Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2025-12-10 · Administracinė byla Nr. eA-603-556/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-12-10
Bylos Nr.
eA-603-556/2025
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02144-2023-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Antano paslauga“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Administracinė byla Nr. eA-603-556/2025Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02144-2023-3Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Antano paslauga“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Antano paslauga“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Antano paslauga“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 31946 (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Nutarimas yra neteisėtas, nes VDI neteisingai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei nukrypo nuo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose.

2.2. Nutarimu nuspręsta, kad juridinis asmuo UAB „Antano paslauga“, atstovaujama direktorės G. D., neužtikrino, jog įmonėje dirbanti darbuotoja A. G., gim. (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 19 d., apie 14.00 val. iki kol atvyko VDI inspektoriai, dirbtų padavėja UAB „Antano paslauga“ priklausančioje kavinėje „Provincija“ adresu (duomenys neskelbtini), apie jos priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Už šį pažeidimą numatyta atsakomybė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte.

2.3. Pagal apskaitos tvarkymo sutartį, sudarytą tarp R. G. įmonės ir UAB „Antano paslauga“, matyti, kad R. G. įmonė buvo atsakinga už pranešimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) dėl naujų darbuotojų priėmimo. R. G. įmonei 2023 m. liepos 18 d. buvo pranešta, kad A. G. pradės dirbti nuo 2023 m. liepos 19 d. Darbo sutartis bei įsakymas priimti į darbą buvo sudarytas dar iki patikrinimo pradžios. Minėti dokumentai buvo pateikti VDI jų patikrinimo metu, su jais bendraujant G. D., todėl jie negalėjo būti pasirašyti jiems atvykus. Tą patį patvirtino ir apklausiama A. G.

2.4. Priimdama skundžiamą Nutarimą VDI netyrė ir nenustatinėjo pareiškėjo kaltės (vieno iš būtinųjų Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pažeidimo sudėties požymių), nepagrįstai pritaikiusi atsakomybę be kaltės. Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylos yra nagrinėjamos ir baudos už šiuos pažeidimus yra skiriamos vadovaujantis mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (toliau – ir ANK). Atitinkamai skundžiamas Nutarimas turėjo būti priimamas vadovaujantis ANK nustatyta tvarka ir reguliavimu. ANK 7 straipsnis nustato, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo tik tuo atveju, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

2.5. Pareiškėjo vadovė VDI 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-764-2023 už tą patį pažeidimą (nelegalų darbą) buvo nubausta 1 000 Eur bauda, taikant ANK 95 straipsnio 1 dalį. Dar kartą už tuos pačius veiksmus, tos pačios institucijos nutarimu paskirta bauda juridiniam asmeniui yra nesąžininga, nepagrįsta ir pažeidžianti non bis in idem (už vieną teisės pažeidimą draudžiama bausti du kartus) principą. Skiriant baudą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, taip pat skiriant baudą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnį, vertinami tie patys dalykai – nelegalaus darbo faktas bei atsakomybės už nelegalų darbą klausimas. Ginčo atveju tiek nagrinėjant pažeidimą administracinio nusižengimo byloje, tiek administracinėje byloje buvo atsižvelgiama į tas pačias faktines aplinkybes, konstatuoti tie patys pažeidimai, įvertinus vieno asmens – juridinio asmens vadovo – direktoriaus veiksmus.

Atsiliepimas

3. Atsakovas VDI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes. Nelegalaus darbo faktas buvo nustatytas, pareiškėjas yra tinkamas subjektas jo teisinei atsakomybei kilti. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu baudimu.

II.

5. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas nustatė, kad Nutarimu pareiškėjas nubaustas, už tai, jog pažeidžiant DK 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, 2023 m. liepos 19 d., apie 14.00 val., įmonei priklausančioje kavinėje „Provincija“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), buvo leista dirbti A. G., neįsitikinus, kad apie jos priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka yra pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Pareiškėjui taikyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta atsakomybė.

8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi DK 42 straipsnio 1, 2 dalimis, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu, paminėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą dėl non bis in idem principo, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl įmonės darbuotojų kaltės įtakos įmonės taikomoms sankcijoms. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.50 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus.

9. Teismas nurodė, kad Nutarimu bauda skirta pareiškėjui – UAB „Antano paslauga“, kuri yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl nėra pagrindo teigti, jog skiriant nuobaudą buvo pažeistas non bis in idem principas. Nagrinėjamu atveju darbdavys – pareiškėjas, todėl būtent pareiškėjui tenka pareiga užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Nepaneigta, jog 2023 m. liepos 19 d., apie 14.00 val., A. G. buvo leista dirbti įmonei priklausančioje kavinėje „Provincija“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), neįsitikinus, kad apie jos įdarbinimo faktą yra informuotas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, todėl laikytina, jog pareiškėjas nesilaikė teisės aktuose nustatytos įdarbinimo tvarkos. Konstatavus, jog pareiškėjo neveikimu buvo pažeistos DK 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, pareiškėjui pagrįstai taikyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta atsakomybė. Nutarimu pareiškėjui paskirta sankcijoje numatyta minimali nuobauda.

10. Teismas padarė išvadą, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti nėra pagrindo. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, pareiškėjas neįgijo teisės į patirtų bei įrodymais pagrįstų išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintas.

III.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą ir bylą nutraukti; panaikinti Nutarimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes bei klaidingai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluota praktika, tačiau jos netaiko arba taiko visiškai priešingai.

Žemesnės instancijos teismas

11.2. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Tauragės apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimu dėl to paties pažeidimo ir dėl tų pačių aplinkybių nutarė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. D. skundą tenkinti iš dalies, panaikinti VDI 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. VDI-ANR N-764-2023 (ROIK: 23217427865) dalį dėl G. D. pripažinimo kalta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, panaikinti VDI 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. VDI-ANR N-764-2023 (ROIK: 23217427865) dalį ANK 38 straipsnio taikymo. Negana to, VDI nesutikdama su minėta nutartimi ją apskundė Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. sausio 23 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo nutarimą paliko nepakeistą ir VDI apeliacinio skundo netenkino.

11.3. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį klausimą, kiekvienu atveju turi būti tiksliai nustatoma, kuris asmuo patenka į „darbdavio“ ar „darbdavio įgalioto asmens“ (pagal tuo metu galiojančių įstatymų nuostatas „atsakingo asmens“) kategoriją. DK normos nereglamentuoja, kas gali būti laikomas „kitu atsakingu asmeniu“ ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme. Nėra pagrindo sutikti su VDI ir pirmosios instancijos teismo argumentais dėl besąlygiškos įmonės vadovo atsakomybės kaip veikiančio juridinio asmens vardu net ir tuo atveju, jeigu šis savo pareigas įgyvendina per teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis.

11.4. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 patvirtintų Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklių (2014 m. rugsėjo 1 d. redakcija) Bendrųjų nuostatų 4 punkto pagrindu elektroninius pranešimus ir elektroninius prašymus teritoriniam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui turi teisę teikti darbdavys ar jo įgaliotas fizinis asmuo, turintis teisę pasirašyti socialinio draudimo pranešimus. Toks įgalioto asmens atliekamas veiksmas sukelia teisėtas pasekmes ir laikomas tinkamu VSDFV informavimu apie darbo santykių pradžią.

11.5. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 27 d. nutarime padarė išvadą, kad UAB „Antano paslauga“ dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje, tarp jų ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei DK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą darbdavio pareigą pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, perdavė ir įgyvendino per darbdavio įgaliotą asmenį – R. G. įmonę. Be to, Tauragės apylinkės teismas savo byloje esančių surinktų įrodymų visuma nustatė, kad darbo faktas nebuvo slepiamas. Nebuvo surinkta duomenų, kad G. D. būtą turėjusi interesą, jog R. G. nepraneštų VSDFV teritoriniam skyriui apie A. G. įdarbinimą, toks atvejis buvo vienetinis. Taigi, nėra pagrindo manyti, kad G. D. turėtų siekį perkelti atsakomybę R. G. ar kad būtų susiklosčiusi tendencija, kai apie asmens įdarbinimą yra sistemingai „netyčia“ ar „per klaidą“ nepranešama ir taip piktnaudžiaujama minėtos pareigos delegavimu kitam asmeniui. Tokios nuostatos laikomasi ir naujausioje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-697/2023). Nors, kaip pažymi VDI, galimas kito įgalioto asmens buvimas įmonėje neatleidžia įmonės vadovo nuo atsakomybės už juridinio asmens veiklos tinkamą organizavimą, nes vadovas, net ir įgaliojęs kitą asmenį, turi vykdyti įgalioto asmens kontrolę, kad įgaliotas asmuo tinkamai vykdytų savo pareigas, tačiau atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį numatyta ne tik darbdaviams, bet ir kiliems atsakingiems asmenims. Šiuo atveju R. G. įmonė buvo įgaliota teikti pranešimus VSDFV teritoriniam skyriui (2020 m. birželio 30 d. buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis). Taigi šiuo atveju ūkio subjektas (nagrinėjamu atveju UAB „Antano paslauga“) savo, kaip darbdavio, funkcijas įgyvendino per įgaliotą atstovą, tačiau šių duomenų VDI, priimdama Nutarimą, neįvertino.

11.6. G. D. veikiančios už juridinį asmenį UAB „Antano paslauga“ veiksmuose nėra tyčios padaryti jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Pareiškėjas ėmėsi tinkamų priemonių, kad būtų įvykdyta jo pareiga, numatyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatytu terminu informuoti VSDFV apie asmenų darbo pradžią, informavo R. G. apie darbo sutarties sudarymą su A. G., jog ši vykdydama savo funkcijas informuotų socialinio draudimo instituciją, o aplinkybė, kad dėl žmogiškosios klaidos R. G. savalaikiai nepateikė VSDFV teritoriniam skyriui pranešimo apie A. G. įdarbinimą, negali būti pagrindu pareiškėjo atsakomybei pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi jo veikoje nėra subjektyviosios numatyto nusižengimo sudėties pusės kaltės.

11.7. Teismas nesivadovavo faktais, kad juridinio UAB „Antano paslauga“ asmens atstovas direktorė buvo išteisinta.

Atsiliepimas

12. Atsakovas VDI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12.1. Nagrinėjamu atveju yra įrodyti visi nelegalaus darbo, kaip nusižengimo sudėties, požymiai. Pirmasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis – realus asmens darbas. Byloje esantys duomenys įrodo, kad A. G. 2023 m. liepos 19 d. vykdė darbo funkcijas. Antrasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis – laiku nepranešta VSDFV skyriui. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog sudarant rašytinę darbo sutartį su A. G. apie jos įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui buvo pranešta nesilaikant DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų t. y. pranešimas pateiktas tik VDI pareigūnų patikrinimo metu.

12.2. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, nes vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas – juridinis asmuo.

Žemesnės instancijos teismas

12.3. Tauragės apylinkės teismas minimu nutarimu pakeitė VDI priimtą nutarimą, tenkino skundą iš dalies, bei neskyrė administracinės nuobaudos UAB „Antano paslauga direktorei G. D., tačiau padarytas administracinis nusižengimas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalyje nebuvo panaikintas. Dėl pačio nusižengimo fakto ginčo byloje nekyla. Be to, subjektai šiose bylose yra skirtingi, vienu atveju fizinis asmuo – G. D., nagrinėjamu atveju – juridinis asmuo UAB „Antano paslauga“. Šiuo atveju darbdavys – pareiškėjas, todėl būtent pareiškėjui tenka pareiga užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Tai, kad Tauragės apylinkės teismas nutraukė administracinio nusižengimo teiseną dalyje dėl G. D. pripažinimo kalta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, niekaip nekeičia juridinio asmens UAB „Antano paslauga“ padarytos priešingos teisei veikos kvalifikavimo ir nepaneigia padaryto Užimtumo įstatymo pažeidimo fakto.

Šalies argumentai

12.4. G. D. pirminiuose paaiškinimuose neminėjo apskaitos tvarkymo sutarties, sudarytos su buhalterines paslaugas teikiančia įmone. Sutartimi nėra aptartas joks susitarimas apie atsakomybės perdavimą R. G. įmonei dėl savalaikių pranešimų teikimo VSDFV apie naujų darbuotojų įdarbinimą UAB „Antano paslauga“ bei nenurodyta, kad buhalterinė įmonė yra atsakinga už savalaikį pranešimų pateikimą VSDFV apie naujų darbuotojų priėmimą. Tą patvirtina ir G. D., 2023 m. rugpjūčio 8 d. paaiškinime nurodydama, kad tik „įprasta tvarka UAB „Antano paslauga“ apie darbuotojų įdarbinimą VSDFV skyriui praneša įmonės buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė“. G. D., būdama UAB „Antano paslauga“ direktore, turėjo iš anksto imtis tinkamų priemonių įsitikinti, ar norminių teisės aktų nustatyta tvarka VSDFV teritoriniam skyriui pateikti duomenys apie įdarbinamo asmens darbo pradžią.

12.5. G. D. administracinio nusižengimo byloje teismo buvo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas netinkamas subjektas – įmonės direktorė G. D., nes pažeidimą padarė kitas įmonės atsakingas asmuo – buhalterė R. G. Tačiau ir šis atsakingas asmuo turėjo veikti įmonės interesais ir užtikrinti, kad pranešimas apie darbuotojo valstybinio socialinio draudimo pradžią VSDFV teritoriniam skyriui būtų pateiktas DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Kadangi tas nebuvo padaryta, visiškai pagrįstai konstatuota, kad UAB „Antano paslauga“ padarė jai inkriminuojamą Užimtumo įstatymo pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

13. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VDI 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 31946 teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų – atsakomybė už inkriminuotą Nutarimu teisei priešingą veiką tenka R. G. įmonei, kas buvo patvirtinta bendrosios kompetencijos teismų (žr. nutarties 11.2, 11.5 p.).

15. Pasisakydama dėl šio apeliacinio skundo argumento, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Tauragės apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. D. skundą tenkino iš dalies ir panaikino VDI 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimo dalį dėl jos patraukimo administracinė atsakomybėn dėl DK 42 straipsnio 2 dalies bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimų, konstatavęs kito asmens atsakomybę. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. sausio 23 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo nutarimą paliko nepakeistą.

16. Skundžiamame Nutarime Bendrovė, atstovaujama G. D., atsakomybėn patraukta už tuos pačius DK 42 straipsnio 2 dalies bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų nuostatų pažeidimus.

17. Vadinasi, šioje administracinėje byloje pasisakant dėl Nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo, t. y. sprendžiant dėl Bendrovės atsakomybės, atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, bus pasisakyta ir kito asmens atžvilgiu, kuriam priimtas baigiamasis procesinis dokumentas gali sukelti teisines pasekmes.

18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 46 straipsnio 2 dalyje pažymima, kad administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad trečiasis suinteresuotas asmuo į procesą įtraukiamas tada, kai, atsižvelgiant į jo ir vienos iš šalių materialinio teisinio santykio pobūdį, bylos baigtis gali, net ir netiesiogiai, paveikti šio asmens materialiąsias subjektines teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-215-520/2020). Teismas privalo įtraukti trečiuosius suinteresuotus asmenis net ir tais atvejais, kai proceso šalys to neprašo (ABTĮ 33 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punktą sprendimo negaliojimo pagrindu laikoma situacija, kai teismas nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų.

20. Atsižvelgdamas į šios nutarties 14–17 punktuose nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. ABTĮ nenumato galimybės padarytą proceso teisės pažeidimą ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

21. Teismo išlaidų atlyginimo klausimas, nesant galutinio baigiamojo akto, nespręstinas (ABTĮ 40 str. 1 d.; žr. nutarties 11 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Antano paslauga“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius