Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-104-209/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-529-908/2018Nutartis · 2018-12-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. AN2-104-209/2019Nutartis · 2019-02-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-18
Bylos Nr.
AN2-104-209/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02212-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Stasys Lemežis
Pažeidėjas
O. M.
Kategorijos
Nuorašas
Administracinė byla Nr. AN2-104-209/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02212-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atmestas O. M. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyriaus Paieškos poskyrio 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. O. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio (toliau – Institucija) 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22837-2018 nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 2 dalį subendrinta 200 Eur dydžio bauda dėl to, kad 2018 m. birželio 9 d., apie 21.45 val., (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 punktų, reikalavimus, nes vairuodamas automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, prispaudė pėsčiąją N. F. tarp savo vairuojamo automobilio ir automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pėsčioji N. F. prispausta savo aprangos kniedėmis apgadino automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu pėsčiai N. F. nežymiai sutrikdyta sveikata ir apgadintas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas atmetė O. M. skundą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Apeliaciniu skundu O. M. prašo panaikinti policijos nutarimą ir panaikinti jam paskirtas baudas. Skunde teigia, kad automobilis Audi A4 stovėjo ne prie gatvės krašto, taip pažeisdamas KET taisykles. Nepaisant to, likusio gatvės pločio jam (apeliantui) pakako, kad pravažiuotų saugiai, tačiau Audi vairuotoja, neįsitikinusi savo saugumu, pradėjo judėti link savo automobilio galo. Akcentuoja, jog nuo Audi automobilio keleivių sklido alkoholio kvapas, tikėtina, kad ir pati vairuotoja buvo neblaivi.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliaciniame skunde ginčijama O. M. kaltė dėl jam inkriminuotų nusižengimų padarymo. Nėra ginčijamas klausimas dėl padarytų nusižengimų kvalifikavimo, todėl apygardos teismas dėl šių aplinkybių atskirai nepasisakys.

5. Byloje yra susiklosčiusi tokia faktinė situacija, kad apeliantas, vairuodamas savo automobilį, nepasirinko saugaus atstumo, nepaliko saugaus tarpo tarp jo ir greta esančio automobilio ir dėl to prispaudė tarp dviejų automobilių buvusią moterį. Apeliantas savo veiksmuose KET pažeidimų neįžvelgia ir teigia, kad jis paliko saugų atstumą ir pati nukentėjusioji yra kalta dėl jai kilusių pasekmių. Su šia apelianto pozicija apygardos teismas nesutinka.

6. Dėl to, kad iš tiesų buvo aptariamas įvykis ir jame dalyvavo apeliantas ginčo nekyla. Ginčo nekyla ir dėl to, kad būtent apelianto vairuojamas automobilis prie kito automobilio prispaudė nukentėjusiąją. Taigi, byloje tikslinga nustatyti tik tai, ar O. M. veiksmuose yra kaltės dėl kilusių padarinių, ar nėra.

