Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-11-19 · Civilinė byla Nr. e2-1612-516/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-19
Bylos Nr.
e2-1612-516/2020
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00108-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Interstata“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Belor“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Baltic sale“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1612-516/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00108-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.2.8.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 19 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Interstata“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-463-896/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic sale“, dalyvaujant trečiajam asmeniui – uždarajai akcinei bendrovei „Interstata“, dėl nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Belor“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Baltic sale“ 65 223,39 Eur nuostolius, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi patvirtino ieškovės UAB „Belor“ ir atsakovės UAB „Baltic sale“ sudarytą taikos sutartį joje nustatytomis sąlygomis.

3. Teismas, įvertinęs prašomos patvirtinti taikos sutarties sąlygas, konstatavo, kad šalių prašymas patvirtinti taikos sutartį ir bylą nutraukti laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, nes nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pasirašytos taikos sutarties sąlygos prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar pažeistų šalių ir (ar) kitų asmenų teises bei įstatymu saugomus interesus. Nustatė, kad šalys patvirtino, jog joms žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4. Trečiasis asmuo UAB „Interstata“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netvirtinti šalių pateiktos taikos sutarties.

5. Nurodo, kad Taikos sutartimi, kuri patvirtinta skundžiama nutartimi, konstatuojama, jog trečiasis asmuo yra atsakovės debitorius (Taikos sutarties 1.2 punktas). Tokią formuluotę atsakovė gali vėliau naudoti reikšdama reikalavimą trečiajam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nebuvo sprendžiama, jog trečiasis asmuo yra skolingas atsakovei (priešingai – į bylą pateikti duomenys, kad trečiasis asmuo grąžino visą gautą avansą), taikos sutartis, kurioje konstatuojama, kad UAB „Interstata“ yra atsakovės debitorius, teismo negalėjo būti tvirtinama.

Atsiliepimas

6. Ieškovė UAB „Belor“ pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

7. Nurodo, kad šalims sudarius taikos sutartį ir išreiškus valią ginčą baigti taikiai, teisme turi būti sudarytos visos sąlygos įstatyme nustatyta tvarka tokiai šalių valiai įgyvendinti. Tai, kad ieškovė ir atsakovė sureguliuodamos tarpusavio mokėjimų tvarka trečiąjį asmenį įvardino kaip debitorių niekaip nepažeidžia jo teisių ir nesudaro pagrindo naikinti pagrįstos skundžiamos nutarties, kuria buvo patvirtinta Taikos sutartis. Taikos sutartimi trečiasis asmuo jokių papildomų teisių ar pareigų neįgijo, Taikos sutartimi buvo sureguliuotos tik ieškovės ir atsakovės tarpusavio teisės ir pareigos, nedarant poveikio trečiojo asmens teisėms ir pareigoms.

8. Atsakovė UAB „Baltic sale“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

9. Nurodo, jog vien tai, kad trečiasis asmuo Taikos sutarties 1.2 punkte yra įvardintas kaip debitorius savaime nesuponuoja trečiojo asmens teisių pažeidimo ir, atitinkamai, nesudaro pagrindo nutarties panaikinimui. Taikos sutarties 1.2 punkte nėra konstatuota, ir, atitinkamai, pirmosios instancijos teismas, nutartimi tvirtindamas Taikos sutartį, nekonstatavo, kad trečiasis asmuo yra atsakovės debitorius. Trečiojo asmens įvardinimas „debitoriumi“ Taikos sutarties 1.2 punkte tereiškia, jog atsakovė (vienašališkai) trečiąjį asmenį laiko (įvardina) savo skolininku, tačiau nei viename Taikos sutarties punkte ieškovės ir atsakovės nėra sulygta (ir atitinkamai nutartimi nėra patvirtinta / konstatuota), kad trečiasis asmuo turi neginčijamą pareigą sumokėti atsakovei kokią nors (įvardintą / neįvardintą) pinigų sumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtina šalių – ieškovės UAB „Belor“ ir atsakovės UAB „Baltic sale“ – sudaryta taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. CPK 140 straipsnio 3 dalis nustato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Remiantis CK 6.983 straipsnio 1 dalimi, taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo ginčo šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi sudarydamos taikos sutartį ginčo šalys abipusiu sutarimu, darydamos viena kitai nuolaidas, susitaria dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Kita vertus, pažymėtina tai, kad dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

