Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. J. ir S. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Registrų centras, S. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo S. S. (toliau – suinteresuotas asmuo5) atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straispnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio reikalavimais pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt buvo paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą. Per įstatymo numatytą 14 dienų terminą, teisme nebuvo gautas suinteresuotų asmenų pareiškimų dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, jog iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas atmetamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sutarties pagrindu buvusios žemės ūkio bendrovės „Dobilija“ atstovas J. K. pardavė, o S. J. už 8 386,71 Lt nupirko 1957 metų statybos (duomenys neskelbtini), inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sutartimi buvusios žemės ūkio bendrovės „Dobilija“ pajininkai K. Š., M. B., A. T., G. M., P. V. pardavė, o S. J. už 8 397,00 Lt nupirko (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kiekvienam pajininkui sumokėdamas: K. Š. – 1 725,00 Lt, M. B. – 1 754,00 Lt, A. T. – 1 750,00 Lt, G. M. – 1 407,00 Lt, P. V. – 1 750,00 Lt.

(duomenys neskelbtini) Kauno rajono Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2003 m. rugpjūčio 27 d. (duomenys neskelbtini) gaisras kilo (duomenys neskelbtini), priklausiusioje S. J.. (duomenys neskelbtini) Kauno rajono savivaldybės administracijos Taurakiemio seniūnijos pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. J. priklauso (duomenys neskelbtini) pastatas, kurį įsigijo iš žemės ūkio bendrijos „Dobilija“ pajininkų.

2020 m. birželio 6 d. atlikti nekilnojamojo turto, unikalus unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, suformuota kadastrinių matavimų byla. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, nekilnojamasis turtas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viešame registre neįregistruotas. 2020 m. liepos 17 d. pareiškėjai kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centras dėl nurodyto nekilnojamojo turto įregistravimo. 2020 m. liepos 31 d. valstybės įmonės Registrų centras sprendimu Nr. P-SPR4K-7 pareiškėjų prašymas atmestas nustačius, kad nepateikti duomenys, būtini nekilnojamajam daiktui identifikuoti (CBP-25133).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) nėra įregistruota, jos statusas – formuojamas. Juridinių asmenų registro duomenimis, Kauno rajono žemės ūkio bendrovė „Dobilija“ (juridinio asmens kodas 159725683) išregistruota iš Juridinių asmenų registro 1997 m. gegužės 27 d. (DOK-155792).

CK 4.68 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje nurodyta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Atsiliepimus pateikę valstybės įmonė Turto bankas ir Kauno rajono savivaldybės administracija į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nekilnojamasis turtas, į kurį prašo nustatyti nuosavybės teisę pareiškėjai, yra valstybės ar savivaldybės. Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad pastatas – (duomenys neskelbtini) valstybės įmonės Registrų centras nėra įregistruotas ir į Kauno rajono savivaldybės buhalterinę apskaitą neįtrauktas, todėl spręstina, kad (duomenys neskelbtini) galėtų būti privačios nuosavybės teisės objektas (CK 1.98 straipsnio 2 dalis, 4.2 straipsnis). Specialiosiose įgyjamąją senatį reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta imperatyviojo reikalavimo registruoti valdymą, tačiau turi būti įrodytos sąlygos, kurioms esant gali būti pripažinta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą pagal įgyjamąją senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. vasario 21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

Pareiškėjai siekia įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) pastatą. Šį pagrindą įrodinėja žemės ūkio bendrovės „Dobilija“ atstovo J. K. ir pareiškėjo S. J. (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartimi, pareiškėjo S. J. ir buvusios žemės ūkio bendrovės „Dobilija“ pajininkų K. Š., M. B., A. T., G. M. ir P. V. (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartimi, Kauno rajono Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma apie (duomenys neskelbtini) kilusį gaisrą, Kauno rajono savivaldybės administracijos Taurakiemio seniūnijos pažyma apie pareiškėjai priklausantį (duomenys neskelbtini) pastatą, 2020 m. birželio 10 d. kadastrinių matavimų byla. Pareiškėjai teigia, kad (duomenys neskelbtini) pastatas buvo išpirktas už pajus pagal pardavimo aktus, pažymas, sutartis laikotarpiu 1995-2003, tačiau jokių kitų dokumentų, išskyrus aukščiau nurodytas (duomenys neskelbtini) sutartis, pareiškėjai nepateikė. Pareiškėjai remiantis (duomenys neskelbtini) sutartimis teigia, kad iš buvusios žemės ūkio bendrovės ,,Dobilija“ ir jos buvusių pajininkų nupirko nekilnojamąjį daiktą – (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjai į išpirktą už pajus (duomenys neskelbtini) siekia įgyti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu tikslu įregistruoti į ją nuosavybės teisę nekilnojamojo turto registre. Minėta, jog įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas ir nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra to daikto įgijęs kitais pagrindais. Nagrinėjamu atveju, nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) pareiškėjai sieja su kitu – CK 4.47 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu – pirkimo sandoriu. Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį institutas skirtas ne sąlygoms teisinei registracijai sudaryti, o asmens, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tam tikrą daiktą įstatyme nustatytą laiką, nuosavybės teisei pripažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. rugsėjo 22d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009).

Dėl aplinkybių, jog pareiškėjo (duomenys neskelbtini) sutartys sudarytos jau pasibaigus žemės ūkio bendrovės ,,Dobilija“ veiklai (iš juridinių asmenų rgistro išregistruota 1997 m.) ir dėl to nesant vienos iš sandorio šalių; nesilaikant privalomos notarinės formos reikalavimų (CK 1.74 straipsnio 1 dalis); jog sudarytos dvi to paties nekilnojamojo daikto sutartys, kai vienu atveju pinigai mokėti nebeegzistuojančios bendrovės atstovui, o kitu atveju buvusiems bendrovės pajininkams, teismas nepasisako ir jų nevertina kaip neturinčių teisinės reikšmės sprendžiant dėl CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų nustatymo.

Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos, nes yra mažesnės už minimalią priteistiną sumą (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjų G. J. ir S. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.