Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams K. G., D. M.,

asmeniui, dėl kurio priimtas skundžiamas nutarimas – P. G., jo atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-10-04 nutarimo Nr. 40-ANR_N-10256-2024 (ROIK: 24252765961) panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. Š. 2024-10-04 nutarimu (toliau –Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-10256-2024 P. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį, 60 Eur bauda. P. G. nubaustas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), Aplinkelio, 2024-08-16 17.48 val. vairuodamas transporto priemonę, automobilį „WV Golf“, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, pastebėjęs iš dešinės pusės atbėgantį šunį, staiga pasuko vairą į kairę pusę, ir nepastebėjo, jį lenkiančio automobilio BMW, kuriam keisdamas važiavimo kryptį, sudarė kliūtį ir į jį atsitrenkė, įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiu būdu P. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 9, 109, 127 punktus.

Teismo posėdyje liudytojas Ž. D. Šiaulių AVPK vyresnysis tyrėjas. Kiek pamena, buvo avarija Šiaulių (duomenys neskelbtini). Gavo iškvietimą, kad įvyko avarija. Atvyko, rado susidūrusius automobilius, vienas nuvažiavęs nuo kelio, kitas šalikelėje stovėjo. Kiek pamena, vienas asmuo nesutiko su aplinkybėmis, todėl formino eismo įvykį. Bendravo su abiem vairuotojais. Kiek pamena, pirma bendravo su P. G.. Jis aiškino, kad šuo išbėgo ir jis bandė išvengti susidūrimo ir kliudė kitą važiavusį automobilį. Kad įsitikinti, ar tikrai buvo šuo, nuėjo prie tvenkinio, kur buvo žmonių. Vienas žmogus patvirtino, jog iš tikrųjų matė, kad lakstė šuo. Vienas automobilis važiavo pirma juosta, o kitas jį lenkė. Schemą braižė jis, kolegė daugiau apklausinėjo žmones. Jei gerai pamena, preliminarią susidūrimo vietą nustatė, nes klausė asmenų, kurioje vietoje. Ten yra ženklas „70“ ir „lenkimas draudžiamas“, kiek pamena, už šio ženklo, nustatyta galima susidūrimo vieta. Kelias dviejų eismo juostų. Buvo kelios žibinto nuolaužos, bet viskas buvo už to ženklo. Jie maždaug ir orientavosi. Likučių žibinto buvo, jos buvo pasklidusios plačiai, jie spindulį pažiūrėjo, maždaug, kurioje vietoje galėjo būti. Greitis turėjo būti ±70-90 km/h. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, vairavo automobilį VW. Jis vairavo ir jam važiuojant, iš griovio, išbėgo šuo, tik jis mėtėsi ar kliudė jį, ar ne, bet jis bandydamas išvengti susidūrimo, pasuko, ir ten buvo kitas automobilis. Kitas automobilis, važiavo tiesiai, ir lenkė tą automobilį, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. VW automobilis staigiai mėtėsi, ir jį kliudė su galine automobilio dalimi į priekinę dalį BMW automobilį. Automobilis VW atsitrenkė į automobilį BMW, jo lenkimo metu. Yra viena eismo juosta, gale važiuojantis automobilis, daro lenkimą. Važiuojančiam tiesiai automobiliui, iššoka šuo, tai tas automobilis, pamatęs šunį, bandė išvengti, ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė. Jis fotografavo. Vairuotojas turėjo kliudyti kitą automobilį ir paskui nuvažiavo į griovį. Eismo įvykis, įvyko už ženklo, tik klausimas kyla, kada pradėtas lenkimo manevras. Nežino, ar kitam vairuotojui surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Užsirašė asmens, buvusio prie ežero, duomenis ir paklausė apie šunį. Jis paliudijo, kad matė, tik nepaliudijo, kad automobilis kliudė šunį. Užsirašė tik vieno liudytojo duomenis, jei tyrimo eigoje, būtų reikalinga liudytojo apklausa. Dar buvo vaikų, kurie ežere maudėsi. Jam niekas nesakė apie iš paskos važiavusį automobilį ir galimą liudytoją. Kitų liudytojų neužsirašė, nes įvykio vietoje, nebuvo. Jei būna asmenų, užsirašo ir juos eigoje įtraukia. Jo darbas, reaguoti į visus esamus įvykius. Dažnai tenka važiuoti į tokias avarijas. Praėjo nemažas laiko tarpas, gali, kai kur ir klysti. Atvažiavus į įvykio vietą, būna įjungtos kūno kameros, jie išklauso abiejų vairuotojų paaiškinimus ir tada paklausia, ar sutinka dėl kaltės, jei ne, įforminamas eismo įvykis. Vaizdo įrašuose, matosi, kas, ką sakė.