13. Minėta, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo patvirtinta šalių – ieškovės UAB „Belor“ ir atsakovės UAB „Baltic sale“ – sudaryta Taikos sutartis. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Taikos sutarties 1.2 punkto, kuriuo atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti bendrą 65 223,39 Eur dydžio sumą, šios sumos mokėjimą atidedant trejeims metams nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. Paminėtame Taikos sutarties punkte taip pat nurodyta, kad sumos mokėjimo atidėjimo terminai netaikomi atsakovei gavus mokėjimą iš jos debitorės UAB „Interstata“, t. y. jei atsakovė gaus mokėjimą iš debitoriaus UAB „Interstata“, atsakovė šį mokėjimą nedelsiant (kitą darbo dieną) paskirstys įsipareigojimų vykdymui pagal šią Taikos sutartį.

14. Apeliantės teigimu, Taikos sutarties 1.2 punktas pažeidžia jos teises (viešąjį interesą), kadangi ji įvardinta kaip atsakovės debitorė, nors tokia nėra, todėl mano, kad teismo nutartimi patvirtinus tokią formuluotę atsakovė vėliau gali reikšti atitinkamą reikalavimą trečiajam asmeniui UAB „Interstata“.

15. Minėta, kad remiantis CPK 42 straipsnio 2 dalimi, šalių pasiektos taikos sutarties sąlygas bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti jų atitikties imperatyviajame įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir viešajam interesui požiūriu. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms.

16. Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi išsiaiškinti, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 59 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

17. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad šalių sudaryta Taikos sutartis pažeistų apeliantės UAB „Interstata“ teises, kartu ir viešąjį interesą. Nors Taikos sutarties 1.2 punkte trečiasis asmuo UAB „Interstata“ įvardintas kaip atsakovės debitorius (su kuo trečiasis asmuo kategoriškai nesutinka), tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia formuluotė, nors ir galėtų būti vertinama kaip ydinga teisinės technikos požiūriu, tačiau jokių savarankiškų teisių ir (ar) pareigų nei vienos iš šalių atžvilgiu apeliantei (trečiajam asmeniui) UAB „Interstata“ nesukuria ir negali sukurti. Tokia formuluotė galėtų rodyti, jog UAB „Baltic sale“ laiko trečiąjį asmenį savo debitoriumi, tačiau, kita vertus, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, paminėtame taikos sutarties 1.2 punkte nei sutarties šalys, nei teismas nenustatė ir nekonstatavo, kad trečiasis asmuo UAB „Interstata“ turi neginčijamą pareigą sumokėti atsakovei kokią nors pinigų sumą.

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad teismo patvirtinta taikos sutartis šalims įgyja res judicata galią ir tampa vykdytinu dokumentu, tačiau nagrinėjamu atveju vien tai, kad teismas patvirtino šalių sudarytą Taikos sutartį, kurios 1.2 punkte trečiasis asmuo įvardintas kaip atsakovės debitorius, savaime nereiškia, kad teismo nutartimi yra neginčijamai konstatuotas faktas, jog UAB „Intersata“ yra skolinga atsakovei ar kad ateityje, atsakovei pareiškus atitinkamą reikalavimą, trečiasis asmuo turės neginčijamą pareigą tokį reikalavimą vykdyti. Priešingai, pirmosios instancijos teismo patvirtinta Taikos sutartis atitinkamas teises ir pareigas, nustatytas sutartyje, sukels tik jos (Taikos sutarties) šalims – ieškovei UAB „Belor“ ir atsakovei UAB „Baltic sale“. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutiki su apeliante, kad, remiantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, skundžiama nutartimi patvirtinta Taikos sutartimi buvo nustatyti prejudiciniai faktai, t. y. trečiojo asmens UAB „Interstata“ skola atsakovei.

19. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtinta šalių Taikos sutartis nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo normų ir (ar) viešojo intereso, nesukuria jokių savarankiškų teisių ir (ar) pareigų trečiajam asmeniui UAB „Interstata“, todėl tenkinti apeliantės skundą ir naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nėra teisinio pagrindo.

20. Apeliantės UAB „Interstata“ atskirąjį skundą atmetus, jos prašomos priteisti 363 Eur advokato pagalbos išlaidos už skundo parengimą neatlygintinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė