Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimo, kuriuo A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 str. 2 d. 30 parų administraciniu areštu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. liepos 17 d. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. liepos 17 d. 11.15 val. Joniškės g. 36, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti jam atimta. Šiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 2 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimu A. M. pripažino kaltu padarius ATPK 128 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – 30 parų administracinį areštą.

ATPK 256 str. 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).

ATPK 260 str. numato reikalavimus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui, būtent, kad jame turi būti nurodytos žinios apie administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą, laiką. Apeliantas pažymi, kad pažeidimo padarymo vieta ir laikas yra ypač aktualu, kadangi šiuo atveju yra ginčijamas KET pažeidimas ir kyla ginčas dėl to, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo transporto priemonę, ar vairavo policijos pareigūnų R. P. ir M. D. reikalavimu, jei taip – ar tai turėjo būti laikoma pažeidimu. Taip pat ginčijama pažeidimo padarymo vieta bei laikas, nes į galimą pažeidimo vietą, t. y. 2014-07-17 11.15 val., prie Joniškės g. 36, Klaipėdoje, kelių policijos pareigūnai iškviesti nebuvo. Tai teismo posėdžio metu patvirtino kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai R. P. ir M. D..

Byloje yra pateiktas policijos pareigūno D. Š. tarnybinis pranešimas (b.1.19), kuriame jis nurodė, jog patruliuodamas kartu su vyr. patruliu, iš Klaipėdos apskrities OVS tik 11.45 val. gavo pranešimą, kad adresu Taikos pr. 63 ENTS pareigūnai sulaikė asmenį, kuris vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti jam atimta. Policijos pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, t. y. K. S., tarnybinio pranešimo byloje nėra ir šis pareigūnas kaip liudytojas į bylos nagrinėjimą nebuvo kviečiamas, kaip ir kitas policijos pareigūnas D. Š.. Teismas, priimdamas nutarimą, rėmėsi tik pareigūnų R. P. ir M. D. paaiškinimais, nors rašytinė bylos medžiaga prieštarauja jų parodymams. Akivaizdu, jog protokolą surašęs pareigūnas pažeidimo padarymo vietoje, t. y. 2014-07-17 11.15 val., prie Joniškės g. 36, Klaipėdoje, nebuvo, nes apie sulaikytą asmenį, t. y. jį, A. M., pranešimą gavo vėliau – 11.45 val. – ir adresu Taikos pr. 63, Klaipėdoje. Tai patvirtinta D. Š. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs policijos pareigūnas K. S. 2014-07-17 protokole nurodė pažeidimo esmę ir nustatytas aplinkybes, jog neva jis, A. M., vairavo transporto priemonę, kai 2014-03-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi yra atimta teisė vairuoti tos rūšies transporto priemones iki 2017-09-13. Pagal byloje užfiksuotų įvykių seką, šis pareigūnas po protokolo surašymo, t. y. 2014-07-17, 13.06 val., surašė pranešimą dėl jo, A. M., nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 5) ir tik vėliau – 14.42 val. – iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išsiima pažymą apie galiojančias nuobaudas (b. l. 6–15), iš jos matyti, jog 2014-03-14 jam, A. M., atimta teisė vairuoti. Apelianto teigimu, remtis Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnų M. D. ir R. P. pateiktais duomenimis protokolą surašęs pareigūnas negalėjo, nes teismo posėdžio metu policijos pareigūnas R. P. parodė: „Kai surašėme protokolą, išsitraukėme pažymas apie baustumus“. Prie skundo pridedamas administracinio teisės pažeidimo protokolas, surašytas M. D., jog 2017-07-17, apie 11.15 val., adresu Joniškės g. 36, Klaipėda, jis, A. M., buvo sulaikytas su kontrabandinėmis cigaretėmis, tačiau pats protokolas surašytas tik 2014-07-30. Tai patvirtina, jog pareigūnai nebuvo nuoseklūs, painiojosi paaiškinimuose, galbūt melavo, kad išvengtų atsakomybės pagal ATPK 128 str. 3 d. už perdavimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti.

