Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-12-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-529-908/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-529-908/2018Nutartis · 2018-12-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. AN2-104-209/2019Nutartis · 2019-02-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-10
Bylos Nr.
II-529-908/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02212-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Pažeidėjas
J. A.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo skundo byla Nr. II-529-908/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02212-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4.; 16.9.3.; 16.9.7 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gruodžio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, Sandrai Biziulevičienei,dalyvaujant skundą padavusiam administracinėn atsakomybėn patrauktam J. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo O. M. (O. M.), asmens kodas: (duomenys neskelbtini) (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo, kuriuo O. M. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą paskirta administracinė nuobauda - 200 eurų bauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio (toliau – Institucija) 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22837-2018 nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 2 dalį subendrinta 200 Eur dydžio bauda dėl to, kad 2018 m. birželio 9 d., apie 21.45 val., Vilniuje, Kalvarijų g. 196, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 punktų, reikalavimus, nes vairuodamas automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, prispaudė pėsčiąją N. F. tarp savo vairuojamo automobilio ir automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pėsčioji N. F. prispausta savo aprangos kniedėmis apgadino automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu pėsčiai N. F. nežymiai sutrikdyta sveikata ir apgadintas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Skundu pareiškėjas O. M. prašo panaikinti 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą, nes nutarimas nepagrįstas faktinėmis įvykio aplinkybėmis, paremtas tik nukentėjusiosios parodymais. Skundas motyvuojamas tuo, kad eismo įvykis vyko važiuojamoje kiemo (konkrečiai, pravažiavimo į (iš) kiemą) dalyje. Automobilis „Audi A4“ stovėjo ne prie gatvės krašto kaip privaloma pagal KET, o buvo sustabdytas ir stovėjo nerūpestingai pastatytas vidury važiuojamosios dalies. Iš nukentėjusios automobilio buvo laipinami keleiviai, todėl jis sustojo, įsitikino pagal akių kontaktą su vairuotoja, kad jį ji pastebėjo, įvertino jų abiejų automobilių padėtį gatvėje ir jų gabaritus ir saugiai bei atsargiai darė manevrą, apvažiuodamas jos netinkamai pastatytą automobilį. Pagal likusio pravažiavimo plotį ir abiejų automobilių dydį pagrįstai tęsė savo manevrą, nes gatvės laisvo pločio dar pakako jam pravažiuoti, nepaisant nerūpestingai pastatyto nukentėjusios automobilio. Šią aplinkybę įrodo prie nutarimo prisegtos nuotraukos. Jo manevro pabaigoje, tačiau dar jam nepasibaigus, „Audi“ vairuotoja, būdama greta savo netinkamoje vietoje pastatyto automobilio, t. y. būdama gatvės važiuojamojoje dalyje, neįsitikinusi savo ir kitų asmenų saugumu ir padėties aplinkybėmis, netikėtai ir nelauktai pradėjo judėti link savo automobilio galo, už kurio jis jau suko į dešinę, taip sukeldama grėsmę savo sveikatai bei savo ir svetimam turtui. Pastebėjęs, kad ji kliudė jo automobilio galą, sustojo ir paklausė, ar reikia skubios medicininės pagalbos, paragino iškviesti policiją. Ji kategoriškai atsisakė ir pasišalino, vairuodama savo automobilį. Jos keleiviai buvo akivaizdžiai neblaivūs – nuo jų sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Jo manymu, tikėtina, kad ir vairuotoja galėjo būti neblaivi, todėl ir pasišalino iš įvykio vietos. Kartu su juo važiavo keleivė A. A. F., kuri gali paliudyti šio įvykio eigą. Skundžiamas nutarimas taip pat remiasi įvykio liudytojos parodymais, tačiau jie akivaizdžiai patvirtina, kad minėta liudytoja įvykio nematė, todėl jos parodymai nekonkretūs ir neinformatyvūs. Vertindamas šias aplinkybes, teigia, kad neteisėtus ir neatsargius bei nelauktus eismo manevrus atliko pati nukentėjusioji. Būtent dėl jos veiksmų įvyko eismo įvykis (b. l. 6,7).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į O. M. skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad, priimant nutarimą, išnagrinėti ir tinkamai įvertinti visi byloje esantys įrodymai. Nutarime yra išdėstytos nutarimo priėmimo aplinkybės. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 2 dalį, O. M. patrauktas teisėtai ir teisingai (b. l. 2).

Teismo posėdyje pareiškėjas O. M. nurodė, kad skundą palaiko jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškintino, kad viskas vyko važiuojamojoje dalyje, pati nukentėjusioji metėsi į jo važiuojamąją dalį. Čia ne vidinis kiemas, o dviejų juostų kelias tarp kiemų ir negali būti traktuojamas, kaip kiemas. Nukentėjusiosios automobilis buvo nepriparkuotas, o stovėjo važiuojamojoje dalyje, beveik per vidurį, iš jo buvo išlaipinami keleiviai. Jis pats privažiavo iš galo. Palaukė, įsitikino, kad vairuotoja jį pamatė, nes sustojusi prie savo priekinių durelių pažiūrėjo į jį. Matydamas, kad ji stovi ir laukia, pradėjo judėti. Nukentėjusioji ir jos automobilis stovėjo arčiau dešinės pusės, apvažiuoti buvo įmanoma, tačiau iš pradžių jis to nedarė, nes buvo laipinami keleiviai ir pati nukentėjusioji buvo važiuojamojoje dalyje. Pradėjus jam manevrą, nukentėjusioji buvo šalia durelių, praktiškai per vidurį savo mašinos. Baigęs manevrą jis pajuto kontaktą į galinę automobilio dalį. Nukentėjusioji pati pajudėjo ta kryptimi. Jeigu nukentėjusioji pati nebūtų pajudėjusi, būtų ramiai ją apvažiavęs.

Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus O. M. nurodė, kad nukentėjusiąją lenkė, atstumas buvo apie metrą. Ji stovėjo prie priekinių vairuotojo pusės durelių, o jam pabaigus manevrą, ji atsidūrė prie galinių durelių. Taip gaunasi, kad ji puolė prie jo galinio rato. Pajutęs smūgį, sustojo pažiūrėti, kas atsitiko, pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą, tačiau nukentėjusioji atsisakė – sakė, kad vyks pati. Ji buvo patyrusi šoką. Apsikeitė kontaktais. Gailisi, kad neiškvietė policijos. Žino, kad turėjo būti kviečiama policija. Čia jo klaida, dėl to gailisi. Nusprendė, kad nėra sužalojimų, dėl to ir nebuvo kviesta policija. Po įvykio išsiskirstė, jis nuvažiavo į savo kiemą, o ji su savo automobiliu išvyko. Vėliau gavo pranešimą iš policijos. Įvykio vietą jis fotografavo, nuotraukas darė jau pavažiavęs toliau. Fiksavo nukentėjusiosios automobilį. Jis KET taisyklių nepažeidė, pati nukentėjusioji elgėsi neatsakingai, pati metėsi po galiniais ratais. Vietos apvažiuoti automobilį užteko, tuo labiau, kad jis pakankamai ilgai stovėjo ir laukė. Važiavimo krypties po to nekeitė, smūgį pajuto, kai jo automobilio dešinė pusė beveik pravažiavo nukentėjusiosios stovintį automobilį. Faktiškai pabaigė manevrą, buvo „Audi“ gale, jo priekinę dalį buvo pravažiavęs. Veidrodėlyje pamatė, kad nukentėjusioji stovi prispausta, gavosi, kad tarp jo ir savo mašinos. Tiksliau, turbūt, buvo kliudyta ir atsitrenkė į savo automobilį, buvo užkabinimas, nes pravažiavo, išgirdęs garsą pravažiavo dar į priekį (b. l. 61-66).

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji N. F. paaiškino, kad vakare automobiliu grįžo į namo kiemą. Kartu buvo draugės vyras ir 14 m. vaikas. Įvažiuojant į kiemą, prie namo buvo „priparkuotos“ mašinos. Priekyje buvo vieta, kur ji galėjo išleisti keleivius. Ji pastatė automobilį prie bordiūro, palikdama iki jo mažiau nei pusę metro. Pastačiusi mašiną, pažiūrėjo, ar kas neatvažiuoja, tada išlipo, nuėjo apžiūrėjo, ar kitos mašinos galės pravažiuoti. Vietos buvo pakankamai. Tada pasakė keleiviams, kad jie gali išlipti, pirmas išlipo draugės sūnus, paskui vyras. Paskui išlipo pati draugė, ji dar nespėjo išlipti, kai išgirdo greitai sustojusį autobusiuką. Pakėlusi galvą, pamatė, kad autobusiukas stovi. Vietos pravažiuoti buvo, tačiau jis sustojo už jų mašinos. Pareiškėjas užmezgė akių kontaktą su ja, galėjo ką nors jai pasakyti, bet jis nieko nesakė. Pagalvojo, kad jis stovės, kol ji apeis mašiną, kai tik padarė žingsnį, autobusiukas pajudėjo. Žingsnį padarė už vairuotojo durų, ir iš karto apsisuko. Autobusiukas kaip važiavo, taip ir nuvažiavo. Pavažiavęs sustojo. Kai ji padarė žingsnį, autobusiukas pradėjo važiuoti, kontaktas buvo per klubus, alkūnę, rankas. Nebuvo prispausta prie mašinos, bet stovėjo šalia automobilio. Padarė tik žingsnį link galinių automobilio durų ir pradėjo suktis. Kai kontakto metu autobusiukas ją apsuko, apibraižė alkūnes, pajuto skausmą, bet negalėjo suprasti, kas atsitiko. Paskui pamatė, kad nebuvo antros tapkės, kojos buvo pajuodusios. Pribėgo draugė, paklausė kas atsitiko, bet ji nieko negalėjo paaiškinti, buvo šoke. Matė, kad draugė renka jos daiktus. Draugė paties įvykio nematė, nes tuo metu lipo iš mašinos, bet girdėjo, kaip ji suklykė. Autobusiukas sustojo priekyje, vairuotojas išlipo, bet nebuvo priėjęs prie jos. Nieko neklausė apie greitosios pagalbos iškvietimą, tiesiog stovėjo ir žiūrėjo. Jis nepriėjo prie jos ir nebendravo su ja. Pajuto stiprų skausmą rankoje, nuo skausmo net kalbėti negalėjo. Pasakė, kad važiuoja į ligoninę ir pati nuvažiavo. Pareiškėjas taip ir liko stovėti. Ligoninės priėmime pasakė, kad ji buvo prispausta mašinos, ją nusiuntė pas chirurgą Jai nustatė stiprų sumušimą ir išleido namo. Po viso to dar išrašė vaistų.

Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus N. F. nurodė, kad tuo metu nedirbo, buvo registruota darbo biržoje, todėl nedarbingumas jai nebuvo reikalingas. Pareiškėjas jos net neatsiprašė. Po įvykio su juo nebendravo. Po kontakto ji įvykio vietoje buvo 15-20 min. Automobilio apgadinimų tą dieną nepastebėjo, kitą dieną, išėjusi į lauką, priėjusi prie mašinos, pastebėjo toje vietoje dryžius, buvo įbrėžimai ant durelių ir kairės pusės sparno. Įvykio dieną buvo su šortais su metalinėmis sagomis, matomai, jomis ir apibraižė mašiną, kai kontakto metu apsisuko. Policijai parodė apgadinimus. Prieš kontaktą su pareiškėjo mašina ji buvo žengusi žingsnį. Nuo išlipimo iki smūgio praėjo gal 10-15 min. Pastebėjusi, kad už jos stovi autobusiukas, pažiūrėjo į vairuotoją, užmezgė akių kontaktą ir po 2-3 min. žengė link savo mašinos galo. Net nepastebėjo, kaip autobusiukas pradėjo važiuoti. Pareiškėjo telefono numerį jai davė draugės vyras, nes po įvykio jiedu bendravo ir pareiškėjas pats jam davė savo telefono numerį. Ji jį užsirašė ir vėliau paskambino. Paskambino po to, kai jai pusė pirmos nakties paskambino iš policijos ir paklausė, ar ji yra sveika. Ji nebuvo automobilio priekyje, buvo prie vairuotojo durelių ir padarė žingsnį už vairuotojo durelių. Kai išlipo iš mašinos, taip ir stovėjo. Po smūgio buvo prie galinių durelių. Į policiją nesikreipė, apie įvykį pranešė ligoninės personalas. Jos mašina nuotraukoje (b. l. 39), kurią užfiksavo pareiškėjas, jau pajudinta, nes čia kaip tik važiavo į Lazdynų ligoninę (b. l. 61-66).

Teismo posėdžio metu liudytoja N. S. paaiškino, kad nukentėjusioji yra jos draugė, pareiškėjo nepažįsta. Jie atvažiavo prie namo, tvarkingai prisiparkavo automobilį prie bordiūro, kad galima būtų pro jį pravažiuoti, nes ta gatvelė yra siaura. Natalija pasakė, kad atidarys bagažinę, kai ji (N. S.) lipo iš mašinos, išgirdo šauksmą. Pamatė Nataliją, jos šlepetės gulėjo apverstos tolokai nuo jos, ji svyravo, ranka ir koja buvo mėlynos. Paklausė, kas atsitiko. Natalija atsakė, kad ją užkabino mašina. Suprato, kad tai buvo autobusiukas, kuris jau buvo pravažiavęs. Paties momento nematė. Nematė už nugaros stovinčios mašinos, nes mašinų ten daug būna. Pamatė sužalotą Nataliją, kuri stovėjo prie pat bagažinės svyruodama. Stovėjo prie pat mašinos ir laikėsi už bagažinės.

Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus N. S. nurodė, kad pareiškėjas net žmoniškumo neparodė, nepriėjo, nepaklausė, ar bloga, ar policiją kviesti. Jos vyras buvo išgėręs, matė, kaip jis kalbasi su pareiškėju, tačiau pats pažeidėjas net nepriėjo prie jų, nesiūlė kviesti greitosios pagalbos. Automobilio priekis buvo priparkuotas prie pat bordiūro (b. l. 61-66).

Teismo posėdžio metu liudytoja A. A. M. paaiškino, kad važiavo su vyru. Atsistojo kelio važiuojamojoje dalyje. Jiems reikėjo pasukti į kiemą, bet to padaryti negalėjo, nes važiuojamoje kelio dalyje buvo ne vietoje priparkuotas automobilis daugiau nei 1 metro atstumu nuo bordiūro. Buvo išlaipinami keleiviai. Jos sutuoktinis sustojo už to automobilio ir laukė, kada galės važiuoti. Nukentėjusioji juos matė. Vyras pradėjo važiuoti. Kad nukentėjusioji nukentėjo, išgirdo pravažiavus ją iš riksmo. Ji sėdėjo keleivio vietoje. Buvo lenkiama iš kairės pusės, kur ji sėdėjo. Jiems pradėjus važiuoti, nukentėjusioji bėgo nuo automobilio priekio link galo. Prasilenkė su jos automobiliu daugiau nei pusės metro atstumu (50-70 cm).

Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus A. A. M. nurodė, kad stovėjo už nukentėjusiosios automobilio apie 3-5 min. Vyras nutarė važiuoti, nes visi keleiviai buvo išlipę, o nukentėjusioji stovėjo prie savo automobilio. Nuvažiavę į kiemą, išgirdo, kad vairuotoja nukentėjo. Kontakto, smūgio ji nejautė. Pravažiavę iš garso suprato, kad nukentėjo. Buvo kažkoks garsas. Nukentėjusiosios vyras pradėjo šaukti ir jos vyras išlipo iš savo automobilio. Jos vyras priėjo prie nukentėjusiosios. Jis nukentėjusiajai siūlė kviesti policiją, tačiau nukentėjusioji atsisakė. Ji pati neišlipo iš automobilio, nes nukentėjusioji ir jos vyras buvo išgėrę. Jos vyras pradėjo daryti eismo įvykio nuotraukas. Kai darė nuotraukas, nukentėjusioji jau buvo pasišalinusi iš įvykio vietos. Vyras bendravo su kitu vyru, paprašė telefono numerio. Po to paskambino pasiteirauti, kaip nukentėjusiosios sveikata. Savo automobilį priparkavo savo kieme, vyras policijos nekvietė, tačiau buvo padaryta eismo įvykio nuotrauka. Kai jie pradėjo judėti link nukentėjusiosios automobilio, moteris stovėjo prie automobilio prekinio sparno kairėje pusėje. Pravažiuojant kažką išgirdo, bet nesuprato, kas tai per garsas. Garsą išgirdo, kai pradėjo važiuoti link savo kiemo. Prieš tai žmonės lipo iš automobilio į dešinę pusę, pusantro metro nuo bordiūro į gatvę.

Specialisto 2018 m. liepos 5 d. paaiškinimo duomenimis nustatyta, kad N. F. nustatytas minkštųjų audinių patinimas dešinėje plakštakoje, poodinė kraujosrūva dešinės šlaunies ir blauzdos srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad jose užfiksuota įvykio vieta, Vilniuje, Kalvarijų g. 196, bei iš įvykio vietos išvažiuojantis automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16, 33, 34, 36, 37, 38, 39).

Skundas netenkintinas

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANB 569 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad O. M. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai, jo veika kvalifikuota tinkamai. Teismas neturi pagrindo atmesti byloje esančių rašytinių įrodymų – administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuriame užfiksuotos visos įvykio aplinkybės; nuotraukų, nukentėjusiosios, liudytojų paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu, ir daro išvadą, kad šie įrodymai visiškai patvirtina O. M. pažeidus KET 9, 126 punktų reikalavimus.

ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

ANK 423 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas.