7. Apeliantas teisingai pažymi, kad byloje yra iš esmės tik dviejų ginčo šalių parodymai – iš vienos pusės – jo, iš kitos – nukentėjusiosios bei jos draugės. Abiejų ginčo šalių parodymai išsiskiria pora aspektų. Apeliantas teigia, kad iškart po įvykio siūlėsi padėti nukentėjusiajai, tačiau ši teigia, kad apeliantas jos būkle nepasidomėjo. Šių aplinkybių nagrinėjimas, teismo vertinimu, nėra tikslingas, nes neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl O. M. kaltės. Kitas aspektas – apelianto veiksmai paties įvykio metu, t.y. važiuojant pro šalį. Apeliantas teigia, kad jis įsitikino, kad važiuoti (toliau judėti) yra saugu, todėl tęsė manevrą. Nukentėjusioji teigia, kad apeliantas jos buvimą šalia automobilio ignoravo ir judėjo (tęsė manevrą) neatsižvelgdamas į jos padėtį. Teisėjas vertina, jog nukentėjusiosios pozicija yra ne tik įtikinamesnė, tačiau ir pagrindžiama kitais bylos duomenimis. Visų pirma svarbu pažymėti, kad dėl padarytų sveikatos sužalojimų ginčo nėra. Toliau, vertinant įvykio aplinkybes, matyti, kad apeliantas iš tiesų buvo sustojęs ir laukė, kol galės pravažiuoti pro sustojusį nukentėjusiosios vairuojamą automobilį. Šių aplinkybių neginčija nė viena ginčo šalių. O. M. teigia, kad kiek palaukęs įsitikino, kad manevrą atlikti saugu ir bandė pravažiuoti. Nukentėjusioji teigia, kad manevro saugumu apeliantas neįsitikino. Kadangi, kaip minėta, byloje yra iš esmės tik dviejų besiginčijančių pusių parodymai, besąlygiškai nustatyti konkrečios įvykių sekos nėra galimybių, tačiau tai, teismo vertinimu, neužkerta kelio teisingam bylos išnagrinėjimui. Apygardos teismas atkreipia ypatingą dėmesį į tą aplinkybę, kad apeliantas su savo automobiliu buvo sustojęs šalia nukentėjusiosios automobilio ir matė, ką ši daro. Pats O. M. patvirtino, jog kito automobilio vairuotoja buvo išlipusi ir trukdė jam pravažiuoti. Kiek palaukęs ir neva įsitikinęs manevro saugumu, jis bandė pravažiuoti. Taigi, O. M. pro nukentėjusiosios automobilį negalėjo važiuoti dideliu greičiu, nes jis buvo tik ką pradėjęs judėti. Tokiu atveju, judėdamas nedideliu greičiu jis privalėjo stebėti, kas vyksta aplink, ar toliau tęsti manevrą yra saugu ir pan. Net ir tuo atveju, jeigu nukentėjusioji būtų pradėjusi judėti ir keisti jos buvimo vietą, apeliantas, kaip apdairus eismo dalyvis, privalėjo tai pastebėti. Atlikdamas tokį manevrą, žinodamas, kad netoliese yra žmonių, O. M. privalėjo numatyti, kad tos aplinkybės (ta asmenų buvimo vieta), kurias jis matė prieš pradėdamas manevrą, gali pasikeisti bet kuriuo momentu ir pasirinkti tokį greitį, kad nekeltų pavojaus aplinkiniams. Šiuo gi atveju to padaryta nebuvo. Apygardos teismo teisėjas vertina, kad apeliantas, būdamas apdairus eismo dalyvis, važiuodamas pro nedidelį tarpą, suprasdamas, kad gali kliudyti kitas transporto priemones ar asmenis, matydamas, kad netoliese yra žmonių, privalėjo manevrą arba atlikti taip užtikrintai ir neskubėdamas, kad nesukeltų pavojaus, arba apskritai jo neatlikti ir palaukti, kol aplinkybės pasikeis. Nagrinėjamu atveju O. M. situaciją įvertino netinkamai, todėl pažeidė KET taisykles ir administracinėn atsakomybėn jis patrauktas pagrįstai.

8. Apygardos teismas atsižvelgia ir į tai, kad O. M. praeityje ne kartą buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – už greičio viršijimą, už naudojimąsi telefonu vairuojant, netinkamą automobilio parkavimą, įvažiavimą į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui ir kt. (b. l. 24-28). Šie duomenys reikšmingi vertinant apelianto asmenybę bei jo vairavimo įpročius (įgūdžius). Iš išvardytų duomenų matyti, kad P. M. jau ir ankščiau yra sąmoningai pažeidinėjęs KET reikalavimus, kas, kartu su kitais bylos duomenimis, sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, jog jis (apeliantas) nebuvo pakankamai apdairus ir padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus.

9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusioji savo automobilį buvo sustabdžiusi taip, kad pati pažeidė KET reikalavimus. Šių apeliacinio skundo argumentų kontekste pabrėžtina, jog nukentėjusiosios veiksmuose jokio KET pažeidimo nenustatyta. Vis dėlto, svarbesnis aspektas yra tas, kad net ir tokiu atveju, jeigu kitas asmuo iš tiesų darytų KET pažeidimą, tai nesuteikia teisės KET pažeidinėti ir apeliantui. Be kita ko, apeliantas nežymiai sutrikdė N. F. sveikatą, kas negali būti pateisinama tariamu kito asmens padarytu KET pažeidimu.

10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad kito automobilio vairuotoja, tikėtina, buvo neblaivi. Tokie apeliacinio skundo teiginiai vertinami kaip neobjektyvūs ir nepagrįsti. Byloje pateiktas medicinos dokumentų išrašas (b. l. 14), iš kurio matyti, jog N. F. nebuvo nustatytas alkoholio ar svaigalų vartojimas. Be kita ko, jeigu apeliantas manė, kad N. F. yra neblaivi, jis turėjo iškviesti policiją, tačiau to nepadarė. Remiantis tuo darytina išvada, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog nukentėjusioji galėjo būti neblaivi.

11. Toliau apeliaciniame skunde yra nurodomi argumentai, kurie buvo nurodyti ir skunde apylinkės teismui, todėl apygardos teismas, atsakęs į esminius skundo argumentus konstatuoja, jog apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos naikinti.

12. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamos apylinkės teismo nutarties įžanginėje dalyje per klaidą, kaip dalyvavęs procese asmuo, yra nurodomas ne O. M., o kitas asmuo. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje dalyvavo būtent O. M., todėl ši rašymo klaida yra ištaisoma nepakeičiant nutarties esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

O. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties įžanginėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, kad skundas išnagrinėtas dalyvaujant O. M.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas (parašas) Stasys LemežisNuorašas tikrasTeisėjas Stasys Lemežis