Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. atstovo advokato E. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 2 d. 200 Lt (57 Eur) bauda. M. R. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 7 d., 19.30 val., (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., vairuodamas motociklą „Harley Davidson“, valstybinis (duomenys neskelbtini), pažeidė kelio ženklo Nr. 305 „Motociklų eismas draudžiamas“ reikalavimus. Šį nutarimą M. R. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. R. padarė ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą pažeidimą. Palikdamas galioti sprendimą pripažinti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

ATPK 124¹ str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. KET 8 p. nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Kelių eismo taisyklių 1 priedo kelių ženklas Nr. 305 reiškia motociklų eismo draudimą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

M. R. pripažįsta, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. 19.30 val. motociklu važiavo Viršutine gatve nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tai yra į Viršutinę gatvę įvažiavo važiuodamas Stadiono–Pušyno gatve, kur ženklai motociklų eismo nedraudžia (b. l. 52–53).

Pareiškime ir skunde R. S. nurodė, kad klubo „Chimeros“ motociklininkai 2014 m. rugpjūčio 7 d. apie 19 val. 30 min. į klubą atvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve, kur motociklų eismas draudžiamas (b. l. 50, 70).

Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas D. M. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. į motociklininkų klubą atvažiavo kartu su M. R., kitais klubo nariais, jie visi važiavo kolona. Važiuodami jie tikrai laikėsi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, grįždami iš miesto į klubą važiavo žvyrkeliu, (duomenys neskelbtini) g. yra sustatyti ženklai, draudžiantys motociklų eismą. Motociklus pastatė prie (duomenys neskelbtini) namo. Šio namo savininkas R. S. nuolat rašo skundus dėl klubo narių elgesio, motociklų keliamo triukšmo, jį palaiko grupė aplinkinių namų gyventojų. Gavo baudą už tai, kad važiavo ten, kur motociklų eismas draudžiamas ( b. l. 106–107)

Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas M. K. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. į motociklininkų klubą važiavo kartu su M. R., D. M., kitais klubo nariais. Grįždami iš miesto, į klubą važiavo pro geležinkelį, žvyrkeliu. Pasistatė motociklus prie vieno namo, susirinko aplinkinių namų gyventojai, filmavo motociklus. Jie Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Mano, kad aplinkinių namų gyventojai nepatenkinti klubo veikla, motociklų keliamu triukšmu. Jam taip pat dėl šio įvykio buvo paskirta bauda, žmona sumokėjo baudą, tačiau pažeidimo jis nepripažįsta, tik neturėjo finansinių galimybių bylinėtis (b. l. 107).

Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas R. S. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. tvarkėsi prie savo namo, adresu, (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Išgirdo motociklų variklių garsą, pamatė iš (duomenys neskelbtini) g. įsukančią gal 8-ių motociklų koloną. Ten motociklų eismas yra draudžiamas. Motociklai privažiavo prie jo namo tvoros ir sustojo. Jis atsinešė telefoną ir pradėjo filmuoti, iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai atvyko tik po valandos, o per tą laiką pažeidėjai spėjo motociklus patraukti. Tarp tų asmenų buvo ir M. R., kuris pats privažiavęs prašė jį nufilmuoti. Jis yra įsitikinęs, kad M. R. pažeidė Kelių eismo taisykles. Motociklu galima važiuoti tik Geležinkelio g., kitur motociklų eismas yra draudžiamas. Kaimynai taip pat matė, kaip motociklininkai privažiavo, patys prie jo priėjo. Jis visiškai nekonfliktuoja su klubo nariais, bendrauja draugiškai, tai jie jį užgauliojo (b. l. 108).

Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas A. D. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. eidamas į parduotuvę „XXX“ pamatė, kaip motociklų kolona nuo parduotuvės „XXX“ iš (duomenys neskelbtini) g. įsuko į (duomenys neskelbtini) g. Motociklų eismas šiomis gatvėmis yra draudžiamas. Įsiminė vieno motociklo valstybinį numerį. Grįžęs namo, prie R. S. namo pamatė būrį žmonių, stovinčius motociklus, atvykusius policijos pareigūnus. Motociklų eismą draudžiantys kelio ženklai, jam parašius skundą, buvo sustatyti pavasarį, tačiau motociklininkų klubo nariai jų nesilaiko, 6 ar 7 motociklininkų grupė elgiasi įžūliai. Jis nepažįsta M. R., jo motociklo nežino. Jis gyvena Sportininkų g., motociklininkai pralekia dideliu greičiu, skleisdami didelį triukšmą (b. l. 109).

Teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja M. S. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 2014 m. rugpjūčio 7 d. išgirdo važiuojančių motociklų garsą, kurį puikiai atpažįsta, nuėjo prie R. S. namų, pamatė prie tvoros stovinčius motociklus. Jų vairuotojai sėdėjo ant motociklų, tarp jų buvo ir iš matymo pažįstamas M. R., vyko žodinis konfliktas. Prie R. S. namų motociklų eismas nėra draudžiamas, tačiau ji girdėjo, kaip motociklai važiavo pro jos namus Viršutine g., kur motociklų eismas yra uždraustas. Ji asmeniškai su klubo nariais nekonfliktuoja. Nors motociklų eismas yra draudžiamas Viršutinėje g., motociklininkai ja kartais važiuoja (b. l. 110).

Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas S. V. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. būdamas namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, pamatė (duomenys neskelbtini) g. pravažiuojančių 6 ar 8 motociklų koloną. Motociklai sustojo prie R. S. namų. Motociklų vairuotojai pažeidė Kelių eismo taisykles, kadangi (duomenys neskelbtini) g. motociklų eismas yra draudžiamas. Prieš atvykstant policijos pareigūnams vairuotojai motociklus pastatė klubo teritorijoje. M. R. nepažįsta, jo motociklo nežino. Motociklininkai pažeidinėja kelio ženklus, nuo pravažiuojančių motociklų triukšmo pabunda mažas vaikas (b. l. 110).

Apeliantas skunde daugiausia dėmesio skiria apklaustų liudytojų ir M. R. parodymams ir jų analizei, teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesirėmė R. R. ir liudytojų D. M. ir M. K. parodymais. Tačiau įvertinus visų pirmosios instancijos teisme apklaustų asmenų parodymus ir kitą administracinio teisės pažeidimo byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos faktinius duomenis, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vertino visą bylos medžiagą, įrodymų pakankamumą, nuoseklumą, logiškumą, patikimumą. Priešingai, negu teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų R. S., A. D., M. S. teisme duotais parodymais, kurie buvo logiški, nuoseklūs, atitiko rašytiniuose parodymuose užfiksuotas aplinkybes bei visą faktinę įvykio situaciją, kontekstą, tarpusavyje sutapo ir papildė vieni kitus. Teismui įvertinus bylos įrodymų visumą, įtikinamai buvo paneigta M. R. versija, kad jis važiuodamas Viršutine gatve nepažeidė Kelių eismo taisyklių. Tuo tarpu liudytojų D. M. ir M. K. parodymai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.

Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad M. S. parodymai yra netiesioginiai, nes, kaip nurodo apeliantas, ji tiesiogiai nematė, kokiu maršrutu važiavo motociklininkai, tik girdėjo garsą. Tačiau, kaip matyti iš M. S. apklausos teismo posėdžio metu, ji nurodė, kad girdėjo, kaip pro jos namą važiavo motociklininkai, ir jie važiavo jų gatve. Analizuojant (duomenys neskelbtini) gatvės planą pagal žemėlapį „Google maps“ matyti, kad M. S. gyvena (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, o motociklistų klubas yra tos pačios gatvės kitoje dalyje, tai yra gatvės gale, taigi, jei motociklininkai būtų važiavę jiems leistinu maršrutu (duomenys neskelbtini) gatve, tai M. S. pagal garsą nebūtų nurodžiusi, jog motociklistai važiavo pro jos namus, nes motociklų keliamo triukšmo, pagal kurį ji nurodė, jog jie važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, ji nebūtų girdėjusi.

Apygardos teismas, susipažinęs su administracinės bylos medžiaga, visiškai pritaria apylinkės teismo vertinimui, jog liudytojų R. S., A. D., M. S. parodymai yra tiesioginiai ir patikimi, jie atitinka faktines bylos aplinkybes. Apylinkės teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, jog M. R. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 124¹ str. 2 d. yra įrodyta. Netikėti ankščiau aptartais liudytojų R. S., A. D., M. S. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir tarpusavyje visiškai sutampa, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Apygardos teismas nepatikimais pripažįsta D. M. ir M. K. parodymus, kadangi iš bylos duomenų ir jų pačių prisipažinimo teismo posėdžio metu matyti, kad tą dieną jie pažeidė Kelių eismo taisykles ir buvo nubausti administracine tvarka, kaip ir M. R., nors teismo posėdžio metu nurodė, kad visada laikosi Kelių eismo taisyklių. Visiškai tikėtina, kad D. M. ir M. K. duodami tokius parodymus siekė, kad ne tik M. R., bet ir jie išvengtų administracinės atsakomybės, todėl apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė jų parodymais, pripažindamas juos nepatikimais.

Ta aplinkybė, kad M. R. pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei jis mano esant teisinga, nereiškia, kad šis vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių ATPK 256 straipsnio nuostatų.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją).

Jokių naujų, teismo nutartyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės tiek administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimui, tiek skiriamos nuobaudos dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir administracinės bylos medžiagoje.

Įvertinus tai, darytina išvada, jog M. R. padaryta veika atitinka ATPK 124¹ str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtį, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

M. R. atstovo advokato E. G. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.