Teismo posėdyje liudytoja R. B. parodė, kad įvykio dieną, jai paskambino gyvenimo draugas, P. G., kuris nurodė, kad įvyko eismo įvykis ir paprašė atvažiuoti, kad ko gero reikės jį parvežti. Jai atvykus, abi mašinos stovėjo priešingoje kelio pusėje, nei važiavimo kryptis. P. G. paprašė nufilmuoti eismą. Filmavo dešinėje pusėje, eismo kryptimi, nuo ženklo iki įvykio vietos. Turi filmuotą medžiagą. Pagal nufilmuotą medžiagą matosi, kad susidūrimas įvyko beveik ten, kur užfiksuotos mašinos, kitoje pusėje kelio. Atsimena, kad P. G. sakė, jog jis važiavo, pamatė dešiniame kelkraštyje šunį, žiūrėjo į tą šunį, kad jo nesužalotų. Jis paprastai laikosi kelių eismo taisyklių ir važiavo tikrai leistinu 70 km/h greičiu, gal dar lėčiau. Įvykio metu, į jį buvo atsitrenkta du kartus, ir jis išvažiavo į kitą kelio pusę, nuvažiavo į griovį. Eismo įvykis buvo ženklo veikimo zona, gal 100 metrų už „lenkti draudžiama“ ženklo. Automobilių šukės mėtėsi dešiniame kelkraštyje, bet panašiai toje vietoje, kaip kad automobiliai stovėjo kairėje pusėje, t. y. lygiagrečiai stovintiems automobiliams. Tai buvo žibintų, pažibinčių šukės, plastmasės. Eismo juostų kryptys yra po vieną. Tuo metu, kai atvyko, rado abu automobilius ir P. G., policijos jau nebebuvo. Atvyko po poros valandų. P. G. buvo pasimetęs. Priežasčių neaiškino. VW automobilio buvo galinė kairė pusė iš galo, iš kampo apgadinta, o BMW - iš priekio dešinės pusės. P. G. galvojo, kad šuo ir automobilis atsitrenkė į jį, jis nesuprato. Bet po pokalbio, lyg ir pats nukentėjusysis sakė, kad jis du kartus atsitrenkė į jį. P. G. sakė, kad jis galvojo, jog ten buvo šuo ir automobilis. Vaizdo įrašą darė mobiliuoju telefonu. Įrašą turi USB laikmenoje. Sutinka, kad teismas laikmenos negrąžintų ir pridėtų prie bylos.

Teismo posėdyje liudytojas L. B. parodė, kad jei neklysta, buvo penktadienis, popietė, saulėta, matomumas geras, danga sausa. Važiavo Mercedes visureigiu juodu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priešais jį važiavo BMW ir kitas, tamsus automobilis. Jie, dalį laiko, važiavo pastoviu 400-500 m atstumu nuo jo. Pastebėjo, kad staiga tas atstumas pradėjo mažėti. Važiuodamas leistinu greičiu, artėjo link jų ir toks vaizdas susidarė, kad priekyje važiavęs tamsus VW automobilis lygtai stabdė, keistai važiavo. Jis pradėjo stabdytis, į galinį veidrodėlį pasižiūrėjo. Iš paskos važiavo sunkiasvorė mašina – vilkikas. BMW automobilis pradėjo VW lenkti. Jis iš pradžių pagalvojo, gal VW sustojo, bet pasirodo, jis riedėjo ir staiga kitam lenkiant, metėsi ir su savo priekiniu kampu rėžėsi į BMW automobilio šoną. Tuo metu, prieš susidūrimą, bent jau jam taip atrodė, kad BMW buvo pusę korpuso VW automobilio apvažiavęs, kai VW automobilis staigiai metėsi link BMW, įvyko susidūrimas. Jam buvo keista, kad jis važiuodamas ir niekur nepersirikiavęs nei iš šio, nei iš to, ėmė staigiai stabdyti. Po susidūrimo, BMW automobilio vairuotojui pavyko suvaldyti automobilį ir išlikti ant kelio, o VW automobilis nuvažiavo į griovį, priešingoje eismo juostoje. Automobiliai susidūrė, kai VW automobilis metėsi prieš BMW, dar pamatė prabėgantį šunį, pagalvojo, kad stirna. Bet ten buvo ne stirna, o vilkšunis. Jis buvo jo važiuojamojoje juostoje, gal ne per vidurį, bet šiek tiek dešiniau, bet tikrai ne mažiau kaip trečdalį buvo išbėgęs į važiuojamąją juostą. Jis vis stebėjo galinio vaizdo veidrodėlį, vilkikas stabtelėjo už jo, šuo perbėgo į priešingą kelio pusę. Vilkikas lėtai pravažiavo, jis sustojo ir išlipo pasižiūrėti, ar vairuotojams viskas gerai, ar sveiki, ar nereikia pagalbos. Iš BMW automobilio išlipo vairuotojas, iš pažiūros jaunesnis už jį, kiek supranta L.. Jis ėjo link griovyje pasvirusio automobilio. Nuėjo prie jo už 10-15 sekundžių, nedelsdamas. Nuėjęs matė, kad ten sėdėjo pagyvenęs vyrukas ir iš priekio atvažiavęs automobilis stabtelėjo. Iš jo iššoko du jauni vyrukai, nusileido į tą griovį, prie automobilio, paklausė, ar vairuotojas sveikas. Vairuotojas atsakė, kad sveikas, paprašė, kad padėtų jam išlipti. Matė, kad abudu eismo dalyviai sveiki. BMW automobilio vairuotojas, paprašė jo kontaktų ir paklausė, ar galėtų paliudyti apie situaciją. Užsirašė jo automobilio numerį, ar nusifotografavo. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar WV automobilis buvo užvažiavęs ant kelkraščio, neužfiksavo. Lenkiantis automobilis, t. y. BMW, buvo pilnai išvažiavęs į priešingą eismo juostą, visais keturiais ratais. Toks vaizdas susidarė, kad VW automobilis jį tyčia taranavo. Pagalvojo, gal priekinė padanga sprogo, bet kiek supranta ne padangoje esmė buvo. Video registratoriaus automobilyje neturi. Davė rašytinius parodymus dėl šio įvykio, siuntė tyrėjai. Negali patvirtinti, kad lygiai pusę korpuso BMW automobilis buvo aplenkęs VW automobilį, bet BMW jau buvo kažkiek išlindęs į priekį. BMW beveik buvo aplenkęs VW automobilį. Jam pasirodė, kad BMW automobilis yra labiau priekyje, nei VW automobilis. BMW automobilio priekinė dešinė dalis buvo apgadinta, sparnas apgadintas. VW automobilis buvo pasviręs, jo neapžiūrinėjo. Jei neklysta, vairuotojo durelės buvo atsirėmusios į žemę, vairuotojui padėjo išlipti per keleivio dureles. VW automobilio ir šonas buvo apgadintas. Po apgadinimo dar buvo antrinis smūgis. Jie susiplakė šonais, nes BMW bandė išsilaikyti ant kelio. VW automobilis dar kliudė BMW automobilio priekinę dalį. Matė eismo įvykį ir bandė savo automobilį valdyti, nes paskui jį važiavo sunkiasvorė. Važiavo 90-95 km/h. Dėl ženklų, nepasakys, ar buvo greitį ribojantis ženklas. Susidūrimas vyko priešingoje juostoje, nes BMW lenkė VW automobilį. BMW automobilis metėsi dar kairiau, bet nepavyko išvengti autoįvykio. BMW automobilio vairuotojas sakė, kad pagyvenusiam vairuotojui pasivaideno, kad buvo šuo. Jis dar stovėjo laukuose. Sakė vairuotojui, kad nepasivaideno, kad tikrai buvo vokiečių aviganių veislės šuo, kurį aiškiai matė. Jam atrodo, kad BMW vairuotojui rodė tą šunį. Viskas buvo, kaip nurodė policijoje. Matė, kad BMW bandė stabdyti, metėsi į kairę pusę ir užsidegė stabdžio žibintai. Jam atrodo, kai susidūrimas įvyko, abu automobiliai stabdė. Prieš pat susidūrimą matė, kad BMW automobilis stabdė. Po susidūrimo VW automobilis tapo nestabilus, nesuvaldytas ir nulėkėte į griovį. Automobiliui nepavyko išlikti ant kelio.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį, t. y. įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.“.

