- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- e2S-702-577/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01376-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Buta“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 3.1.2.2.1Rūšinis (dalykinis) teismingumas
- 3.1.2.5Ginčų dėl teismingumo sprendimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Buta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Buta“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir neteisėta, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. K. ir S. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Buta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais ir neteisėtais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 15 d. pranešimą Nr. A51-62270/21(3.3.16.1E-AD24) ir 2018 m. lapkričio 28 d. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį Nr. A615-83/18(2.15.1.7-TD2) arba tuo atveju, jei bus pripažinta, kad minėta Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartis Nr. A615-83/18(2.15.1.7-TD2) galioja – pripažinti, kad negalioja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 16 d. rašte išdėstytas reikalavimas ir 2021 m. liepos 15 d. pranešimas Nr. A51-62270/21(3.3.16.1E-AD24).
2. Ieškinyje nurodė, jog siekdama išspręsti teisme nagrinėjamą ginčą dėl leistino blokuoto užstatymo UAB „Buta“ inicijavo 2001 metų Detalaus plano pakeitimą. 2018 m. gegužės 11 d. Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartimi E. K., E. K. ir UAB ,,Buta“ įsipareigojo savo lėšomis ir jėgomis parengti 2001 m. Detalaus plano sprendinių koregavimo sklypuose, nustatant vienbutį blokuotą užstatymo tipą, tikslinant naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas ir numatant statinių užstatymo intensyvumą iki 0,4 ir užstatymo aukštį iki 3 aukštų bei kitus teritorijos naudojimo reglamentus. Teigia, jog paruošus detalaus plano sprendinių koregavimą, Vilniaus miesto savivaldybė iškėlė UAB „Buta“ reikalavimą dėl (duomenys neskelbtini) g. atkarpos asfaltavimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojui buvo persiųsta (duomenys neskelbtini) g. atkarpos asfaltavimo sąmata ir 2018 m. rugsėjo 18 d. paruošta (duomenys neskelbtini) g. 160 m. ilgio atkarpos asfaltavimo schema, su kuria savivaldybės administracija sutiko. 2018 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas persiuntė UAB ,,Buta“ Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutarties projektą, į kurį įrašytos UAB ,,Buta“ pageidaujamos nuostatos. 2018 m. lapkričio 28 d. pasirašyta Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartis Nr. A615-83/1S (2.15.L7-TD2). Sutarties 2 punkte detaliai neaprašyta reikalinga infrastruktūros plėtra, t. y. nenurodyta kiek gatvės važiuojamoje dalyje numatoma juostų, ar bus šaligatviai, ar reikia numatyti saugumo saleles ir perėjas ir t. t. Ieškovė ir K., pasirašydami ginčo sutartį laikė, kad infrastruktūros, kad infrastruktūros plėtra – tik gatvės atkarpos asfaltavimo darbai. Pasak ieškovės, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. balandžio 16 d. 2021 m. balandžio 21 d. rašte laikėsi pozicijos, kad UAB ,,Buta“ ir K. įsipareigojo suprojektuoti ir įrengti gatvės atkarpą ir finansuoti 100 procentų infrastruktūros projektavimo ir statybos darbų (2 eismo juostų gatves, 1,5 m pločio šaligatvių abejose gatves pusėse, lietaus nuotekų ir apšvietimo tinklų statybos darbus) ir nustatė papildomą 30 darbo dienų terminą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovė mano, kad savivaldybės administracija plečiamai aiškina ginčo sutarties dalyką. 2021 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pranešimu nurodė, kad po trisdešimties dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos ginčo sutartis nutraukiama, o 2021 m. rugpjūčio 17 d. pateikė ieškinį dėl nuostolių, kilusių dėl ginčo sutarties neįvykdymo priteisimo.
3. Ieškovė teigia, kad yra pagrindas prašyti pripažinti pranešimą dėl ginčo sutarties, kaip negaliojančio sandorio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis arba CK 1.90 straipsnio 1 dalis pagrindais), nutraukimo negaliojančiu arba, alternatyviai, pripažinti, kad ginčo sutarties 2 punktas apima tik asfalto dangos įrengimą ir savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 21 d. raštas ir 2021 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pranešimas nesukėlė teisinių pasekmių.
4. Ieškovė pažymėjo, kad Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartis turi atitikti Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265, pagal kurio 2 priedą, sutartyje privaloma detaliai aprašyti reikalingą infrastruktūros plėtrą. Pripažinus, kad ginčo sutartis priskirtina prie teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutarčių, pripažintina, kad ji negalioja pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį. Taip pat ieškovė nurodo, jog Detaliojo plano koregavimo sprendinių įgyvendinimui inžinierinės infrastruktūros plėtra reikalinga nebuvo, todėl ginčo sutartis objektyviai nepriskirtina prie teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutarčių. Teigia, kad ginčo sutartis yra apsimestinis sandoris, kuris pridengia kitą sandorį (CK 1.87 straipsnis). Mano, kad ginčo sutarties 3.1.-3.3. punktai atitinka neatlygintinos pavedimo sutarties dalyką, su išlyga dėl darbų apmokėjimo. Pažymi, kad savivaldybės administracija neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti, kad būtų sudarytos sąlygos K. ir/ar UAB „Buta“ tinkamai veikti pagal ginčo sutartį. UAB ,,Buta“, remdamasi ikisutartiniais santykiais su savivaldybės administracija, ginčo sutarties nuoroda į UAB „Buta“ 2018 m. rugsėjo 18 d. prašymą, turėjo svarų pagrindą tikėtis, kad ginčo sutarties 2 punktas yra susijęs tik su asfalto danga; normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs, nes toks sandoris nebuvo būtinas Detalaus plano koregavimo sprendinių įgyvendinimui ir pernelyg brangus, todėl, ieškovės teigimu, konstatuotinas K. ir UAB ,,Buta“ suklydimas dėl sutarties 2 punkto turinio ir sutarties negaliojimas CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu.