O. M. nubaustas už tai, kad pažeisdamas KET 9, 126 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, prispaudė pėsčiąją N. F. tarp savo vairuojamo automobilio ir automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pėsčioji N. F. prispausta savo aprangos kniedėmis apgadino automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu pėsčiai N. F. nežymiai sutrikdyta sveikata ir apgadintas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kelių eismo taisyklių 126 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu pėsčiai N. F. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir apgadintas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių N. F. medicininių dokumentų bei specialisto apklausos matyti, kad N. F. nustatytas minkštųjų audinių patinimas dešinėje plakštakoje, poodinė kraujosrūva dešinės šlaunies ir blauzdos srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Apklausta teismo posėdžio metu pati nukentėjusioji nurodė, kad kai kontakto metu autobusiukas ją apsuko, apibraižė alkūnes, pajuto skausmą. Kontaktas buvo per klubus, rankas. Tokius nukentėjusiosios parodymus teisme patvirtino ir įvykyje dalyvausi jos draugė liudytoja N. S.. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad automobilio apgadinimų tą dieną nepastebėjo, o kitą dieną išėjusi į lauką ir priėjusi prie mašinos, pastebėjo toje vietoje dryžius, tai buvo įbrėžimai ant durelių ir kairės pusės sparno, likę nuo jos įvykio dieną vilkėtų šortų su metalinėmis detalėmis, kurios, matomai, apibraižė mašiną, kai kontakto metu. Policijai parodė žymes ant automobilio. Nukentėjusioji parodymus davė, būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jos parodymai nuoseklūs, konkretūs, sutampantys su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, byloje duomenų apie tai, kad ji dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti O. M., nėra, todėl nesiremti jos parodymais, kuriuos patvirtina ir kita bylos medžiaga, teismas neturi pagrindo. Tai, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu pėsčiai N. F. galėjo būti nežymiai sutrikdyta sveikata ir apgadintas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neneigė ir pats pareiškėjas.

Pareiškėjas O. M. jam inkriminuotus nusižengimus neigia teigdamas, jog dėl eismo įvykio kalta pati nukentėjusioji N. F., nes ji buvo neatidi, pastatė automobilį gatvės važiuojamojoje dalyje, todėl, pareiškėjo vairuojamai transporto priemonei pradėjus judėti, pati būdama gatvės važiuojamojoje dalyje netikėtai ir nelauktai pradėjo judėti link savo automobilio galo, taip sukeldama grėsmę savo sveikatai bei savo ir svetimam turtui.

Vertindamas skunde išdėstytus O. M. argumentus teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog įvykio metu nukentėjusioji buvo kelio važiuojamojoje dalyje prie automobilio. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš nukentėjusios automobilio buvo išlaipinami keleiviai. Vietos pravažiuoti kitai transporto priemonei buvo nedaug, tai pripažino ir pats pareiškėjas, tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad iš pradžių jis kurį laiką laukė už nukentėjusiosios automobilio. Nepaisant šių aplinkybių, pareiškėjas, matydamas nukentėjusiąją kelio važiuojamojoje dalyje, nepalaukė, kol ji atlaisvins kelio dalį, ir nusprendė apvažiuoti jos automobilį, tačiau nepaliko pakankamo tarpo iš šono ir prispaudė pėsčiąją N. F. tarp savo vairuojamo automobilio bei automobilio „Audi A4“. Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji buvo prispausta, parodo, kad pareiškėjas, lenkdamas nukentėjusiosios automobilį, nepaliko saugus tarpo iš šono. Pareiškėjo teismo posėdyje išsakyti teiginiai, kad, jeigu nukentėjusioji pati nebūtų išėjusi į kelio vidurį, būtų ramiai apvažiavęs, nelogiški, nes, prieš pareiškėjui pajudant su savo automobiliu, N. F. dar buvo kelio važiuojamojoje dalyje, prie savo automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad nors ir pareiškėjas teisme iškėlė versiją, jog nukentėjusioji N. F. buvo galimai neblaivi, tačiau jo nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Pažymėtina ir tai, kad po įvykio pati nukentėjusioji vairuodama savo transporto priemone nuvažiavo į gydymo įstaigą. Jokiuose medicininiuose dokumentuose nėra fiksuota, jog N. F., iš karto po įvykio atvykusi į gydymo įstaigą, buvo neblaivi.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyriaus Paieškos poskyrio pareigūnas tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė O. M. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 2 dalį, priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nenustatyta, todėl naikinti ar keisti nutarimą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,

nutaria:

O. M. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyriaus Paieškos poskyrio 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Gruodienė