Teismas priimdamas skundžiamą nutarimą privalėjo atsižvelgti į byloje surinktus įrodymus, tinkamai įvertinti kiekvieną įrodymą ir jų visumą, pašalinti prieštaravimus bylos medžiagoje dėl pažeidimo padarymo vietos ir laiko, nes protokole nurodyta vieta Joniškės g. 36, Klaipėda, policijos pareigūno D. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta vieta – Taikos pr. 63, Klaipėda. Pareigūno, surašiusio protokolą, tarnybinio pranešimo iš viso nėra ir jis nebuvo apklaustas teismo posėdžio metu. Todėl, apelianto A. M. teigimu, akivaizdu, jog ginčijamas nutarimas priimtas tik preziumuojant, kad yra pakankamai duomenų, jog jis pažeidė KET, tačiau nepašalinti visi prieštaravimai ir neištirtos visos aplinkybės, nustatant pažeidimo padarymo vietą ir laiką.

Be to, apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo abejoti policijos pareigūnų M. D. ir R. P. paaiškinimais. Teismo posėdžio metu šie pareigūnai paaiškino, jog prie Joniškės g. 36, Klaipėdoje, sulaikant jį, A. M., buvo žinoma apie tai, jog jam atimta teisė vairuoti, tačiau apeliantas pabrėžia, jog M. D. ir R. P., būdami pareigūnai, nesilaikė reikalavimų, neatliko tinkamai pareigų ir į pažeidimo vietą nekvietė Kelių policijos biuro pareigūnų. Tai, A. M. teigimu, tik patvirtina, jog galimo pažeidimo vietoje, adresu Joniškės g. 36, Klaipėdoje, jis nevairavo transporto priemonės, o vairavo kitas asmuo – V. K.. A. M. pažymi, jog minėti policijos pareigūnai liepė jam sėsti prie automobilio vairo ir važiuoti su jais į nuovadą, nors tai yra draudžiama. Jis negalėjo nevykdyti policijos pareigūnų nurodymų, todėl tik nuvykus į nuovadą, adresu Taikos pr. 63, Klaipėda, jam buvo iškviesti Kelių policijos biuro pareigūnai. Tai patvirtina ir policijos pareigūno D. Š. tarnybinis pranešimas, todėl, A. M. nuomone, administracinio teisės pažeidimo protokolas galėjo būti surašytas jam už tai, jog jis vairavo pareigūnų liepimu iki poskyrio, adresu Taikos pr. 63, Klaipėda, kur jam ir buvo surašytas protokolas, tačiau nurodyta ne ta pažeidimo vieta ir laikas. Pareigūnų paaiškinimais, kurie neatlieka savo pareigų ir netgi inicijuoja pažeidimų darymą, teismas negalėjo neabejoti ir pagal savo pareigą apie tokių pareigūnų veiksmus turėjo informuoti teisėsaugos institucijas.

Tiek policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, tiek kiti duomenys yra tik vieni iš įrodymų, kuriais grindžiamas teisės pažeidimo įvykdymas, tačiau tam, kad būtų galima nustatyti, ar asmuo yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi būti surinkti visi objektyvūs įrodymai, kuriais būtų galima patikrinti tas faktines aplinkybes, kurios yra užfiksuotos protokole ir kitoje bylos medžiagoje. Administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą teismas nurodė, kad atsižvelgiant į visas aplinkybes nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus pažeidėjui griežčiausią ATPK 128 str. 2 d. sankcijoje numatytą nuobaudą – 30 parų areštą. Apelianto A. M. teigimu, teismas visiškai neteisėtai ir nepagrįstai paskyrė jam pačią griežčiausią nuobaudą – administracinį areštą. Byloje pateikta pažyma apie administracines nuobaudas, iš kurios matyti, jog jis, M. M., baustas administracine tvarka, tačiau už KET pažeidimus jam paskirta ir yra galiojanti tik viena nuobauda, t. y. 2014-03-14 nutarimu paskirta nuobauda už ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą. Kitų galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas negalėjo skirti pačios griežčiausios nuobaudos – administracinio arešto, o atsižvelgiant į ATPK 30² str. nuostatas, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas nenustatė jokių jo, A. M., atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl baudos dydį turėjo nustatyti pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį ir skirti pačios griežčiausios nuobaudos negalėjo. Tai prieštarauja baudos skyrimo taisyklėms, numatytoms ATPK 30² str. Be to, ATPK 29 str. 1 d. numato, jog administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais. Skirdamas nuobaudą teismas motyvavo savo sprendimą, kodėl skiria areštą, tačiau šie atvejai pagal teismų praktiką nelaikomi išimtiniais atvejais, todėl teismas pažeidė ATPK 29 str., 30 str. nuostatas. A. M. prašo apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti į tai, kad jis išlaiko dvi nepilnametes dukteris, kuriomis privalo pasirūpinti, skirti joms išlaikymą, todėl paskyrus jam areštą jis negalės jomis tinkamai pasirūpinti, surasti darbą ir užtikrinti nepilnamečių vaikų interesų.

Priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišaiškintos bei neįvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės, nepašalinti prieštaravimai.

Atsižvelgiant į specifines šios bylos aplinkybes, apelianto A. M. teigimu, yra pagrindas visas iškilusias abejones vertinti jo naudai (principas in dubio pro reo) ir vadovaujantis ATPK 250 str. 1 p. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 128 str. 2 d. nutraukti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimą, o A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimu A. M. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 2 d. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvada, jog A. M. kaltė dėl ATPK 128 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. iš esmės neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 2 d., nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu, mano, kad netinkamai buvo įvertintos faktinės bylos aplinkybės bei netinkamai pritaikytas įstatymas, todėl prašo administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, kad A. M. vairavo automobilį, kai teisė vairuoti jam atimta, šiais savo veiksmais padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 2 d.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog A. M. kaltė dėl ATPK 128 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai ir veika kvalifikuota tinkamai. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.

Priešingai nei teigiama apelianto skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, ir, atsižvelgęs į įrodymų visumą, pagrįstai nustatė, kad A. M. 2014 m. liepos 17 d. 11.15 val. prie Joniškės g. 36, Klaipėdos mieste, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti jam atimta. Tokiais savo veiksmais A. M. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 2 d.

A. M. savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinės teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 str. 2 d., padarymo tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde neigia, tvirtindamas, kad automobilio nevairavo, nes teisė vairuoti jam buvo atimta, jo automobilį paprašytas vairavo jo draugas V. K., o tuo metu, kai jį sulaikė pareigūnai, draugas išsigandęs pabėgo, vėliau jis pareigūnų reikalavimu vairavo savo automobilį į policijos komisariatą. Tačiau apelianto versiją, kad jo automobilį iki Joniškės kapinių aikštelės vairavo A. M. draugas V. K., apylinkės teismas motyvuotai paneigė byloje surinktų bei teismo skundžiamame nutarime išsamiai aptartų įrodymų visuma, kurią sudaro 2014 m. liepos 17 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-15451490-14 (b. l. 3), policijos pareigūnų R. P., D. Š. tarnybiniai pranešimai (b. l. 18, 19), pareigūnų R. P. ir M. D. parodymai teisme (b. l. 29–30), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 5).

Nors A. M. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo, tačiau nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog jis administracinio teisės pažeidimų nepadarė. Apylinkės teismas argumentuotai paneigė A. M. versiją, jog jis automobilio nevairavo, remdamasis tarpusavyje sutampančiais policijos pareigūnų R. P. ir M. D. teisme duotais parodymais, kurie patvirtina teismo nustatytą aplinkybę, jog būtent A. M. 2014 m. liepos 17 d. 11.15 val. prie Joniškės g. 36, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šie pareigūnai aiškiai nurodė matę, kad į Joniškės kapinių aikštelę A. M. atvažiavo vienas, kitų asmenų automobilyje nebuvo. Aplinkybė, kad A. M. automobilį vairavo vienas, užfiksuota ir policijos pareigūno R. P. 2014-07-17 tarnybiniame pranešime (b. l. 18). Netikėti policijos pareigūnų parodymais teismas neturi pagrindo, nes byloje nenustatytos aplinkybės, kad jie būtų suinteresuoti apkalbėti ar neteisingai apkaltinti A. M..