ANK 417 straipsnyje nurodytos normos yra blanketinės. Kaip nurodyta Šiaulių apskrities VPK nutarime, P. G. šiuo atveju padarydamas administracinį nusižengimą nesilaikė teisės normų, įtvirtintų Kelių eismo taisyklėse ir pažeidė 9 punkto „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“ reikalavimus, 109 punkto „Sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, o kur leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms“ reikalavimus ir 127 punkto „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas„ reikalavimus.

ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma administracinio nusižengimo esmė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-53-788/2017).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog Pareiškėjas buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, t. y. dėl to, jog vairuodamas transporto priemonę, automobilį „WV Golf“, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, pastebėjęs iš dešinės pusės atbėgantį šunį, staiga pasuko vairą į kairę pusę, ir nepastebėjo, jį lenkiančio automobilio BMW, kuriam keisdamas važiavimo kryptį, sudarė kliūtį ir į jį atsitrenkė, įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiu būdu pažeidė KET 9, 109, 127 punktus.

Medžiagos duomenys patvirtina, jog P. G. viso proceso metu savo kaltės dėl įvykusios avarijos nepripažino. Tiek tiriant įvykį, tiek teisme, asmuo nurodė, jog laikydamasis KET, įvažiavęs į kelio atkartą, kurioje galiojo kelio ženklai „lenkti draudžiama“ ir greitį ribojantis ženklas „70“, sumažino greitį. Važiuodamas, jam iš dešinės pusės, jo važiavimo kryptimi, pamatė atbėgantį didelį šunį, Vokiečių aviganį, todėl pagalvojo, kad šuo gali atsitrenkti į jo automobilį. Po to pajuto smūgį, dėl kurio automobilis tapo nevaldomas ir jo automobilis buvo nublokštas į priešingos eismo krypties pusės griovį. Pareiškėjas patvirtino, jog įvykio metu, atbuline eiga nevažiavo, važiavimo krypties nekeitė ir į priešpriešinę eismo juostą išvažiavęs nebuvo. Nurodė, jog jo važiavimo kryptimi buvo tik viena eismo juosta, todėl jis negalėjo sudaryti kliūties kitam automobiliui. Pareiškėjo nurodytas įvykio aplinkybes, ir pateiktą poziciją, teismas vertina, kaip neprieštaraujančią nustatytoms bylos aplinkybėms. Nors, kaip matyti, L. B. su Pareiškėjo nurodyta aplinkybe dėl šuns, nesutiko ir teigė, jog jokio šuns įvykio metu nebuvo, tačiau šią Pareiškėjo nurodytą aplinkybę patvirtina bylos medžiagoje nustatytos aplinkybės, filmuota medžiaga, liudytojų parodymai, todėl ja netikėti, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo.

Pažymėtina tai, jog tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo atsižvelgta ir procesiniuose dokumentuose nebuvo įvertinta, teismo nuomone, esminė aplinkybė – kelio ženklo „lenkti draudžiama“ galiojimas eismo įvykio vietoje.

Iš teismui pateiktų vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, veiksmai, matyti, jog jie aiškindamiesi įvykio aplinkybes, bendraudami su įvykio dalyviais, imdami jų paaiškinimus, nenustatė ir neatsižvelgė į tai, kad eismo įvykis įvyko būtent kelio ženklo „lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje. Apie tai, jog tokio ženklo galiojimo zonoje, įvyko įvykis, patvirtina liudytojos I. Z. parodymai, kuriuose ji nurodė, jog kaltinimą dėl administracinio nusižengimo esmės, suformulavo pagal jai pateiktą medžiagą, įvykio vietoje nustatytas aplinkybes, liudytojų parodymus. Įvertinusi jai pateiktą pirminę medžiagą, nustatė, jog buvo pažeisti būtent KET 9, 109, 127 punktai, jai dėl to nekilo jokių abejonių. Tačiau dabar nėra įsitikinusi ar P. G. vairuojamas automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, ar į jį buvo atsitrenkta. Patvirtino, jog protokole suklydo, nurodydama, jog P. G. pažeidė KET 109 punktą, nes lenkti įvykio vietoje nebuvo galima. Liudytoja apklausta policijos pareigūnė Ž. Ž., vykusi į įvykio vietą, teisme nurodė, jog buvo ženklas, draudžiantis lenkti, bet greičio ribojimo ženklų, neatsimena. Nustatė įvykio vietoje buvusį liudytoją, kuris buvo prie ežero, tačiau nepamena, jog asmenys būtų sakę, kad dar kažkas važiavo jiems iš paskos, sakė savo duomenis. Kolega braižė eismo įvykio schemą ir jis turėjo užfiksuoti pabirusius žibintų stikliukus. Perdavė tyrėjai oficialiai surinktą medžiagą. Liudytojas, policijos pareigūnas Ž. D., vykęs į įvykio vietą, teisme nurodė, jog P. G. nurodytą aplinkybę dėl šuns, patvirtino prie ežero buvęs liudytojas, kuris įvykio metu matė bėgantį šunį. Vienas automobilis važiavo pirma juosta, kitas jį lenkė, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Preliminarią susidūrimo vietą, nustatė pagal įvykio vietoje buvusių asmenų paaiškinimus. Įvykio vietoje nustatė tik vieną liudytoją, kuris buvo prie ežero, kitų liudytojų nebuvo. Taip pat nurodė, jog eismo įvykio vietoje, galiojo kelio ženklai – „lenkti draudžiama“, „70“. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors teisme policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, patvirtino, jog eismo įvykio vietoje buvo galiojantys ženklai (Ž. D. patvirtino, jog galiojo du ženklai, Ž. Ž., kad vienas), tačiau policijos pareigūnė Ž. Ž. savo tarnybiniame pranešime apie tai, jog eismo įvykis įvyko kelio ženklų – „lenkti draudžiama“ ir „70“ galiojimo zonoje, nenurodė. Aplinkybę, jog Pareiškėjo atžvilgiu priimant protokolą nebuvo vertinta aplinkybė, kad įvykis buvo ženklo „lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje patvirtina 2024-08-22 (rašytas po administracinio protokolo priėmimo) Šiaulių apskrities VPK tyrėjos I. Z. tarnybinis pranešimas, kuriame ji nurodo, jog tikslinant eismo įvykio aplinkybes, buvo nuvykta į įvykio vietą. Apžiūrėjus įvykio vietą, bei remiantis nuotraukomis, darytomis po eismo įvykio, buvo nustatyta, kad eismo įvykis įvyko kelio ženklo Nr. 325 (lenkti draudžiama) galiojimo zonoje. Visos šios pirmiau teismo nurodytos aplinkybės, neabejotinai patvirtina, kad įvykio vietoje nebuvo išsamiai atliktas tyrimas, nebuvo nustatytos esminės įvykio aplinkybės, ko pasėkoje į jas nebuvo atsižvelgta, priimant procesinius sprendimus ir vertinant pareiškėjo veiksmus.

