Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2024 m. rugsėjo 27 d. teismo rūmuose gautas O. Č. pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 500/10000 dalis administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra 2022 m. lapkričio 18 d. mirusios I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikoje buvo įregistruota I. S. (ikisantuokinė pavardė – S.) ir N. S. (N. S.), gimusio (duomenys neskelbtini), santuoka. (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai susilaukė vienintelės dukters – pareiškėjos O. Č. (ikisantuokinė pavardė – S.). 1975 m. pareiškėjos tėvai nutraukė bendrą gyvenimą ir bet kokius ryšius, tėvas visam laikui išvyko gyventi kitur, todėl jo buvimo vieta nėra žinoma. 1988 m. pareiškėjos motina I. S. iš Baltarusijos Respublikos atvyko į Lietuvos Respubliką be sutuoktinio, tik su dukra. Pareiškėjos motina nuo 1991 m. kovo 26 d. gyveno ir deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareiškėjos motina I. S. mirė, 2022 m. gruodžio 8 d. pareiškėja kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Notaro kontoroje pareiškėjai buvo paaiškinta, jog turtui įgytam po santuokos sudarymo galioja įstatyminė prezumpcija, todėl 2001 m. kovo 23 d. I. S. vardu įgytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol nebus įrodyta, kad šis turtas yra asmeninis I. S. turtu. Atsižvelgiant į tai, kad I. S. įgijusi minėtą nekilnojamąjį turtą jį įregistravo savo vardu, ji įsigijo iš asmeninių lėšų, todėl, pareiškėjos manymu, asmeninėn nuosavybėn aiškiai išreiškė savo valią turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Turtą valdė bei naudojo viena I. S., N. S. (N. S.) niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl šio turto įgijimo. (b. l. 1–4).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Vienos iš teismo nagrinėjamų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra bylos dėl daiktinių teisių, išskyrus bylas, nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles ir dėl šeimos teisinių santykių, išskyrus bylas, nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka pagal CPK IV dalies XIX skyrių (CPK 442 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktai).

5. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, 445 straipsniu teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kai (1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. sukelia pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas, (2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, (3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021, 20–21 punktai).

6.1. I. S. (ikisantuokinė pavardė – A.) ir N. S. (N. S.), santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikoje (b. l. 5, 6).

6.2. I. S. ir N. S. (N. S.) yra O. S., gimusios (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikoje, tėvai (b. l. 7, 8).

6.3. 1975 m. pareiškėjos tėvai nustojo gyventi kartu, N. S. (N. S.) išvyko gyventi kitus, sutuoktiniai nustojo bendrauti.

6.4. 1988 m. I. S. kartu su dukra O. S. išvyko iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.

6.5. Po santuokos sudarymo O. S. pakeitė pavardę ir tapo O. Č. (b. l. 31, 32, 33).

6.6. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. pažymoje nurodoma, kad O. Č. (buvusi O. S.) nuo 1991 m. kovo 26 d. gyveno ir deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).

6.7. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktoje namų ūkio knygoje nurodoma, kad O. Č. (buvusi O. S.) (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su motina I. S. (b. l. 10–16). Namų knygose nėra duomenų, kad kartu su pareiškėja bei jos motina būtų gyvenęs ir N. S. (N. S.).

6.8. 2001 m. kovo 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos motina I. S. iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės nusipirko ¼ dalį dviejų aukštų mūrinio administracinio pastato – viešbučio, plane pažymėto indeksu lB2p, kurio bendras plotas 884.83 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 990 Lt kuriuos, pirkėja I. S. sumokėjo pardavėjui (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei prieš sudarant sutartį. Sutartyje nurodyta, kad nuolatiniam I. S. naudojimuisi pereina šios patalpos: kambariai 1-24 (17,63 kv. m) ir 1-25 (11,73 kv. m), sienų spintos l-24a (1,98 kv. m) ir 1-25a (1.04 kv. m), koridorius 1-2Č (3,54 kv. m) ir sanmazgas 1-27 (1,28 kv. m.). Bendro naudojimosi patalpos: koridoriai 1-17 (3,46 kv. m) ir 1-10 (29,41 kv. m,). Sutartyje taip pat pažymima, kad I. S. sumokėjo sutarties sudarymo išlaidas (b. l. 20–21).

6.9. 2003 m. rugpjūčio 12 d. susitarimu Nr. 1746 likviduojama (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė ir I. S. susitarė, kad ¼ dalies dviejų aukštų mūrinio administracinio pastato - viešbučio pirkimo–pardavimo sutartyje, patvirtintoje 2001 m. kovo 23 d. Švenčionių rajono pirmajame notaro biure, registro Nr. (duomenys neskelbtini), sutinkamai su 2003 m. rugpjūčio 12 d. likviduojamos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės prašymu, pakeisti nupirktą I. S. ¼ dalį į nupirktą 1/20 dalį, paliekant naudojimosi patalpas tas pačias, kaip nurodyta 2001 m kovo 23 d. patvirtintoje sutartyje, šio susitarimo išlaidas apmokant (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei. Susitarime patvirtinta, kad susitarimas šalims perskaitytas, išaiškintas, šalių suprastas ir kaip atitinkantis jų valią priimamas ir pasirašomas (b. l. 22–23).

6.10. Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, kad I. S. nuosavybės teise priklauso 500/10000 dalis administracinės patalpos (su rūsiu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės įsigijimo pagrindas 2001 m. kovo 23 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003 m. rugpjūčio 12 d. susitarimas Nr. 1746 (b. l. 24–27).

6.11. Medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad I. S. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 28).

6.12. 2022 m. gruodžio 8 d. pareiškėja padavė pareiškimą dėl I. S. palikimo priėmimo (b. l. 29).

6.13. Nėra duomenų, kad mirties metu I. S. ir N. S. (N. S.) santuoka būtų nutraukta (b. l. 17–18, 19).

6.14. Gyventojų registre nėra duomenų apie N. S. (N. S.) deklaruotą gyvenamą vietą Lietuvos Respublikoje ar kitų duomenų apie jį (išskyrus sudarytą santuoką su I. S.) (b. l. 19).

7. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad I. S. ir N. S. (N. S.) būtų pasidalinę turtą, daroma išvada, kad jų turtui yra taikomas įstatyminis rėžimas. Teismas pažymi, kad turtas įgytas 2001 m. kovo 23 d., dar galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui (neteko galios tik 2001 m. liepos 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)), todėl siekiant nustatyti santuokoje įgyto turto teisinį rėžimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio nuostatomis, pagal kurias turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė; sutuoktiniai turi lygias teises į šį turtą; turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas galioja ir šiuo metu, pagal kurį po santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3. 88 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 2 ir 3 dalys). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

8. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad sutuoktinis, manantis, kad santuokos metu įgytas turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006, 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007).

9. Šiuo konkrečiu atveju, būdama santuokoje pareiškėjos motina įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 20–21, 22–23, 24–27) Atsižvelgiant į tai, kad santuoka sudaryta Baltarusijos Respublikoje, kad Gyventojų registre nėra duomenų apie N. S. (N. S.), išskyrus informaciją, kas jis yra I. S. sutuoktinis (b. l. 19), todėl pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad šis turtas yra jos motinos asmeninė nuosavybė.

10. Įvertinus tai, kad I. S. prieš sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjo sutartyje numatytą nekilnojamojo turto kainą pardavėjui (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei bei apmokėjo sutarties sudarymo išlaidas (56 Lt) (b. l. 20–21), taip pat sudarė 2003 m. rugpjūčio 12 d. susitarimą, kuriuo pakeitė nupirkto turto dalių procentinę išraišką (b. l. 22–23) bei įregistravo įsigytą nekilnojamąjį turtą valstybės registre savo vardu (b. l. 24–27), kad byloje negauta duomenų, jog I. S. sutuoktinis būtų kėlęs pretenzijas į jos įsigytą nekilnojamąjį turtą, daroma išvada, kad pagal 2001 m. kovo 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsiskaityta pareiškėjos motinos I. S. asmeninėmis lėšomis. Pareiškėjos teigimu, I. S. iki savo mirties vertino, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso išimtinai tik jai. Esant tokioms aplinkybėms pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad 500/10000 dalis administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) mirusios I. S. asmeninė nuosavybė.

11. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalimi, 3.89 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, 259 straipsniu, 265–270 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, 445–448 straipsniais,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinį faktą, kad 500/10000 dalis administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) mirusios I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, kad pareiškėja O. Č. galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas, daiktinės teisės į jį.