Nors A. M. versiją, kad jo automobilį iki Joniškės kapinių jo paprašytas vairavo jo draugas V. K., patvirtino ir pastarasis, tačiau tokią pažeidėjo A. M. ir kaip liudytojo teisme apklausto jo draugo V. K. versiją paneigia anksčiau minėti policijos pareigūnų R. P. ir M. D. parodymai, kad jie aiškiai matė, jog A. M. važiavo vienas, kitų asmenų automobilyje nebuvo. Kaip matyti iš A. M. teisme duotų parodymų, jis nurodė, kad tuo metu, kaip jis teigia, kai jo draugas V. K. atvežė jį jo automobiliu į aikštelę prie Joniškės kapinių, jis, A. M., išlipo iš automobilio, o V. K. liko sėdėti automobilyje. Netrukus prie jo priėjo du pareigūnai ir liepė atidaryti automobilio bagažinę, tai jis ir padarė. Tačiau ne tik patikrinimą atlikę policijos pareigūnai, bet ir pats A. M. nenurodė, kad tuo metu automobilyje sėdėjęs jo draugas V. K. būtų pasišalinęs. Tai taip pat paneigia A. M. versiją, kad jį į Joniškės kapinių aikštelę atvežė jo draugas V. K.. Neįtikėtina ši pažeidėjo versija ir tuo aspektu, kad V. K., pamatęs sulaikomą A. M., išsigando ir pasišalino, nes tiek jis pats, tiek A. M. apklausiami teisme nurodė, kad V. K. nežinojo, kokiu tikslu vežė A. M. jo automobiliu į Joniškės kapinių aikštelę, todėl, jeigu būtų tikima, kad V. K. vairavo jo automobilį, pastarajam nebūtų buvę jokio tikslo pasišalinti. Kita vertus, neįtikėtina ir tai, kad pareigūnai, patikrinę A. M. automobilį bei nustatę, kad jis veža kontrabandines cigaretes, nebūtų ėmęsi priemonių patikrinti ir kartu su pažeidėju važiavusio asmens, jei toks būtų buvęs, tačiau, kaip jie patvirtino, jokių asmenų kartu su A. M. nebuvo, jis atvažiavo vienas. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. M. 2014-07-17 iki Joniškės g. 36, Klaipėdoje, automobilį vairavo pats.

Kaip matyti iš bylos duomenų, A. M. automobilio patikrinimo metu policijos pareigūnams nustačius, kad jis veža kontrabandines cigaretes, jie kartu nuvyko į policiją, adresu Taikos pr. 63, Klaipėda, ir, kaip matyti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūno A. P. 2014-07-17 tarnybinio pranešimo (b. l. 18), patikrinus registro duomenis ir nustačius, kad A. M. yra baustas pagal ATPK 126 str. 4 d. ir jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones 30 mėnesių laikotarpiui, A. M. dėl KET pažeidimų buvo perduotas Klaipėdos apksrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės ekipažui ir šio ekipažo pareigūnas D. Š. pagal gautą pranešimą A. M. surašė tarnybinį pranešimą dėl KET pažeidimo (b. l. 19). Apelianto teiginius, kad jis tik pareigūnams liepus, nepaisant to, kad teisė vairuoti jam buvo atimta, vairavo savo automobilį nuo Joniškės kapinių iki policijos, adresu Taikos pr. 63, Klaipėda, nes negalėjo nevykdyti pareigūnų reikalavimo, paneigia anksčiau aptarti duomenys, kuriais remiantis nustatyta, kad būtent A. M., o ne, kaip jis teigia, jo draugas V. K., atvažiavo savo automobiliu į Joniškės kapinių aikštelę. Todėl A. M. be pagrindo apeliuoja į tai, kad jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta ne ta pažeidimo vieta ir laikas. Kaip minėta, A. M. sulaikę Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai apie jo padarytą KET pažeidimą Kelių policijos pareigūnams pranešė tuo metu, kai jie kartu su A. M. iš Joniškės kapinių aikštelės atvyko į policiją, adresu Taikos pr. 63, Klaipėda, todėl šis adresas ir buvo nurodytas Kelių policijos pareigūno D. Š. 2014-07-17 tarnybiniame pranešime. Policijos pareigūnas K. S., tą pačią dieną surašydamas A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą, jau turėjo duomenis iš jį sulaikiusių policijos pareigūnų apie A. M. 2014-07-17 11.15 val. Joniškės g. 36, Klaipėdoje, padarytą KET pažeidimą, taigi protokolą surašė pagal gautus duomenis. Apelianto teiginiai, kad protokolą surašęs pareigūnas negalėjo remtis A. M. sulaikiusių Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnų R. P. ir M. D. pateiktais duomenimis, nes teismo posėdžio metu R. P. parodė: „Kai surašėme protokolą, ištraukėme pažymas apie baustumus“, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad protokolas pažeidėjui surašomas remiantis objektyviais duomenimis, tai, kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, ir buvo padaryta, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas A. M. buvo surašytas pagal gautus ir registre patikrintus duomenis, o tai, kad pažyma iš registro buvo ištraukta vėliau, jokios reikšmės neturi, svarbu yra patikrinti reikalingus duomenis, tai šiuo atveju ir buvo padaryta. Tai, kad nėra administracinio teisės pažeidimo protokolą A. M. surašiusio policijos pareigūno K. S. tarnybinio pranešimo ir jis nebuvo apklaustas kaip liudytojas šioje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, joks pažeidimas nebuvo padarytas, nes A. M. sulaikymo metu šis pareigūnas nedalyvavo, o protokolą pažeidėjui surašė pagal gautus ir patikrintus duomenis. Kita vertus, pats A. M. apeliaciniame skunde nenurodė, kokias reikšmingas bylai aplinkybes galėtų patvirtinti šis pareigūnas. Esant šiems duomenims, akivaizdu, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą pažeidėjui surašiusio pareigūno K. S. parodymai neturėtų esminės reikšmės šioje byloje, nes jis sulaikant A. M. nedalyvavo, taigi negalėtų nurodyti reikšmingų bylai aplinkybių, t. y. duoti tokių parodymų, kurie galėtų būti laikomi objektyviais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. M. apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo jis nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, A. M. apeliacinio skundo argumentai visiškai paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir laikytini tik jo gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. A. M. pagrįstai pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 2 d.