Vertinant pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl įvykusio eismo įvykio, būtina atsižvelgti ir į kito eismo įvykio dalyvio, šioje byloje nukentėjusiu pripažinto, L. B. parodymus ir nurodytas aplinkybes. 2024-08-16, iškart po eismo įvykio, paaiškinime jis nurodė, kad lenkė VW automobilį per kairę pusę, jokio šuns ar kliūties kelyje nematė. Taip pat, tą pačią dieną, bendraudamas su policijos pareigūne, nurodė, kad lenkė automobilį, kai šis be posūkio signalo, pasuko į kairę pusę ir atsitrenkė į jo automobilį. Iš byloje esančių vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti policijos pareigūnų Body kamerų įrašai, matyti, jog L. B. policijos pareigūnams nurodo, jog lenkė automobilį; važiavo antra eismo juosta (t. y. priešinga eismo juosta, nei kad jis važiavo). 2024-09-30 rašytame el. laiške policijai (b. l. 60), L. B. nurodė, jog avarijos kaltininkas, t. y. VW automobilio vairuotojas, vairavo neadekvačiai, blaškėsi vairuojamu automobiliu kelyje, pavojingai manevravo (po įvykio teigė, kad matė šunį važiuojamojoje dalyje), jokio šuns kelyje nebuvo. Siekdamas išvengti autoįvykio ir susidūrimo, automobilį stabdė ir bandė apvažiuoti, kad išvengti susidūrimo. Važiavo dešine kelio puse, o kairėje eismo juostoje atsidūrė dėl kito vairuotojo kaltės, stengdamasis išvengti pavojingos avarijos. Teisme L. B. nurodė, jog VW automobilis mėtėsi į dešinę, į kairę. Pareiškėjo automobilis pradėjo elgtis be logikos, išvažiavo į priešingą eismo pusę, į kairę. Jis automatiškai stabdė, po to VW automobilis metėsi į dešinį kelkraštį. Vengdamas susidūrimo bandė apvažiuoti, išvažiavo į priešingą kelio pusę. VW automobilis pasuko į priešingą eismo juostą, jis dar nebuvo priešingoje kelio pusėje, stengėsi išvengti susidūrimo ir įvyko avarija. Jo automobilio vienas ratas galėjo būti priešingoje kelio pusėje, pilnai nebuvo išvažiavęs į kitą kelio pusę. Jo automobilis, galbūt galėjo būti apžergęs ašinę liniją. Automobiliai greičiausiai kontaktavo priešingoje eismo juostoje. Jis pareiškėjo automobilio nelenkė, stengėsi išvengti susidūrimo. Stengėsi lenkdamas išvengti susidūrimo, apvažiuoti kliūtį iš dešinės. Vertinant L. B. parodymų patikimumą, atkreiptinas dėmesys į tai, jog jis prieštaringai aiškina automobilių susidūrimo aplinkybes, kurios teismo vertinimu, yra taip pat esminės šioje byloje. Skirtingai nurodo, kurioje vietoje buvo jo automobilis, kai įvyko susidūrimas. Nurodo, jog jo automobilis: nebuvo išvažiavęs į priešingą kelio pusę; galbūt galėjo tik vienas ratas būti priešingoje kelio pusėje; gal ir galėjo būti kitoje juostoje; galbūt galėjo būti apžergęs ašinę liniją. Taip pat aiškindamas įvykio aplinkybes nurodo, kad jis lenkė pareiškėjo aplinkybes, o teisme nurodo, jog norėjo tik apvažiuoti pareiškėjo automobilį. L. B. parodymų prieštaringumą ir kritiškumą, patvirtina ir byloje esantis tarnybinis pranešimas dėl bylos grąžinimo trūkumams pašalinti, bei liudytojo L. B. paaiškinime ir teisme nurodytos aplinkybės. Iš tarnybinio pranešimo dėl bylos grąžinimo trūkumams pašalinti (b. l. 44-46) matyti, jog 2024-10-08 nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, iškeltą B. L. atžvilgiu, jis pateikė rašytinį pasiaiškinimą nurodydamas, kad su pažeidimu nesutinka, bei teigia, jog automobilio VW vairuotojas vairavo neadekvačiai, blaškėsi po kelią, pavojingai manevravo, todėl siekdamas išvengti susidūrimo, bandė apvažiuoti automobilį VW. Taip pat tarnybiniame pranešime pažymėta tai, jog L. B. mano, kad KET nepažeidė, o kairėje kelio pusėje atsirado, nes siekė išvengti susidūrimo su VW automobiliu ir bandė jį apvažiuoti. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad L. B. pasirinktas bandymas išvengti susidūrimo nebuvo pakankamai atsakingas ir rūpestingas, anaiptol, L. B. priekyje matydamas automobilį, kaip galimą kliūtį kelyje, privalėjo pasirinkti saugų važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių.

