Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-707-1123/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-01-29
Bylos Nr.
e1-707-1123/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52205-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
R. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-707-1123/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52205-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro S. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualios veiklos liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalį 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda, baudą sumokėjo 201 m. gruodžio 11 d., teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis 2019 m. gruodžio 9 d. apie 20.41 val. Vilniuje, Žemaitės gatvėje, ties sankryža su Savanorių pr., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,11 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis teisės vairuoti transporto priemones niekada nebuvo įgijęs. 2019 m. gruodžio 9 d. vakare po darbo, namuose, išgėrė 2 litrus 7,5 laipsnio stiprumo sidro. O apie 20.40 val. išvažiavo iš namų su tėvui priklausančiu automobiliu VW Passat. Važiuojant Žemaitės gatve link Savanorių prospekto, ties sankryža su savanorių prospektu, priekyje pastebėjo sustojusi troleibusą, tačiau automobilio laiku sustabdyti nepavyko, todėl atsitrenkė į troleibuso galinę dalį. Atvykę policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu pirmu pūtimu nustatė jam 2,11 promilės girtumą, o antru – 2,36 promilės girtumą. Nuoširdžiai gailisi, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir be vairuotojo pažymėjimo (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio neblaivumo nustatymo akto, nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 9 d. 20.45 val. iš R. J. burnos sklinda stiprus alkoholio kvapas, jis elgėsi neadekvačiai, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Pirmo tikrinimo alkotesteriu metu 20.48 val. nustatyta 2,11 prom., 21.08 val. 2,36 prom. (b. l. 11). Analogiški patikrinimo rezultatai užfiksuoti ir alkotesterio Draeger Alcotest 7510 išrašuose (b. l. 12-14).

Liudytoja J. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 9 d. apie 20.40 val. vairavo troleibusą ir važiavo 16-uoju maršrutu link Pašilaičių. Tuo metu buvo tamsu, bet gatvė buvo apšviesta. Važiavo Žemaitės gatvės kaire kraštine eismo juosta, nes sankryžoje su Savanorių pr. ketino pasukti į kairę. Priešais sankryžą sustojo, maždaug po 20 sekundžių pajuto smūgį į galinę troleibuso dalį. Išlipusi iš troleibuso pamatė, kad į jį atsitrenkė automobilis VW Passat, prie kurio vairo sėdėjo kaltinamasis, kitų asmenų nebuvo. Pamačiusi, kad R. J. iš nosies bėgo kraujas, ji iškvietė greitąją pagalbą. R. J. išlipus iš automobilio suprato, kad jis yra neblaivus (b. l 35).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 9 d. apie 20.41 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie tai, jog sankryžoje prie Žemaitės stotelės susidūrė automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir troleibusas (b. l. 4).

Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio VW Passat, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra J. J. (b. 1. 15).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad R. J. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį VW Passat, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta, kad jo iškvėptame ore buvo 2,11 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino R. J. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu R. J. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tai, kad R. J. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojos J. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, matavimo alkotesteriu rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. J. 2019 m. gruodžio 9 d. apie 20.41 val. Vilniuje, Žemaitės gatvėje, ties sankryža su Savanorių prospektu, pažeisdamas KET 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Passat, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,11 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

R. J. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 58-60).

Teismas, skirdamas bausmę R. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirba pagal individualios veiklos liudijimą, gauna pastovias pajamas, praeityje teistas vieną kartą, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 52-53), baustas administracine tvarka (b. l. 54-56).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių – baudą, kurios dydis artimas numatytam minimaliam dydžiui. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, R. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į R. J. prašymą bei į tai, kad jam skirtina piniginė bausmė yra pakankamai didelė, nustatytinas ilgesnis bausmės sumokėjimo terminas – 12 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą baudos bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 9 d. 20.43 val. iki 2019 m. gruodžio 10 d. 15.05 val. (1 diena) vieną dieną, prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis nebuvo įgijęs teisės vairuoti, t.y. kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas daugiau kaip 2,11 promilių girtumas, automobilį vairavo judrioje Vilniaus gatvėje ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių pasekmių. Pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016). Nors kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi, tačiau naują tyčinį nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė– uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga R. J. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio. BK 72 straipsnio 5 dalis taip pat nustato, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Šioje byloje prokuroras prašo konfiskuoti ne trečiajam asmeniui priklausantį automobilį, kuriuo R. J. padarė nusikalstamą veiką, o šio turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso kaltinamojo tėvui J. J. (VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenys, b. l. 15). VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio VW Passat vertė be PVM yra 529 eurai (b. l. 17). Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo R. J. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis R. J. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus automobilį Vilniaus mieste, sukėlė eismo įvykį ir tik atsitiktinumo dėka, buvo išvengta žymiai sunkesnių pasekmių. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio VW Passat rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo R. J. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio VW Passat, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vertė, t. y. 529 Eur.

Kaltinamajam R. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 30) – palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintini.

Kaltinamajam R. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – dokumento, t. y. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) (prisegto prie baudžiamosios bylos viršelio) paėmimą – palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus Lietuvos Respublikos piliečio pasą grąžinti R. J. (b. l. 30-31).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (BBND), tai yra 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu R. J. paskirti 50 MGL (BBND), tai yra 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu įskaityti R. J. į bausmę laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 9 d. 20.43 val. iki 2019 m. gruodžio 10 d. 15.05 val. (1 dieną) vieną dieną prilyginant 2 MGL (BBND) dydžio baudai ir galutinę bausmę nustatyti 48 MGL (BBND), tai yra 2400 (dviejų tūkstančių keturių šimtų) eurų baudą.

Paskirti R. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. J. išieškoti automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 529 (penkis šimtus dvidešimt devynis) eurus.

R. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

R. J. skirtą kardomąją priemonę – dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, dokumentą – R. J. išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti R. J..

Išaiškinti R. J., kad bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti R. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Ragelienė