A. M. apeliaciniame skunde taip pat keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas. Apelianto teigimu, teismas be pagrindo jam paskyrė griežčiausią ATPK 128 str. 2 d. sankcijoje numatytą nuobaudą – administracinį areštą 30 parų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad ATPK 128 str. 2 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas užtraukia piniginę baudą arba administracinį areštą, t. y. sankcijoje nuobaudos suformuluotos kaip alternatyvios. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Šiuo atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, jog A. M. buvo paskirta griežtesnė iš numatytų alternatyvių sankcijų – administracinis areštas. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde teigia, kad jam nepagrįstai paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta nuobauda, tačiau, kaip matyti iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykio registro pažymos apie galiojančias nuobaudas (b. l. 6–15), A. M. anksčiau nemaža kartų baustas administracine tvarka už šiurkščius tyčinius KET pažeidimas (vairavimas neblaiviam, nustatyto greičio viršijimas ir kt.) bei kitus administracinius teisės pažeidimus (viešosios tvarkos pažeidimas, kontrabanda ir kt.) ir jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos – piniginės baudos, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, pažeidimą padarė turėdamas galiojančias administracines nuobaudas už vairavimą neblaiviam (ATPK 126 str. 4 d.), taip pat už ATPK 171² str. 1 dalyje numatytą pažeidimą (biokuro, naftos produktų gabenimo ir laikymo taisyklių pažeidimas), be to, iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad A. M. po skundžiamo 2014-09-04 nutarimo priėmimo, t. y. 2014-10-07 taip pat buvo nubaustas už analogiško pažeidimo, numatyto ATPK 128 str. 2 d., padarymą. Taigi akivaizdu, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos neturi atitinkamo poveikio A. M. ir nesulaiko jo nuo naujų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Todėl nagrinėjamu atveju tam, kad būtų užkardyti daromi administraciniai teisės pažeidimai, pirmosios instancijos teismas pažeidėjui pagrįstai paskyrė griežtesnę administracinės nuobaudos rūšį – administracinį areštą. Paskirtos administracinės nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad apeliantas ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad A. M. paskirta administracinė nuobauda negali būti vertinama kaip per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui, ji buvo tinkamai individualizuota, todėl nėra pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą ir dėl pažeidėjui paskirtos nuobaudos.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), konstatuotina, kad prieštaravimų ar abejonių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, nėra, todėl skundžiamo nutarimo keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.