Iš L. B. rašyto pasiaiškinimo (b. l. 119) matyti, jog jis nurodė, jog BMW automobilis labai staigiai metėsi į kairę (į priešpriešinę eismo juostą) pusę ir bandė apsilenkti staigiai stabdyti pradėjusį VW automobilį. Automobiliams beveik susilyginus, VW automobilis irgi staigiai metėsi į kairę pusę, į priešpriešinio eismo juostą. Įvyko susidūrimas, VW automobilis savo kairiu, priekiniu kampu rėžėsi į šalia jo atsidūrusį BWM. Įvykio vietoje buvo šuo, tai patvirtino ir L. B.. Teisme liudytojas patvirtino, jog VW automobilis staigiai stabdė. BMW automobilis pradėjo lenkti VW automobilį, ir tuo metu, kai faktiškai buvo gal netgi pusę korpuso, bent jau jam taip atrodė, pusę korpuso automobilio jau buvo, kaip ir apvažiavęs, gal net BMW automobilis buvo labiau priekyje, nei VW automobilis, VW automobilis staigiai metėsi link BMW ir įvyko susidūrimas. Susidūrimas vyko priešingoje eismo juostoje, nes BMW lenkė VW automobilį. BMW automobilis buvo pilnai išvažiavęs į priešingą eismo juostą, visais keturiais ratais. Matė, kad prieš pat susidūrimą, BMW automobilis stabdė. Patvirtino, jog įvykio metu matė šunį, jį rodė ir L. B.. L. B. nurodytos aplinkybės patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir paneigia L. B. nurodytas aplinkybes, kad įvykio metu nebuvo nei šuns, nei jokios kitos kliūties, ir tai, jog L. B. žinodamas, kad eismo įvykio metu buvo šuo, šią aplinkybę kategoriškai neigė. Taip pat prieštarauja L. B. nurodytoms aplinkybėms, jog VW automobilio vairuotojas mėtėsi po kelią, o jis tik bandė jį apvažiuoti, bei tai, jog jis nebuvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens traukiamo administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, pagal kurią visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, sprendžiant administracinio nusižengimo bylą, būtų vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti institucija surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir inicijavusi teiseną dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, o visi likę neaiškumai, išnaudojus galimybes jiems pašalinti, traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (in dubio pro reo).

Atsižvelgiant į aptartas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, tai, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti P. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, taip pat tai, jog nebuvo nustatytos visos įvykio aplinkybės ir pašalinti visi prieštaravimai, teismas daro išvadą, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 4 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-10256-2024 (ROIK: 24252765961), kuriuo P. G. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Skundo nagrinėjimo metu, L. B. atstovas advokato padėjėjas V. Savickas 2025-03-03 pateikė teismui prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo ir išlaidų atlyginimo, kuriame nurodyta, jog L. B. už teisines paslaugas sumokėjo 200 Eur (b. l. 102, 103).

Iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusiąja šioje administracinio nusižengimo byloje buvo pripažinta R. L., t. y. asmuo, kurio automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu. Medžiagos duomenys patvirtina, jog L. B. nukentėjusiuoju pripažintas nebuvo, ir tik 2025-01-14 protokoline nutartimi teismas jį pripažino nukentėjusiuoju, atsižvelgęs į jo nurodytas aplinkybes, t. y. kad sugaišo daug laiko, nukentėjo avarijos metu, patyrė emocinį šoką. Tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų teismui pateikta nebuvo. Taip pat baigiamųjų kalbų metu, L. B., neišsakė savo pozicijos dėl patirtų išlaidų, neprašė jų atlyginti.

ANK 666 straipsnyje yra numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103-106 straipsniuose yra reglamentuotas proceso išlaidų paskirstymo klausimas, be kita ko, ir išlaidų advokato darbui kompensavimas.

Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, į įstatymo leidėjo nustatytą tvarką, į tai, kad prie teisinių paslaugų sutarties buvo pateiktas ir grynųjų pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, kad L. B. sumokėjo už teisines paslaugas, bei įvertinus tai, jog L. B. baigiamųjų kalbų neprašė šių išlaidų priteisti, dėl jų nieko nepasisakė ir savo nuomonės neišreiškė, taip pat tai, jog P. G. atžvilgiu administracinio nusižengimo byla yra nutrauktina, L. B. patirtos išlaidos nepriteistinos, nesant tam teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimo kodekso 642 str. 1 d. 2 p., 644 str., 646 str., teismas

nutaria:

pareiškėjo P. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-10256-2024 (ROIK: 24252765961) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

L. B. patirtų atstovavimo išlaidų nepriteisti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.