5. Ieškovės nuomone, ji turi teisę reikalauti, kad teismas CK 6.195 straipsnio pagrindu sukonkretintų ginčo sutarties 2 punktą, nustatydamas, kad pagal šį punktą K. ir UAB ,,Buta“ privalo (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje įrengti asfalto dangą. Pripažintina, kad negalioja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 16 d. (21 d.) rašto reikalavimas (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje įrengti 2 eismo juostų gatvę su 1,5 m pločio šaligatvių abiejose gatvės pusėse, lietaus nuotekų ir apšvietimo tinklais, todėl negalioja, kaip išvestinis ir 2021 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pranešimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 31 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Buta“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir neteisėta bei išaiškino ieškovei, kad su ieškiniu ji turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškiniu iš esmės ginčija teritorijų planavimo procedūros metu kompetentingų institucijų ar asmenų priimtus sprendimus, atliktus ar netinkamai atliktus veiksmus ir procedūras. Pažymėjo, kad teritorijų planavimas, teritorijų planavimo sąlygų išdavimas, teritorijų detalaus plano koregavimo sprendinių įgyvendinimas (Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnis) yra viešosios teisės reglamentuojama sritis, ir pagal bendrąją taisyklę, ginčai, kylantys šioje srityje, yra teismingi administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalis). Teismas atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovė (apeliantė) UAB „Buta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartį ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliantės teigimu, ieškinyje keliami klausimai yra civilinio pobūdžio, o ginčo sutartis sudaryta ne įgyvendinant viešosios teisės reikalavimus, o laisva civilinės apyvartos subjektų valia.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
5. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, CPK 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
7. Sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo, kilo abejonių dėl ginčo rūšinio teismingumo, todėl 2022 m. kovo 3 d. nutartimi buvo kreiptasi į specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti (CPK 36 straipsnio 3 dalis).
8. Specialioji teisėjų kolegija 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi nutarė, jog ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
9. Specialioji teisėjų kolegija nurodė, kad teritorijų planavimas yra viešosios teisės reglamentuojama sritis ir pagal bendrąją taisyklę, ginčai, kylantys šioje srityje, yra teismingi administraciniam teismui (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-58/2020, 2020 m. kovo 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-23/2020, 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-87/2018).
10. Taip pat 2022 m. balandžio 6 d. nutartyje nurodė, kad teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutarties sudarymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašas (šio Aprašo VI skyrius). Pagal minėto Aprašo 26 punktą, įgyvendinimo sutartis sudaroma vadovaujantis CK, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir Aprašu. Planavimo iniciatorius sudaro įgyvendinimo sutartį savo valia ir sprendimu; planavimo iniciatoriaus atsisakymas bet kuriuo metu sudaryti įgyvendinimo sutartį nėra pagrindas taikyti planavimo iniciatoriui civilinę atsakomybę (Aprašo 29 punktas). Pasirašyta įgyvendinimo sutartis įsigalioja patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą (Aprašo 31 punktas). Įgyvendinimo sutartis galioja iki šalių sutartiniai įsipareigojimai įvykdomi (Aprašo 35 punktas). Kuriai nors vienai iš šalių pažeidus įgyvendinimo sutartį ir nepašalinus pažeidimo per 30 darbo dienų nuo įspėjimo apie pažeidimo padarymą pateikimo dienos terminą, kita šalis turi teisę nutraukti įgyvendinimo sutartį vienašališkai ir reikalauti iš pažeidusios įgyvendinimo sutartį šalies atlyginti nuostolius (Aprašo 37 punktas).
11. Specialioji teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė 2018 m. lapkričio 28 d. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį ginčija keletu CK įtvirtintų sandorių negaliojimo pagrindų; atitinkamai, ginčijami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 16 d. (21 d.) raštas, 2021 m. liepos 15 d. pranešimai; ieškinyje taip pat pateikiami kiti argumentai, susiję su įvairių sutarčių teisės nuostatų aiškinimu ir taikymu tarp šalių susiklosčiusiems ginčo santykiams. Ieškovė, be kita ko, taip pat kelia klausimą, ar ginčo sutartis apskritai (ne)priskirtina prie teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutarčių.
12. Specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 6 d. nutartyje konstatuota, kad kilusio ginčo, nors ir susijusio su teritorijų planavimo teisiniais santykiais, atveju dominuoja ne administraciniai, bet civiliniai (sutartiniai) teisiniai santykiai. Ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).
13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, t. y. į tai, kad ginčas pagal ieškovės UAB „Buta“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir neteisėta nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 36 straipsnio 2 dalis), yra pagrindas tenkinti ieškovės atskirąjį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.