojant, kokie paaiškinimai kelia abejones, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti O. E. paaiškinimų sąžiningumu.Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog apeliantas neinformuoja antstolės apie ketinimus paimtą dukrą, nes tokio įpareigojimo apeliantui nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad teismo sprendimu, kuriuo patvirtinta apelianto bendravimo tvarka su dukra, apeliantui nenustatyta pareiga apie ketinimus paimti dukrą informuoti ir antstolę, tačiau pažymėtina, kad apeliantas kaip išieškotojas privalo bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu. Kadangi vykdomoji byla yra pradėta apelianto prašymu, apeliantas turi dėti maksimalias pastangas antstolei pateikti kuo daugiau informacijos, kad antstolė galėtų efektyviai ir operatyviai vykdyti vykdymo veiksmus. Be to, antstolė 2017-08-08 patvarkymu įpareigojo apeliantą atsiųsti antstolei pranešimo kopiją, kuriuo motina yra informuojama apie ketinimą paimti dukrą. Apeliantas taip pat nurodo, kad antstolė nepagrįstai nurodė, jog apeliantu pranešus apie numatomą vaiko paėmimą, ji iškvies dalyvauti Vilniaus psichologinės-pedagoginės tarnybos psichologą, nes tokios paslaugos tarnyba esą neteikia. Šie apelianto argumentai niekaip neįtakoja teismo atsisakymo tenkinti apelianto skundo dėl bylos perdavimo teismui ir baudos skyrimo O. E.. Apeliantas A. E. taip pat nurodo, kad jis nepagrįstai kaltinamas, jog nepaima dukters, neatvyksta su ja susitikti, kad vengia bendrauti su dukra, nes jis turi teisę, o ne pareigą paimti dukrą bendravimui. Apeliacinės instancijos išaiškina apeliantui, jog CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.