Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankas dėl termino palikimui atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios, aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Iš byloje esančios Gyventojų registro pažymos Nr. Gr.3A-4936 nustatyta, kad pareiškėjas Ž. D. buvo (duomenys neskelbtini) mirusios E. D. sūnus. Po E. D. mirties liko jos nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas 1993 m. kovo 22 d., tačiau Testamentų registro duomenimis E. D. palikimo po jos mirties niekas nepriėmė. Kaip matyti iš Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės 2024 m. sausio 17 d. liudijimo, mirus E. D. pareiškimo dėl palikimo priėmimo niekas nepadavė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Analogiškos aplinkybės konstatuotos ir notarės 2024 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. S-340.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių – prastos turtinės padėties ir teisinių žinių stokos. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas šiuo metu dirba, tačiau iš 2024 m. gruodžio 16 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos Nr. (11.4E) DV_S-84102 matyti, jog jo pajamos nuo pat 2015 metų nebuvo didelės. Prie pareiškimo pridėta Lietuvos antstolių rūmų 2025 m. sausio 7 d. pažyma Nr. S-37-2795 taip pat patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes, jog Ž. D. atžvilgiu yra vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Be to, teismui papildomai patikrinus Lietuvos antstolių informacinės sistemos duomenis nustatyta, jog priverstinis skolų išieškojimas iš pareiškėjo buvo vykdomas nuolat, mažiausiai nuo pat 2002 metų. Taigi bylos duomenys akivaizdžiai pagrindžia pareiškime nurodytas aplinkybes apie prastą pareiškėjo finansinę padėtį, neleidusią pasirūpinti teisiniais palikimo priėmimo klausimais. Be to, kaip nurodo pats pareiškėjas, įstatymo nustatytą terminą praleido ir dėl teisinių žinių stokos, nežinodamas teisinio reguliavimo, o klausimas dėl palikimo priėmimo sprendžiamas tik tada, kai pareiškėjas pradėjo naudotis profesionalia advokato pagalba.

Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėjas laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą. Be to, nors terminas palikimui priimti praleistas 27-erius metus, tačiau kiti bylos duomenys pagrindžia, kad be pareiškėjo daugiau niekas palikimo nepriėmė, o pareiškėjas yra vienintelis E. D. vaikas, duomenų apie kitus galimus jos įpėdinius byloje nėra, todėl jos palikimo priėmimas nepažeistų kitų asmenų interesų. Paminėtina ir tai, kad pareiškime pats pareiškėjas nurodo, kad mama jo neaugino, kas taip pat galėjo būti priežastimi, kad pareiškėjas, nepalaikydamas ryšių su savo motina, apie atsiradusį palikimą galėjo laiku ir nesužinoti. Atsižvelgus į byloje ištirtų duomenų visumą, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nepriėmęs palikimo, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad terminas palikimui priimti būtų atnaujintas, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po palikėjos E. D. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjui Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.